Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, II-315-1015/2016

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-10-14
Bylos Nr.: II-315-1015/2016
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-07840-2016-9
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Ingrida Mikužytė
Advokatai: Žilvinas Briedis

Kategorijos

2.9.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Byla Nr. II-315-1015/2016

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-07840-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.9.6. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. spalio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. P.,skundą padavusio asmens atstovui advokato padėjėjui Žilvinui Briedžiui,Viešųjų pirkimo tarnybos atstovėms A. J., M. K. T., L. Z.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. P. skundą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. gegužės 9 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/46-46 panaikinimo ir bylos nutraukimo arba dėl nuobaudos neskyrimo, švelnesnės nuobaudos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Viešųjų pirkimų tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė 2016 m. balandžio 12 d. surašė R. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 1P-46 su administraciniu nurodymu dėl to, kad jis pažeidė viešųjų pirkimų tvarką, o būtent, kaip nurodyta protokole:

Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba, Institucija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 8² straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Perkančioji organizacija) 2015 m. rugpjūčio 4 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) skelbto supaprastinto atviro konkurso „Duomenų perdavimo paslaugos pirkimas‘ (pirkimo Nr. 166162) (toliau – Pirkimas) dokumentų ir procedūrų vertinimą. Vertinimo rezultatai užfiksuoti Tarnybos 2015 m. gruodžio 28 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje Nr.4S-4282 (toliau – Vertinimo išvada).

Vertinimo išvadoje nustatyti viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai parenkant Pirkimo būdą ir rengiant Pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygos buvo patvirtintos Viešojo pirkimo komisijos (toliau – ir Komisija), kurios nariu buvo R. P., 2015 m. liepos 30 d. posėdyje (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 8B-460, toliau – Protokolas). Atsižvelgiant į tai, kad R. P., kaip Komisijos narys, dalyvavo sprendžiant klausimus dėl Pirkimo būdo parinkimo bei Pirkimo sąlygų tvirtinimo ir balsavo priimant šiuos sprendimus (tai liudija jo parašas Protokole), jis yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 171³ straipsnio 1 dalį. Vertinimo išvadoje konstatuoti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, už kuriuos dėl aukščiau paminėtų aplinkybių yra atsakingas Komisijos narys R. P.:

1. Komisija Pirkimą atliko centralizuotai, pagal kitų perkančiųjų organizacijų – VĮ miškų urėdijų įgaliojimus vykdyti centralizuoto duomenų perdavimo ryšio paslaugų tiekėjo parinkimo procedūras iki sutarties sudarymo. Komisija, nustatydama Pirkimo būdą, atsižvelgė į VĮ miškų urėdijų įgaliojimuose nurodytas Pirkimo vertes pagal paslaugų kodą 72318000-7 ir nutarė Pirkimą atlikti supaprastinto atviro konkurso būdu.

Protokole pažymėta, kad Perkančiosios organizacijos perkamos paslaugos, įvardintos Pirkimo sąlygų 1 priede „Duomenų perdavimo paslaugų pirkimo techninė specifikacija“, apibrėžtos kaip „ -Duomenų perdavimo tinklo paslaugos, apjungiančios UŽSAKOVO centrinį prijungimo tašką - LR aplinkos ministerija (Jakšto g. 4/9, Vilnius) ir rezervinį prijungimo tašką - Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos (A. J. g. 9, Vilnius) į kompiuterių tinklą su visų VĮ miškų urėdijų ir girininkijų kompiuterių tinklais (LAN) į bendrą tinklą IP protokolu. - Skaidulų nuomos paslaugos, apjungiančios UŽSAKOVO pagrindinį ir rezervinį taškus šviesolaidinėmis vienamodėmis skaidulomis“. Perkamos paslaugos priskiriamos prie VPĮ 2 priedėlyje nurodytų 5 kategorijos (Ryšių paslaugos) A paslaugų, kurių CPV kodas atitinka CPC kodą 75231. Tokių paslaugų tarptautinio pirkimo vertės riba, kai jas perka Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 4-72 „Dėl perkančiųjų organizacijų sąrašų patvirtinimo“ (redakcija nuo 2015-07-01) patvirtintame centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąraše nurodytos perkančiosios organizacijos, nuo 2014 m. sausio 1 d. yra 134 000 EUR (be PVM). Susumavus VĮ miškų urėdijų įgaliojimuose nurodytas numatomas Pirkimo vertes, bendra suma sudaro apie 195,4 tūkst. EUR.

Motyvuojamoji dalis

VPĮ 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Numatomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką“. Tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 patvirtintos Numatomų viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos (redakcija nuo 2015-01-01) (toliau – Metodika) 8 punkte nustatyta: „Jeigu pirkimas vykdomas pagal įgaliojimą, pirkimo verte laikoma <...> kiekvienos perkančiosios organizacijos apskaičiuota pirkimo vertė arba <...> įgaliotosios perkančiosios organizacijos apskaičiuota pirkimo vertė, kurią sudaro to paties pirkimo metu ketinamų sudaryti to paties tipo prekių ar paslaugu pirkimo sutarčių <...> verčių suma“. VPĮ 84 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo IV skyriuje reglamentuojami supaprastinti pirkimai – tai pirkimai, kurių vertė yra mažesnė už nustatytas tarptautinio pirkimo vertės ribas, kai tuo tarpu visų miškų urėdijų nurodytų Pirkimo verčių bendra suma yra apie 195,4 tūkst. EUR.

Atsižvelgiant į Metodikoje nurodytus pirkimo didžiausios vertės skaičiavimo būdus, į tai, kad įgaliotosios perkančiosios organizacijos apskaičiuota pirkimo vertė sudaro to paties pirkimo metu ketinamų sudaryti to paties tipo prekių paslaugų pirkimo sutarčių verčių suma, konstatuota, kad Komisijos narys R. P., parinkęs supaprastintą Pirkimo būdą, neatsižvelgdamas į bendrą miškų urėdijų nurodytą Pirkimo vertę, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatą („Pirkimo vertės nustatymo būdas negali būti pasirenkamas taip, būtų galima išvengti šio įstatymo nuostatų dėl pirkimo būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo“) ir 9 straipsnio 4 dalies nuostatą („Numatomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką“), neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pirkimų skaidrumo principo laikymosi ir šio straipsnio 2 dalyje apibrėžto pirkimų tikslo siekimo.

2. Komisijos patvirtintų Pirkimo sąlygų 10.1 punkte nustatyta: „Perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus". Vienas iš patvirtintų ekonominio naudingumo kriterijų - Techninė pagalba (T). Šiuo kriterijumi laikomas techninės pagalbos centrų skaičius Lietuvos rajonų centruose. Protokole pažymėta, kad šis kriterijus susijęs su tiekėjų kvalifikacija. Komisijos narys R. P., nustatęs Pirkimo dokumentuose tokį ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, kuris yra susijęs su tiekėjų kvalifikacija - jų techniniu ir profesiniu pajėgumu, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 90 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal perkančiosios organizacijos nustatytus, su pirkimo objektu susijusius kriterijus. <...> Tais atvejais, kai pirkimo sutarties įvykdymo kokybė priklauso nuo už pirkimo sutarties įvykdymą atsakingų darbuotojų kompetencijos, išrenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą taip pat gali būti vertinama darbuotojų kvalifikacija ir patirtis" (reikalavimas dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo pagal su pirkimo objektu susijusius kriterijus nustatytas ir VPĮ 39 str. 4 d. 1 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-10-23 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-39-1 pažymėjo, kad „Tiekėjų kvalifikacija neabejotinai turi įtakos tinkamam viešojo pirkimo sutarties įvykdymui ir geriausiam rezultatui pasiekti. Svarbu tai, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai negali būti sutapatinami su tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijais. Dėl to už kvalifikacijos reikalavimus negali būti skiriami balai ir jų pagrindu išrenkamas laimėtojas. Reikalavimai tiekėjams, Teisingumo Teismo vertinimu, nepriskirtini sutarties objektui ir pripažįstami neužtikrinančiais sutarties įvykdymą (Teisingumo Teismo Sprendimas Lianakis ir kt., C-532/06)“.

Žemesnės instancijos teismas

Protokole konstatuota, kad R. P., kaip Komisijos narys, priėmęs sprendimą dėl neteisėto Pirkimo būdo parinkimo ir dėl neteisėtos Pirkimo sąlygos, susijusios su ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi, patvirtinimo, balsuodamas už šiuos sprendimus, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 3 ir 4 dalių, 90 straipsnio 2 dalies reikalavimus, neužtikrino šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pirkimų skaidrumo principo laikymosi ir šio straipsnio 2 dalyje apibrėžto pirkimų tikslo siekimo.

