Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorams Vitai Gedvilienei, Astai Poškutei, Artūrui Survilai, Oksanai Leontjevai, Valentinai Strokinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies b punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridėjus dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams paskiriant įpareigojimus. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. birželio 8 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. G. sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2019 m. gruodžio 26 d., apie 21.25 val. adresu (duomenys neskelbtini), būdamas savo automobilyje ,,Cadillac“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) R. C. priėjus prie jo ( Ž. G.) žodinio konflikto metu, tyčia papurškė ašarinių dujų R. C. į veidą, tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais Ž. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Ž. G. nurodė, kad kuo kaltinamas supranta, kaltės nepripažįsta, civilinio ieškinio nepripažįsta. Negali pasakyti ar gruodžio 26 d. buvo (duomenys neskelbtini). Jo automobilis ,,Cadillac“ buvo servise. Nufilmuotos jo mašinos padangos, jos vasarinės, tai patvirtina, kad įvykis įvyko ne gruodžio 26 d. Buvo Vėlinės. Važiavo su drauge pas tėvus. Po to važiavo į (duomenys neskelbtini) „Maximą“. Važiavo per (duomenys neskelbtini). Tai buvo dienos metas, gyvena (duomenys neskelbtini), telefono buvimo vieta (duomenys neskelbtini). Važiavo pro (duomenys neskelbtini), išsuko į dešinę link (duomenys neskelbtini), matėsi kliūtis: stovi džipas ir nevažiuoja. Suprato, kad kliūtis kelyje. Privažiavo ir sustojo iš galo, laukė. Praėjo minutė, o jie stovi. Ten yra miesto kamera. Jis įjungė ilguosius žibintus, automobilis priekyje vis tiek nevažiavo. Po kiek laiko jis padėjo judėti, pasuko į (duomenys neskelbtini), sustojo gatvės pradžioj, nukentėjusysis priėjo prie mašinos, sakė „atidaryk langą“, jis įšoko į vidų ir sakė „ko čia švieti, išlipk iš mašinos“. Pradėjo uždarinėti langą, jis apsisuko atgal. Jis tada įjungė atbulinį bėgį ir išvažinėjo, nukentėjusiojo draugas iššoko, buvo baisu, tada jis papurškė dujų. Filmuotoje medžiagoje tamsinta, padaryta naktis, bet taip nebuvo. Nuvažiavus į policiją nebuvo ką sakyti. Jie nesikreipė į policiją, nes neįsiminė Džipo numerio. Jie nuvažiavo namo, turėjo dalyvauti aukcione. Po įvykio, kai pakvietė tyrėja, jai pasakė, dėl kokio įvykio, kad negali įvykti ta data, nes ją pakvietė po naujų. Padangos naujos, jas užsidėjo ir važinėjo mėnesį laiko. Pirko naujus vasarinius ratlankius. Padangos buvo platesnės. Lapkričio mėnesį negalėjo keisti padangų. Neturi pateikti duomenų, kad keitė padangas. Turi visus dokumentus padangų pirkimo ir montavimo, daugiau nei mėnesis laiko iki Kalėdų padangos žieminės. Padangos ant automobilio yra vasarinės. Jie buvo blaivūs. Jis buvo akivaizdžiai neblaivas, akys išsprogusios, važiavo su Helovino apsiaustu į balių. Jis atrodė kaip pavartojęs narkotikų. Jei tai buvo Kalėdos, turėjo būti girliandų, įvažiuojant į tą (duomenys neskelbtini), ant sienos, per Kalėdas ten kabo Kalėdų senis. Video medžiagoje jokių girliandų nematyti. Todėl tai buvo lapkričio 1 d., per Heloviną.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas Ž. G. nurodė, kad su įtarimu susipažino, esmę suprato, dėl pareikšto įtarimo savo kaltės nepripažįsta. Dėl pareikšto įtarimo nori paaiškinti, kad 2019 m. gruodžio 26 d. jis buvo savo namuose pas tėvus (duomenys neskelbtini). Įtarime nurodytu metu jis negalėjo būti (duomenys neskelbtini) ir vairuoti jam priklausančio automobilio ,,Cadillac“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tai gali patvirtinti jo mama S. S. Kas galėjo vairuoti jo automobilį pasakyti negali. Mano, kad tą dieną automobilis buvo automobilių servise, kuriame tiksliai nepamena. Paprastai automobilio serviso darbuotojus įspėja, kad negali važiuoti jo automobiliu. Įtarime nurodyto asmens jis nepažįsta. Taip pat nepamena, kad tarp jo ir kito asmens būtų konfliktas gatvėje (t.1, b. l. 72).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai įtariamuoju apklaustas Ž. G. nurodė, kad naudojasi tel. Nr. (duomenys neskelbtini), jo telefonas įtarime nurodytu metu galėjo būti paliktas jo automobilyje (t.1, b. l. 74-75).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. C. nurodė, kad 2019 m. gruodžio 26 d. važiavo automobiliu kartu su savo draugu A. G.. Įsukus į (duomenys neskelbtini) važiavo lėtai, kadangi kelyje ėjo moteris su mergaite, judėjo daug pėsčiųjų, kurie dėl kelio susiaurėjimo negalėjo pasitraukti. Iš galo važiavo automobilis, vairuotojas pradėjo mirksėti tolimomis šviesomis ir jungė garsinį signalą. Po išgirsto garsinio signalo sustojo ir priėjo prie iš paskos važiavusio vairuotojo. Automobilis sustojo ties bromu, kitas 3-4 m atstumu. Automobilyje buvo vairuotojas, šalia jo keleivė moteris. Pagalvojo, gal kažkas atsitiko kai pypino, gal pagalbos reikėjo, norėjo paklausti kas atsitiko. Vairuotojas atsidarė pilnai langą, jis paklausė kas atsitiko, minėtas asmuo pasakė traukis, elgėsi neadekvačiai. Jis pasiūlė jam išlipti iš automobilio, norėjo įvertinti situaciją. Tačiau vairuotojas nieko nesakęs išsitraukė dujų balionėlį ir iš iškarto purškė juo jam (nukentėjusiajam) į akis. Po šio veiksmo pajuto stiprų graužimą akyse ir deginimą veido bei kaklo srityje, tuomet sušuko savo draugui A. G., buvusiam automobilyje, kad užfiksuotų minėto asmens automobilio valstybinius numerius. Minėto automobilio vairuotojas po šio veiksmo pradėjo šalintis važiuodamas atgal ir pasišalino iš vietos. Kai jis pabėgo paskambino į policiją ir medikams. Po kiek laiko atvyko policija ir greitoji pagalba. Atvykę medikai suteikė jam pirmąją pagalbą. Nedarbingumo nebuvo. Medikė davė tabletę, sakė nevažiuoti į ligoninę, kur dėl švenčių daug žmonių. Po įvykio savaitgalį praleido namuose dėl pablogėjusio regėjimo. Salėje sėdi tas pats asmuo, kuris sėdėjo automobilyje ir papurškė jam dujomis. Jam einant vairuotojas pilnai atidarė savo automobilio langą, per atstumą, dujos papurškė tiesiai į akis. Prie diržo prisisegės balionėlį turėjo, ištiesė ranką, jis stovėjo 1-1,5 m atstumu, srovė į jo veidą nukreipta buvo. Dujų balionėlio neįsidėmėjo, tamsios spalvos. Kvapo nebuvo, tik veidą degino. Jis iš savo telefono iškvietė policiją ir medikus. Vairuotojas pasišalino, po 5-10 min. atvyko policija. Automobilio valstybiniai numeriai buvo „(duomenys neskelbtini)“, tamsus juodas. Merginos neįsidėmėjo, žiūrėjo į vairuotoją. Pojūčiai buvo tokie kaip stiprus veido kaklo deginimas, akyse kaip smėlio pripilta, veidas degė, 3 paras užtruko. Vaistų nevartojo, tik ką davė medikai. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 3 dienos buvo dideli skausmai, pergyvenimai, dirba su (duomenys neskelbtini), po įvykio stresas, nerimas, teko atšaukti šventę. Gyvena vienas, patvirtinti niekas negali. Kaltinamasis nebandė atsiprašyti. Savo ieškinį palaiko. Automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) BMV, priklauso jam. Valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tai kaltinamojo automobilis. Ant ratlankių galima uždėti ir vasarines ir žiemines padangas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo pagal 140 straipsnio 1 dalį

