Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5355-590/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Verslo aptarnavimo centras“, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos dujų tiekimas“, uždarajai akcinei bendrovei „Litgas“, akcinei bendrovei „Lietuvos energijos gamyba“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Technologijų ir inovacijų centras“ dėl sprendimo nutraukti viešąjį pirkimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „InnoForce“ prašė panaikinti 2017 m. rugpjūčio 10 d. Perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pirkimo procedūras ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą atmesti tiekėjos pretenziją.Atsakovė UAB „Verslo aptarnavimo centras“ (toliau – VAC) 2015 m. rugsėjo 25 d. CVP IS priemonėmis paskelbė apie skelbiamų derybų būdu organizuojamą tarptautinės vertės pirkimą „Integruotos verslo valdymo informacinės sistemos pirkimas“ (pirkimo Nr. 167689), (toliau – Pirkimas, Konkursas). Pirkimą VAC vykdė kaip įgaliotoji organizacija, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, UAB „Litgas“, AB „Lietuvos energijos gamyba“ ir UAB „Technologijų ir inovacijų centras“ naudai. Ginčo pirkime jungtinės veiklos sutarties pagrindu dalyvavo tiekėjai UAB „InnoForce“ ir NESS Czech s.r.o grupė (UAB „InnoForce“ paskirta atsakinguoju partneriu, turinčiu visus įgaliojimus veikti abiejų partnerių vardu šiame etape, t. y. iki viešojo pirkimo sutarties pasirašymo). 2017 m. rugpjūčio 10 d. atsakovės pranešime ieškovei buvo nurodyta, kad Pirkimą vykdžiusi viešojo pirkimo komisija priėmė sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka. Taip pat VAC informavo, kad Pirkimo sutartis nebus sudaroma, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) (Pirkimo paskelbimo metu galiojusi redakcija) 7 straipsnio 5 dalimi bei Specialiųjų pirkimo sąlygų 1.8.2. punktu, Pirkimo procedūros, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, yra nutraukiamos. Ieškovė, nesutikdama su priimtu sprendimu, 2017 m. rugpjūčio 24 d., pateikė Perkančiajai organizacijai pretenziją, kuri 2017 m. rugpjūčio 31 d. buvo atmesta. 2017 m. rugsėjo 5 d. pateikė pakartotinę pretenziją dėl nepagrįstai atmestos pirminės pretenzijos, kuri 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu palikta nenagrinėta. Ieškovės įsitikinimu, priimdama skundžiamus sprendimus, Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus principus (skaidrumo principą), t. y. neatliko visų nuo jos priklausančių veiksmų, kad išsaugoti pirkimo santykius ir VPĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes pirkimą nutraukė vadovaudamasi aplinkybėmis, apie kurias žinojo dar prieš Pirkimą. Ieškovės nuomone, nors Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir VKEKK) 2017 m. balandžio 14 d. nutarimu nusprendė nederinti atsakovės Investicijų projekto, tai negali būti pagrindas nutraukti Pirkimą ir nesudaryti Pirkimo sutarties, nes nurodytas sprendimas neriboja galimybės pakartotinai kreiptis į VKEKK, pateikti papildomus argumentus ir suderinti Investicijų projektą. Tai patvirtina VKEKK savo 2017 m. liepos 17 d. rašte Nr. R2-(E)-2028, kurio adresatas buvo ir UAB „Lietuvos energija“, teigianti, kad „Komisijos sprendimas neriboja UAB „Lietuvos energija“ galimybės pakartotinai kreiptis į Komisiją dėl Investicijų projekto, kuris neprieštarautų Elektros energetikos įstatymo ir Gamtinių dujų įstatymo nuostatoms bei atitiktų Tvarkoje numatytus reikalavimus, derinimo“. VKEKK rašte nurodyta, kad UAB „Lietuvos energija“ „taikoma metodika Investicijų projekte dalyvaujančioms reguliuojamoms įmonėms galėtų sudaryti prielaidas priskirti neproporcingą jų gaunamai naudai investicijos dalį ir taip nukrypti nuo imperatyviųjų teisės aktų nuostatų, įtvirtinančių teikiamų paslaugų kainų apskaičiavimą remiantis sąnaudų pagrįstumo principu, bei sudarytų sąlygas kryžminiam skirtingų reguliuojamų veiklų subsidijavimui“. Ieškovė teigia, kad sąnaudų dalis, dėl kurios VKEKK kilo abejonių, yra santykinai nedidelė – iki 10 proc. visos Investicijų projekto vertės, tad VKEKK abejonės gali būti pašalintos ir Investicijų projektas gali būti suderintas su VKEKK. Tai patvirtina tarptautinė verslo valdymo informacinių sistemų diegimo praktika. Atsižvelgiant į projekto svarbą ir jo trukmę UAB „Lietuvos energija“ privalo dar kartą kreiptis į VKEKK dėl Investicijų projekto, pateikti papildomą informaciją, kuri leistų išsklaidyti reguliuotojui kilusias abejones. VAC pozicija nutraukti Pirkimą neatitinka aktualios teismų praktikos. Vykdant Pirkimą derybų metu UAB „Lietuvos energija“ atstovų aiškiai ir nedviprasmiškai buvo pasakyta, kad preliminarus VKEKK pritarimas Investiciniam projektui buvo gautas dar prieš pradedant Pirkimą, todėl ieškovė turėjo pagrįstus lūkesčius ir dėjo visas pastangas laimėjus Pirkimą sudaryti sutartį ir vykdyti projektą, sąžiningai dalyvavo ilgai trukusiose, sudėtingose ir reikšmingų sąnaudų pareikalavusiose Pirkimo procedūrose. Pirkimo nutraukimas po dvejus metus vykusių ir brangiems ištekliams labai imlių procedūrų pažeistų ne tik teisėtus tiekėjos lūkesčius, tačiau pakenktų ir Lietuvos įvaizdžiui Europos ir pasaulio investuotojų akyse. Atsakovai, užuot pakartotinai derinę Investicinį projektą su VKEKK, tiesiog nusprendė nutraukti Pirkimą ir, jo objektą išskaidžius į dalis, skelbti naujus pirkimus. Toks sprendimas visiškai neracionalus ir neekonomiškas. Skelbdama pirkimą UAB „Lietuvos energija“ vardu, VAC siekė įsigyti būtent integruotą verslo valdymo informacinę sistemą, kuri apimtų apskaitą, sąskaitų valdymą ir turto valdymą. Pirkimo sąlygose buvo nurodyta, kad Pirkimo objektas į dalis neskaidomas. Perkančiosios organizacijos daugiau negu trejų metų įdirbis, t. y. pasirengimas pirkimui, pirkimo sąlygų rengimas, procedūrų vykdymas, pasitelkiant ne tik daugelį vidinių, bet ir brangiai