Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. e1-837-865/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-02-14
Bylos Nr.
e1-837-865/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04548-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
E., T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-837-865/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04548-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 – ojo skyriaus prokurorės Valentinos Strokinienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje E. (E.) T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2016 m. lapkričio 18 d. Vilniaus m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., BK 38 str. byla nutraukta, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės; 2) 2018 m. lapkričio 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d., skirtas laisvės apribojimas 6 mėn. (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartimi paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą. 2019 m. spalio 25 paleistas iš Pravieniškių PN),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. T. 2020 m. sausio 31 d., apie 06.50 val., (duomenys neskelbtini). gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen C 8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.62 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 31 d. apklausiamas įtariamuoju E. T. parodė, kad narkologo ir psichiatro įskaitose jis neregistruotas, anksčiau teistas, šiuo metu yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvena (duomenys neskelbtini). Teisės vairuoti transporto priemonių neturi, šios teisės niekada neturėjo. Automobilis „Citroen C 8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo draugui O. G., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslesnio adreso nežino. Maždaug savaitę atgal, O. G. savo automobilį yra palikęs prie jo namų nurodytu adresu. Parodė, kad 2020 m. sausio 30 d. apie 21.00 val. prie jo namų nurodytu adresu atėjo jo draugas O. G., jie buvo blaivūs. O. G. atrakino savo automobilį, „Citroen C 8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su juo, automobilyje pradėjo gerti degtinę ir alų, asmeniškai išgėrė apie pusę litro degtinės ir porą litrų alkoholinio alaus, alkoholį vartojo maždaug iki 2020 m. sausio 31 d., 01.00 val., po ko automobilyje užmigo. Taip pat vartojant automobilyje alkoholį O. G. jam davė automobilio raktelius, jis sėdėdamas už automobilio vairo buvo užkūręs automobilio variklį, kadangi automobilio viduje buvo šalta. Vėliau tikslaus laiko nežino, į automobilį atėjo jo pažįstamas E., kurio duomenų nežino, pastarasis sėdo į automobilio galą, taip pat kartu su mumis vartojo alkoholį, vėliau automobilyje jis užmigo. 2020 m. sausio 31 d., apie 04.30 val. prabudo nurodytame automobilyje, O. G. dar miegojo priekinėje automobilio keleivio pusėje, gale sėdėjo E. Jis sėdėdamas už automobilio vairo, užvedė automobilio variklį, kadangi automobilyje buvo šalta. Taip pat užsimanė užsirūkyti, tačiau su savimi cigarečių neturėjo. Todėl nusprendė nuvažiuoti į degalinę nusipirkti cigarečių, O. G. nieko nesakė, jo leidimo neprašė, pastarasis kaip ir minėjo miegojo. Apie 05.45 val. vairuodamas nurodytą automobilį, išvažiavo link degalinės ,,(duomenys neskelbtini)‘‘, kuri yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, automobiliu važiavo per laukų keliukus, O. G. miegojo automobilyje, pakeliui E. iš automobilio išlipo, nuėjo namo. Apie 06.00 val. su O. G. atvažiavo į nurodytą degalinę. O. G. nuėjo į degalinę pirkti cigarėčių, jis tuo tarpu į automobilį įpylė benzino. Po maždaug 10 minučių su O. G. sėdo į nurodytą automobilį, ir pradėjo važiuoti atgal link jo namų, automobilį vairavo jis. Po 06.00 val. pravažiavus apie 300 metrų nuo nurodytos degalinės, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pro galinio matymo veidrodėlį pamatė važiuojantį policijos pareigūnų automobilį, kuriame buvo įjungti švyturėliai, taip pat pareigūnai per garsiakalbį nurodė sustoti. Pareigūnų reikalavimu automobilį sustabdė. Su savimi jokių dokumentų jis neturėjo. Pareigūnų reikalavimu du kartus papūtė į alkoholio kiekio matuoklį, jam buvo nustatytas 1.62 promilės girtumas. Visos kelionės metu automobilį vairavo jis. Po ko jis buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Dėl savo poelgio, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus nuoširdžiai gailisi, daugiau taip nesielgs (b. l. 46-47).