Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Linai Laniauskienei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pakrantės būstas“ atstovui advokatui Tomui Lukoševičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovei UAB „Pakrantės būstas“ dėl depozito priteisimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas V. D. prašo priteisti iš atsakovės UAB „Pakrantės būstas“ 5000,00 Eur išmokėto depozito (užstato) ir 3000,00 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Liudytoja K. G. teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra turizmo specialistė ir ginčui aktualiu metu dirbo pas nekilnojamojo turto vystytojus, su kuriais atsakovė bendradarbiavo parduodant ieškovui žemės sklypą. Paaiškino, kad tarpininkavo šalims pasirašant preliminarią ir pagrindinę sutartį. Nurodė, kad tiksliai neprisimena, kokius būtent įsipareigojimus šalys derino rengiant sutartis, tačiau prisimena, kad buvo derinamas komunikacijų tiesimo ir kelio dangos įrengimo klausimai. Preliminarios sutarties sąlygos buvo vienodos visiems asmenims, įsigyjantiems žemės sklypus (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje. Prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartis, su klientais buvo derinami tam tikri pakeitimai, susiję su aplinkybe, kad komunikacijų tiesimo ir kelio įrengimo darbų nėra įmanoma atlikti tuo pat metu – pradžioje yra įrengiamos komunikacijos, o vėliau įrengiama kelio danga. Pažymėjo, kad pagrindinės sutarties pasirašymo metu ieškovas jokių pretenzijų nereiškė, su juo buvo suderintos pagrindinės sutarties sąlygos, su kuriomis ieškovas sutiko. Pirkėjams buvo žadama, kad gatvės šalia jų namų bus išasfaltuotos, iš esmės atsakovė laikėsi šio įsipareigojimo ir išasfaltavo gatves. Taip pat nurodė prisimenanti, kad su žemės sklypų pirkėjais, be kita ko, ir su ieškovu, buvo pasirašomi pagrindinių sutarčių pakeitimai, tačiau pakeitimų turinio liudytoja neatsimena. Liudytoja konkrečių sutarčių turinio neatsimena, todėl negalėjo paaiškinti ar sutartinių baudų mokėjimas buvo susietas su darbų įvykdymu, ar buvo svarbūs ir šių darbų įvykdymo terminai. Liudytoja darbo santykius su nekilnojamojo turto vystytoju nutraukė anksčiau, nei buvo atlikti visi darbai, todėl nežinanti ar darbai buvo atlikti laiku. Liudytojos teigimu, bendrieji komunikacijos darbai ir kelio įrengimas yra skirtingi darbai, todėl liudytoja negalėjo ieškovui sakyti, kad vieni darbai apima kitus darbus. Kada buvo suderinta, kad asfaltavimo darbų data nebus įrašyta į pagrindinę sutartį, liudytoja negalėjo tiksliai pasakyti, mano, kad buvo susitarta žodžiu. Pažymėjo, kad visi žemės sklypų pirkėjai sutiko su argumentu, kad paklojus asfaltą iki to laiko, kol pirkėjai šiuose žemės sklypuose pasistatys namus, sunkiasvorė statybinė technika asfalto dangą sudaužytų. Paaiškino, kad nesant kelio dangos, sunkiasvorė technika galėjo važinėti po ginčo objektą, kadangi rangovai padarė atskirus išvažinėtus kelius, prie ieškovo sklypo taip pat buvo įmanoma privažiuoti. Vis dėlto, ar ieškovo nurodomu laikotarpiu prie ieškovo namų valdos buvo galima privažiuoti liudytoja nežino, nes tuo metu ji nebedirbo su atsakove, todėl nežino kuriose vietose tuo metu buvo tiesiamos komunikacijos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ginčo šalys 2017 m. kovo 31 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovas UAB „Pakrantės būstas“ pardavė, o ieškovas V. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise (sutuoktinė V. D. - D.) pirko žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). (toliau – Sklypas), kurio kaina 81 900,00 Eur. (b. l. 34-46). Šalių paaiškinimais ir rašytiniais byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ginčo žemės sklypas buvo atsakovo formuojamoje (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje (toliau – Kvartale), kurios infrastruktūros įrengimu rūpinosi atsakovas, taigi pagal Sutarties 6.3. punktą, šalys susitarė dėl sąlygų, susijusių su inžineriniais tinklais bei Kvartalo susisiekimo ir inžinerinių tinklų infrastruktūra, pagal kuriuos atsakovas įsipareigojo atlikti sutarties 6.3.1 -6.3.2 punktuose numatytus darbus. Pagal Sutarties 6.3. punktą, šalys susitarė dėl šių Sutarties sąlygų, susijusių su inžineriniais tinklais bei Kvartalo susisiekimo ir inžinerinių tinklų infrastruktūra: „6.3.1. Pardavėjas įsipareigoja iki 2017 m. birželio mėn. 30 d. (imtinai) savo lėšomis išimti bendrąsias technines prisijungimo sąlygas Kvartalo susisiekimo ir inžinerinių tinklų infrastruktūrai (elektra, dujos, buitinės nuotekos, vanduo, gatvių apšvietimas, ryšiai, gatvių įrengimas, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių asfaltavimas, bei (duomenys neskelbtini) gatvės dalies, jungiančios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatves, asfaltavimas, šaligatvio (duomenys neskelbtini) gatvėje, besiribojančių su (duomenys neskelbtini), įrengimas). Pirkėjas aiškiai supranta, kad norėdamas statyti pastatą/ statinį (duomenys neskelbtini) bei privesti reikalingas komunikacijas nuo bendrųjų susisiekimo ir inžinerinių infrastruktūros komunikacijų, esančių (duomenys neskelbtini) kraštinių ribose, turės savarankiškai kreiptis į atitinkamas institucijas dėl techninių sąlygų išdavimo tokių objektų statybai (duomenys neskelbtini) bei savo nuožiūra ir savo sąskaita parengti statybų vykdymui reikalingus projektus, gauti reikalingus leidimus / sutikimus. 6.3.2. Pardavėjas įsipareigoja iki 2018 m. birželio mėn. 30 d. (imtinai) pakloti bendruosius inžinerinius tinklus Kvartale pagal Detaliojo plano sprendinius bei atitinkamų institucijų išduotas technines prisijungimo sąlygas. Pirkėjas aiškiai supranta, kad norėdamas statyti pastatą / statinį (duomenys neskelbtini) bei privesti reikalingas komunikacijas (duomenys neskelbtini) nuo bendrųjų susisiekimo ir inžinerinių infrastruktūros komunikacijų, esančių (duomenys neskelbtini) kraštinių ribose, turės šiuos darbus atlikti savo nuožiūra ir savo sąskaita. 6.3.3. Šalys susitaria, kad atlikus šios Sutarties 6.3.1 ir 6.3.2 nurodytus darbus, Šalys pasirašys šios Sutarties 6.3.1 ir 6.3.2 punktuose nurodytų darbų atlikimą patvirtinantį aktą, per 10 (dešimt) kalendorinių dienų aukščiau minėtų darbų atlikimo.“.

Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Sprendžiant dėl konkrečios civilinių santykių dalyvių valia sudarytos sutarties esmės ir teisinės reikšmės, nagrinėjamu atveju Sutarties turinys leidžia daryti išvadą, kad ieškovas nesiekė užsakyti tam tikrų darbų atlikimo, Sutartyje nėra ieškovo įsipareigojimo sumokėti už atliktus darbus, šios sutarties tikslas susitarti dėl tam tikros kokybes daikto (žemės sklypo) pirkimo-pardavimo. 2017 m. kovo 31 d. sutartimi ieškovas įsipareigojo nupirkti, o atsakovas parduoti jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir susitarė dėl turto kainos. Taigi teismas Sutarties sąlygas, susijusias su inžineriniais tinklais bei Kvartalo susisiekimo ir inžinerinių tinklų infrastruktūra (Sutarties 6.3.1 -6.3.2 punktai) vertina kaip pirkimo pardavimo sutarties dalyko (žemės sklypo) kokybės, savybių detalizaciją, t. y. šalys susitarė, kokie darbai atsakovo turi būti atlikti, kad žemės sklypas atitiktų šalių sutartą kainą. Būtent todėl Sutarties 4.1.2 punkte šalys ir susitarė dėl specialios atsiskaitymo tvarkos: ginčo žemės sklypo 5000 Eur kainos dalį pirkėjas įsipareigojo sumokėti pervedant į notarės depozitą (depozitinę sąskaitą), o notarė šią 5000 Eur kainos dalį perveda į atsakovo sąskaitą per 1 darbo dieną nuo darbų atlikimą patvirtinančio akto pasirašymo bei atsakovo prašymo dėl depozito išmokėjimo ir minėto akto pateikimo.