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nustatė, kad Ž. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamą BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Byloje surinkti duomenys niekaip nepatvirtina kaltinamojo argumentų dėl kitos įvykio datos ir aplinkybių. Nukentėjusysis viso proceso metu davė nuoseklius parodymus ir nei karto jų nekeitė išlaikydamas vienodą poziciją. Nors Ž. G. mama S. S.-I. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, nurodė kad 2019 m. gruodžio 26 d. jokio įvykio nebuvo ir visą laiką Ž. G. su drauge galimai buvo pas juos ir net liko nakvoti, šie jos teiginiai paneigti D. K. duotais parodymais teisme. D. K. nurodė, kad ,,Kalėdas šventė su Ž. šeima. Grįžo namo tik vakare. Jokių incidentų nebuvo. 26 dieną visą laiką buvo kartu“. S. S.-I. duotais parodymais teismas nesivadovauja, jie laikytini nepatikimais, siekiant padėti sūnui išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Tai, kad įvykis vyko 2019 m. gruodžio 26 d., patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, kurioje nurodyta, kad iškvietimas buvo gautas 2019 m. gruodžio 26 d., 21.28 val., adresu (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 179). Faktą, kad Ž. G. buvo (duomenys neskelbtini) kaltinime nurodytu laiko patvirtina ir telefono išklotinės. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad išanalizavus išklotinę matyti, kad įvykio metu 2019 m. gruodžio 26 d. apie 21.25 val. adresu (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis Ž. G. jungėsi 2019 m. gruodžio 26 d. 21:25:06 prie bokšto adr. (duomenys neskelbtini). Minėtos gatvės yra 900 metrų atstumu viena nuo kitos (t.1, b. l. 31-34). Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad tuo laiku mašina buvo palikta autoservise, tačiau tai patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė.

Nors kaltinamasis nurodė, jog automobilis buvo su vasarinėmis padangomis, jo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos- faktūros nei patvirtino, nei paneigė faktą, kad įvykis įvyko ne kaltinime nurodyti laiku 2019 m. gruodžio 26 d., bet anksčiau – 2019 m. lapkričio 1 d.; 2019 m. rugsėjo 18 d. sąskaita tik patvirtina , kad buvo įsigytos padangos ir ratlankiai; tačiau nenurodyta, kad tos padangos buvo sumontuotos automobiliui. Kaltinamojo pateikta 2019 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaita- faktūra tik patvirtina, kad buvo montuotos padangos, tačiau nėra duomenų, kokiam automobiliui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismui nepateikė įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderių, griežtos atskaitomybės blankų, kasos žurnalų laikotarpyje nuo 2019 m. rugsėjo 18 d iki 2019 m. gruodžio 26 d. (įskaitytinai) dėl užsakovo Ž. G. automobiliui ,,Cadillac“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirktų padangų bei montavimo, balansavimo darbų.

Apie nusikalstamos veikos padarymą ir jo laiką taip pat įrodo ir draugo A. G. pateiktas vaizdo įrašas iš kurio matyti, kad automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pasišalina iš įvykio vietos. Nors vaizdo įrašo originalo telefone nėra galimybės pateikti, neišlikus pačiam telefono aparatui, ir kaltinamasis teigė, kad vaizdo medžiagos data pakeista, tačiau šias aplinkybes paneigė teismo posėdžio metu apklaustas specialistas V. K. Jis nurodė, kad ,,žiūrint į failo aprašymą, failo duomenis, matosi kada tas failas įrašytas į kompaktinį diską, o ne tada kai buvo filmuota. Datos pasikeitė, nes tai naujai sukurtas failas. Žiūrint į pačio failo duomenis, metaduomenyse mato įrašyta data media created 2019 m. gruodžio 26 d. 21 val. 16 min. Tai data, kuri sutampa su failo pavadinimu, failo pakeitimo data. Ši, media created, data sukuriama kai filmuojama. Sutampa trys vienodos datos. Bet viską keisti, turint specialių žinių, įmanoma. Paprastas eilinis vartotojas nepakeis“. Taigi, teismas pažymi, kad atsižvelgus į šioje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, bei teisiamojo posėdžio metu proceso dalyvių apklausos metu duotus parodymus konstatuoja, jog nepasitvirtino kaltinamojo argumentai, kad kaltinamasis veikė kitu laiko nei nurodyta kaltinamajame akte. Dėl šių aplinkybių ir liudytojos D. K. parodymus teismas taip pat vertina kritiškai, nes jie paneigti aukščiau aptartomis ir nustatytomis laiko aplinkybėmis.