R. P. veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį bei jam, vadovaujantis ATPK 260¹ straipsniu, pasiūlyta per 10 darbo dienų, t.y. iki 2016 m. balandžio 26 d. savo noru sumokėti 72 eurų dydžio baudą.

R. P. nustatytu terminu neįvykdžius administracinio nurodymo, Tarnybos 2016 m. gegužės 9 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/46-46 (toliau – ir Nutarimas) pripažinta, kad R. P. padarė protokole nurodytą veiką, kvalifikuotą pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį, ir skyrė jam 144 eurų baudą.

Žemesnės instancijos teismas

R. P. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą 2016 m. gegužės 9 d. nutarimą bei bylą jo atžvilgiu nutraukti arba pakeisti nutarimą, o teismui nesutikus su tokiu prašymu, prašė neskirti jam nuobaudos arba skirti švelnesnę nuobaudą.

Skunde nurodoma, kad jis nuo 2003 metų dirba Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vyriausiuoju specialistu, taip pat nuo 2014 m. balandžio 24 d. iki 2016 m. kovo 8 d. buvo įrašytas į Generalinės miškų urėdijos viešojo pirkimo komisijos sudėtį. Atsižvelgusi į VĮ miškų urėdijų išreikštą poreikį turėti bendrą duomenų perdavimo tarpusavyje kompiuterinį tinklą, Generalinė miškų urėdija pavedė Viešojo pirkimo komisijos nariams vykdyti VĮ miškų urėdijų naudai viešojo pirkimo procedūras dėl duomenų perdavimo paslaugų įsigijimo. 2015 m. liepos 30 d. vykusio posėdžio metu Komisijos nariai, įskaitant ir Pareiškėją, bendrai priimtu protokolu Nr. 8B-460 nutarė pradėti atitinkamas duomenų perdavimo paslaugų įsigijimo viešojo pirkimo procedūras. Komisijos nariai 2015 m. liepos 30 d. Protokolu, inter alia, nusprendė dėl duomenų perdavimo paslaugų pirkimo būdo, t. y. nutarė vykdyti suprastintą pirkimą atviro konkurso būdu, vadovaudamiesi aktualiomis VPĮ ir kitų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. Be to, Komisija tuo pačiu Protokolu nusprendė patvirtinti ir duomenų perdavimo paslaugų įsigijimo viešojo pirkimo dokumentus (kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams, tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijus, būsimos viešojo pirkimo sutarties projektą ir kita), įvertinusi būsimą specifinį pirkimo objektą ir VĮ miškų urėdijų poreikius, Komisija nusprendė būsimame pirkime taikyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų (VPĮ 90 str. 2 d.), t. y. atrinkti būsimo pirkimo laimėtoją ne pagal mažiausią kainą, bet pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kokybinius pasiūlymo aspektus. Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamos naujosios ES viešųjų pirkimų direktyvos teikia prioritetą būtent ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijaus taikymui pirkimuose (pvz., žr. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB). Komisijai patvirtinus aukščiau aptartą pirkimo būdą ir pirkimo dokumentų sąlygas, 2015 m. rugpjūčio 4 d. Generalinė miškų urėdija CVP IS paskelbė duomenų perdavimo paslaugų pirkimą Nr. 166162. Generalinei miškų urėdijai vykdant paskelbto Pirkimo procedūras, Tarnyba atliko Pirkimo patikrinimą ir vertinimą. Atitinkamai Tarnybos Kontrolės skyrius 2015 m. gruodžio 28 d. priėmė vertinimo išvadą Nr. 4S-4282, kuria nustatė Pirkimo pažeidimus, t. y.:

1) pasak Tarnybos, Generalinė miškų urėdija pažeidė VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtintą skaidrumo principą ir 3 str. 2 d. įtvirtintą racionalių biudžeto lėšų naudojimo tikslą, taip pat VPĮ 9 str. 3 ir 4 dalis ir Tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintą Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodiką;

2) pasak Tarnybos, Generalinė miškų urėdija pažeidė ir VPĮ 90 str. 2 d. reikalavimus dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų.

Vadovaujantis Išvada, Tarnyba įpareigojo Generalinę miškų urėdiją nutraukti Pirkimo procedūras, pateikti jai tai patvirtinančius dokumentus. Nors Komisijos nariai nesutiko su Išvada ir joje nustatytais Pirkimo pažeidimais, tačiau Generalinės miškų urėdijos vadovybė nepriėmė sprendimo skųsti šios Išvados Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, nors ir vadovas su nustatytais pažeidimais nesutiko. Dėl to 2016 m. vasario 4 d., beje, Pareiškėjui nedalyvaujant, buvo priimtas sprendimas šį Pirkimą nutraukti.

Pareiškėjas traukiamas administracinėn atsakomybėn už tuos pačius Tarnybos Išvadoje nustatytus viešųjų pirkimų pažeidimus dėl Pirkimo. Nors Pareiškėjas iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo posėdžio pateikė Institucijai atitinkamus paaiškinimus, nepaisant jų, jam 2016 m. balandžio 12 d. buvo surašytas protokolas Nr. 1P-46. Pareiškėjas nesutiko su protokolu ir neįvykdė administracinio nurodymo per nustatytą terminą, 2016 m. balandžio 26 d. jis pateikė Tarnybai papildomus paaiškinimus dėl jo atžvilgiu nustatytų viešųjų pirkimų pažeidimų nepagrįstumo, bei dar kartą žodžiu pateikė paaiškinimus 2016 m. gegužės 9 d. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/46-46 vykusio posėdžio metu. Vis dėlto skundžiamu Nutarimu Pareiškėjui buvo paskirta ATPK 171³ str. 1 d. numatyta piniginė bauda, t. y. 144 EUR. Pareiškėjas Nutarimą laiko nepagrįstu.

Pareiškėjo skundo argumentai dėl nutarimo panaikinimo ir bylos nutraukimo. Nutarimu nuspręsta, kad padarytas viešųjų pirkimų skaidrumo principo ir racionalaus biudžeto lėšų panaudojimo tikslo pažeidimas, nes Komisijos nariai, įskaitant Pareiškėją, nusprendė vykdyti ir vykdė supaprastintą (ne tarptautinį) Pirkimą atviro konkurso būdu. Pareiškėjo nuomone, Pirkimas buvo vykdomas atviro konkurso būdu, kas reiškia, kad dalyvių skaičius nebuvo ribojamas ir kiekvienas suinteresuotas subjektas galėjo pateikti pasiūlymą Generalinei miškų urėdijai (VPĮ 43 str.). Šis būdas iš esmės yra pats skaidriausias viešojo pirkimo vykdymo būdas, kurį perkančioji organizacija gali pasirinkti iš esmės visais atvejais (VPĮ 42 str. 2 d.). Atviras konkursas nėra ribotas konkursas ar neskelbiamos derybos, į kurias yra kviečiamas tik ribotas dalyvių skaičius, ir t.t. (VPĮ 42 str.), o pirkimo vykdymas pagal supaprastintiems, o ne tarptautiniams pirkimams taikomas taisykles skaidrumo aspektu iš esmės niekuo nesiskiria remiantis VPĮ 3 str. 1 d., 27 str. 1 d., 41 str., 85 str. 1 d., 89 str.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtinto skaidrumo principo pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iš perkančiosios organizacijos nebūtų favoritizmo rizikos ir savavališkumo. Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo vadovaujantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija. Skaidrumas suprantamas kaip aiškus viešumo užtikrinimas vykdant pirkimo procedūras (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-38-1). Pareiškėjui ir kitiems Komisijos nariams nusprendus vykdyti supaprastintą, bet ne tarptautinį Pirkimą atviro konkurso būdu, nebuvo pažeistas skaidrumo principas ir visiems suinteresuotiems subjektams buvo užtikrintos tinkamos galimybės dalyvauti Pirkime. Taip nebuvo pažeistas ir VPĮ 3 str. 2 d. įtvirtintas viešųjų pirkimų tikslas, t. y. racionalius biudžeto lėšų naudojimas. Priešingai nei nustatė Tarnyba, Pirkimo vykdymu buvo siekta racionalaus biudžeto lėšų naudojimo, nes jis buvo vykdomas koncentruotai, t. y. net dėl 42 VĮ miškų urėdijų poreikių, ir tai leido kiekvienai VĮ miškų urėdijai išvengti atskirų pirkimų vykdymo, taip itin racionaliai naudojant biudžetines lėšas. Be to, Generalinė miškų urėdija, siekdama taikaus bendradarbiavimo su Tarnyba, atsižvelgė į Išvadą ir joje suformuotus įpareigojimus ir Pirkimą nutraukė. Todėl Pirkimo vykdymu nebuvo sukurta jokių realių pasekmių nei tiekėjams ir jų teisėms, nei valstybei. Todėl pareiškėjas prašo teismo laikyti jį nepažeidusiu viešųjų pirkimo skaidrumo ir racionalaus biudžeto lėšų naudojimo tikslo.