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 31 d. apklaustas liudytoju D. V. parodė, kad jis dirba Vilniaus AVPK Patrulių rinktinėje, Vyriausiausiojo patrulio pareigose. 2020 m. sausio 31 d. dirbo. Ir 2020 m. sausio 31 d., apie 06.20 val., jam patruliuojant, kartu su vyriausiuoju patruliu O. K. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad iš (duomenys neskelbtini) per laukus link degalinės Naujojoje Vilnioje automobiliu CITROEN C8 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo akivaizdžiai neblaivūs jaunuoliai. Atvykus nurodytu adresu ir apžiūrėjus Naujojoje Vilnioje esančias degalines automobilio nepastebėjo. Vėliau važiuojant (duomenys neskelbtini) kairiajame kelkraštyje pastebėjo stovintį CITROEN C8 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį. Atsisukus (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad stovinčiame CITROEN C8 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilyje užsidegė galinės gabaritinės šviesos ir jis pradėjo važiuoti. Minėtas automobilis buvo stabdomas privažiavus prie jo iš galo, įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius ir specialiuosius garso signalus. Reikalavimas sustoti buvo reiškiamas žodžiais per garsiakalbį. Apie 06.50 val. Vilniaus m., A. M. g. automobilis CITROEN C8 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas patikrinimui. Priėjus prie sustabdyto automobilio, buvo nustatyta, kad automobilį CITROEN C8 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo E. T.. Pokalbio su vairuotoju metu iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, laikysena nestabili, todėl kilo įtarimas, kad vairuotojas galimai neblaivus. Paklausus ar asmuo vairavęs automobilį gėrė alkoholinius gėrimus, E. T. prisipažino vartojęs alkoholinius gėrimus o būtent – alų ir degtinę, kuriuos išgėrė apie 5 min. iki to kai buvo jų sustabdytas. Asmuo taip pat paaiškino, kad teisės vairuoti transporto priemonę neturi ir niekada neturėjo. Apie 07.03 val. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0451 vairuotojui E. T. buvo nustatytas 1,62 prom. girtumas. Apie 07.28 val. pakartotinai patikrinus Alcotest 6810 Nr. ARFM-0451 vairuotojui buvo nustatytas 1,74 prom. girtumas. Vairuotojas buvo supažindintas su alkotesterio parodymais, jų neginčijo. Patikrinimo metu nustatyta, kad E. T. neturi teisės suteikiančios vairuoti tos kategorijos transporto priemonę. Taip pat nustatyta, kad automobilis CITROEN C8 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Automobilio vairuotojui, E. T., buvo surašytas AN protokolas, dėl to, kad asmuo vairavo transporto priemonę be teisės vairuoti ir, kad automobilis buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir buvo be techninės apžiūros. ROIK: (duomenys neskelbtini). Apie 08.35 val. E. T. buvo pristatytas į VPK OVS ((duomenys neskelbtini)) tolimesniam aiškinimuisi. Automobilis CITROEN C8 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas į saugomą aikštelę adresu Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 28-29).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 3 d. liudytoju apklaustas O. G. parodė, kad maždaug savaitę laiko prieš įvykį, jam priklausantis automobilis CITROEN, valst. nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo prie jo draugo E. T. namų, esančių (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 30 d., jis kartu su E. T. prie jo namų vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholinius gėrimus vartojo nuo 23 val. Iki kada vartojo alkoholį jis pasakyti negali, nes neatsimena. Žino tik kad būdamas neblaivus nuėjo į jam priklausantį automobilį CITROEN, valst. nr. (duomenys neskelbtini), priekinę keleivio vietą ir užmigo. Pabudo tik tada, kai juos jau buvo sustabdę policijos pareigūnai (2020 m. sausio 31 d. maždaug apie 05.00 val.). Kodėl E. T. vairavo jam priklausantį automobilį, jis nežino. Automobilio rakteliai jam užmiegant buvo automobilio salone. Jei būtų nemiegojęs E. T. būnant neblaiviam automobilio vairuoti būtų nedavęs. Minėtą vakarą jie vartojo alkoholinį gėrimą degtinę, kiek tiksliai pasakyti negali (b. l. 34).

Kiti teismo ištirti ir įvertinti įrodymai:

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų nustatyta, jog vidutinė automobilio Citroen C8 (2005 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 1760 Eur. (b. l. 16-17).

Iš alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM0451 rodmenų matyti, kad 2020 m. sausio 31 d., 07.28 val., E. T. nustatytas 1,74 promilės girtumas. Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM0451 rodmenys, kuriais 2020 m. sausio 31 d., 07.03 val., E. T. nustatytas 1,62 promilės girtumas (b. l.37-38).

Neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 36).

Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis vairavo automobilį, būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.62 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis E. T. savo kaltę pripažino visiškai, bei parodė esmines aptariamo įvykio aplinkybes (b. l. 46-47). Jo kaltę ir padarytą nusikaltimą, be jo paties prisipažinimo, įrodo liudytojų parodymai (b. l. 28-29, 34), VŠĮ „Emprekis“ išrašas (b. l. 16-17), alkoholio kiekio matuoklio kvito rodmenys (b. l.37-38) ir neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 36). Taigi, visi šie duomenys sutampa ir sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, todėl kaltinamojo E. T. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo E. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos (b. l. 46-47) (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 ir 4 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Bausmės skyrimo klausimai

Už Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skirdamas kaltinamajam E. T. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t.y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį.

Kaltinamasis E. T. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Nors nusikaltimas nėra sunkus visgi, jis kėlė didelį pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.62 promiles etilo alkoholio koncentraciją. Nusikaltimas tyčinis. Atsižvelgiama į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta sunkinančių. Be to, atsižvelgiama ir į kaltinamojo E. T. asmenybę charakterizuojančius duomenis: nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas (b. l. 55-56), administracine tvarka baustas daug kartų (b. l. 57-64). Duomenų, jog kaltinamasis būtų gydytas psichiatrijos įstaigose ar priklausomybės ligų centre, nėra (b. l. 46).

Taigi, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, sutiktina su prokurorės pozicija, jog kaltinamajam atsižvelgus į visas aplinkybes, tikslinga už šią nusikalstamą veiką paskirti – arešto bausmę. Kaltinamasis su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 65-66, 67).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis E. T. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta tvarka E. T. nuo 2020 m. sausio 31 d. 07.03 val. iki 2020 m. sausio 31 d. 15.49 val. (b. l. 40-41, 49), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajai skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, taikymo

Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. T. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, nors iš baudžiamojoje byloje esančios informacijos matyti, kad šios teisės kaltinamasis neturi ir niekada neturėjo, šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pats kaltinamasis E. T., nurodydamas, kad niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Taigi, nors E. T. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, visgi pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016). Teismų praktikoje pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinus jau aptartų reikšmingų aplinkybių visumą – teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina – 3 metams.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje, taikymo

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas <...> priklauso tretiesiems asmenims <...>, teismas iš kaltininko <...> išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2019 01 11 įstatymas Nr. XIII-1929 (nuo 2019 04 01)) numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Iki 2019 m. balandžio 1 d. atsakomybę už vairavimą neblaiviu, kai nustatomas neblaivumas didesnis nei 1,5 promilės, buvo nustatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Pagal teismų praktiką darant Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2019 01 11 įstatymas Nr. XIII-1929 (nuo 2019 04 01)) numatytą veiką panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

Teismas, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis nagrinėjamą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį, kai nustatytas 1.62 promilių girtumo laipsnis, taigi padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą.

Netaikyti turto konfiskavimo teismas neturi pagrindo, kadangi siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant baudžiamajame kodekse, automobilio konfiskavimas yra iš esmės būtinas (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-385-211/2017, Nr. 1A-242-870/2017).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, jog automobilio valdytojas-savininkas yra O. G. (b. l. 15). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio Citroen C8 2.0 HDI 16V X (2005 m. 79kW/107 AG, Dyzelinas), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) vidutinė vertė Lietuvoje yra 1454 Eur., be PVM. Pats kaltinamasis E. T. patvirtino, jog šis automobilis priklauso jo draugui O. G.. Pats kaltinamasis nurodė, jog vairavo minėtą automobilį, būdamas neblaivus bei nežymiai viršijo vidutinio apgirtimo aplinkybę, todėl minėtas automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir konfiskuotina, valstybės naudai, automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 1454 Eur. be PVM.

Dėl kitų procesinių klausimų

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. spalio 21 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 10-ST2-183, sudarytos tarp Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrindu E. T. vairuotas automobilis Citroen C8 valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas ir nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. vasario 3 d. buvo saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugojimo aikštelėje, patirtos išlaidos (su PVM) sudaro 36,30 Eur. (b. l. 20, 21-26).Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, kaip minėta, kaltinamajam nepriklausanti transporto priemonės vertė konfiskuotina valstybės naudai, todėl nėra teisinio pagrindo papildomai išieškoti saugojimo išlaidas, kai konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma šias išlaidas aiškiai viršija. Esant šioms aplinkybėms, 36,30 Eur transporto saugojimo išlaidų nepripažintinos proceso išlaidomis. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad prašomos išieškoti sumos išieškojimo kaštai viršys išieškomą sumą, todėl tokios sumos išieškojimas neatitiktų protingumo ir proporcingumo kriterijų, juolab, byloje nepateikta duomenų, kad šios policijos komisariato išlaidos nėra apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų už tiesioginių darbo funkcijų, tame tarpe ikiteisminio tyrimo, atlikimą.

E. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 51-52), paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

E. (E.) T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu – paskirti galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. (E.) T. nuo 2020 m. sausio 31 d. 07.03 val. iki 2020 m. sausio 31 d. 15.49 val., (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Paskirti E. (E.) T. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Paskirti E. (E.) T. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio ,,Citroen C8‘‘ valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1454 Eur. be PVM, valstybės naudai.

Kaltinamajam E. (E.) T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. V-271 „Dėl pataisos įstaigų, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys, atlieka bausmę nustatymo“ nustatyta, kad:

1.1. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:

1.1.1. į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai;

1.1.2. į Panevėžio pataisos namus – nepilnametės ir pilnametės moterys, kurioms teismai paskyrė areštą;

1.2. Pataisos įstaiga, taip pat atliekanti tardymo izoliatoriaus funkcijas, atsižvelgdama į areštui skirtų laisvų vietų skaičių įstaigoje, gali nuteistąjį, atvykusį atlikti arešto bausmės pagal šio įsakymo 1.1 papunktį, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jo atvykimo į įstaigą dienos paskirti atlikti bausmę į kitą pataisos įstaigą, tokį paskyrimą iš anksto suderinusi su priimančiosios pataisos įstaigos administracija. Nuteistojo konvojavimą organizuoja perkeliančioj i pataisos įstaiga teisės aktų nustatyta tvarka.

1.3. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka ir teisės aktų nustatytais pagrindais asmenys, kuriems paskirtas areštas, gali būti perkeliami iš vienos pataisos įstaigos į kitą.

1.4. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

1.5. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per 5 darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1.6. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus arba jo pavaduotojo rašytiniu nurodymu asmenys, kuriems paskirta arešto bausmė, gali būti laikomi Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose pataisos įstaigose, neatsižvelgiant į šio įsakymo 1.1 papunkčio nuostatas.

Išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Irma Randakevičienė