Pagal Sutarties 4.1.2 punktą šalys susitarė ir dėl to, kad atsakovui neįvykdžius savo įsipareigojimų pagal Sutarties 6.3.1 ir 6.3.2 punktus per juose numatytus terminus arba esant Sutarties 6.1.7 punkte nurodytoms aplinkybėms, per 6.1.7 punkte nurodytus pratęstus terminus, atsakovas (pardavėjas) įsipareigoja sumokėti ieškovui (pirkėjui ) 5000 Eur baudą. Pagal Sutarties 4.1.2 punktą 5000 Eur baudą ieškovas (pirkėjas) turi teisę išskaityti iš turto kainos dalies, įmokėtos į depozitą. Sutarties 4.1.2 punkte taip pat nurodyta, kad pirkėjui pateikus prašymą dėl depozito išmokėjimo bei patvirtinimą, kad pardavėjas (atsakovas) neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Sutarties 6.3.1 ir 6.3.2 punktus per juose numatytus terminus arba esant Sutarties 6.1.7. punkte nurodytoms aplinkybėms, per 6.1.7 punkte nurodytus pratęstus terminus, notarė perves 5000 Eur į pirkėjo (ieškovo) nurodytą sąskaitą.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas įmokėjo Sutarties 4.1.2 punkte nurodytą 5000 Eur sklypo kainos dalį į notarės depozitinę sąskaitą (b.l. 52-53). 2019 m. gegužės 20 d. ieškovui (pirkėjui) pateikus prašymą dėl depozito išmokėjimo, nebuvo gautas atsakovo (pardavėjo) patvirtinimas, kad jis savo įsipareigojimų laiku neįvykdė, taigi 2019 m. birželio 5 d. notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, t. y. atsisakė išmokėti ieškovui (pirkėjui) jo prašymu įneštus 5000 Eur, mokėtinus pagal Sutartį. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais taip pat nustatyta, kad atsakovui pateikus Sutarties 4.1.2 punkte nurodytus dokumentus (prašymą dėl depozito išmokėjimo ir Aktą), notarė išmokėjo 5000 Eur sklypo kainos dalį atsakovui. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas nustatyta tvarka būtų ginčijęs atliktą notarinį veiksmą (atsisakymą jį atlikti).

Ieškovas reiškia reikalavimą atsakovui dėl 5000 Eur priteisimo CK 6.237 str. pagrindu, tai yra prašo taikyti nepagrįsto turto gavimo instituto teisės normas. Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis; šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus (CK 6.237 str. 1 ir 2 d.). Kasacinio teismo pasisakyta, kad turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 str. 1, 2 d.). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009).

Ginčytino santykio teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva, todėl teismas privalo ginčo santykiui taikyti teisės normas, kurių taikymą suponuoja nagrinėjamos konkrečios bylos faktinės aplinkybės. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teismas mano, jog jos nesudaro prielaidų teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius kaip prievolinius teisinius santykius, atsiradusius dėl turto įgijimo be pagrindo ir taikyti CK 6.237 str. teisės normas. Akcentuotina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog darbų atlikimą patvirtinantis Aktas buvo pasirašytas 2019 m. gegužės 22 d. ir jo pasirašymo metu atsakovo vystomame Kvartale buvo įrengti tiek inžineriniai, tiek susisiekimo tinklai, t. y. ginčo sklypas atitiko Sutarties šalių sutartą kokybę (vertę). Taigi 5000 Eur suma atsakovo buvo gauta kaip ieškovo už žemės sklypą atsakovui mokėtinos pardavimo kainos dalis, atsakovui pateikus notarei Sutarties 4.1.2 punkte nurodytus dokumentus (t. y. prašymą dėl depozito išmokėjimo ir 2019 m. gegužės 22 d. Aktą). Įvertinęs Sutarties 4.1.2 punkto nuostatas, teismas sutinka su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija, kad 5000 Eur suma, kurią ieškiniu prašo priteisti ieškovas, įrodinėdamas esant sutarties 6.3.2 punkto pažeidimą, iš esmės yra sutartinės netesybos už Sutarties 6.3.2 punkte nurodytų atsakovo įsipareigojimų pavėluotą vykdymą.

Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad šalių pozicijos dėl termino susisiekimo tinkams įrengti esmingai skiriasi: ieškovas teigia, kad, sudarant Sutartį, su atsakovu buvo sutarta, jog Kvartalo asfaltuotas kelias bus iki 2018 m. birželio 30 d. (vėliau Sutartį pakeitus, terminas pratęstas iki 2018 m. gruodžio 31 d); tuo tarpu atsakovas tvirtina, kad, sudarant Sutartį, buvo susitarta tik dėl inžinerinių tinklų įrengimo galutinio termino. Taigi iš esmės šalys ginčijasi dėl to, ar buvo sutarta dėl konkretaus termino, per kurį Kvartale turėjo būti įrengti susisiekimo tinklai (asfaltuotas Kvartalo kelias), kad ginčo žemės sklypas atitiktų šalių sutartą kainą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. gruodžio 21 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė preliminariąją turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Preliminarioji sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo atskiros notarinės formos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu parduoti Ieškovui žemės sklypo dalį, 9,10 a, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pagal pasirašytos Preliminariosios sutarties 6.1.3 p., atsakovas įsipareigojo iki 2017 m. birželio 30 d. (imtinai) išimti bendrąsias technines prisijungimo sąlygas Kvartalo susisiekimo ir inžinierinių tinklų infrastruktūrai (elektra, dujos, nuotekos, vanduo, gatvių apšvietimas, ryšiai, gatvių įrengimas). Remiantis Preliminariosios sutarties 6.1.1 p. nuostatomis, atsakovas įsipareigojo iki 2018 m. birželio 30 d. (imtinai) pakloti bendruosius inžinierinius tinklus Kvartale pagal detaliojo plano sprendinius ir atitinkamų institucijų išduotas technines sąlygas. Be to, vadovaujantis Preliminariosios sutarties 6.1.2 p. nuostatomis, atsakovas įsipareigojo iki 2018 m. birželio 30 d. (imtinai) įrengti kelio dangą, šaligatvį bei gatvės atšvietimą ((duomenys neskelbtini) g.) pagal detaliojo plano sprendinius bei jam išduotas technines sąlygas Projekto Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasario 8 d. ieškovas ir atsakovas sudarė priedą prie Preliminariosios sutarties, kuriuo patikslino Žemės sklypo pardavimo kainą, o taip pat papildė Preliminariosios sutarties 6.1.2 p. nurodydami, jog Atsakovė įsipareigoja iki 2018 m. birželio 30 d. (imtinai) įrengti kelio dangą, tai yra išasfaltuoti gatvę, šaligatvį bei gatvės atšvietimą ((duomenys neskelbtini) g.) pagal detaliojo plano sprendinius bei jam išduotas technines sąlygas Projekto Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, teigia, kad pagrindinėje Sutartyje šalys aiškiai išreiškė savo valią nustatyti atsakovo įsipareigojimo įrengti tik inžinierinių tinklų, bet ne susisiekimo komunikacijų, galutinius terminus. Nurodo, kad sistemiškai analizuojant Ieškovo ir Atsakovo pasirašytos Preliminariosios sutarties 6.1.1 p. ir 6.1.2 punktų nuostatas, matyti, jog šalys atskirai išskyrė bendrųjų inžinierinių tinklų, t. y. elektra, dujos, nuotekos, vanduo, ryšiai (6.1.1 punktas) bei susisiekimo tinklų, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės kelio danga, šaligatvis, gatvės apšvietimas (6.1.2 punktas), įrengimo darbus, kiekvienu atveju atskirai nustatydami jų įvykdymo terminą iki 2018 m. birželio 30 d.(imtinai). Akcentuoja, kad sąvoka „bendrieji inžinieriniai tinklai“, vartojama Preliminariojoje sutartyje, neapima susisiekimo tinklų, nes priešingu atveju Preliminarioje sutartyje nebūtų prasmės išskirti 6.1.1 p. ir 6.1.2 p. į atskiras sąlygas. Kadangi Preliminarios sutarties 6.1.1 p. iš esmės pažodžiui yra atkartotas ir pagrindinės Sutarties 6.3.2 p., nesutinka su ieškinio teiginiu, kad terminas „bendrieji inžinieriniai tinklai“ reiškia tiek inžinierines, tiek ir susisiekimo komunikacijas. Anot atsakovo, toks Sutarties 6.3.2 p. aiškinimas visiškai nesiderina su sisteminiu ir loginiu šalių pasirašytu susitarimų sąlygų aiškinimu. Pagrindinės Sutarties 6.3.1 ir 6.3.2 punktai, reglamentuojantys prisijungimo sąlygų gavimą ir bendrųjų inžinierinių tinklų įrengimą, iš esmės atitinka Preliminariosios sutarties 6.1.3 ir 6.1.1 punktų sąlygas. Tuo tarpu Preliminariosios sutarties 6.1.2 punktas, numatantis susisiekimo tinklų ((duomenys neskelbtini) gatvės, šaligatvio, apšvietimo) įrengimą, į pagrindinės Sutarties sąlygas nėra perkeltas. Anot atsakovo, ši aplinkybė patvirtina faktą, jog pasirašydamos pagrindinę Sutartį šalys aiškiai išreiškė savo valią nustatyti atsakovo įsipareigojimo įrengti tik inžinierinių tinklų, bet ne susisiekimo komunikacijų, galutinius terminus. Teigia, kad nagrinėjamu atveju šalių pasirašytoje pagrindinėje Sutartyje neliko preliminariosios sutarties 6.1.2 p. buvusios sąlygos, nes šalys, vadovaujantis sutarties laisvės principu, pakeitė savo ankstesnį susitarimą dėl aukščiau paminėtų susisiekimo tinklų įrengimo Bulgarų gatvėje galutinio termino nustatymo, atleisdamos atsakovą nuo pareigos įrengti jas iki 2018 m. birželio 30 d.