Nors skundžiamu Nutarimu nuspręsta, kad Pirkimas turėjo būti vykdomas pagal tarptautiniams pirkimams taikomas taisykles, tačiau, Pareiškėjo vertinimu, vykdyti Pirkimą pagal supaprastintiems pirkimams taikomas taisykles Komisija nusprendė pagrįstai ir teisėtai. Pirkimo būdo – tarptautinio ar supaprastinto – parinkimą iš esmės apsprendžia numatoma Pirkimo vertė, skaičiuotina pagal VPĮ 9 str. nuostatas ir Metodikos nuostatas, ir tarptautinio pirkimo vertės ribos, skaičiuotinos pagal VPĮ 11 str. nuostatas. Komisija, atsižvelgusi į šias nuostatas, į VĮ miškų urėdijų įgaliojimuose nurodytas perkamų paslaugų vertes, t.y. susumavusi VĮ miškų urėdijų įgaliojimuose nurodytas numatomas Pirkimo vertes, nustatė, kad planuojamo Pirkimo vertė yra lygi 195 400 EUR be PVM. Būtent tokią planuojamą Pirkimo vertę nustatė ir Tarnyba savo Išvadoje. Todėl ydinga laikyti, kad jis neva klaidingai nustatė numatomą Pirkimo vertę. Tačiau iš Nutarimo galima spręsti, kad Pareiškėjas galėtų būti laikomas pažeidusiu ne numatomos Pirkimo vertės skaičiavimo procedūrines taisykles, tačiau Pirkimui taikomos tarptautinės vertės parinkimo taisykles pagal VPĮ 11 straipsnį, kurio 1 dalis nustato, kad tarptautinio pirkimo ribos yra nustatomos pagal ES viešųjų pirkimų direktyvas ir jose nustatytas tarptautinio pirkimo vertės ribas. Ši informacija yra skelbiama CVP IS. Tarptautinio pirkimo vertės ribos, galiojusios nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. buvo šios: 134 000 EUR, kuomet atitinkamas paslaugas perka Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos patvirtintame centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąraše nurodytos perkančiosios organizacijos; 207 000 EUR, kuomet paslaugas perka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąrašą neįrašytos perkančiosios organizacijos. Tarnyba laikė, kad Pirkimui turėjo būti taikoma 134 000 EUR (be PVM) dydžio tarptautinio pirkimo vertės riba, dėl ko neva Pirkimas turėjo būti vykdomas pagal tarptautiniams pirkimams taikomas taisykles. Tačiau, Pareiškėjo nuomone, Pirkimui turėjo būti taikoma 207 000 EUR tarptautinio pirkimo vertės riba, kurios apskaičiuota Pirkimo vertė nesiekė, todėl Pirkimas pagrįstai buvo vykdomas pagal supaprastintiems pirkimams taikomas taisykles (VPĮ 4 skyrių), nes tik perkančiosios organizacijos, o ne įgaliotos organizacijos priskyrimas centriniam valstybinio administravimo subjektui reiškia, kad jos vykdomam viešajam pirkimui turi būti taikoma 134 000 EUR dydžio riba. Šiuo atveju Pirkimą Generalinė miškų urėdija atliko centralizuotai, pagal jai VĮ miškų urėdijų suteiktus įgaliojimus, todėl ji veikė kaip įgaliotoji organizacija pagal VPĮ 14 str. ir nors ji (Generalinė miškų urėdija) įtraukta į Centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąrašą, tačiau pačios perkančiosios organizacijos, kurių naudai buvo vykdomas Pirkimas, t.y. VĮ miškų urėdijos, į sąrašą nėra įtrauktos. Todėl Pirkimo atžvilgiu taikytina tarptautinio pirkimo vertės riba buvo ne 134 000 EUR, o 207 000 EUR, kurios Pirkimo vertė (195 400 EUR be PVM) nepasiekė, todėl pagrįstai buvo pasirinkta Pirkimą vykdyti pagal supaprastintiems pirkimams taikomas taisykles. Dėl nurodytų argumentų Pareiškėjas mano, kad jis nepažeidė VPĮ 9 str. ir Metodikos nuostatų, taip pat VPĮ 11 str., todėl Nutarimas turėtų būti panaikintas ir byla jo atžvilgiu nutraukta.

Pareiškėjo teigimu, taip pat nėra pagrindo laikyti jį pažeidusiu VPĮ 90 str. 2 d. reikalavimus dėl to, kad Komisijos nariai, įskaitant Pareiškėją, nusprendė kaip vieną iš ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos kriterijų nustatyti techninės pagalbos centrų skaičių Lietuvos rajonų centruose.

Vadovaujantis VPĮ 90 str. 2 d. nuostatomis, Pirkimo sąlygų 10.1 p. buvo įtvirtintas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos kriterijus, kurio sudėtinės dalys buvo šios: kaina (70 % balo); techninės pagalbos centrų skaičius Lietuvos rajonų centruose (30 % balo). Pareiškėjo teigimu, šis kriterijus atitinka VPĮ 90 str. 2 d. ir jo taikymas yra pagrįstas. Dalyvaujančių Pirkime subjektų turimų techninės pagalbos centrų skaičius Lietuvos rajonų centruose yra reikšmingas rodiklis, liudijantis apie Pirkimu siektų įsigyti paslaugų kokybę ir prieinamumą, nes tai daro įtaką būsimo paslaugų teikėjo garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos prieinamumui VĮ miškų urėdijų poreikiams. Pareiškėjo nuomone, Nutarime nepagrįstai nurodyta, kad techninių pagalbos centrų skaičius Pirkime turėjo (galėjo) būti nurodytas kaip kvalifikacinis reikalavimas tiekėjams (taikant VPĮ 36 str. nuostatas), o ne kaip vienas iš ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų.

Siekiant įsitikinti tik minimaliu tiekėjo pajėgumu įvykdyti būsimą pirkimo sutartį, Pirkimo sąlygų 3.1 punkto 2 lentelėje buvo keliamas reikalavimas: „tiekėjas turi turėti klientų aptarnavimo ir gedimų registravimo bei šalinimo tarnybą, galinčią visą parą gyvai telefonu, faksu ar el.paštu priimti pranešimus ar klientų aptarnavimo problemas ar gedimus“. Tiekėjai, pagal aukščiau aptartą Pirkimo sąlygų kvalifikacinį reikalavimą turintys klientų aptarnavimo ir gedimų registravimo bei šalinimo tarnybą, iš esmės galėtų vykdyti pirkimo sutartį, tačiau jų paslaugų kokybė ženkliai skirtųsi nuo tiekėjų, turinčių ar gebančių pasiūlyti didesnį aptarnavimo tinklą nei viena tarnyba visoje Lietuvoje ir pan. Todėl kaip viena iš ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus sudėtinių dalių Pirkimo dokumentuose buvo įtvirtintas techninių pagalbos centrų skaičius Lietuvos rajonuose. Pirkime taikyto ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijaus ir jo sudėtinių dalių teisėtumas buvo vertintas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6068-345/2015 pagal vieno iš pirkimo dalyvių ieškinį, kuriame buvo keliamas klausimas ir dėl techninės pagalbos, kaip ekonomiškai naudingiausio pasiūlymų vertinimo kriterijaus, nustatymo pagrįstumo, tačiau teismas konstatavo, kad atsakovo veiksmų, nustatant pirkimo kvalifikacinius ir techninius reikalavimus, nenustatyta.

Tarnybos 2016 m. vasario 1 d. rašte Nr. 4S-307 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 166162 vertinimo išvados“ teigiama: „<...> Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą šiame straipsnyje nurodytais būdais“. Pareiškėjo įsitikinimu, būtent tai ir buvo padaryta Pirkimo sąlygų 3.1 papunkčio 2 lentelėje nustatytame kvalifikaciniame reikalavime Nr. 2: „Teikėjas turi turėti klientų aptarnavimo ir gedimų registravimo bei šalinimo tarnybą, galinčią visą parą gyvai telefonu, faksu ar el.paštu priimti pranešimus apie klientų aptarnavimo problemas ar gedimus“. Be to, Pirkime ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijumi įvardintas ne techninių priemonių turėjimas (faktinė aplinkybė), bet techninių priemonių skaičius (kiekybinis rodiklis, reiškiantis geresnę paslaugų kokybę). Todėl, Pareiškėjo manymu, jis nepažeidė VPĮ 90 str. 2 d. reikalavimo, todėl skundžiamo Nutarimo dalis toje apimtyje taip pat turėtų būti panaikinta ir byla nutraukta.

Skundo argumentai dėl galimybės skirti švelnesnę nuobaudą. Jeigu teismas nuspręstų, kad Pareiškėjas padarė ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, Pareiškėjas prašo jam neskirti baudos arba skirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą, nes jis 2016 m. balandžio 12 d. paaiškinime gailėjosi dėl susiklosčiusios situacijos, detaliau įsigilinti į viešojo pirkimo sąlygas neturėjo galimybių, nenorėdamas trukdyti Komisijos darbo ir viešojo pirkimo eigos, nieko blogo neįtardamas, protokolą pasirašė. Gailėjosi paskubėjęs pritarti bendrai nuomonei. Ši aplinkybė, pareiškėjo manymu, turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjas per 13 metų valstybės tarnyboje laikotarpį nėra turėjęs jokių drausminių nuobaudų, ne kartą jo tarnybinė veikla buvo įvertinama labai gerai, už gerus veiklos rezultatus yra gavęs Aplinkos ministro ir generalinio miškų urėdo padėkas. VPT, skirdama nuobaudą, į jo asmenybę neatsižvelgė. Į Komisijos sudėtį 2016 m. liepos 30 d. Pareiškėjas buvo pakviestas todėl, kad kiti šios komisijos nariai tuo metu atostogavo, o sprendimo priėmimui reikia daugiau kaip pusės Komisijos narių balsų. Į visus kitus su ginčo Pirkimu susijusius posėdžius jis nebuvo kviečiamas, todėl nedalyvaudamas Komisijos posėdžiuose jis iš esmės neturėjo progos ir galimybės pristatyti Komisijai pagrįstų konkrečių argumentų dėl Pirkimo būdo nustatymo ir dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijaus nustatymo Pirkimo sąlygose, pačiame Pirkimo sąlygų kūrime Pareiškėjas nedalyvavo. Dėl to būtų nesąžininga jam už pažeidimus, jeigu tokie buvo padaryti, prisiimti vienodą atsakomybę su visais Komisijos nariais, pasirašiusiais protokolą.

Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime į skundą prašė Nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ji atliko Generalinės miškų urėdijos vykdyto supaprastinto atviro konkurso „Duomenų perdavimo paslaugų pirkimas“ (skelbtas 2015-08-04 CVP IS, pirkimo Nr. 166162) dokumentų ir procedūrų vertinimą. Vertinimo rezultatai Išvadoje, kurioje nustatyta, kad Pirkimo būdas (supaprastintas atviras konkursas) parinktas ir Pirkimo dokumentai (konkrečiai - ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus) patvirtinti pažeidžiant imperatyvias VPĮ nuostatas. Todėl Tarnyba, remdamasi jai įstatymų leidėjo suteikta teise traukti atsakingus asmenis administracinėn atsakomybėn, nustačiusi, kad 2015 m. liepos 30 d. posėdyje Pirkimo būdą parinko ir Pirkimo dokumentus patvirtino (t. y. galutinį sprendimą dėl jų priėmė) Pareiškėjas, Pirkimo vykdymo metu buvęs Komisijos nariu, nepraleisdama ATPK 35 straipsnyje nustatytų terminų, surašė Protokolą su administraciniu nurodymu, kurio Pareiškėjui neįvykdžius nustatytu laiku, 2016 m. gegužės 9 d. buvo priimtas Nutarimas.

Dėl Nutarimo 1 punkte konstatuoto pažeidimo (sprendimo pirkimą atlikti supaprastinto atviro konkurso būdu)

Perkančioji organizacija Pirkimą vykdė pagal VĮ miškų urėdijų įgaliojimus, kuriuose buvo nurodytos ir kiekvienos VĮ miškų urėdijos numatomos Pirkimo vertės. VPĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „Perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir pirkimo procedūroms iki pirkimo sutarties sudarymo atlikti gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją (toliau - įgaliotoji organizacija). Tam ji privalo įgaliotojai organizacijai nustatyti užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti“. Institucija pažymėjo, kad perkamos paslaugos priskiriamos prie VPĮ 2 priedėlyje nurodytų 5 kategorijos (Ryšių paslaugos) A paslaugų, kurių CPV kodas atitinka CPC kodą 75231. Tokių paslaugų tarptautinio pirkimo vertės riba, kai jas perka Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 4-72 „Dėl perkančiųjų organizacijų sąrašų patvirtinimo“ (redakcija nuo 2015-07-01) patvirtintame centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąraše nurodytos perkančiosios organizacijos, nuo 2014-01-01 yra 134 000 EUR (be PVM). VPĮ 84 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo IV skyriuje reglamentuojami supaprastinti pirkimai, kurių vertė yra mažesnė už nustatytas tarptautinio pirkimo vertės ribas, tuo tarpu susumavus visų miškų urėdijų įgaliojimuose nurodytas numatomas Pirkimo vertes, jų bendra suma yra apie 195,4 tūkst. EUR. VPĮ 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Numatomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką“. Metodikos (redakcija nuo 2015-01-01) 8 punkte nustatyta, kad jeigu pirkimas vykdomas pagal įgaliojimą, pirkimo verte laikoma <...> kiekvienos perkančiosios organizacijos apskaičiuota pirkimo vertė“ arba <...> įgaliotosios perkančiosios organizacijos apskaičiuota pirkimo vertė, kurią sudaro to paties pirkimo metu ketinamų sudaryti to paties tipo prekių ar paslaugų pirkimo sutarčių <...> verčių suma. Pirkimo vertė yra vienas svarbiausių kriterijų pirkimo būdui pasirinkti. VPĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Pirkimo vertės nustatymo būdas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šio įstatymo nuostatų dėl pirkimo būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo“. Nustatyta tvarka pažeidžiama, jeigu vietoje tarptautinio pirkimo perkančioji organizacija vykdo supaprastintą pirkimą arba supaprastintą pirkimą atlieka apklausos būdu, kai pagal pirkimo vertę reikia rinktis kitą pirkimo būdą.

Pirkimo sąlygų 1.1 punkte nurodyta: „Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos numato pirkti duomenų perdavimo paslaugą“, o Pirkimo sąlygų 1 priede „Duomenų perdavimo paslaugų pirkimo techninė specifikacija“ nurodoma, kad „Perkamą paslaugą sudaro: „ - Duomenų perdavimo tinklo paslaugos, apjungiančios UŽSAKOVO centrinį prijungimo tašką - LR aplinkos ministerija (Jakšto g. 4/9, Vilnius) ir rezervinį prijungimo tašką - Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos (A. J. g. 9, Vilnius) į kompiuterių tinklą su visų VĮ miškų urėdijų ir girininkijų kompiuterių tinklais (LAN) į bendrą tinklą IP protokolu. - Skaidulų nuomos paslaugos, apjungiančios UŽSAKOVO pagrindinį ir rezervinį taškus šviesolaidinėmis vienamodėmis skaidulomis“. Šios sąlygos nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad Komisija minėtų paslaugų nepirko Perkančiajai organizacijai, kaip kad teigiama Skunde. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad būdama centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančios perkančiosios organizacijos Komisija, numatomo Pirkimo vertę ji privalėjo skaičiuoti vadovaujantis CVP IS paskelbta A paslaugų tarptautinio pirkimo vertės riba, kuri nuo 2014 m. sausio 1 d. buvo 134 000 EUR (be PVM), todėl kadangi Pirkimo vertė sudarė 195,4 tūkst. Eur, Komisija, taip pat ir Pareiškėjas, turėjo pasirinkti atvirą pirkimo procedūrą, tuo tarpu Komisija pasirinko supaprastintą atvirą pirkimo procedūrą.

Institucijos nuomone, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, į tai, kad Pareiškėjas neįrodė, jog Perkančioji organizacija nurodytų paslaugų nepirko, konstatuotina, kad Komisijos narys R. P., parinkęs supaprastintą Pirkimo būdą, neatsižvelgdamas į bendrą miškų urėdijų nurodytą Pirkimo vertę, pažeidė VPĮ 9 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pirkimų skaidrumo principo laikymosi ir šio straipsnio 2 dalyje apibrėžto pirkimų tikslo.