apmokamus išorinius konsultantus, taptų niekinis, kas iš esmės reikštų žymų viešųjų finansų išeikvojimą, o tai tiesiogiai pažeistų viešąjį interesą.Sprendimas nutraukti Pirkimą yra naudingiausias šiuo metu daugybę atskirų projektų su UAB „Lietuvos energija“ ar atskiromis jos įmonėmis turinčioms bendrovėms, kurios dėl centralizuotos sistemos diegimo netektų žymios dalies pajamų. Priimant sprendimus dėl šio Pirkimo UAB „Lietuvos energija“ pusėje dalyvauja tiesioginiais ryšiais su tokiais tiekėjais susiję VAC atsakingi darbuotojai bei UAB „Lietuvos energija“ ar jos atskirų įmonių valdybų ir stebėtojų tarybų nariai. Šiuo metu aiškėja, kad iš pareigų traukiasi ir už viešuosius pirkimus atsakingos įmonės vadovė. Ieškovės manymu, būtina gauti išsamų ir aiškų atsakovės paaiškinimą, kas sutrukdė pakartotinai kreiptis į VKEKK dėl investicinio projekto suderinimo. Neišsklaidžius tokių abejonių, neišvengiamai bus pažeistas viešųjų pirkimų skaidrumo principas.Atmesdama tiekėjos pretenziją Perkančioji organizacija nurodė, kad VKEKK atsisakė derinti Investicijų projektą dėl to, kad yra vykdomas bendras tiek reguliuojamų, tiek nereguliuojamų veiklų įmonių Pirkimas ir siekiama bendrai įsigyti vieną Pirkimo objektą, todėl kyla rizika dėl galimo kryžminio veiklų subsidijavimo, kuris yra draudžiamas; įgaliojusios organizacijos negalėjo iš anksto numatyti, kad pasirinktas Pirkimo modelis sudarys prielaidas tokioms rizikoms atsirasti ir dėl to nebus gautas VKEKK pritarimas, nes nėra patvirtintų standartinių taisyklių ar metodikos, kaip privalo būti skirstomos investicijos tarp reguliuojamų ir nereguliuojamų veiklų įmonių. Ieškovės vertinimu, nurodyti teiginiai yra teisiškai nepagrįsti, nes jau pasirengimo stadijoje prieš Pirkimo paskelbimą Perkančioji organizacija žinojo ir taip pati nusprendė, kad vykdys bendrą tiek reguliuojamų, tiek nereguliuojamų veiklų įmonių Pirkimą ir sieks bendrai įsigyti vieną Pirkimo objektą. Toks Pirkimo objektas sukėlė riziką dėl galimo kryžminio veiklų subsidijavimo, kuris atsakovės teigimu yra draudžiamas. Taigi, nurodyta aplinkybė negali būti laikoma tokia, kurios negalima buvo numatyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl VPĮ 7 straipsnio 5 dalies taikymo formaliųjų sąlygų egzistavimo byloje nėra, nes pirkimo sutartis nebuvo sudaryta, Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas gautas.Teismas sutiko su atsakovų pozicija, kad poreikį nutraukti Pirkimo procedūras sąlygojo aplinkybės, kurių perkančioji organizacija prieš pradėdama vykdyti Pirkimą negalėjo numatyti, t. y. VKEKK atsisakius derinti Investicinį projektą, keturios iš aštuonių projekte dalyvaujančių įmonių praranda galimybę ateityje susigrąžinti į projektą investuotas lėšas, nes, esant tokiam pirkimo objektui, kai sistemos diegimas, paslaugos teikiamos ir licencijos, įskaitant jų palaikymą, skirtos visoms aštuonioms grupės įmonėms, nėra galimybės objektyviai įvertinti, ar investicijos atskirai kiekvienai grupės įmonei pasiskirstys proporcingai, atsižvelgiant į jų gaunamą naudą, ir tokiu atveju reguliuojamų grupės įmonių investuotos lėšos negalėtų būti įtraukiamos į reguliuojamų paslaugų kainas. Teismas, įvertinęs atsakovų pateiktą konfidencialią medžiagą –grupės įmonių susirašinėjimu su VKEKK, nustatė, kad grupės įmonių atstovai intensyviai ir beveik metus laiko derino Investicinį projektą ir šios investicijos bei jos sukuriamų naudų paskirstymo UAB „Lietuvos energija“, grupės įmonėms metodiką, organizavo „gyvus“ susitikimus, atliko Integruotos verslo valdymo sistemos diegimo projekto pristatymą; grupės įmonės, atsižvelgdamos į VKEKK pastabas, teikdavo papildomą informaciją, koreguodavo tam tikras sąlygas, kiek tai buvo įmanoma nekeičiant Pirkimo dokumentų reikalavimų. Teismo vertinimu, atsakovai negalėjo iš anksto numatyti, kad VKEKK nederins Investicijų projekto dėl Investicijų proporcijų paskirstymo tarp grupės įmonių, nes, kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, grupės įmonių atstovai ėmėsi aktyvių veiksmų tikėdamiesi suderinti Investicijų projektą ir metodiką, VKEKK nei projekto pristatymo metu, nei tolimesnio derinimo eigoje neatmetė projekto. Teismas sprendė, kad dėl to atsakovai pagrįstai tikėjosi gauti VKEKK patvirtinimą dėl Investicinio projekto.Teismas nustatė, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios VKEKK nesuderino Investicijų projekto, yra susijusi su kryžminio veiklų subsidijavimo rizika, kurią sąlygoja Pirkimo objekto struktūra, pagal kurią tiekėjai pateikia bendrą Pirkimo objekto kainą, kuri padalinama įmonėms pagal įmonių naudojimosi sistema intensyvumą, bet tiekėjai pagal Pirkimo sąlygas neišskaido bendros investicijos į atskiroms įmonėms reikalingas investicijos dalis; nes rinkoje nėra standartinės arba pripažintos kaip bendroji (arba geroji) praktika metodikos, kaip atskiroms įmonėms paskirstyti vieno perkamo objekto kaštus, o skirtingų metodikų taikymai duoda skirtingus investicijų paskirstymo rezultatus, nėra įmanoma objektyviai ir pagrindžiamai pagrįsti vienos ar kitos šiam atvejui taikytinos investicijų paskirstymo metodikos teisingumo, todėl kryžminio subsidijavimo rizikos, esant būtent tokiai Pirkimo objekto struktūrai, nėra įmanoma objektyviai nei patvirtinti, nei paneigti. Kaip nurodė perkančioji organizacija, pirkimu siekiamų įsigyti paslaugų poreikis neišnyko, tačiau grupės įmonės nori iš esmės keisti pirkimo modelį – siekia vykdyti naujus pirkimus atskiriant reguliuojamų veiklų įmonių ir nereguliuojamų įmonių pirkimus, t. y. keistųsi pirkimo objektas, tačiau šiuo atveju perkančioji organizacija nebeturi galimybės grįžti prie Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų pakeitimo, nes po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos Pirkimo dokumentai nebegali būti keičiami. Nagrinėjamu atveju grupės įmonėms praradus galimybę Pirkimo objektui įsigyti patirtas investicijas įtraukti į reguliuojamų paslaugų kainas, teismas sutiko su Perkančiosios organizacijos pozicija, kad būtina kitaip formuoti Pirkimo objektą, aiškiai atskiriant reguliuojamų veiklų Grupės įmonių investicijas. Pakartotinis Investicijų projekto derinimas, atsižvelgiant į jo nesuderinimo priežastis, būtų galimas tik keičiant projekto metodikoje nurodytą investicijų ir sąnaudų proporcijų paskirstymą tarp reguliuojamų ir nereguliuojamų veiklų įmonių, kas būtų įmanoma tik keičiant Pirkimo sąlygas. Po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos perkančiajai organizacijai draudžiama keisti ar kitaip modifikuoti pirkimo dokumentų sąlygas, o draudimo nesilaikymas pripažįstamas lygiateisiškumo principo pažeidimu. Tokie perkančiosios organizacijos veiksmai pažeistų ir skaidrumo principą, nes perkančioji organizacija nesilaikytų pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo.Teismo vertinimu, racionalesnis Pirkimams skirtų lėšų panaudojimas būtų užtikrintas Pirkimo objektą išskaidžius į dalis ir numačius galimybę projektą vykdyti atskirai įmonėse, ko iš esmės ginčo atveju ir siekia perkančioji organizacija. Taigi aplinkybė, kad perkančioji organizacija neprarado suinteresuotumo Pirkimo objektu, nesudaro pagrindo teigti, kad Pirkimo procedūros turi būti tęsiamos, nepaisant pasikeitusių pirkimo finansavimo galimybių ir nesiekiant racionalesnio perkančiosios organizacijos lėšų panaudojimo. Viešųjų pirkimų tarnyba, nagrinėdama prašymą dėl sutikimo nutraukti pirkimo procedūras išdavimo, esminėmis pripažino perkančiosios organizacijos nurodytas aplinkybes, turinčias įtaką tolimesniam Pirkimo vykdymui, todėl sprendė, kad toliau tęsiant Pirkimą nebūtų pasiektas pirkimo tikslas – vadovaujantis įstatymo reikalavimais įsigyti reikalingų paslaugų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad Perkančioji organizacija, nesuderinus projekto su VKEKK ir išnykus finansavimo pagrindui reguliuojamų veiklų įmonėms, negalėjo sudaryti pirkimo sutarties, todėl teisėtai ir pagrįstai nutraukė pirkimo procedūrą bei atmetė ieškovo pretenziją, todėl ieškinys negali būti tenkinamas (VPĮ 7 str. 5 d.).Ieškovės ieškinyje dėstomus teiginius dėl Pirkimo komisijos šališkumo bei skaidrumo principo pažeidimo, teismas laikė deklaratyviais ir neįrodytais (CPK 178 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „InnoForce“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas 2017 m. lapkričio 21 d. nutartyje nustatęs, kad atsakovų į bylą pateiktas susirašinėjimas su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija dėl su pirkimu susijusio investicijų projekto derinimo, derinimo eiga, atsakovų atliktas ir pateiktas VKEKK pristatymas apie planuojamą investicijų projektą, nepagrįstai ir neteisėtai užkirto kelią ieškovei susipažinti su bylos medžiaga ir dėl jos pasisakyti, kuri iš esmės yra byloje įrodinėjimo dalykas. Tokiu būdu teismas užkirto kelią bylos išnagrinėjimui iš esmės ir apribojo ieškovės teisę į teisminę gynybą. Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek triplike atsakovai tvirtino, kad ginčo konkursą nutraukė pagrįstai ir teisėtai prieš tai atlikę visus įmanomus veiksmus siekiant išsaugoti viešojo pirkimo santykius. Tačiau atsakovai atsisakė pakartotinai kreiptis į VKEKK siekiant suderinti Investicinį projektą. Atsakovai nepagrindė savo prašymo dėl pateiktos informacijos pripažinimo nevieša. Atsakovai prašė pripažinti jų nuožiūra pateiktą informaciją nevieša, vien dėl to, kad ji yra susijusi su atsakovų komercine paslaptimi, tačiau jos nesudaro. Atsakovai yra juridiniai asmenys kurių komercinių paslapčių įforminimą reglamentuoja teisės aktai (Akcinių bendrovių įstatymo 34 str. 3 d.). Be to, atsakovų pateikta informacija buvo teikiama VKEKK, todėl ji negali būtina laikoma nevieša, nes VKEKK vykdydama funkcijas negali vadovautis neviešais duomenimis ir slėpti nuo visuomenės, kokiu pagrindu tiekėjai apskaičiuoja kainas vartotojams.Ieškovės vertinimu, dėl nurodytų priežasčių teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas viešo bylų nagrinėjimo konstitucinį principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 str. 1 d.), netinkamai pritaikė CPK 10 straipsnio 4 dalį ir neteisėtai įslaptino dalį bylos medžiagos. Teismas pažeidė nešališkumo principą (CPK 21 str.) ir nesant pagrįsto ir motyvuoto prašymo bei konkrečių įrodymų, savo iniciatyva pripažino atsakovų pateiktą dalį bylos medžiagos atsakovų komercine paslaptimi ir šią medžiagą įslaptino. Dėl nurodyto buvo pažeistas CPK 17 straipsnyje įtvirtintas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, nepagrįstai apribotos ieškovės teisės susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti tiriant įrodymus (CPK 42 str.).Jau pasirengimo stadijoje prieš Pirkimo paskelbimą Perkančioji organizacija žinojo ir taip pati nusprendė, kad vykdys bendrą tiek reguliuojamų, tiek nereguliuojamų veiklų įmonių Pirkimą ir sieks bendrai įsigyti vieną Pirkimo objektą. Toks Pirkimo objektas sukėlė riziką dėl galimo kryžminio veiklų subsidijavimo, kuris pačių atsakovų teigimu yra draudžiamas. Ieškovė mano, kad nurodyta aplinkybė negali būti laikoma tokia, kurios negalima buvo numatyti, o tokia rizika egzistavo nuo pat pradžių dėl Pirkime dalyvaujančių subjektų sudėties. Kryžminį veiklų subsidijavimą draudžia imperatyvios teisė normos, todėl atsakovai negalėjo nežinoti teisės aktų reikalavimų. Atsakovai ne tik žinojo visas aplinkybes, dėl kurių VKEKK atsisakė derinti Investicinį projektą, bet faktiškai patys nulėmė visas rizikas, pasirinkdami vieningą Pirkimo objektą bei Pirkimo subjektus, todėl atsirado rizikos dėl kryžminio veiklų subsidijavimo, dėl ko kilusių abejonių atsakovai nesugebėjo ar nesistengė pašalinti derinant projektą VKEKK.Šiuo atveju Perkančioji organizacija neišnaudojo visų įmanomų teisėtų priemonių, nes nesikreipė pakartotinai į VKEKK, nors pastaroji ir pripažino esant tokią galimybę. Tai, kad neišnaudotos galimybės suderinti Investicinį projektą yra realios ir įmanomos, patvirtina VKEKK savo 2017 m. liepos 17 d. rašte Nr. R2-(E)-2028.Taigi atsakovai turėjo galimybę pakartotinai kreiptis į VKEKK ir suderinti Investicinį projektą. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai UAB „Verslo aptarnavimo centras“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, UAB „Litgas“, AB „Lietuvos energijos gamyba“, UAB „Technologijų ir inovacijų centras“ prašė ieškovės UAB „InnoForce“ apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą nepakeistą.Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų laikoma komercine paslaptimi, informacija turi atitikti šiuos požymius: 1) informacija turi būti slapta (nevieša); 2) informacija turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; 3) informacija turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Visus paminėtus požymius ir atitiko/atitinka teismui atsakovės VAC pateikta informacija ir dokumentai.Atsakovė VAC, teikdama prašymą dėl informacijos pripažinimo nevieša, išsamiai pagrindė, kuri konkreti pateikiamuose įrodymuose esanti informacija saugotina ir kodėl turi būti pripažinta konfidencialia. Teismui teiktuose paaiškinimuose ir dokumentuose iš esmės įtikinamai pagrindžiamas poreikis suteikti pateiktai informacijai papildomą apsaugą. Komercinės paslapties pagrindą sudaro Grupės finansinė paslaugų sąnaudų informacija ir naudų skaičiavimas, kuris susijęs su finansais. Dalis Grupės įmonių yra listinguojamos įmonės, todėl bet kokios finansinės informacijos arba ateities suplanuoto taupymo (kas yra naudų dalis) informacijos atskleidimas negalimas komerciniu aspektu. Susirašinėjime su VKEKK buvo atskleista labai daug finansinės informacijos, nes nagrinėtų klausimų esmė buvo susijusi su kaštų, resursų pasidalinimu tarp Grupės įmonių, todėl susirašinėjime atskleista ne tik reguliuojamos veiklos įmonių, bet ir nereguliuojamos veiklos įmonių, svarbi finansinė informacija. Teismui pateikta informacija ir dokumentai yra slapti su komerciškai jautria informacija, todėl argumentai teismui sudarė pagrindą pripažinti, kad pateikti dokumentai ir informacija laikytina nevieša bylos medžiaga.Tai, kad teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ne apeliantės naudai, nesudaro pagrindo spręsti apie teismo šališkumą, todėl argumentai, susiję su teismo šališkumu, laikytini nepagrįstais. Nušalinimas gali būti grindžiamas CPK 65-66 ir 71 straipsniuose numatytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė argumentų, kuriais būtų įrodinėjami nušalinimo pagrindai, todėl ji nepaneigė preziumuojamo teismo (teisėjo) nešališkumo principo. Apeliantės nurodytos aplinkybės, susiję su subjektyviu vertinimu, nepasitikėjimu teismais in corpore, nepagrįstos įrodymais, todėl nesudaro pagrindo vertinti, jog egzistuoja nušalinimo pagrindai.Visiškai prielaidomis grįstas ir apeliantės teiginys, kad ,,buvo pažeistas CPK 17 straipsnyje įtvirtintas šalių procesinio lygiateisiškumo principas“. Šiuo aspektu apeliantės pateikta kritika teismo sprendimui, kad jis buvo priimtas nesąžiningai, yra visiškai nepagrįsta. Byloje duomenų apie tai, kad teismas netinkamai vykdė kooperacijos (bendradarbiavimo) su šalimis pareigas (CPK 8 str.) ir/ar apribojo šalių teisę įrodinėti, ar bet kokias kitas procesines teises, nėra.VKEKK priėmė sprendimą nederinti Investicijų projekto, nes siūlomas taikyti investicijų paskirstymas galėtų sąlygoti imperatyviųjų teisės aktų nuostatų, įtvirtinančių kainų apskaičiavimą remiantis sąnaudų pagrįstumo principu, pažeidimą ir sudarytų sąlygas kryžminiam skirtingų reguliuojamų veiklų subsidijavimui. VKEKK savo 2017 m. liepos 17 d. rašte Nr. R2-(E)-2028 nurodė teorinę galimybę kreiptis pakartotinai, nenurodydama jokios konkrečios aplinkybės ar fakto, kuris pasikeitė nuo to momento, kai buvo priimtas 2017 m. balandžio 14d.VKEKK nutarimas Nr. 03-127 „Dėl „Lietuvos energija", UAB investicijų projekto „Lietuvos energija", UAB grupės verslo valdymo sistemų modernizavimas" derinimo" nederinti Investicijų projekto. Pakartotinis Investicijų projekto derinimas būtų tikslingas tik tuo atveju, jei būtų pakeistos Pirkimo sąlygos.Pirkimo metu buvo visos sąlygos, todėl atsakovė VAC teisėtai ir pagrįstai nutraukė procedūras: (i) Pirkimo sutartis nebuvo sudaryta, (ii) 2017 m. birželio 15 d. atsakovė VAC gavo VPT sutikimą nutraukti Pirkimo procedūras, (iii) poreikis nutraukti Pirkimo procedūras atsirado dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti iš anksto ir kurios detaliai ne kartą buvo nurodytos ieškovei.Byloje nustatyta, kad nutraukusi Pirkimą VAC ketina iš esmės keisti Pirkimo modelį –siekia vykdyti naujus pirkimus atskiriant reguliuojamų veiklų įmonių ir nereguliuojamų įmonių pirkimus, t. y. keistųsi Pirkimo objektas. Taigi, aplinkybė, kad atsakovai neprarado suinteresuotumo Pirkimo objektu, nesudaro pagrindo teigti, kad Pirkimo procedūros turi būti tęsiamos, nepaisant pasikeitusių Pirkimo finansavimo galimybių ir nesiekiant racionalesnio perkančiosios organizacijos lėšų panaudojimo. Pirkimo sąlygose buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad „Pirkėjui nesuderinus su VKEKK investicinio projekto ar kitais Viešųjų pirkimų įstatyme numatytais pagrindais, Pirkėjas gali nutraukti Pirkimą bet kuriuo Pirkimo procedūrų vykdymo momentu gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą“. Ši sąlyga, numatanti galimybę nutraukti Pirkimo procedūras nesuderinus Investicijų projekto su VKEKK ir gavus VPT sutikimą, į Pirkimo dokumentus buvo įtraukta atsižvelgiant į tai, kad atsakovai priklauso Grupei įmonių. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su VKEKK. Jeigu energetikos įmonių investicijos nėra suderintos su VKEKK, jos negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti. Ieškovė šios sąlygos Pirkimo metu neginčijo, o pateikdama savo pasiūlymą –patvirtino, kad sutinka su visomis Pirkimo sąlygomis.Atsakovai negalėjo iš anksto numatyti, kad VKEKK nederins Investicijų projekto dėl Investicijų proporcijų paskirstymo tarp Grupės įmonių, nes nebuvo ir nėra patvirtintų standartinių taisyklių ar metodikos, kaip privalo būti skirstomos investicijos tarp reguliuojamų ir nereguliuojamų veiklų įmonių. Grupės įmonių praktikoje yra buvę pavyzdžių, kuomet reguliuojamų ir nereguliuojamų veiklų investicijos sėkmingai buvo suderintos su VKEKK, todėl atsakovai pagrįstai tikėjosi ir dėjo visas pastangas suderinti su Pirkimu susijusį Investicijų projektą bei investicijų ir sąnaudų pasiskirstymą detalizuojančią metodiką.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 423⁸ str. 2 d.).Atsakovė UAB „Verslo aptarnavimo centras“ skelbiamų derybų būdu vykdė tarptautinės vertės pirkimą „Integruotos verslo valdymo informacinės sistemos pirkimas“ AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, UAB „Litgas“, AB „Lietuvos energijos gamyba“ ir UAB „Technologijų ir inovacijų centras“ naudai (Specialiųjų pirkimo sąlygų 1.1-1.2 p.). Pirkimo objektas – integruotos verslo valdymo informacinės sistemos (toliau – ir IVVIS) diegimo, garantinio aptarnavimo, priežiūros ir aptarnavimo paslaugos bei IVVIS licencijos, įskaitant jų palaikymą (Specialiųjų pirkimo sąlygų 2.1 p.). Kvietimo pateikti pasiūlymus Pirkime Specialiųjų pirkimo sąlygų 1.8 punkte įtvirtinta, kad Pirkimo procedūrų vykdymo metu pirkėjas derina investicinį projektą su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija ir sutartis su laimėjusiu dalyviu bus sudaroma tik pirkėjui gavus VKEKK patvirtinimą dėl investicinio projekto; siekiant aiškumo, patikslinama kad: pirkėjui iki laimėjusio dalyvio paskelbimo nesuderinus su VKEKK investicinio projekto, sutarties pasirašymas su laimėjusiu dalyviu gali būti atidėtas tiek, kiek užtruks pats derinimas; pirkėjui nesuderinus su VKEKK investicinio projekto ar kitais VPĮ numatytais pagrindais, pirkėjas gali nutraukti Pirkimą bet kuriuo Pirkimo procedūrų vykdymo momentu gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą (Specialiųjų pirkimo sąlygų 1.8.1.-1.8.2. p). 2017 m. rugpjūčio 10 d. Perkančioji organizacija informavo Pirkime dalyvaujančius tiekėjus, kad, remiantis VPĮ 7 straipsnio 5 dalimi bei Specialiųjų prikimo sąlygų 1.8.2. punktu, Pirkimo procedūros, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, yra nutraukiamos. Poreikį nutraukti pirkimo procedūras sąlygojo aplinkybės, kurių UAB „Verslo aptarnavimo centras“ prieš pradėdama vykdyti Pirkimą negalėjo numatyti, t. y. VKEKK atsisakius derinti Investicinį projektą „Lietuvos energija“, UAB grupės verslo valdymo sistemų modernizavimas“ dalis grupės įmonių (keturios iš aštuonių projekte dalyvaujančių įmonių) praranda galimybę ateityje susigrąžinti Pirkimui skirtas (investuotas) lėšas, kadangi esant tokiam Pirkimo objektui (IVVIS diegimas, paslaugos ir licencijos visoms aštuonioms grupės įmonėms) nėra galimybės objektyviai įvertinti ar investicijos atskirai kiekvienai grupės įmonei pasiskirstys proporcingai, atsižvelgiant į jų gaunamą naudą, tokiu atveju reguliuojamų grupės įmonių investuotos lėšos negalėtų būti įtraukiamos į reguliuojamų paslaugų kainas. Perkančioji organizacija paaiškino, kad IVVIS projektas yra labai didelė informacinių technologijų investicija, todėl grupės įmonės, vykdančios reguliuojamas veiklas, negali prisiimti tokio dydžio finansinės rizikos ir sudaryti Pirkimo sutarties be išankstinio investicijų projekto suderinimo su VKEKK. Rengdama Pirkimo dokumentus Perkančioji organizacija numatė galimybę Pirkimą nutraukti su VKEKK nesuderinus Investicinio projekto (Specialiųjų pirkimo sąlygų 1.8 punktas). Pirkimu siekiamų įsigyti paslaugų poreikis neišnyko, tačiau grupės įmonės, gavusios minėtą VKEKK atsakymą, turi iš esmės keisti pirkimo modelį – siekiant vykdyti naujus pirkimus atskiriant reguliuojamų veiklų įmonių ir nereguliuojamų įmonių pirkimus (keistųsi Pirkimo objektas). Teigė, kad nėra galimybės grįžti prie Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų pakeitimo, nes po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos Pirkimo dokumentai nebegali būti keičiami.Pirkimo procedūrų nutraukimą reglamentuojanti VPĮ 7 straipsnio 5 dalis nustato, kad perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nereikalingas nutraukiant neskelbiamų derybų būdu atliekamo pirkimo ir šio įstatymo IV skyriuje reglamentuojamo pirkimo procedūras. IV skyrius reglamentuoja supaprastintų pirkimų tvarka. Kasacinis teismas dėl VPĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatos taikymo yra pasisakęs, kad viešasis pirkimas nėra savitikslis, kas reikštų, kad pirkimo procedūros turėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad pirkimas jau pradėtas. Pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas. Tam, kad perkančioji organizacija galėtų nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, turi būti nustatytos šios sąlygos: a) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta, b) turi būti gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas dėl procedūros nutraukimo, c) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Pirmosios dvi sąlygos (pirkimo sutarties nesudarymo faktas bei Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo gavimas) yra formaliosios, trečioji sąlyga (nenumatytos aplinkybės) – vertinamoji. VPĮ neatskleidžiami šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, taigi nenumatytos aplinkybės vertinamos teismo konkrečioje byloje. Neturi reikšmės, kada nenumatytų aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolimesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolimesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011, 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 ir kt.). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju ginčo dėl anksčiau nurodytų VPĮ 7 straipsnio 5 dalies taikymo formaliųjų sąlygų egzistavimo byloje nėra, nes pirkimo sutartis nebuvo sudaryta, Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) sutikimas 2017 m. birželio 15 d. gautas. Problema yra dėl „aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti“.Teismui pateiktame apeliaciniame skunde ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad Perkančioji organizacija, pasirinkdama vykdyti bendrą reguliuojamų ir nereguliuojamų veiklų įmonių Pirkimą ir siekdama įsigyti vieningą Pirkimo objektą, iš anksto žinojo apie galinčią kilti riziką dėl kryžminio veiklų subsidijavimo ir faktiškai pati nulėmė tokios rizikos atsiradimą, todėl ši aplinkybė negali būti tokia, kurios negalima numatyti. Taip pat, apeliantės vertinimu, Perkančioji organizacija neišnaudojo visų įmanomų teisėtų priemonių, nes pakartotinai nesikreipė į VKEKK dėl Investicijų projekto derinimo. Lietuvos apeliacinis teismas išanalizavęs bylos medžiagą, sprendžia, kad nėra jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad poreikį nutraukti Pirkimo procedūras sąlygojo aplinkybės, kurių Perkančioji organizacija negalėjo numatyti. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su VKEKK. Jeigu šios energetikos įmonių investicijos nėra suderintos su VKEKK, jos negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti. Reguliuojamoji energetikos veikla apibūdinama kaip energetikos veikla, kuriai reikalingi licencijos, leidimai, atestatai ir (ar) kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos (Energetikos įstatymo 2 str. 26 d.). Atsižvelgdama į nurodytame teisės akto imperatyvią nuostatą, Perkančioji organizacija Specialiųjų pirkimo sąlygų 1.8 punkte nustatė, kad Pirkimo procedūrų vykdymo metu pirkėja (t. y. Perkančioji organizacija) derina investicinį projektą su VKEKK ir sutartį su laimėjusius dalyviu (t. y. tiekėju) sudaro tik gavusi VKEKK patvirtinimą dėl investicinio projekto. Taip pat Perkančioji organizacija nustatė tai, kad jai nesuderinus su VKEKK investicinio projekto ar kitais VPĮ numatytais pagrindais, pirkėja gali nutraukti Pirkimą bet kuriuo Pirkimo procedūrų vykdymo momentu, gavus VPT sutikimą (Specialiųjų sąlygų 1.8.2. p.). Iš byloje esančios VKEKK 2017 m. balandžio 12 d. pažymos Nr. O5-90 „Dėl „Lietuvos energija“, UAB investicijų projekto „Lietuvos energija“, UAB Grupės verslo valdymo sistemų modernizavimas“ derinimo“ matyti, kad pagrindinis Investicijų projekto, taigi ir Pirkimo, tikslas buvo pakeisti šiuo metu įmonės grupės naudojamas nestandartizuotas ir daugeliu atveju pasenusias ar nebepalaikomas sistemas, įdiegiant įmonės grupės mastu bendrai naudojamą integruotą verslo valdymo informacinę sistemą, užtikrinančią veiklos efektyvumą, informacinių technologijų ir telekomunikacijos paslaugų standartizavimą ir centralizavimą, lankstumą ir proaktyvų veiklos poreikių tenkinimą. Investicijų projektas rengiamas, derinamas ir vienu metu būtų vykdomas aštuoniose įmonių grupės įmonėse, iš jų keturiose reguliuojamose – AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Lietuvos energijos gamyba“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ir UAB „Litgas“ ir keturiose nereguliuojamų veiklų įmonėse – UAB „Lietuvos energija“, UAB „Energijos tiekimas“, UAB „Verslo aptarnavimo centras“ ir UAB „Technologijų ir inovacijų centras“ (toliau – Grupė įmonių). Paminėta, kad Pirkimą UAB „Verslo aptarnavimo centras“ vykdė įgaliotoji institucija AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, UAB „Litgas“, AB „Lietuvos energijos gamyba“ ir UAB „Technologijų ir inovacijų centras“ naudai (Specialiųjų pirkimo sąlygų 1.1-1.2 p.). 2017 m. balandžio 14 d. VKEKK nutarimu Nr. O3-127 „Dėl „Lietuvos energija“, UAB investicijų projekto „Lietuvos energija“, UAB grupės verslo valdymo sistemų modernizavimas“ derinimo“, remdamasi paminėta VKEKK 2017 m. balandžio 12 d. pažyma Nr. O5-90 „Dėl „Lietuvos energija“, UAB investicijų projekto „Lietuvos energija“, UAB Grupės verslo valdymo sistemų modernizavimas“ derinimo“, nutarė nederinti investicijų projekto. VKEKK nurodė, kad vykdomas bendras tiek reguliuojamų, tiek nereguliuojamų veiklų įmonių Pirkimas ir siekiama bendrai įsigyti vieną Pirkimo objektą, todėl kyla rizika dėl galimo kryžminio veiklų subsidijavimo, kuris yra draudžiamas.Nors apeliantė teigia, kad tokią galinčią kilti riziką Perkančioji organizacija neabejotinai galėjo numatyti, nes pasirinko vykdyti bendrą reguliuojamų ir nereguliuojamų veiklų įmonių Pirkimą ir siekė įsigyti vieningą Pirkimo objektą, tačiau kaip matyti iš VKEKK 2017 m. balandžio 12 d. pažymos Nr. O5-90 „Dėl „Lietuvos energija“, UAB investicijų projekto „Lietuvos energija“, UAB Grupės verslo valdymo sistemų modernizavimas“ derinimo“, Grupės įmonių susirašinėjimo su VKEKK, Grupės įmonių atstovai beveik metus laiko derino Investicinį projektą ir šios investicijos bei jos sukuriamų naudų paskirstymo metodiką: teikė VKEKK prašomus paskaičiavimus, patikslinimus ir detalizaciją; atliko Investicijų projekto kainos atnaujinimą pagal viešojo pirkimo metu gauto potencialaus laimėtojo pasiūlymą; atliko analizę dėl Investicijų projekto naudos ir atsipirkimui įvertinti; organizavo susitikimus bei atliko IVVIS diegimo projekto pristatymą; koregavo tam tikras sąlygas kiek tai buvo įmanoma nekeičiant Pirkimo dokumentų reikalavimų. Nurodytos aplinkybės įrodo, kad atsakovai nežinojo, jog pasirinktas Pirkimo modelis sudarys prielaidas tokioms rizikoms atsirasti. Tai, kad teisės aktų reikalavimai imperatyviai draudžia kryžminį veiklų subsidijavimą, jokiu būdu nereiškia, kad bet kuri Perkančioji organizacija pasirinkusi bendrą reguliuojamų ir nereguliuojamų veiklų įmonių Pirkimą ir siekdama įsigyti vieningą Pirkimo objektą automatiškai šį draudimą pažeis. Teismas pritaria atsakovams, kad visais atvejais išlieka rizika, kad konkretus investicijų projektas nebus suderintas su VKEKK, tačiau tai priklauso nuo daugelio veiksnių, t. y. kiekvienu atveju VKEKK konkrečiai vertina visas su konkrečiu projektu susijusias aplinkybes. Šiuo atveju svarbi aplinkybė, kad nei Investicijų projekto pristatymo VKEKK metu, nei tolimesnio derinimo eigoje VKEKK neatmetė projekto, nors iš pradžių žinojo, kad derinamas bendras reguliuojamų ir nereguliuojamų veiklų įmonių Investicijų projektas. Todėl teigti, kad Perkančioji organizacija iš anksto žinojo apie riziką dėl galimo kryžminio veiklų subsidijavimo ar kad pati nulėmė tokios rizikos atsiradimą, nėra pagrindo. Juo labiau, kad Grupės įmonių praktikoje yra buvę pavyzdžių, kai reguliuojamų ir nereguliuojamų veiklų investicijos buvo sėkmingai suderintos su VKEKK (pavyzdžiui, VKEKK 2014 m. vasario 20 d. nutarimas Nr. 03-57 „Dėl „Lietuvos energijos gamyba“ AB turto ir sąnaudų atskyrimo principų aprašo derinimo“). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad Perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, kad pasirinktas Pirkimo modelis sudarys prielaidas kryžminio veiklų subsidijavimo rizikai atsirasti ir dėl šios priežasties nebus gautas VKEKK pritarimas, nes nėra patvirtintų standartinių taisyklių ar metodikos, kaip privalo būti skirstomos investicijos tarp reguliuojamų ir nereguliuojamų veiklų įmonių. Nesuderinus Investicinio projekto ir dėl to praradusi finansavimo pagrindą reguliuojamų veiklų įmonėms, Perkančioji organizacija negalėjo sudaryti Pirkimo sutarties, todėl teisėtai ir pagrįstai nutraukė Pirkimo procedūras. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pirkimo finansavimo praradimas, net jei jį iš dalies ir lėmė organizacijos veiksmai <…> VPĮ 7 straipsnio 5 dalies prasme gali būti kvalifikuojamas aplinkybe, kurios nebuvo galima numatyti. <...> Perkančiajai organizacijai objektyviai neturint finansavimo ir nebegalint tęsti pirkimo procedūrų, sprendžiama, kad tai pagrįstas pagrindas nutraukti pirkimą. Prarastas finansavimas sudaro pagrindą spręsti apie teisėtą pirkimo pabaigą, nes pirkimo procedūrų tęsimas, neturint tam finansinių galimybių, objektyviai neįmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2013), todėl skirtingai nei teigia ieškovė, nagrinėjamu atveju pirkimo nutraukimą nulėmė ir objektyvios priežastys.Apeliantė teigia, kad Perkančioji organizacija neišnaudojo visų įmanomų teisėtų priemonių, nes pakartotinai nesikreipė į VKEKK. Šį savo argumentą ieškovė grindžia byloje esančiu 2017 m. liepos 17 d. VKEKK raštu Nr. R2-(E)-2028, kuriame VKEKK nurodė, kad jos sprendimas neriboja UAB „Lietuvos energija” galimybės pakartotinai kreiptis į VKEKK dėl investicijų projekto. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovės dėmesį, kad nors VKEKK nurodė esant galimybę dėl pakartotinio kreipimosi, tačiau VKEKK kartu pabrėžė, kad galima kreiptis pakartotinai tik dėl tokio Investicinio projekto, kuris neprieštarautų Elektros energetikos įstatymo ir Gamtinių dujų įstatymo nuostatoms bei atitiktų Tvarkoje numatytus reikalavimus, derinimo. Šiuo atveju nustatyta, kad priskiriant reguliuojamoms UAB „Lietuvos energija” grupės įmonėms neproporcingą jų gaunamai naudai investicijos dalį, tiek investicijos dydis, tiek ir investicija sukurto turto sąnaudos galimai būtų padengiamos reguliuojamų įmonių teikiamų paslaugų vartotojų lėšomis per teikiamų paslaugų kainas, tokiu būdu galimai pažeidžiant imperatyviąsias teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias kainų apskaičiavimą remiantis sąnaudų pagrįstumo principu bei sudarant sąlygas kryžminiam veiklų subsidijavimui. Atsižvelgdama į nurodytą aplinkybę, teisėjų kolegija pritaria skundžiamo sprendimo išvadai, jog pakartotinis Investicijų projekto derinimas, atsižvelgiant į jo nesuderinamumo priežastis, būtų galimas ir tikslingas tik keičiant projekto metodikoje nurodytą investicijų ir sąnaudų proporcijų paskirstymą tarp reguliuojamų ir nereguliuojamų veiklų įmonių, kas būtų įmanoma tik keičiant Pirkimo sąlygas. Juo labiau, kad kaip nurodė Perkančioji organizacija Grupės įmonės nori iš esmės keisti pirkimo modelį – siekia vykdyti naujus pirkimus atskiriant reguliuojamų veiklų įmonių ir nereguliuojamų įmonių pirkimus, t. y. keistųsi pirkimo objektas, todėl šiuo atveju perkančioji organizacija nebeturėjo galimybės grįžti prie Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų pakeitimo, nes po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos Pirkimo dokumentai nebegali būti keičiami (VPĮ 27 str. 4 d.). Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017 m. lapkričio 21 d. nutartyje pripažino Grupės įmonių susirašinėjimą su VKEKK, Grupės įmonių atliktą ir pateiktą VKEKK pristatymą apie planuojamą Investicijų projektą nevieša bylos medžiaga bei neleido su šiais dokumentais susipažinti ieškovei. Ieškovė teigia, kad tokiu būdu teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas viešo bylų nagrinėjimo konstitucinį principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 str. 1 d.), netinkamai pritaikė CPK 10 straipsnio 4 dalį ir neteisėtai įslaptino dalį bylos medžiagos. Teismas pažeidė nešališkumo principą (CPK 21 str.) ir pripažindamas atsakovų dalį bylos medžiagos atsakovų komercine paslaptimi ir šią medžiagą įslaptinęs, pažeidė CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą.Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik dviem atvejais: pirma, CPK ir kituose įstatymuose tiesiogiai nurodytais atvejais; antra, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.). Kaip savo praktikoje yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ši taisyklė nereiškia, kad tokios nutartys apskritai negali būti skundžiamos. Tokios nutartys skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2012).Byloje nustatyta, kad Perkančioji organizacija 2017 m. spalio 5 d. pateikdama pirmosios instancijos teismui įsakymus dėl Pirkimo komisijos sudarymo ir Pirkimo komisijos narių nešališkumo deklaracijas ir konfidencialumo pasižadėjimus bei 2017 m. spalio 26 d. pateikdama Grupės įmonių susirašinėjimą su VKEKK, Grupės įmonių atliktą ir pateiktą VKEKK pristatymą apie planuojamą Investicijų projektą, prašė teismo šiuos dokumentus pripažinti nevieša bylos medžiaga. Ieškovė UAB „InnoForce“ savo ruožtu 2017 m. lapkričio 20 d. pateikė teismui prašymą, kuriame prašė teismo leisti jai susipažinti su atsakovų pateiktais, ir prašomais pripažinti nevieša bylos medžiaga, dokumentais. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 21 d. nutartyje ieškovės prašymą tenkino iš dalies – leido ieškovei susipažinti su perkančiosios organizacijos į bylą pateiktais įsakymais dėl Pirkimo komisijos sudarymo ir Pirkimo komisijos narių nešališkumo deklaracijomis ir konfidencialumo pasižadėjimais. Likusioje dalyje ieškovės prašymo teismas netenkino ir pripažino Grupės įmonių susirašinėjimą su VKEKK, Grupės įmonių atliktą ir pateiktą VKEKK pristatymą ir apie planuojamą Investicijų projektą nevieša bylos medžiaga.CPK 10 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmuo, teikiantis teismui dokumentus ar medžiagą, kuriose esantys duomenys sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ar kopijuoti; dėl to teismas priima nutartį. Remdamasis minėta nuostata, pirmos instancijos teismas pripažino nevieša šią bylos medžiagą: Grupės įmonių susirašinėjimą su VKEKK, Grupės įmonių atliktą ir pateiktą VKEKK pristatymą apie planuojamą Investicijų projektą.VPĮ nuostatos nereglamentuoja, kokia informacija gali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, todėl šis klausimas spręstinas atsižvelgiant į CK 1.116 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą komercinės (gamybinės) paslapties sąvoką. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad informacija būtų laikoma komercine paslaptimi, ji turi atitikti šiuos požymius: 1) turi būti slapta (nevieša); 2) turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama, t. y., suteikti jos turėtojui konkurencinį pranašumą (tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir pan.); 3) informacija turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012 ir kt.).Taigi ekonominę (komercinę) naudą turinti informacija iš esmės yra bet kokia informacija, kurios savininkas siekia išsaugoti jos slaptumą ir kuri jos turėtojui sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos subjektus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nevieša bylos medžiaga pripažinta atsakovės pateiktuose dokumentuose esanti informacija gali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi CK 1.116 straipsnio prasme. Komercinės paslapties pagrindą sudaro nurodytuose dokumentuose esanti Grupės įmonių finansinė paslaugų sąnaudų informacija ir naudų skaičiavimas, kuris susijęs su finansais. Turint Grupės įmonių sąnaudas, investicijas, bet kuris tiekėjas atitinkamai viešuosiuose pirkimuose galėtų teikti ne objektyviai pagrįstus pasiūlymus, o pasiūlymus, paskaičiuotus būtent pagal gautą komercinę paslaptį sudarančią informaciją. Tokiu būdu taip pat būtų pažeistas sąžiningos konkurencijos principas. Kaip nurodė atsakovė, dalis Grupės įmonių yra įmonės, kurių akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržoje ir kurios yra įtrauktos į vieną iš biržos sudaromų prekybos sąrašų (einamąjį ar oficialųjį sąrašą), t. y. listinguojamos įmonės, todėl bet kokios finansinės informacijos arba ateities suplanuoto taupymo (kas yra naudų dalis) informacijos atskleidimas negalimas komerciniu aspektu. Susirašinėjime su VKEKK buvo ne tik reguliuojamos veiklos įmonių, bet ir nereguliuojamos veiklos įmonių, svarbi finansinė informacija. Todėl pagrįstai minėta teismo nutartimi buvo neleista ieškovei su ja susipažinti (CPK 10 str. 4 d.).Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl teismo šališkumo bei lygiateisiškumo principo pažeidimo atmetamos kaip visiškai nepagrįstos ir deklaratyvios. Ieškovė abejodama teismo nešališkumu bei lygiateisiškumo principo laikymusi dėsto bendro pobūdžio aplinkybes, kurias iš esmės sieja su dalies bylos medžiagos pripažinimu nevieša. Tai, kad teismas tenkino atsakovų prašymą dėl dalies medžiagos pripažinimo nevieša ir neleido su ja susipažinti ieškovei, jokiu būdu neparodo teismo šališkumo. VPĮ bei CPK įtvirtina medžiagos pripažinimo konfidencialia informacija nuostatas, kuriomis remdamasis teismas sprendžia bylos šalių prašymus, susijusius su tokia informacija. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju teismas atsakovų prašymą dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša tenkino ne visa apimtimi, todėl tai tik patvirtina, kad teismas priimdamas 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį nepažeidė nei nešališkumo nei lygiateisiškumo principų. Teismas bylos nagrinėjimo metu procesinėmis teisėmis leido naudotis tiek atsakovams, tiek apeliantei, neribodamas šalių procesinių teisių.Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešuosius pirkimus, nepažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančių taisyklių, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Iš to, kas pasakyta teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas nepagrįstas – jį tenkinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, atsakovai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.). Kadangi atsakovai nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas bylinėjimosi išlaidų klausimo nesprendžia. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjamas.Į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.