Taigi šalys skirtingai aiškina Sutarties 6.3.2 punkto nuostatas, kiek tai susiję su atsakovo įsipareigojimų vykdymo terminais. CK 6.193–6.195 straipsniuose reglamentuotos sutarčių aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: 1) įstatyme neteikiama pirmenybė pažodiniam sutarties aiškinimui, tačiau tai nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Serneta v. UAB „Rivona“ ir UAB „Norfos mažmena“, bylos Nr. 3K-3-116-219/2015); 2) sutarties aiškinimui svarbu ne tik sutarties tekstas, bet ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais sutarties šalių veiksmais, padedančiais nustatyti tikruosius šalių ketinimus sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010); 3) aplinkybė, kad įstatyme neteikiama pirmenybė pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas gali būti absoliutinamas, ypač tada, kai šalys skirtingai argumentuoja savo tikruosius ketinimus dėl sutarties ar atskiros jos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Peata“ v. UAB „Virginijus ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-36/2014); 4) teismo turi būti nustatoma, kokio tikslo įvykdžius sutartį galėjo pagrįstai tikėtis sutarties šalys, dėl to svarbu įvertinti tai, kaip sutartyje užfiksuotas siekiamas tikslas, šalis tenkinantis rezultatas, taip pat kokio rezultato suteikė pagrindo vienai šaliai tikėtis kontrahentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Stonava“ v. UAB „SKR Invest“, bylos Nr. 3K-3-303/2013).

Pagal sisteminio sutarties aiškinimo principą (CK 6.193 straipsnio 2 dalis), bet kuri sutarties sąlyga turi būti aiškinama atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą; šis principas taikytinas ir tada, kai ginčo šalys siejamos sutartinių santykių, kilusių iš kelių skirtingų sutarčių. Konkrečiu nagrinėjamu atveju preliminariojoje sutartyje įtvirtintą susitarimą, pagal kurį atsakovas įsipareigojo kelią įrengti iki 2018 m. birželio 30 d. teismas nevertina kaip pagrindą nustatyti tikruosius šalių ketinimus, išreikštus pagrindinėje Sutartyje. Akcentuotina, kad sistemiškai aiškinant šalių sudarytas sutartis, tiek analizuojant sutarčių vidines sąlygas, tiek sistemiškai preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį ir jos priedą kartu su pagrindine pirkimo–pardavimo Sutartimi bei jos vėlesniais pakeitimais, matyti, kad šalys keitė sąlygas dėl įsipareigojimų įvykdymo terminų ir tie pakeitimai buvo siejami su trečiųjų asmenų, kurių atsakovas įtakoti negalėjo veikla (neveikimu).

Pagal Sutarties 6.1.7. punktą „Pirkėjas patvirtina, jog jam yra žinoma, kad dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl valstybės, savivaldybės ar kitų institucijų veiksmų ar neveikimo, dėl trečiųjų asmenų, už kuriuos pardavėjas neatsako, t. y. Vilniaus m. savivaldybės, Nacionalinės žemės tarnybos, VĮ Registrų centro, AB ESO, UAB Vilniaus vandenys“, UAB „Grinda“, UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“, AB „Litgrid“, AB Teo LT“ (baigtinis sąrašas) veiksmų ar neveikimo, aplinkybių už kuriuos Pardavėjas neatsako, šios Sutarties 6.3.1 ir 6.3.2 punktuose nurodyti terminai gali būti Pardavėjo vienašališkai pratęsti ne ilgiau kaip 2 (dviem) mėnesiams arba terminams, kuriuos nurodys atitinkamus inžinerinius tinklus įvedinėjančios bendrovės kaip AB ESO ar AB „Litgrid“, apie tai informuojant Pirkėją ir tai nebus laikoma ar traktuojama Sutarties pažeidimu iš Pardavėjo pusės.“.

Bylos duomenimis, atsakovas pasinaudojo Sutarties 6.1.7 p. numatyta teise, pranešdamas apie bendrųjų inžinierinių tinklų įrengimo terminų pratęsimą: pranešimu, išsiųstu el. paštu 2018 m. liepos 3 d. Kvartalo žemės sklypų savininkai, o tarp jų ir ieškovas, buvo informuoti apie tai, jog vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklai bus įrengti iki 2018-12-31, elektros tinklai – iki 2018-10-30, dujų tinklai – iki 2018-11-30, gatvės ir jų apšvietimas – iki 2019-06-30.