Dėl Nutarimo 2 punkte konstatuoto pažeidimo

Institucijos nuomone, nustatytas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus Techninė pagalba (T), t. y. turimų techninės pagalbos centrų skaičius Lietuvos rajonų centruose, yra susijęs su tiekėjų kvalifikacija. VPĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą šiame straipsnyje nurodytais būdais ir pirkimo dokumentuose nurodyti, kokius (vieną ar kelis) techninio ir (ar) profesinio pajėgumo įrodymus turi pateikti tiekėjai“. Vienu iš techninio ir (ar) profesinio pajėgumo įrodymu šiame Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnyje įvardytas pažymos apie paslaugų teikėjo arba rangovo sutarčiai vykdyti turimus įrankius, įrenginius ir technines priemones pateikimas, todėl techninių priemonių (Pirkimo atveju - techninės pagalbos centrų) turėjimas priskirtinas prie tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų. Dar daugiau, didesnis pagalbos centrų skaičius Lietuvoje rajonų centruose pats savaime negali garantuoti ekonomiškesnio ir kokybiškesnio techninės pagalbos teikimo. Tinkamai organizuodamas darbą su mažesniu pagalbos centrų skaičiumi tiekėjas gali teikti ekonomiškesnes ir kokybiškesnes paslaugas. Perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo praktiką, 2013-10-23 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-39-1 pažymėjo, kad „Tiekėjų kvalifikacija neabejotinai turi įtakos tinkamam viešojo pirkimo sutarties įvykdymui ir geriausiam rezultatui pasiekti. Tačiau pagal Teisingumo Teismo praktiką reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai negali būti sutapatinami su tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijais. Dėl to už kvalifikacijos reikalavimus negali būti skiriami balai ir jų pagrindu išrenkamas laimėtojas. Reikalavimai tiekėjams, Teisingumo Teismo vertinimu, nepriskirtini sutarties objektui ir pripažįstami neužtikrinančiais sutarties įvykdymą (Teisingumo Teismo Sprendimas Lianakis ir kt., C-532/06)“.

Dėl to, Institucijos nuomone, konstatuotina, kad Pareiškėjas, kaip Komisijos narys, Pirkimo dokumentuose nustatęs ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, kuris yra susijęs su tiekėjų kvalifikacija - jų techniniu ir profesiniu pajėgumu, pažeidė VPĮ 90 straipsnio 2 dalies nuostatas (reikalavimas dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo pagal su pirkimo objektu susijusius kriterijus nustatytas ir VPĮ 39 str. d. 1 p.).

Nepaisant to, jog Pareiškėjas nurodo, kad jis nedalyvavo Pirkimo sąlygų kūrime, todėl, jo nuomone, būtų būtų nesąžininga jam už pažeidimus, jeigu tokie iš viso būtų buvę padaryti, prisiimti vienodą atsakomybę su visais Komisijos nariais, Institucija pažymėjo, kad Pirkimo sąlygas patvirtino ir Pirkimo būdą parinko Komisija, kurios nariu buvo Pareiškėjas, Pareiškėjas atskiros nuomonės neišreiškė, todėl turi prisiimti dėl to jam tenkančius neigiamus teisinius padarinius ir atsakyti už savo neteisėtus sprendimus. Taigi Pareiškėjas yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį.

Institucijos nuomone, nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai, išsiaiškintos visos bylos aplinkybės, įvertinti Pareiškėjo pateikti paaiškinimai ir teisėtai bei teisingai nustatyta, kad jis, kaip Komisijos narys, dalyvavo sprendžiant klausimus dėl Pirkimo būdo parinkimo bei Pirkimo sąlygų tvirtinimo ir balsavo priimant nurodytus sprendimus, pažeidžiančias VPĮ nuostatas, taigi padarė viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą, nustatytą ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje, ir jam teisėtai bei teisingai paskirta administracinė nuobauda.

Teismo posėdžio metu R. P. atstovas palaikė skundo reikalavimus. Nurodė, kad Nutarimu buvo nustatyti du pažeidimai. Pirmas pažeidimas dėl skaidrumo principo pažeidimo, antras pažeidimas dėl vertės skaičiavimo pažeidimo. Nė vieno pažeidimo R. P. nepadarė. VPT nuomone, skaidrumo pažeidimas užfiksuotas tuo pagrindu, kad buvo pasirinktas supaprastintas pirkimas, tačiau jame gali dalyvauti neribotas dalyvių skaičius, atviras konkursas savo esme niekuo nuo tarptautinio konkurso nesiskiria, nes yra taikomi tie patys reikalavimai, apskundimo tvarkos. Taigi pirkimų skaidrumo principas nebuvo pažeistas. Be to, kad Pirkimas buvo vykdomas racionaliai, t.y. pirkimas vyko centralizuotai pagal 42 urėdijų išduotus įgaliojimus. Tai reiškia, kad Pirkimas buvo vykdomas ne Generalinei miškų urėdijai, o 42 urėdijoms. Tarnybai nustačius pažeidimus, Generalinė miškų urėdija nutraukė Pirkimo procedūras. Dėl Pirkimo vertės apskaičiavimo, tai Tarnyba apskaičiavo tokią pačią Pirkimo vertę, kaip ir Generalinė miškų urėdija. Generalinė miško urėdija vykdė pirkimą kaip įgaliota institucija, ji nepirko paslaugų sau, todėl 207 000 EUR tarptautinės vertės riba, kuria ji privalėjo vadovautis, peržengta nebuvo. Paskutinis Nutarime nurodytas pažeidimas yra susijęs su ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijumi. Šis kriterijus susijęs su perkamo objekto paslaugų kokybe. Duomenų perdavimo paslaugos turėjo būti suteiktos efektyviai, 24 valandas per parą, todėl toks reikalavimas atitinka VPĮ reikalavimams. Prašė, jeigu teismas manys, kad pažeidimai padaryti, neskirti R. P. piniginės nuobaudos, o skirti įspėjimą, nes jis nerengė pirminių Pirkimo dokumentų, posėdyje dalyvavo atsitiktinai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. P. palaikė skundo argumentus, sutiko su atstovo išsakyta nuomone.

Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė teismo posėdyje prašė skundo netenkinti, kadangi jis yra nepagrįstas. Pozicija dėl skundo argumentų yra išdėstyta atsiliepime. Atsakant į pareiškėjo argumentus dėl skaidrumo principo pažeidimo, nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog pasirinktas supaprastintas konkursas neva nesiskiria nuo tarptautinio konkurso, yra nepagrįstas, nes supaprastinti konkursai neskelbiami Europos Sąjungos leidinyje. Subjektų atžvilgiu tai galėtų būti daug didesnis konkursas. Dėl vertės, iš esmės klausimas yra dėl to, kas yra perkamų paslaugų pirkėjas. Tarnyba nustatė, kad pagal pirkimo sąlygas perkamų paslaugų subjektas yra ir Generalinė miškų urėdija, kuri šią paslaugą pirko sau, atsižvelgiant į pirkimo sąlygas, techninę kvalifikaciją, techninio objekto pobūdį. Pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus, vertinama tiekėjo darbuotojų patirtis, kvalifikacija. Tai, kad Pirkimo procesas, nustačius pažeidimus, buvo nutrauktas, esminės įtakos neturi, nes šio įstatymo sudėtis yra formali, todėl padariniai nėra svarbūs, užtenka nustatyti patį pažeidimo faktą. Atstovės nuomone, visų Komisijos narių pareiga yra užtikrinti pirkimo teisiškumą, taigi nesvarbu, kiek jie kartų dalyvauja posėdyje, atsakomybė šiems asmenims taikoma vis tiek.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas S. M. nurodė, kad jis jau devynerius metus dirba Generalinės miškų urėdijos Informacinių technologijų skyriuje, Viešojo pirkimo komisijoje nedalyvavo, tačiau buvo vienas iš šio pirkimo sąlygų rengėjų. Liudytojas nurodė, kad miškų urėdijose buvo prastas interneto ryšis ir kadangi buvo siekiama taškuose užtikrinti interneto ryšį, buvo pradėtas pirkimas to ryšio užtikrinimui, rengtos sąlygos tam įgyvendinti. Prieš tai kiekviena urėdija pirko paslaugas kiekviena sau, todėl internetas buvo ne visuose taškuose. Siekiant sumažinti pirkimo kaštus, buvo nutarta vykdyti centralizuotą tokių paslaugų pirkimą, kurį vykdė Generalinė miškų urėdija pagal visų miškų urėdijų išduotus įgaliojimus. Sąlygose nustatytas centrinis ir rezervinis prijungimo taškas reiškia, kad visos urėdijos jungiasi prie vieno centrinio taško, kuris yra Aplinkos ministerijoje, o esant kokiems sutrikimams, tada persijungia į centrą, esantį Generalinėje miškų urėdijoje, t. y. nutrūkus interneto ryšiui, jei kažkas atsitiktų su infrastruktūra, darbas persikeltų į Generalinę miškų urėdiją, užtikrinant rezervinį duomenų pasiekiamumą. Pagal šį pirkimą Generalinė miško urėdija sau pirkti duomenų perdavimo paslaugų nesiekė, ji naudojo saugų valstybinį tinklą. Tik miškų urėdijos turėjo naudotis tomis paslaugomis. Jokia techninė įranga nebūtų perėjusi Generalinei miškų urėdijai, nebent tik kokia įranga galėjo būti įrengta jos patalpose, siekiant užtikrinant rezervinį ryšį. Rezervinis taškas galėjo būti ir kitoje vietoje, urėdijoje, tačiau pagal susiklosčiusią praktiką, Generalinė miškų urėdija yra prie Aplinkos ministerijos, todėl siekiant laikytis duomenų saugumo, išvengiant didesnių kaštų, rezervas laikomas Generalinėje miškų urėdijoje, nors iš esmės jokio skirtumo nėra, kur toks taškas būtų įrengtas. Pagal numatytą pirkimą, jokių duomenų Generalinė urėdija nematytų, galbūt tik ataskaitas.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamu Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. gegužės 9 d. Nutarimu pareiškėjas R. P. pripažintas padariusiu Administracinių teisės pažeidimų kodekso 171³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir jam paskirta administracinė nuobauda – 144 eurų bauda.