Pažymėtina, jog kaltinamasis Ž. G. turėjo galimybę neatidaryti automobilio lango, užrakinti automobilio dureles, išvažiuoti iš įvykio vietos, kviesti aplinkinių pagalbą, tokiu atveju, jei nukentėjusysis būtų veržęsis į automobilio vidų, jam būtų taikoma atsakomybė ar būtų svarstomas klausimas dėl būtinosios ginties. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamasis iš karto purškė dujas priėjusiam pasiaiškinti nukentėjusiam į akis. Šios aplinkybės paneigia ir liudytojos D. K. parodymus, neva buvo labai baisu, ji turėjusi pagrindą bijoti nukentėjusiojo.

Teismas svarstė, ar kaltinamojo veiksmai neatitinka BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nors Ž. G. veiksmai buvo padaryti viešoje vietoje, tačiau jam pačiam esant automobilyje ir pašaliniams asmenims nematant jo atliktų veiksmų (liudytojas A. G. nurodė tik iš nukentėjusiojo sužinojęs, kad šiam į akis buvo pripurkšta dujų, byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys būtų patyrę nepatogumų, kreipęsi į policiją ir pan.). Taigi, Ž. G. veiksmais nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis, jis nedemonstravo nepagarbos aplinkiniams, kadangi visi kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti tik į nukentėjusįjį R. C. dėl jųdviejų konflikto. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį atsiranda tada, kai asmeniui tyčiniais veiksmais sukeliamas fizinis skausmas ir (ar) padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tyčiniai veiksmai pasireiškia tuo, kad veiką darantis asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame straipsnyje numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia) arba jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Kaltinamojo veiksmai patvirtina, jog jis suvokė ir numatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti padariniai (fizinis skausmas ar sveikatos sutrikdymas) ir nors jų nenorėjo, tačiau purkšdamas dujas sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis Ž. G. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką.

Dėl bausmės skyrimo

Ž. G. gynėjas prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Ž. G. tyčia purkšdamas dujas į akis ir tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, padarė žalą R. C. asmens neliečiamybei bei pažeidė konstitucinį imperatyvą laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą, jo veiksmai negali būti vertinami kaip mažareikšmiai, todėl spręstinas klausimas dėl bausmės skyrimo.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020).

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Ž. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jį padarė tiesiogine tyčia. Jo asmenybę apibūdina tai, kad yra baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 76-76), teistas (t. 1, b. l. 80-94). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės atėmimą. Teismas atsižvelgia į tai, kad asmuo praeityje teistas tris kartus, šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl tai rodo, kad jis tinkamų išvadų nepadarė, kadangi ir toliau daro nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus. Teismas mano, kad taikant laisvės apribojimo bausmę nebus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai, nes po paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas, kaltinamasis vis tiek nesilaikė įstatymuose numatytų elgesio taisyklių ir padarė naują nusikalstamą veiką, kuri yra susijusi su asmens sveikata. Taigi, šios Ž. G. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir parodo, kad jo priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir tai sudaro pagrindą manyti, kad BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos švelniausios bausmės kaltinamajam jokio poveikio nedarys, todėl jam skirtina griežčiausia savo pobūdžiu laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos pakankamas dydis šiuo atveju – nesiekiantis sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.

BK 63 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta, jog pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju Ž. G. šiuo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padarė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžio priėmimo, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi bausmės bendrintinos iš dalies bausmes sudedant prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi paskirtos 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skiriama galutinė subendrinta – 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 1 dalyje (taikoma redakcija, galiojusi nusikaltimų padarymo metu) nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be šiame straipsnyje nustatytų formalių pagrindų, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-648/2017).

Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2016, 2K-171/2019, 2K-306/2019 ir kt.). Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

Teismas mano, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo – Ž. G. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės. Nors Ž. G. nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau teismas atsižvelgęs į tai, jog bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, sprendžia, kad taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir 2 metams atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą skiriant atitinkamus įpareigojimus, padės daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Aptarta duomenų visuma patvirtina, jog realus trumpalaikis laisvės atėmimas analizuojamu atveju nėra būtinas resocializacijai vykdyti.

Į paskirtą bausmę realiu jos atlikimo metu įskaitytini Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai ir atlikta bausmės dalis.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir (ar) neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, bet ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 112 straipsnis). Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, jo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas tikslinti ieškinio nedraudžia ir pradėjus teisme įrodymų tyrimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019), nes atskirais atvejais paduodant ieškinį iki įrodymų tyrimo teisme pradžios ne visi duomenys civiliniam ieškovui gali būti žinomi (pavyzdžiui, neaiškus tikslus ieškinio dydis, nežinomi visi asmenys (įtariamieji ar kaltinamieji), dėl kurių nusikalstamos veikos ieškovas patyrė žalos, ir pan.).

Šioje byloje civilinis ieškovas R. C. pareiškė civilinė ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t.1, b. l. 122). Civilinis ieškovas savo neturtinę žalą grindžia tuo, kad jam dujos buvo purkštos tiesiai į veidą, o jų sukeltas skausmas tęsėsi 3 dienas. Nusikalstama veika padaryta antrąją Šv. Kalėdų dieną (ketvirtadienį), dėl ko jis negalėjo dalyvauti savaitgalį draugų organizuotame šventiniame susibūrime. Dėl to jis jautėsi blogai, negalėjo linksmai praleisti laiko su draugais. Šventinio laikotarpio džiaugsmas buvo pakeistas fiziniu skausmu, padidėjusiu nerimu, susirūpinimu bei sunkiais dvasiniais išgyvenimais dėl savo sveikatos. Jis juto ne tik fizinį skausmą, bet ir patyrė dvasinius išgyvenimus. Dvasiniai išgyvenimai pasireiškė padidėjusiu nerimu, susirūpinimu dėl savo ateities bei ilgalaikių sveikatos problemų atsiradimo. Pažymėtina, kad į įvykio vietą atvykę medikai informavo, jog tiesiogiai palengvinti pripurkštų dujų skausmą nėra jokių galimybių. Fizinis skausmas turi būti iškentėtas bei praeiti savaime. Jam fizinis skausmas pasireiškė trejopai: dusuliu; odos niežėjimu; akių skausmu bei regos suprastėjimu. Dusulys, pasireiškęs negalėjimu kvėpuoti dėl deginančio skausmo krūtinėje, išnyko pirmąją dieną odos niežėjimas bei akių skausmas kartu su regos suprastėjimu praėjo tik po 3 namuose praleistų bei skausmo kupinų dienų. Dėl suprastėjusios regos jam buvo atsiradęs nerimas apakti, likti neįgaliu bei netekti darbo.

Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.

Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp kilusios žalos ir kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo veiksmais, todėl žalos atlyginimas priteistinas iš Ž. G.. Visgi, nagrinėjimu atveju neturtinės žalos dydis nelaikytinas pakankamai pagrįstu visa apimtimi. R. C. teigė, kad dėl patirtų sužalojimų juto fizinį skausmą, kuris pasireiškė – dusuliu, odos niežėjimu, akių skausmu bei regėjimo suprastėjimu, todėl tai laikytini neigiami išgyvenimai dėl patirtų kaltinamojo veiksmų, už kuriuos civiliniam ieškovui turi būti atlyginta. Kita vertus, nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis patyrė ilgalaikių nepatogumų ar nemalonių išgyvenimų. Įvertintinas ir tas aspektas, kad nukentėjusysis visgi iš dalies ir pats prisidėjo prie incidento kilimo – nukentėjusysis galėjo išlaikyti pakankamą socialinį atstumą ir taip galimai deeskaluoti incidentą, kviesti kelių policijos atstovus, jei manė, kad kaltinamojo elgesys kelyje netinkamas. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, R. C., civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo Ž. G. 600 Eur neturtinės žalos.

BPK 257 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga teismui pranešti prokurorui apie bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes dėl kito asmens galimai padarytos nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į D. K. ir S. S.-I. nurodytas parodymų prieštaringumą teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, teismo vertinimu D. K. ir S. S.-I. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnyje, požymiai, todėl apie tai praneština prokurorui.

Kartu pažymėtina, kad prokuroras, nustatęs, kad ir kitų asmenų veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnyje požymiai, pats gali priimti sprendimą inicijuoti baudžiamąjį tokio asmens persekiojimą.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – CD diskas – laikomas voke prie baudžiamosios bylos – paliktina kartu su bylos medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi paskirtos 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirti galutinę subendrintą – 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius ir atliktą bausmės dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (taikoma redakcija, galiojusi nusikaltimų padarymo metu) bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams visą bausmės atidėjimo laikotarpį Ž. G. įpareigojant:

1) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi arba gydymusi;

2) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

3) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – CD diską laikomą baudžiamojoje byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

R. C. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš Ž. G. priteisti 600 Eur (šešis šimtus eurų ) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Pranešti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui apie D. K. ir S. S.-I. veiką, kurioje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje, požymių.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos.