Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Byloje nustatyta, kad atsakovė D. R., neturėdama statybą leidžiančio dokumento, Metelių regioniniame parke, Metelių kraštovaizdžio hidrografiniame draustinyje, Metelio ežero apsaugos juostoje, 2015 m. sausio mėnesį pradėjo statyti hidrotechninį statinį - atraminę sieną, jai priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. Dėl šios statybos 2015 m. kovo 5 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-10-150305-00004-(14.51), o 2015 m. kovo 17 d. - reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovė per nustatytą terminą negavo statybą leidžiančio dokumento ir neįvykdė reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl savavališkos statybos padariniai turi būti šalinami teismui priimant vieną iš Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje numatytų sprendimų. Kadangi atsakovės pastatytas hidrotechninis statinys yra būtinas ant ežero kranto stovinčiam pirties pastatui apsaugoti ir nėra draudžiamas šioje vietoje statyti statinys, todėl atsakovei leistina įteisinti savavališką statybą.

Atsakovei 2015 m. kovo 5 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-10-150305-00004-(14.51), kuriame konstatuota, kad, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, atsakovė savavališkai Metelio ežero pakrantės apsaugos juostoje, Metelių regioninio parko rekreacinio prioriteto zonoje stato atraminę sienutę. Akte nurodyta, kad statoma atraminė sienutė, kurios įrengti 18,10 m x 0,30 m dydžio pamatai, jų aukštis nuo žemės paviršiaus – 0,20 m, įrengti 15,40 m x 2,0 m dydžio klojiniai su armatūros karkasu. Atraminės sienutės ilgis – 15,40 m, plotis – 1,37 m, armatūra apie 2 m ilgio. Statinio statybos rūšis nurodoma – nauja statyba, kategorija – II grupės nesudėtingas statinys. Akte nurodyta, kad statinys pastatytas neturint statybą leidžiančio dokumento – rašytinio pritarimo statinio projektui (b. l. 27-30).

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, priedo 2 lentelės 4.1 punktą atraminė sienutė gali būti priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, jeigu jos aukštis neviršija 1 m, o pagal 4.2 punktą - II grupės nesudėtingų statinių kategorijai, jeigu jos aukštis viršija 1 m, bet neviršija 2 m. Nagrinėjamu atveju, remiantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2.1 ir 2.2 punktais, rašytinis pritarimas supaprastintam projektui būtų reikalingas tik atraminės sienutės kaip II grupės nesudėtingam statiniui. Tarp šalių kilo ginčas kuriai kategorijai priskirti atsakovės pastatytą statinį, nes jis yra nebaigtas ir jo aukštis galutinai nėra žinomas. Atsakovė teigia, kad pastatytas statinys neviršija 1 m aukščio, o įbetonuoti 2 m aukščio armatūros strypai nereiškia, kad statinys tokio aukščio ir bus. Todėl jam kaip I grupės nesudėtingam statiniui nereikia statybą leidžiančio dokumento. Tačiau pabrėžtina, kad nei esamas, nei numatomas atsakovės statinio aukštis, kuris bus aiškus pabaigus statybą, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės nagrinėjant šį ieškinį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 punktas pakrantės apsaugos juostose draudžia statyti be tokius statinius, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme nustatytus atvejus. Tuo tarpu Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose – paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius, draustiniuose – su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo atsakovės pastatyto ar numatomo pastatyti statinio aukščio, pastatyta atraminė siena iš viso negali būti statoma pakrantės apsaugos juostoje jeigu ji yra tik nesudėtingas I ar II grupės statinys, bet nėra vienas iš Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nurodytų statinių. Sprendžiant klausimą ar atsakovės norimam statyti statiniui reikia statybą leidžiančio dokumento ir kokio būtent, esminę reikšmę turi ne statinio parametrai (aukštis), o jo paskirtis.

Atraminė siena gali būti dvejopos paskirties statiniu, kurio statybai taikomi skirtingi reikalavimai. Minėto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 6 punkte numatyta, kad šis reglamentas netaikomas hidrotechniniams statiniams. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-538 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos“ 9.8 ir 9.78 punktai numato, kad atraminė siena gali būti ir hidrotechninis statinys, jeigu jis skirtas saugoti nuo žalingų vandens poveikių už jos esantį gruntą, ant jo esančius statinius bei įrenginius. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, atraminė siena gali būti tiek nesudėtingas statinys (I ar II grupės), tiek hidrotechninis statinys. Pagrindinis požymis, pagal kurį toks statinys priskiriamas kažkuriai iš nurodytų statinių kategorijų yra jo paskirtis. Jeigu atraminės sienos paskirtis yra saugoti nuo žalingo vandens poveikio už jos esantį gruntą, ant jo esančius statinius bei įrenginius, tai ji laikoma hidrotechniniu statiniu nepriklausomai nuo jos aukščio. Tokiu atveju atraminė siena yra ne nesudėtingas statinys, o ypatingas ar neypatingas statinys.

Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas statyti naują statinį. Be to, statant naują ypatingą ir neypatingą statinį privalomas statybos projektas, o ne supaprastintas projektas, kaip tai būtų atraminę sieną statant kaip nesudėtingą statinį (Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1ir 6 punktai).

Šiuo atveju atsakovė pripažįsta, ir jos turimo patvirtinto pirties pastato techninio projekto aiškinamajame rašte aiškiai nurodyta, kad planuojamas hidrotechninis statinys – vandens telkinio kranto šlaito ties pirties pastatu sutvirtinimas, siekiant apsaugoti kranto šlaitą nuo žalingo vandens poveikio, nuo paplovimo ir nuvirtimo (b. l. 21-22). Ieškovo pateiktos statinio nuotraukos (b. l. 24-26) ir atsakovės pateiktas prašymas Metelių regioninio parko direktoriui (b. l. 70) patvirtina, kad pastatyta atraminės siena reikalinga apsaugoti krantą ir ant jo stovintį pirties pastatą nuo vandens poveikio, dėl kurio skyla pastato siena. Iš šių įrodymų visumos akivaizdu, kad atsakovė siekia pastatyti ir pradėjo statyti atraminę sieną kaip hidrotechninį statinį. Tai reiškia, kad jo statybai ji privalo turėti hidrotechninio statinio statybos projektą ir leidimą statyti naują tokios paskirties statinį. Nei vieno iš šių dokumentų atsakovė neturi, todėl šio statinio statyba yra savavališka.

Atsakovės argumentas, kad patvirtintame jos pirties kapitalinio remonto projekte hidrotechninis statinys yra numatytas, todėl turimas pritarimas šiam projektui suteikia jai teisę statyti atraminę sieną yra nepagrįstas, nes, kaip minėta, tokiam statiniui statyti nepakanka rašytinio pritarimo pirties pastato kapitalinio remonto projektui, kurį ji turi. Tam reikia kito statybą leidžiančio dokumento – statybos leidimo statyti naują statinį. Be to, atsakovei išduotame Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2014-09-10 rašytiniame pritarime statinio projektui aiškiai nurodyta, kad šis pritarimas suteikia teisę atsakovei atlikti pirties kapitalinį remontą (b. l. 16-17). Tai reiškia, kad atsakovė turi teisę atlikti tik šiame statybą leidžiančiame dokumente numatytus statybos darbus, t. y. kapitalinį pirties remontą, bet ne kitus statybos darbus, kuriems reikia kito statybą leidžiančio dokumento. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Tai reiškia, kad statinio kapitalinis remontas apima tik paties statinio pertvarkymo darbus, bet neapima naujų statinių statymo. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalį, naujo statinio statyba yra statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Šiuo atveju atsakovė kaip tik ir pastatė naują statinį pirties neužimtame žemės paviršiaus plote, todėl jos atliktų hidrotechninio statinio statybos darbų rūšis yra ne kapitalinis pirties remontas, kuriam ji turi statybą leidžiantį dokumentą, o nauja statyba, kuriam ji neturi statybą leidžiančio dokumento. Vien tik nurodymas pirties kapitalinio remonto projekto aiškinamajame rašte, kad yra planuojama pasatyti hidrotechninį statinį (b. l. 21-22) ir jo vietos nubraižymas statinių išdėstymo schemoje (b. l. 69) nereiškia, kad pritarimas kapitaliniam pirties remonto projektui savaime reiškia leidimą statyti naują hidrotechninį statinį.

Atsakovės argumentai, kad institucijos, kurios pritarė jos pirties kapitalinio remonto projektui, neprašė pateikti papildomų dokumentų ir neišaiškino, jog aiškinamajame rašte nurodomam hidrotechniniam statiniui reikia kito statybą leidžiančio dokumento, nesusiję su ieškinio dalyku šioje byloje, nes ieškovas yra ne šios institucijos, o teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą vykdanti institucija, kuri statybą leidžiančių dokumentų neišdavinėja. Todėl ieškovė neatsakinga už kitų institucijų darbą. Vykdydama įstatymo suteiktas funkcijas ieškovė negali toleruoti savavališkų statybų, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių statytojai neturi privalomų statybą leidžiančių dokumentų. Visas pretenzijas dėl to, kad atsakovė pradėjo statyti hidrotechninį statinį nežinodama, kad jam reikalingas kitas statybą leidžiantis dokumentas ji galėtų reikšti institucijoms, kurios išduoda tokius dokumentus, jeigu mano, kad jos ją suklaidino, bet ne ieškovei, kuri tik kontroliuoja, kad statybos nevyktų be statybą leidžiančių dokumentų.

Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punktą, teismas gali leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.