Iš Nutarimo matyti, jog išvada apie tai, jog jis padarė nurodytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. padarė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą, grindžiama iš esmės dviem aspektais. Pirmiausia, kaip išplaukia iš Nutarimo motyvų, Generalinės miškų urėdijos Komisija, kurios nariu atitinkamų sprendimų priėmimo dieną buvo Pareiškėjas ir dalyvavo priimant sprendimus (balsavo už juos), nusprendė atliekamą Pirkimą vykdyti supaprastinto atviro konkurso būdu, tuo, Institucijos nuomone, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas ir neužtikrinant šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo bei 2 dalyje nustatyto pirkimų tikslo.

Be to, Institucija pripažino R. P. pažeidus Viešųjų pirkimų įstatymo 90 straipsnio 2 dalį, tai grindžiant tuo, jog pagal Komisijos patvirtintas Pirkimo sąlygas, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vienas iš kriterijų buvo nustatytas kriterijus - Techninė pagalba, vertinamas pagal techninės pagalbos centrų skaičių Lietuvos rajonų centruose.

Nustatyta, kad Generalinė miškų urėdija, pagal kitų perkančiųjų organizacijų, t. y. valstybės įmonių miškų urėdijų įgaliojimus, vykdė centralizuoto duomenų perdavimo ryšio paslaugų tiekėjo parinkimo procedūras (t. 2, b.l. 12-32), taigi šiuo aspektu Generalinė miškų urėdija pripažintina įgaliotąja organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 14 straipsnio 1 dalį („Perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir pirkimo procedūroms iki pirkimo sutarties sudarymo atlikti gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją (toliau – įgaliotoji organizacija). Tam ji privalo įgaliotajai organizacijai nustatyti užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Įgaliojimai įforminami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka“). Pagal VPĮ 14 straipsnio 2 dalį, už perkančiosios organizacijos įgaliotajai organizacijai nustatytas užduotis atsako perkančioji organizacija, o už šių užduočių įvykdymą – įgaliotoji organizacija; už pirkimo sutarties sudarymą, jos sąlygų vykdymą yra atsakinga perkančioji organizacija. Taigi iš šių nuostatų matyti, jog už Pirkimo organizavimą, atitinkamų procedūrų laikymąsi, vykdant Pirkimą, atsakomybė yra nustatyta įgaliotajai organizacijai, t. y. Generalinei miškų urėdijai.

Nustatyta, kad R. P. aktualiu laikotarpiu buvo Generalinės miškų urėdijos sudarytos Viešojo pirkimo komisijos nariu (t. 2, b. l. 65) ir dalyvavo sprendžiant klausimus dėl Pirkimo būdo parinkimo bei jo sąlygų tvirtinimo.

Iš Komisijos 2015 m. liepos 30 d. posėdžio protokolo nustatyta, kad šiame posėdyje buvo svarstomi 2 klausimai: 1. Dėl duomenų perdavimo paslaugų pirkimo būdo parinkimo; Komisija, atsižvelgusi į VĮ miškų urėdijų pateiktuose įgaliojimuose nurodytas pirkimo vertes pagal paslaugų kodą 72318000-7 ir perkamų paslaugų sudėtingumą ir specifiką, į tai, kad duomenų perdavimo paslaugų įsigyti iš CPO katalogo nėra galimybės, nutarė duomenų perdavimo paslaugas pirkti supaprastinto atviro konkurso pirkimo būdu, pirkimą vykdyti CVP IS priemonėmis; 2. Dėl duomenų perdavimo paslaugų supaprastinto atviro pirkimo sąlygų tvirtinimo; Komisija, išnagrinėjusi VĮ miškų urėdijoms skirto duomenų perdavimo paslaugų supaprastinto atviro pirkimo sąlygas, nustatė, kad jos tinkamos, todėl nutarė patvirtinti duomenų perdavimo paslaugų supaprastinto atviro konkurso pirkimo sąlygas. Nurodyti sprendimai Komisijos posėdyje priimti vienbalsiai, taigi R. P. balsavo už nurodytų sprendimų priėmimą (t. 2, b. l. 64).

Kaip minėta, Nutarimu atitinkamų Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų pažeidimai konstatuoti dviem aspektais – t. y. dėl pažeidimų parenkant vykdomo Pirkimo būdą bei dėl Pirkimų sąlygų (ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų) patvirtinimo. Taigi teismas pasisakys atskirai dėl kiekvieno iš šių aspektų.

Dėl pažeidimo, susijusio su Pirkimo būdo parinkimu

Nutarimu konstatuota, kad, parinkdamas Pirkimo būdą, R. P. pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas ir šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principo bei 2 dalyje nustatytą pirkimų tikslo.

Tiek iš jau minėto Komisijos posėdžio protokolo, tiek iš Pareiškėjo paaiškinimų, taip pat Generalinės miškų urėdijos 2006 m. sausio 11 d. rašto (t. 2, b. l. 73-74), sprendimas parinkti Pirkimo būdą, o būtent, sprendimas Pirkimą vykdyti supaprastinto atviro konkurso būdu, buvo priimtas paskaičiavus numatomą Pirkimo vertę pagal VĮ miškų urėdijų įgaliojimuose nurodytas pirkimo vertes ir taip gavus Pirkimo vertę – 195,4 tūkst. eurų.

VPĮ 84 straipsnis nustato, kad šio įstatymo IV skyriuje reglamentuojami supaprastinti pirkimai – tai pirkimai, kurių vertė yra mažesnė už nustatytas tarptautinio pirkimo vertės ribas. Taigi darytina išvada, jog galimybė Pirkimą atlikti supaprastintų pirkimų (taip pat – ir supaprastinto atviro konkurso tvarka) tvarka yra saistoma reikalavimo, jog tokio pirkimo vertė nesiektų atitinkamos tarptautinio pirkimo vertės ribos.

Nuostatos dėl tarptautinio pirkimo vertės ribų įtvirtintos VPĮ 11 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad tarptautinio pirkimo vertės ribos yra 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo ir Direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo nustatytos, Europos Komisijos tikslinamos ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamos viešojo pirkimo vertės ribos; tarptautinio pirkimo vertės ribos nurodytos be pridėtinės vertės mokesčio, tarptautinio pirkimo vertės ribomis perkančioji organizacija vadovaujasi atlikdama prekių, paslaugų ar darbų pirkimus (1 dalis); tarptautinio pirkimo vertės ribas ir informaciją apie patikslintas tarptautinio pirkimo vertės ribas Viešųjų pirkimų tarnyba skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog aktualiu laikotarpiu tokia riba, kiek tai aktualu dėl Pirkimo, atsižvelgiant į jo CPV kodą, buvo 134 000 eurų (be PVM), kai tokias paslaugas perka ūkio ministro 2003 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 4-72 patvirtintame Centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąraše nurodytos perkančiosios organizacijos, ir 207 000 eurų, kai atitinkamas paslaugas perka, be kita ko, kitos perkančiosios organizacijos, neįrašytos į minėtą Centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąrašą. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad Generalinė miškų urėdija yra įrašyta į minėtą Centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąrašą. Be to, byloje iš esmės nėra ginčo ir dėl konkrečios numatomos Pirkimo vertės – tiek Viešųjų pirkimų tarnybos apskaičiuota pagal VĮ miškų urėdijų įgaliojimuose nurodytas vertes (Institucijos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad apskaičiuojant šią vertę, Tarnyba rėmėsi vertėmis, nurodytomis minėtuose įgaliojimuose), tiek ir Pareiškėjo apskaičiuota Pirkimo vertė sutampa, t. y. 195 400 eurų (be PVM). Tačiau, Institucijos nuomone, nagrinėjamu atveju Pirkimui taikytina tarptautinio pirkimo vertės riba turi būti 134 000 eurų, kaip minėtame Sąraše įrašytai perkančiajai organizacijai, o Pareiškėjo nuomone, taikytina riba yra 207 000 eurų, kaip šiame sąraše neįrašytai perkančiajai organizacijai, kadangi, kaip nurodo Pareiškėjas, pati Generalinė miškų urėdija aktualaus viešojo pirkimo atveju neveikė kaip perkančioji organizacija, t. y. ji nepirko paslaugų sau, o veikė tik kaip įgaliotoji organizacija, atitinkamas paslaugas perkanti VĮ miškų urėdijoms (t. y. į minėtą Sąrašą neįrašytoms organizacijoms).

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju esminis klausimas ir yra – ar vykdomu Pirkimu buvo siekiama parinkti tiekėją, iš kurio atitinkamas paslaugas pirktų ne tik VĮ miškų urėdijos, bet ir Generalinė miškų urėdija, kas lemtų, jog tokiam pirkimui kaip pirkimui, kurį atlieka perkančioji organizacija, įrašyta į minėtą sąrašą, turėtų būti taikoma 134 000 eurų tarptautinio pirkimo vertės riba.

Išvadą, kad Komisija paslaugas pirko ir perkančiajai organizacijai, t. y. Generalinei miškų urėdijai, Institucija darė iš Pirkimo sąlygų 1.1 punkto bei Pirkimo sąlygų 1 priede „Duomenų perdavimo paslaugų pirkimo techninė specifikacija, kur apibrėžiamos perkamos paslaugos: „Perkamą paslaugą sudaro: Duomenų perdavimo tinklo paslaugos, apjungiančios UŽSAKOVO centrinį prijungimo tašką - LR aplinkos ministerija (Jakšto g. 4/9, Vilnius) ir rezervinį prijungimo tašką - Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos (A. J. g. 9, Vilnius) į kompiuterių tinklą su visų VĮ miškų urėdijų ir girininkijų kompiuterių tinklais (LAN) į bendrą tinklą IP protokolu. - Skaidulų nuomos paslaugos, apjungiančios UŽSAKOVO pagrindinį ir rezervinį taškus šviesolaidinėmis vienamodėmis skaidulomis“.

Tačiau, teismo nuomone, nurodytos Pirkimo dokumentų nuostatos nėra pakankamos daryti tokią išvadą.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. M., Generalinės miškų urėdijos Informacinių technologijų skyriaus valstybės tarnautojas, vienas iš pirkimo sąlygų rengėjų, parodė, jog Pirkimu buvo siekiama užtikrinti tinkamą interneto ryšį būtent miškų urėdijoms, savo ruožtu nurodytų paslaugų pirkti šiuo Pirkimu Generalinė miškų urėdija nesiekė, ji naudojosi saugiu valstybiniu tinklu. Liudytojas taip pat parodė, jog Pirkimo dokumentuose nuoroda į Generalinę miškų urėdiją kaip rezervinį tašką reiškia, kad tai yra atsarginis taškas, savo ruožtu perkamoms paslaugoms būtent tai, kur yra rezervinis taškas, įtakos neturi, rezervinis taškas galėtų būti ir bet kurioje miškų urėdijoje.

Teismas taip pat pažymi, jog, kaip jau minėta, apskaičiuojant Pirkimo vertę, pati Institucija vertino tik pirkimų vertes, nurodytas VĮ miškų urėdijų įgaliojimuose, t. y. Pirkimo dokumentuose niekaip neatsispindėjo Generalinės miškų urėdijos, kaip galimai perkančiosios organizacijos (t. y. kaip perkančios atitinkamas paslaugas sau) numatoma pirkimo vertė. Atitinkamai pastebėtina ir tai, jog, sekant Institucijos logika, perkančiąja organizacija turėtų būti laikoma ir Aplinkos ministerija (kuri minėtuose dokumentuose nurodyta kaip centrinis pajungimo taškas), tačiau dalyje dėl to, atlikus minėto Pirkimo dokumentų ir procedūrų vertinimą, jokių pastabų Institucija nenurodė (pvz., dalyje dėl to, kad atliekant Pirkimą, Aplinkos ministerijos įgaliojimas nebuvo pateiktas ir pan.). Taip pat pastebėtina, jog Pirkimo dokumentuose, pvz., Pirkimo sąlygų 13.1 punkte nustatyta, kad sutartis su konkursą laimėjusiu tiekėju sudarys VĮ miškų urėdijos.

Taigi šių argumentų visumos pagrindu teismas vertina, kad pagal byloje esančius duomenis nėra jokio pagrįsto ir pakankamo pagrindo laikyti, kad atitinkamas duomenų perdavimo paslaugas pirko (siekė pirkti) ir Generalinė miškų urėdija savo reikmėms.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Pirkimo atveju Generalinė miškų urėdija laikytina įgaliotąja organizacija, savo ruožtu perkančiosiomis organizacijomis laikytinos valstybės įmonės miškų urėdijos, kadangi atitinkamas paslaugas siekė įsigyti būtent valstybės įmonės miškų urėdijos. Todėl nagrinėjamo Pirkimo atveju taikytina tarptautinio pirkimo vertės riba – 207 000 eurų, kurios apskaičiuota Pirkimo vertė (195 400 eurų (be PVM) neviršijo. Tai lemia išvadą, jog, parinkdamas Pirkimo būdą, Pareiškėjas, kaip Komisijos narys, nepažeidė Institucijos nurodytų Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 3 ir 4 dalių, 3 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų (dėl nuorodos Nutarime į tai, kad nustatant Pirkimo būdą buvo pažeistas ir VPĮ 9 straipsnio 4 dalis, įtvirtinusi reikalavimus dėl numatomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertės apskaičiavimo pagal Tarnybos patvirtintą Metodiką, teismas pastebi, be kita ko, jog sutiktina su Pareiškėjo pozicija, kad Tarnybai apskaičiavus tokią pačią, kaip kad apskaičiavimo ir Pareiškėjas (Komisija) Pirkimo vertę, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog taip buvo padarytas nurodytos nuostatos pažeidimas).

Dėl pažeidimo, susijusio su ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų nustatymu

Komisijos vienbalsiu sprendimu patvirtintose Pirkimo sąlygose buvo nustatyta, be kita ko, jog pasiūlymai vykdant Pirkimą bus vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus (10.1 punktas), kurių vienas – Techninė pagalba (T), kurį savo ruožtu apsprendžia tiekėjo techninės pagalbos centrų skaičius Lietuvos rajonų centruose. Institucijos nuomone, Komisija negalėjo nustatyti Pirkimų dokumentuose šio kriterijaus (techninės pagalbos centrų skaičiaus) kaip ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus, kadangi jis susijęs su tiekėjų kvalifikacija (taigi gali būti tikrinami kaip tiekėjo kvalifikaciniai reikalavimai).

Pareiškėjo teigimu, nustatytas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus – Techninė pagalba, negali būti vertinama kaip kvalifikacinis reikalavimas, kadangi tiekėjų kvalifikacijai patikrinti Pirkimo dokumentuose buvo nustatytas minimalus reikalavimas (Pirkimo sąlygų 3.1 p.) - turėti klientų aptarnavimo ir gedimų registravimo bei šalinimo tarnybą, galinčią visą parą gyvai telefonu, faksu ar el.paštu priimti pranešimus ar klientų aptarnavimo problemas ar gedimus. Savo ruožtu Techninės pagalbos kriterijus nustatytas siekiant įvertinti paslaugų kokybę.

Teismas, vertindamas, ar Komisijai pagrįstai patvirtintose Pirkimo sąlygose nustatė Techninę pagalbą, apibūdinamą techninės pagalbos centrų skaičiumi Lietuvos rajonų centruose, kaip vieną iš pasiūlymų vertinimo pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų elementų, pirmiausia pastebi, kad tiekėjų pasiūlymai vertinami pagal su pirkimo objektu susijusius kriterijus. Taigi šiuo aspektu būtina atskirti dvi atskiras viešųjų pirkimų procedūros dalis, kiek tai susiję su nagrinėjamu klausimu – t. y. tiekėjų kvalifikacijos vertinimą, ir, tuo atveju, jei atitinkamas tiekėjas atitinka nustatytus inter alia kvalifikacinius reikalavimus – jo pateikto pasiūlymo vertinimo.

Minėta, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 90 straipsnio 2 dalis nustato, jog ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal perkančiosios organizacijos nustatytus, su pirkimo objektu susijusius kriterijus; <...> tais atvejais, kai pirkimo sutarties įvykdymo kokybė priklauso nuo už pirkimo sutarties įvykdymą atsakingų darbuotojų kompetencijos, išrenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą taip pat gali būti vertinama darbuotojų kvalifikacija ir patirtis.

Savo ruožtu, kadangi, Institucijos nuomone, nustatytas aktualus kriterijus yra susijęs su tiekėjų kvalifikacija, pažymėtina, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 36 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą, be kita ko, pateikiant pažymą apie paslaugų teikėjo ar rangovo sutarčiai vykdyti turimus įrankius, įrenginius ir technines priemones.

Šiuo aspektu, kaip pagrįstai nurodė Tarnyba, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje (II) (Nr. AC-39-1, Teismų praktika, 2013, 39, p. 520-652) akcentuota, kad tiekėjų kvalifikacija neabejotinai turi įtakos tinkamam viešojo pirkimo sutarties įvykdymui ir geriausiam rezultatui pasiekti, tačiau svarbu tai, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai negali būti sutapatinami su tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijais. Dėl to už kvalifikacijos reikalavimus negali būti skiriami balai ir jų pagrindu išrenkamas laimėtojas. Reikalavimai tiekėjams, Teisingumo Teismo vertinimu, nepriskirtini sutarties objektui ir pripažįstami neužtikrinančiais sutarties įvykdymą (Teisingumo Teismo Sprendimas Lianakis ir kt., C-532/06, Teisingumo Teismo Sprendimas Contse ir kt., C-234/03, Rink. 2005, p. I-09315). Pvz., minėtame Teisingumo Teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendime byloje Nr. C-234/03 nurodyta, be kita ko, kad konkurso dalyvių tinkamumo (ekonominių, finansinių ir techninių pajėgumų) vertinimo ir sutarties sudarymo procedūros iš esmės yra atskiros, reglamentuojamos skirtingų normų (šio sprendimo 26-28 punktai), ir negalima laikyti „sutarties sudarymo kriterijais“ (t. y. pasiūlymų vertinimo kriterijais) kriterijų, kuriuos taikant ne siekiama nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, o iš esmės norima tik įvertinti konkurso dalyvių gebėjimą įvykdyti sutartį (30 punktas). Šiame sprendime pripažinta, kad pagrindinėje byloje perkančiosios organizacijos kaip „sutarties sudarymo kriterijai“ taikomi kriterijai iš esmės susiję su patirtimi, kvalifikacija ir priemonėmis, užtikrinančiomis tinkamą nagrinėjamos sutarties vykdymą, ir todėl kaip kriterijai, kuriuos taikant siekiama nustatyti konkurso dalyvių gebėjimą įvykdyti šią sutartį ir kurių negalima priskirti „sutarties sudarymo kriterijams“ (31 punktas).

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tiekėjo kvalifikacija suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, tai objektyvi kategorija (juridinis faktas), kuri žymi tam tikrų praeities (pvz., veiklos pelningumas) ar dabarties (pvz., įmonėje dirbančių darbuotojų kompetencija) faktų egzistavimą (LAT apžvalga Nr. AC-39-1). Savo ruožtu, pasiūlymų vertinimo kriterijai siejami su pirkimo objektu, sutarties vykdymu ir pan. Šiuo atveju akivaizdu, jog nurodytas kriterijus – techninės pagalbos centrų skaičius rajonų centruose – yra susijęs su tiekėjų kvalifikacija, atitinkamai dėl to negalėjo būti įtvirtintas kaip vienas iš pasiūlymų vertinimo kriterijų.

Nors, kaip minėta, tiekėjų kvalifikacija (šiuo atveju – techninės pagalbos centrų skaičius) neabejotinai susijusi su galimybe tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, visgi kaip vertinimo kriterijus gali būti nustatytas tik būtent su pirkimo objektu (viešojo pirkimo sutartimi, jos vykdymu) susijęs reikalavimas, inter alia, susijęs su tam tikrais kokybiniais veiksniais. Pareiškėjas nurodo, kad minėtas kriterijus – techninė pagalba – liudija apie paslaugų kokybę, prieinamumą, nes tai daro įtaką tiekėjo garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos prieinamumui (t. y. iš esmės nurodoma, kad turi įtakos paslaugų kokybei). Vis dėlto, nors, kaip minėta, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai gali apimti kriterijus, apibrėžiančius paslaugų įvykdymo kokybę, šiuo atveju, teismo nuomone, būtent kokybiniu aspektu tai nebuvo apibrėžta (pvz., nustatant atitinkamo reagavimo laiką ir pan.), kadangi minėtas kriterijus apibrėžtas akivaizdžiai per tiekėjo kvalifikacinio pajėgumo (jo techninio pajėgumo) prizmę. Juolab, kaip pagrįstai pažymėjo Institucija, atitinkama aukšta paslaugų kokybė gali būti pasiekta ir kitokiomis – organizacinėmis ir pan. priemonėmis, tokiu būdu, teismo nuomone, neribojant konkurencijos per ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus tam tikrą pirmenybę iš esmės nustatant didesnį techninį pajėgumą turintiems ūkio subjektams.

Todėl teismas, atsižvelgdamas į minėtus argumentus, sprendžia, kad Institucija skundžiamu Nutarimu pagrįstai ir teisėtai pripažino R. P. pažeidusiu Viešųjų pirkimų įstatymo 90 straipsnio 2 dalies reikalavimus dėl to, kad jis, kaip Komisijos narys, balsavo ir patvirtino Pirkimo sąlygose kaip vieną iš pasiūlymo vertinimo pagal ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą kriterijų Techninę pagalbą (techninės pagalbos centrų skaičių Lietuvos rajonų centruose), kadangi reikalavimai, susiję su tiekėjų kvalifikacija, gali būti nustatomi (ir atitinkamai vertinami) tik kaip tiekėjų kvalifikacijos patikrinimo procedūros dalis, savo ruožtu iš jau minėtos VPĮ 90 straipsnio 2 dalies nuostatos išplaukia, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrinkimo kriterijai sietini būtent su pirkimo objektu. Taigi pripažintina, kad Institucijai Nutarimu pagrįstai ir teisėtai pripažino Pareiškėją kaltu padarius ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Taigi atsižvelgiant į minėtus argumentus, Nutarimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau, kaip minėta, pripažinus, kad Nutarime nepagrįstai konstatuotas ATPK 171³ straipsnio 1 dalies pažeidimas tiek, kiek tai susiję su Pirkimo būdo parinkimu, Nutarimas atitinkamai keistinas, iš jo pašalinant konstatuotus Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų reikalavimų pažeidimus, kas, savo ruožtu, galutinio R. P. veikos kvalifikavimo pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį nekeičia.

Pareiškėjas taip pat prašė pakeisti Nutarimą dalyje dėl konkrečios administracinės nuobaudos jam paskyrimo.

Spręsdamas klausimą dėl administracinės atsakomybės individualizavimo, teismas, be kita ko, atsižvelgia ir į Pareiškėjo argumentus, jog, Tarnybai nustačius tam tikrus pažeidimus, vykdant Pirkimą, Generalinės miškų urėdijos Viešojo pirkimo komisija 2016 m. vasario 4 d. posėdyje nutarė nutraukti supaprastinto atviro konkurso „Duomenų perdavimo paslaugų pirkimas“ (Nr. 166162) viešojo pirkimo procedūras (t. 2, b. l. 78). Taigi šiuo aspektu, nors argumentai dėl to, kad, nutraukus atitinkamas procedūras, nebuvo patirta žalos, nebuvo pažeisti nei perkančiosios organizacijos, nei tiekėjų, nei valstybės interesai ir pan., negali būti pagrindu išvadai, kad nebuvo padarytas atitinkamas pažeidimas (administracinio teisės pažeidimo, dėl kurio Pareiškėjas pripažintas kaltas, sudėtis yra formali, taigi nereikalauja atitinkamų pasekmių ir pan.), visgi nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos Pareiškėjui skyrimo.

Pastebėtina, be kita ko, kad nors Pareiškėjas prašo pripažinti, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte, teismas tokio pagrindo nemato, kadangi tam, kad ją konstatuoti, būtina nustatyti, kad asmuo prisipažįsta. Nagrinėjamu atveju tokia aplinkybė nenustatyta. Kita vertus, atsižvelgtina, kad teismas neturi duomenų apie asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių egzistavimą.

Todėl, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamu Nutarimu asmeniui buvo paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda, tačiau, išnagrinėjus Pareiškėjo skundą, nustatyta, kad jam inkriminuotas pažeidimas pasitvirtino tik iš dalies, be to, į jau minėtas aplinkybes, reikšmingas atsakomybės individualizavimui, taip pat Pareiškėjo asmenybę, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti nutarimą, skiriant Pareiškėjui švelnesnę administracinę nuobaudą, t. y. skirti Pareiškėjui įspėjimą, vertinant, kad tokios nuobaudos paskyrimas užtikrinti ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo R. P. skundą tenkinti iš dalies.

Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. gegužės 9 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/46-46 pakeisti, pašalinant iš šio nutarimo požymį (konstatuotas aplinkybes), kad R. P., parinkdamas Duomenų perdavimo paslaugos pirkimo būdą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintus reikalavimus, ir R. P. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 171³ straipsnio 1 dalį, padarymą paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutartis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė