- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- 2-24599-1097/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19307-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- E. E.
- Trečiasis asmuo
- T. A., M. A., Ž. J., D. M. J.
- Advokatai
- Arūnas Šalkauskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovei E. E. dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, tretieji asmenys – T. A., M. A., Ž. J. ir D. M. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė I. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei E. E. dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, prašydama nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (Duomenys neskelbtini), Vilniuje, tvarką pagal UAB ,,Kadastro sfera“ 2020 m. gegužės 27 d. parengtą planą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad jai, atsakovei ir tretiesiems asmenims T. A., M. A., D. M. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismas 1997 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2/3-512/1997 nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką. Teismo sprendimas nebuvo skųstas, įsiteisėjo, tačiau neregistruotas VĮ Registrų centre. Nuo to laiko pasikeitė žemės sklypo bendrasavininkai, todėl VĮ Registrų centras atsisakė registruoti teismo sprendimu patvirtintą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Visi žemės sklypo bendrasavininkai žemės sklypu naudojasi pagal nusistovėjusią, teismo nustatytą ir ieškovės pateikiamu ieškiniu prašomą patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Vienintelė atsakovė nesutinka su nusistovėjusia žemėnauda ir atsisako geranoriškai, ne teismo tvarka, įteisinti naudojimosi žemės sklypu tvarką, nors 2019 m. balandžio 3 d. pirkdama nuosavybę valdoje žinojo apie nusistovėjusią žemėnaudą ir tuo metu ją ši tvarka tenkino. Dėl to ieškovė kreipėsi į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos patvirtinimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė E. E. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimu dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos patvirtinimo sutinka, ir prašė šį reikalavimą tenkinti. Tačiau atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovės teigimu, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1997 m. lapkričio 7 d. sprendimu patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka nebuvo įregistruota VĮ Registrų centre ir apie ją atsakovė nežinojo. Taip pat atsakovė nežinojo ir apie tai, kad ieškovė rengia naują žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ir siekia įregistruoti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė būtų atsisakiusi pasirašyti parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą. Ieškovės prašymas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos patvirtinimo atsakovei nebuvo įteiktas, apie tai ji negavo jokio pranešimo, todėl ieškovė nepagrįstai teigė, kad atsakovė nesąžiningai nesutinka su nusistovėjusios žemės sklypo naudojimosi tvarkos patvirtinimu. Priešingai, pati ieškovė elgiasi nesąžiningai, nes, dėl savo intereso pakeitusi teismo sprendimu nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos dalį, siekia iš naujo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka, tačiau visas to išlaidas priskirti sumokėti atsakovei.
4. Trečiasis asmuo Ž. J. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį tenkinti. Taip pat nurodė, kad 2020 m. birželio mėnesio pradžioje bandė perduoti atsakovei parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą, tačiau atsakovės sutuoktinis atsisakė duoti atsakovės elektroninio pašto adresą, nurodydamas, jog yra konfliktinė ieškovės ir atsakovės situacija ir jie nepageidauja gauti žemės sklypo naudojimosi tvarkos schemos. Trečiasis asmuo D. M. J. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį tenkinti.
5. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir aplinkybėmis.
6. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad sutinka, niekada neprieštaravo ir nebūtų prieštaravusi ieškovės prašomai nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkai. Atsakovė paaiškino, kad apie 1997 metų teismo sprendimu patvirtintą naudojimosi žemės sklypu tvarką ji nežinojo ir buvo konsultuojama, kad pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nelogiška. Apie jau esantį teismo sprendimą ir jo priėmimo aplinkybes, atsakovė sužinojo tik gavusi ieškinį, o ieškovės pranešimai apie rengiamą naudojimosi tvarkos projektą jai nebuvo įteikti ir ji apie tai neinformuota. Nurodė, kad nesutinka padengti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes ieškovė, nesant teisinio ginčo, piktnaudžiaudama procesu nepagrįstai inicijavo teisminį ginčą ir sąmoningai sukėlė atsakovei žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
7. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė E. E. ieškinį pripažino ir prašė jį tenkinti, t. y. patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovės pateiktą planą, teismas išdėsto sutrumpintus motyvus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).
8. Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1996 m. kovo 20 d. sprendimu, Vilniaus apygardos teismo 1996 m. birželio 4 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 1996 m. lapkričio 19 d. nutartimi išspręstas ginčas dėl nuosavybės teisių į rūsius, esančius po vienbučiu pastatu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir konstatuota, kad rūsys yra visų daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyventojų nuosavybė (b. l. 21-26). Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 1997 m. lapkričio 7 d. sprendimu nustatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, naudojimosi tvarką (b. l. 18-20). Ši naudojimosi tvarka nebuvo įregistruota VĮ Registrų centre. Ieškovė 2020 m. vasario 25 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama įregistruoti nurodytu teismo sprendimu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. VĮ Registrų centras prašymą atmetė, nurodydamas, jog yra pasikeitę žemės sklypo bendraturčiai, be to, teismo sprendimu nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka ne tarp sklypo bendraturčių (savininkų), o jo naudotojų (nuomininkų), nes teismo sprendimo priėmimo metu visas žemės sklypas nuosavybės teise priklausė valstybei; duomenų apie tai, kad žemės sklypo bendraturčiai yra sudarę naudojimosi žemės sklypu tvarką, VĮ Registrų centras nurodė neturintis. Ieškovė 2020 m. liepos 2 d. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilnius, tvarką pagal UAB ,,Kadastro sfera“ 2020 m. gegužės 27 d. parengtą projektą (b. l. 16).
9. Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 straipsnis 1 dalis) ir, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019). Tuo atveju, jei bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekdamas tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004; 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2012).
10. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, nurodė, kad atsakovė vienintelė iš bendraturčiu nesutinka su nusistovėjusia ir pateiktame naudojimosi tvarko projekte nurodyta naudojimosi bendru daiktu tvarka. Šiuos teiginius ieškovė grindė pateikdama UAB ,,Kadastro sfera“ parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą, kuris nepasirašytas tik atsakovės, taip pat 2020 m. balandžio 22 d. pašto kvitą, patvirtinantį, jog pašto siunta siųsta atsakovei. Ieškovės teigimu, pašto siuntoje buvo prašymas pranešti, ar atsakovė sutinka su dabartine naudojimosi žemės sklypu tvarka.
11. Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal parengtą UAB ,,Kadastro sfera“ projektą sutinka, niekada jam neprieštaravo, todėl prašė ieškinį tenkinti.
12. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė ieškinį pripažino ir prašė ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo tenkinti, teismas ieškinį tenkina ir nustato žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, naudojimosi tvarką pagal UAB ,,Kadastro sfera“ 2020 m. gegužės 27 d. žemės sklypo planą, kuriame ieškovei atskirai tenka naudoti žemės sklypo dalys, plane pažymėtos ,,B1“, ,,B2“, ,,B3“, ,,B5“, ,,B5“; atsakovei atskirai tenka naudoti žemės sklypo dalys, plane pažymėtos ,,D1“, ,,D2“; tretiesiems asmenims T. A. ir M. A. atskirai tenka naudoti žemės sklypo dalys, plane pažymėtos ,,E1“, ,,E2“; trečiajam asmeniui M. A. atskirai tenka naudoti žemės sklypo dalys, plane pažymėtos ,,A1“, ,,A2“; trečiajam asmeniui D. M. J. atskirai tenka naudoti žemės sklypo dalys, plane pažymėtos ,,C1“, ,,C2“; bendraturčiai ieškovė ir tretieji asmenys bendrai naudoja žemės sklypo dalis, plane pažymėtas ,,F1“, ,,F2“, ,,F3“, ,,H“; o atsakovė bendrai su kitais bendraturčiais naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis ,,F1“, ,,F2“, ,,F3“ (CK 4.75 straipsnis, 4.81 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
13. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas, ieškovei iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas: 100 Eur sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį (b. l. 14, 15) ir 750 Eur už teisinę pagalbą byloje (b. l. 40), iš viso – 850 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma atitinka užmokesčio dydžius, patvirtintus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija), protingumo bei proporcingumo reikalavimus, todėl priteistina ieškovei iš atsakovės.
14. Atsakovė, pripažindama ieškinio reikalavimą, prašė nepriteisti iš jos ieškovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Grįsdama šį prašymą, atsakovė nurodė, kad niekada neprieštaravo prašomai patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarkai, tačiau nebuvo informuota apie rengiamą naudojimosi žemės sklypu projektą ir į ją nebuvo kreiptasi dėl sutikimo su tokia prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka. Atsakovė paaiškino, kad ieškovės pranešimo siuntimo laikotarpiu ji slaugė sutuoktinio tėvą, todėl gyveno kitu adresu ir pašto siuntos negavo.
15. Teismo vertinimu, šie atsakovės argumentai nėra pagrindas nukrypti nuo įstatyme įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Nors atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nebuvo informuota apie rengiamą naudojimosi žemės sklypu projektą, tačiau teismo posėdžio metu atsakovė plačiau paaiškino situaciją ir teigė, jog nežinojo apie buvusius teisminius procesus ir priimtus teismų sprendimus, kuriais išspręstas ginčas dėl rūsių, esančių po atsakovei priklausančiu pastatu, nuosavybės teisės ir patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka, atsižvelgiant į nustatytą visų gyventojų nuosavybės teisę į rūsius (Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismo 1996 m. kovo 20 d. sprendimas, Vilniaus apygardos teismo 1996 m. birželio 4 d. nutartis, Lietuvos apeliacinio teismo 1996 m. lapkričio 19 d. nutartis, Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismo 1997 m. lapkričio 7 d. sprendimas). Atsakovė paaiškino, kad, nežinodama apie šiuos sprendimus, manė ir buvo specialistų konsultuojama, kad esanti žemės sklypo naudojimosi tvarka yra neprotinga, neracionali, nepagrįsta. Tik gavusi bylos dokumentus atsakovė teigia sužinojusi apie gyventojų nuosavybės teises į rūsius ir supratusi, kad tuo pagrindu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Dėl to su ieškiniu ji sutinkanti. Be to, ir teismo posėdžio metu atsakovė bandė sieti savo sutikimą su ieškiniu su ieškovės sutikimu dėl atsakovės ketinamų atlikti statybos darbų. Taigi, atsakovės paaiškinimai iš esmės patvirtina, jog konfliktų su ieškove buvo. Šią aplinkybę patvirtino ir trečiasis asmuo Ž. J., atsiliepime nurodęs, jog bandė įteikti atsakovei naudojimosi tvarkos schemą, tačiau ją buvo atsisakyta priimti. Tokia situacija leidžia spręsti, jog, vis dėlto, šalių nesutarimų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos patvirtinimo buvo, ir ieškovės kreipimosi su ieškiniu į teismą nėra pagrindo laikyti pareikštu piktnaudžiaujant teisėmis. Priežastys, dėl kurių atsakovė abejojo siūlomos patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarkos racionalumu, t. y. aplinkybė, jog ji nežinojo apie 1996-1997 metais priimtus teismų sprendimus, neduoda pagrindo pripažinti, kad ieškinys pareikštas be priežasties ir dėl to nukrypti nuo įstatyme įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
16. Teismas atmeta ieškovės prašymą priteisti iš atsakovės 130 Eur, sumokėtų UAB ,,Kadastro sfera“ už žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano paruošimą (b. l. 37, 38). Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, apibrėžiamos CPK 88 straipsnyje, kurio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovės už naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano parengimą sumokėta suma neatitinka pirmiau nurodytų kriterijų ir negali būti pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis. Šios išlaidos, patirtos visų bendraturčių, taip pat ir ieškovės, interesais, nes, siekiant nustatyti ir įregistruoti naudojimosi žemės sklypu tvarką, toks planas vis tiek turėtų būti rengiamas, nepriklausomai nuo to, ar kyla bendraturčių ginčas dėl jame įtvirtintos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, ar ne. Taigi, šios išlaidos nėra neišvengiamai ir būtinai susijusios su bylos nagrinėjimu teisme, t. y. būtų patirtos ir tuo atveju, jei ginčas teisme nebūtų kilęs. Dėl to tokios plano rengimo išlaidos, patirtos visų bendraturčių interesais, negali būti priteisiamos vien iš atsakovės. Priešinga išvada neatitiktų protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principų.
17. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (31,05 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl, atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB ,,Kadastro sfera“ 2020 m. gegužės 27 d. parengtą žemės sklypo planą, nustatant, kad:
1) I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atskirai naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis ,,B1“, ,,B2“, ,,B3“, ,,B4“, ,,B5“; bendrai naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis ,,F1“, ,,F2“, ,,F3“, ,,H“;
2) E. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) atskirai naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis ,,D1“, ,,D2“; bendrai naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis ,,F1“, ,,F2“, ,,F3“;
3) T. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) atskirai naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis ,,E1“, ,,E2“; bendrai naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis ,,F1“, ,,F2“, ,,F3“, ,,H“;
4) M. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) atskirai naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis ,,A1“, ,,A2“; bendrai naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis ,,F1“, ,,F2“, ,,F3“, ,,H“;
5) D. M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) atskirai naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis ,,C1“, ,,C2“; bendrai naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis ,,F1“, ,,F2“, ,,F3“, ,,H“.
Priteisti ieškovei I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės E. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti valstybei iš atsakovės E. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) 31,05 Eur (trisdešimt vieną eurą 05 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.