Įvertinus 2018 m. liepos 3 d. el laiško turinį, ieškovas, kaip sąžiningas ir protingas civilinių teisinių santykių subjektas, galėjo pagrįstai tikėtis, kad Kvartale asfaltuotas kelias bus tik 2019 m. birželio 30 d.: 2018 m. liepos 3 d. pranešime, išsiųstame ieškovui el. paštu nurodoma, kad ,,<...> gatvių ir gatvių apšvietimo darbus Kvartale vykdys nuo 2018 rugpjūčio Vilniaus miesto savivaldybės atrinktas rangovas. Darbų pabaiga 2019-06-30“.

Teismas pažymi, kad pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalies nuostatas, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Pažymėtina ir tai, kad 2017 m. kovo 31 d. Sutarties pakeitimas dėl Sutarties 6.3.2 punkte numatytų terminų inžineriniams tinklams įrengti buvo šalių pasirašytas 2018 m. rugsėjo 11 d., t. y. jau po minėto 2018 m. liepos 3 d. pranešimo ieškovui apie inžinerinių ir susisiekimo komunikacijų darbų atlikimo terminus, o terminas buvo pratęstas iki 2018 m. gruodžio 31 d.(imtinai), t. y. iki minėtame 2018 m. liepos 3 d. pranešime įvardyto galutinio termino būtent inžineriniams tinklams (vandentiekio tinklams) įrengti. Vertindamas šią faktinę bylos aplinkybę, teismas kritiškai vertina ieškovo poziciją, esą Sutarties 6.3.2 punkte numatytus terminus jis galėjo suprasti kaip nustatytus apibrėžtus terminus tiek inžineriniams, tiek ir susisiekimo tinklams.

Teismas pažymi, kad toks sąžiningas ir sistemiškas šalių sutarčių aiškinimas atitinka ir jų sudarytos Sutarties esmę ir tikslą, nes ieškovas įsigijo turtą atsakovo formuojamoje gyvenvietėje, o atsakovo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminai pagal šalių Sutarties 6.1.7. punktą galėjo būti atsakovo vienašališkai pratęsti dėl trečiųjų asmenų, už kuriuos pardavėjas neatsako, veiksmų ar neveikimo. Šiuo atveju yra svarbi aplinkybė, kad atsakovo įsipareigojimo dėl asfaltuoto Kvartalo kelio įrengimo vykdymas priklausė ne tik nuo atsakovo, bet ir nuo specialaus subjekto Vilniaus miesto savivaldybės. Šiuo atveju svarbu, kad savivaldybės administracijos sprendimų, jų priėmimo terminų negali įtakoti atsakovas kitaip, negu numato įstatymo reikalavimai. Taigi akivaizdu, kad atsakovo prisiimto įsipareigojimo vykdymas ir atitinkamai vykdymo terminai priklausė ne tik nuo jo, bet ir nuo tam tikrų institucijų, kurios nėra sutartiniuose santykiuose su Sutarties šalimis,– ši aplinkybė negalėjo būti nesuprantama ieškovui nei sudarant Sutartį, nei keičiant jos sąlygas, pratęsiant atitinkamus terminus, nei ją vykdant, nes susisiekimo tinklų įrengimas yra specifinė teisės aktais reglamentuota veikla, kurią vykdo atitinkami įstatyme nustatyti subjektai.

Galop, aiškinant Sutarties 6.3.2 punkto nuostatą gramatiškai, šalys susitarė tik dėl inžinerinių tinklų įrengimo terminų, dėl apibrėžto termino susisiekimo tinklams nesusitarta. Visgi teismas pažymi, kad pagal CK 6.193 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, šalių sudarytos sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, pirmiausiai turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, be to, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; kt.).

Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valią (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslą bei poreikį. Teismas, siekdamas nustatyti tikrąją šalių valią dėl kelio įrengimo Kvartale terminų, apklausė ieškovą, liudytoją K. K.. Teismo posėdžio metu ieškovas V. D. nurodė, kad Sutarties sąlyga dėl asfaltuoto Kvartalo kelio jam turėjo esminę reikšmę, lėmė apsisprendimą pirkti ginčo žemės sklypą. Paaiškino, kad įsigyjant turtą, pasirašant pagrindinę Sutartį, jam buvo aiškiai pasakyta, kad įsipareigojimas įrengti kelią lieka. Tik atsakydamas į patikslinančius savo atstovo klausimus, ieškovas V. D. nurodė, kad ir prievolės tą asfaltą Kvartale pakloti įvykdymo terminas būtent iki 2018-12-31 jam turėjo esminę reikšmę.

Teismo posėdyje liudytoja K. K., tiesiogiai bendravusi su ieškovu dėl Sutarties sudarymo, nurodė, kad ieškovas susipažino su atsakovo parengtu ir pateiktu pasirašyti Sutarties tekstu, nuostatos buvo derintos. Teismas pažymi, kad liudytoja paaiškino, jog asfaltuotas kelias Kvartale buvo ieškovui žadėtas, tačiau susitarimo dėl konkretaus termino iki 2018-12-30 nebuvo, kad ji negalėjo taip žadėti, kad jos supratimu, inžineriniai tinklai ir susisiekimo tinklai yra skirtingi dalykai, akcentavo, kad natūralu, jog iš pradžių įrengiami inžineriniai tinklai, o tik po to klojamas asfaltas. Prisiminė, kad su gyventojais buvo kalbėta, kad parankiau asfaltą tiesti vėlesniu laiku, kad sunkiasvorė technika, naudojama statybose, jo nesugadintų. Teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, įvertina ieškovo paaiškinimus ir liudytojos parodymus, duotus teismo posėdžių metu ir daro išvadą, kad esantys įrodymai nėra pakankami, jog patvirtintų tarp pardavėjo ir pirkėjo buvus susitarimą dėl apibrėžto termino asfaltuotam keliui Kvartale įrengti. Be ieškovo paaiškinimų, byloje nėra kitų įrodymų, kurie tiesiogiai patvirtintų teiginius, jog, prieš pasirašant Sutartį, atsakovo atstovė jį patikino, jog Sutarties inžinerinių tinklų sąvoka apima ir susisiekimo tinklus, o Sutarties 6.3.2 punkte numatyti terminai inžineriniams tinklams kartu yra ir susisiekimo tinklų įrengimo Kvartale galutiniai terminai.

Analizuojant bylos duomenis dėl šalių elgesio iki Sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis), matyti, kad tiek dėl preliminarių sutarties, tiek dėl pagrindinės Sutarties projekto vyko susirašinėjimas el. paštu. Iš šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais turinio (b.l. 27), derinant preliminarios sutarties priedo nuostatas akivaizdu, kad ieškovui iš tiesų buvo svarbi sutarties sąlyga dėl kelio dangos pobūdžio, o ne jo įrengimo terminų (,,kad ten bus asfaltas, o ne pvz., freza ar skalda“ ir akivaizdu buvus ketinimą šią sąlygą dėl kelio dangos pobūdžio (o būtent, dėl asfalto) perkelti į pagrindinę pagal ieškovo pastabas koregavus pagrindinės Sutarties 6.3.1 p. (b. l. 32).

Įrodinėdamos savo pozicijų, kurios priešingos, pagrįstumą, abi ginčo šalys remiasi šiais el. laiškais, susirašinėjant dėl Sutarties nuostatų derinimo. Teismo vertinimu, analizuojant šių el. laiškų turinį, būtų pagrindas teigti, kad prieš pasirašydamas Sutartį ieškovas aktyviai teikė atsakovui pastabas dėl sąlygų, į kurias buvo atsižvelgiama, o atsakovas informavo ieškovą apie atliktą Sutarties projekto korekciją (b.l. 33). Iš to akivaizdu, jog Sutartis buvo pasirašyta ne prisijungimo būdu, o šalims tariantis dėl jos sąlygų ir atsižvelgiant į vienas kito pasiūlymus. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovas yra fizinis asmuo, turintis sutarčių vykdymo ir sudarymo patirties. Pats ieškovas, pasirašydamas Sutartį, patvirtino, jog ėmėsi visų priemonių tam, kad suprastų Sutarties nuostatas, o jos sąlygos nepažeidžia jo teisių ir pareigų bei atitinka interesus. Todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovas, pasirašydamas su atsakovu Sutartį, buvo nelygiavertėje padėtyje vien todėl, jog yra fizinis asmuo. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo nukrypti nuo sutarčių laisvės principo ir aiškinti Sutarties sąlygas ieškovo naudai.

Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406-219/2016; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

Teismas, vertindamas aukščiau ištirtus ieškovo V. D. paaiškinimus bei liudytojos K. parodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis), sprendžia, kad jais įrodyta, jog šalys susitarė dėl to, kad susisiekimo tinklai Kvartale turi būti įrengti, kad ginčo žemės sklypas atitiktų šalių sutartą kainą. Tačiau išanalizavęs byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad nėra pakankamai duomenų, iš kurių teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą, jog, sudarydamos Sutartį, šalys susitarė ne tik dėl apibrėžtų terminų inžineriniams tinklams, bet ir dėl apibrėžtų terminų susisiekimo tinklams Kvartale įrengti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Tai, kad šalys pagrindinėje Sutartyje susitarė tik dėl apibrėžtų terminų inžineriniams tinkamas įrengti, patvirtina ir šalių elgesys po sutarčių sudarymo: atsakovas jokių pretenzijų dėl susisiekimo tinklų (asfaltuoto kelio Kvartale) pavėluoto įrengimo nereiškė net pasirašęs 2019 m. gegužės 22 d. Aktą bei 2019 m. gegužės 20 d. pateikęs prašymą dėl depozito išmokėjimo notarei: derėdamasis su atsakovo atstovais dėl depozito išmokėjimo sąlygų (iš esmės dėl baudos), jis kėlė klausimus tik dėl inžinerinių tinklų įrengimo aplinkybių (konkrečiai, dėl vandentiekio tinklų) nurodydamas <...> ,,gilinantis, tai paklot paklojot, bet Vilniaus vandenys nepriėmė<...> tai jeigu gilintis tai irgi galima sliekų dar ieškot. Bet ar reikia?“(b..l. 61).

Sistemiškai aiškinant Sutarties nuostatas ir vertinant ieškovo V. D. paaiškinimus bei liudytojos K. parodymus dėl Sutarties sudarymo metu pasiekto susitarimo, darytina išvada, kad atsakovo prievolė įrengti susisiekimo tinklus Kvartale nebuvo apibrėžta konkrečiais terminais. Jeigu terminas prievolei įvykdyti neapibrėžtas ir nėra numanomas, prievolė turi būti vykdoma kreditoriaus reikalavimu (CK 6.53 straipsnio 2 dalis), tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovas reikalautų įvykdyti įsipareigojimą asfaltuotą kelią iki tą prievolę atsakovas faktiškai įvykdė. Šalys, kurių teisės pažeidžiamos, prieš kreipdamosi į teismą dažniausiai imasi sutartyje ir teisės aktuose numatytų prevencinių priemonių – aiškinasi tarpusavyje termino praleidimo priežastis, įspėja, kad taikys civilinę atsakomybę ar imsis kitų priemonių pažeistai teisei apginti, bet kuriuo atveju reiškia pretenzijas skolininkui. Analizuojant šalių elgesį po Sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis), pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas reikštų pretenzijas dėl prievolės įrengti asfaltuotą kelią Kvartale neįvykdymo laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 31 d., o prašymą dėl depozito išmokėjimo notarei pateikė tik 2019 m. gegužės 20 d., t. y. kai Kvartale kelias jau buvo asfaltuotas, prieš pat galutinį atsiskaitymą pagal Sutartį.

Pagal bendrą taisyklę, termino praleidimas yra pripažįstamas prievolės pažeidimu ir tampa civilinės atsakomybės (nuostolių, netesybų) už pažeidimą taikymo skolininkui pagrindu ( LR CK 6.245 – 6.246 straipsniai). Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kaip turtinė prievolė, atsirandanti esant civilinės teisės pažeidimui. Reikšdamas ieškinį dėl civilinės atsakomybės taikymo, ieškovas turi įrodyti tokios atsakomybės taikymo sąlygas – atsakovo neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, kaltę (išskyrus įstatymo ar sutarties nustatytus atvejus, kai atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Byloje ištirtų įrodymų visuma nepatvirtina ieškovo nurodomų aplinkybių, jog su atsakovu buvo susitarta dėl konkretaus termino susisiekimo tinklams Kvartale įrengti, esant prievolei, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, nėra duomenų, jog ieškovas reikalautų įvykdyti įsipareigojimą įrengti Kvartale asfaltuotą kelią (CK 6.53 straipsnio 2 dalis) iki tą prievolę atsakovas faktiškai įvykdė per protingą terminą. Teismas, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes sprendžiant ieškovo ieškinio pagrįstumo klausimą pagal jame suformuluotą pagrindą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovas praleido terminą ir dėl to netinkamai vykdė prievolę įrengti susisiekimo tinklus Kvartale pagal šalių sudarytą Sutartį, atitinkamai, nėra pagrindo teigti jog ieškovas dėl to įgijo teisę į depozitą (baudą) ar nuostolių atlyginimą (CK 6.245-6.249 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam iš atsakovo nepriteisiamos.

Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovas UAB „Pakrantės būstas“ šioje byloje advokatui už teisinę pagalbą sumokėjo 1 815,00 Eur. Spręsdamas dėl atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, atsakovo atstovo galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme yra protingo dydžio, todėl priteisiamos pilna apimtimi (CPK 98 straipsnis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 15,53 Eur, priteisiamos iš ieškovo valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui UAB „Pakrantės būstas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 815,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 15,53 Eur (penkiolika eurų, 56 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.