Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Joniškio rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 13 d. išnagrinėjo civilinę bylą dokumentinio proceso tvarka ir priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo visiškai patenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovo V. B. ieškovui A. P. 2 896,20 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 896,20 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-03-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 940,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas 2017-03-18 pateikė teismui prieštaravimą dėl priimto preliminaraus sprendimo, prašė panaikinti nepagrįstą Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. preliminarųjį sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas yra „(duomenys neskelbtini)“ žemės ūkio bendrovės vadovas, atsakovas 2014 m. gruodžio mėnesį dirbo šioje bendrovėje. Vekselio blanką ieškovo nurodymu paruošė bendrovės kasininkė A. B. ir paaiškino, kad vekselis yra surašomas tikslu užkirsti kelią atsakovui mažiausiai metus laiko išeiti iš darbo ir po metų, t. y. nurodytą tariamos skolos grąžinimo dieną (2015-12-22) šis vekselis neteks galios. Atsakovas sutiko su tokiu pasiūlymu, savo ranka į pateiktą vekselį įrašė žodžius „Dešimt tūkstančių Lt“, pasirašė, nurodė savo asmens kodą. Pasirašius vekselį, kasininkė A. B. išmokėjo atsakovui 5 000 Lt, tačiau pasirašyti jokiuose žiniaraščiuose ar kasos išlaidų orderiuose nedavė. Pinigų perdavimo faktas nebuvo fiksuotas vekselyje. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jis 2014 m. gruodžio 22 d. būtų disponavęs 10 000 Lt suma bei šią sumą atsakovui perdavęs. Vekselis buvo pradėtas naudoti tik tada, kai atsakovas išėjo iš darbo. Yra visi pagrindai teikti teismui priešieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo. Artėjant vekselio apmokėjimo terminui ieškovas privalėjo įstatymo nustatytais terminais pateikti apmokėti vekselį, tačiau šios pareigos neįvykdė. Įstatymo nustatytais terminais nepateikė pranešimo apie vekselio neapmokėjimą. Dokumentinio proceso tvarka negali būti įrodinėjami paskolos teisiniai santykiai bei atsakovo prievolės pagal šiuos civilinius teisinius santykius.

Atsakovas posėdžio metu prieštaravimą dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo palaikė, prašė panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. preliminarųjį sprendimą ir ieškinį atmesti. Paaiškino, kad jis iš ieškovo pinigų nesiskolino, žemės nepirko. Bendrovės buhalterė A. B. davė jam pasirašyti vekselį ir 5 000 Lt. Sakė, jei metų bėgyje išeisi iš darbo, turėsi grąžinti 10 000 Lt, o jei neišeisi, tai nereikės nieko atiduoti. Jis iš darbo išėjo po dviejų metų nuo vekselio pasirašymo. Antro vekselio egzemplioriaus negavo. Ir kiti bendrovės darbuotojai gavo pinigus. Už ką pinigai buvo mokami niekas neaiškino, galvojo, kad duoda kaip nesumokėtus metų bėgyje prie atlyginimo. 2013 m. davė po 3 500 Lt, bet pasirašyti nereikėjo. 2014 metais jau reikalavo pasirašyti, nes kažkas metų bėgyje išėjo iš darbo. 2014 m. gruodžio 22 d. darbuotojai po vieną ėjo į kuro bazę, ten sėdėjusi A. B. davė po 5 000 Lt ir pasirašyti ant vekselio. Jis pasirašydamas net nesuprato, kad tai vekselis ir ką jis reiškia. Jei būtų žinojęs, būtų nesirašęs. Kai 2016 m. rugsėjo 16 d. išėjo iš darbo, nes susipyko su agronomu ir direktoriumi, ieškovas pareikalavo pinigų. Prieš tai apie jokias skolas nebuvo net kalbos. Jis turi vidurinį išsilavinimą, profesija – ekskavatorininkas. Jis į vekselį ranka įrašė žodžius „Dešimt tūkstančių Lt“, vardą, pavardę, asmens kodą ir pasirašė. Dokumento neskaitė, nes pasitikėjo A. B. Neplanavo metų bėgyje išeiti iš darbo, todėl nekreipė dėmesio, kad gali reikėti grąžinti 10 000 Lt. Gautus 5 000,00 Lt gali grąžinti ieškovui. Gavęs pranešimą iš ieškovo atstovės dėl skolos, kreipėsi į policiją. Policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, skundė atsisakymą, bet atmetė. Jo vardu buvo registruoti du automobiliai, kurie iš tikrųjų priklausė „švogeriui“, todėl juos perrašė savininkui. Realiai pinigų už automobilius negavo. Dabar važinėja „švogerio“ automobiliu „Volvo“.

Liudytoja L. B. parodė, kad atsakovas yra jos sutuoktinis. Pastarasis, grįžęs namo, sakė, kad bus duodami pinigai ir reiks pasirašyti. Ji dar siūlė vyrui pagalvoti dėl pasirašymo. Buhalterė atsakovui sakė, kad nebijotų, vekselis galios tik metus, kad visi rašosi. Atsakovas parnešė 5 000 Lt ir pasakė, kad pasirašė ant lapelio, jei per metus išeis iš darbo, reiks atiduoti 10 000,00 Lt. Ir anksčiau gal kartą yra parnešęs apie 1 000 Lt, gavęs ne kaip algą. Pokalbis su atsakovu iki pinigų parnešimo vyko prieš 2-3 dienas iki pinigų parnešimo. 2014 m. pinigų jie nesiskolino, nes nereikėjo. Ji dirba. Automobiliai buvo jų, pardavė, nes reikėjo pinigų.

Liudytojas R. Š. parodė, kad ieškovas yra jo darbdavys, o atsakovas buvęs bendradarbis. 2014 m. gruodžio mėnesį gavo tik atlyginimą, vekselių forma pinigų nėra gavęs. Bendrovėje atlyginimus moka buhalterė grynais, darbuotojai pasirašo algalapyje. Jis jokio vekselio nesirašė. Bendrovėje jis dirba apie ketverius metus. Šių metų pavasarį ar vasarą atsakovu prie tvenkinio kalbėjo apie kažkokius teismus. Ieškovas minėjo, kad reiks liudyti teisme byloje su atsakovu, tačiau neprašė duoti ieškovui palankių parodymų.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas ieškovui 2014 m. gruodžio 22 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2015 m. gruodžio 22 d. sumokėti ieškovui 10 000,00 Lt (2 896,20 Eur). 2016 m. gruodžio 7 d. ieškovo atstovė persiuntė atsakovui pretenziją, kurioje buvo siūloma skolą padengti iki 2016 m. gruodžio 24 d., tačiau atsakovas skolos negrąžino. Iš medžiagos Nr. M-1-01-9971716 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad atsakovas, gavęs pretenziją iš ieškovo atstovės, 2016-12-15 pareiškimu kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieškovo atžvilgiu dėl sukčiavimo. Iš Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarties matyti, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Joniškis) prokuroro H. Keturakio 2017 m. sausio 16 d. nutarimas netenkinti V. B. skundo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. V. 2016 m. gruodžio 30 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, paliktas galioti. Nutartyje konstatuota, kad nėra jokių duomenų, jog civilinio teisinio sandorio tarp V. B. ir A. P. prigimtis neteisėta, kad V. B. būtų apgaule įtrauktas į sandorį. Iš ieškovo pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovas 2014-12-10 iš savo sąskaitos išėmė 10 000,00 Lt grynųjų pinigų.

Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ), kuriame vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui, arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Paprastasis vekselis reiškia savarankišką ir besąlygišką vekselio davėjo prievolę sumokėti vekselyje nurodytą sumą teisėtam vekselio turėtojui (CK 1.105 straipsnio 4 dalis,ĮPVĮ 2 straipsnio 4 dalis, 77 straipsnio 2 punktas).

Įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Ši abstrakti prievolė atsiranda išrašius vekselį. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas 2014 m. gruodžio 22 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Kadangi ieškovas praleido ĮPVĮ įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą, jis prarado teisę kreiptis ne ginčo tvarka į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis, 81 straipsnis), bet jam išliko teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka.

Lietuvos teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vekselis, kurio apmokėjimo terminas yra praleistas ir jis nebuvo realizuojamas ĮPVĮ nustatyta tvarka, netenka vekselio teisinės galios, tampa skolos rašteliu (rašytiniu skolos dokumentu) ir kiekvienoje byloje vertinamas kartu su kitais bylos įrodymais. Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausio teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016).

Atsakovas (vekselio davėjas) turi įrodyti, kad neturi pareigos atsiskaityti pagal vekselį arba įrodyti vekselio negaliojimą, o ieškovas (vekselio turėtojas) pareiškęs reikalavimą dėl skolos pagal vekselį priteisimo, neprivalo įrodyti pinigų perdavimo atsakovui fakto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012). Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas, turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013; 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015).

Atsakovas turėjo teisę ginčyti pagrindą, iš kurio atsirado prievolė mokėti pagal vekselį, t. y. įrodyti, jog vekselio išdavimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai – iš esmės neegzistuoja. Tačiau atsakovas byloje iš esmės ginčija tik vekselio sumą, kad gavo ne 10 000 Lt, o 5 000 Lt ir pinigų gavimo aplinkybes. Byloje nustatyta, kad ieškovas, prieš vekselio išrašymą iš savo banko sąskaitos išgrynino 10 000 Lt, todėl įrodė realią galimybę tokią sumą perduoti atsakovui. Atsakovas pripažino vekselyje savo ranka įrašęs savo vardą, pavardę, asmens kodą, pinigų sumą žodžiais ir pasirašęs, neginčijo paties vekselio, o tuo pačiu ir prievolės pagal jį, atsiradimo. Nors atsakovas nurodė, kad vekselį pasirašė skubotai, neapgalvojęs, tačiau liudytoja apklausta atsakovo sutuoktinė L. B. nurodė, kad atsakovas žinojo apie būsimą vekselio pasirašymą jau prieš dvi ar tris dienas iki jo pasirašymo, abu tarėsi dėl pasirašymo. Taigi atsakovas, vertinant vidutiniškai apdairaus, protingo, rūpestingo žmogaus standartais, turėjo galimybę sužinoti kas yra vekselis ir kokias teisines pasekmes gali sukelti jo pasirašymas. Byloje konstatavus ieškovo reikalavimo teisę atsakovui ir pastarajam nenuginčijus prievolės atsiradimo pagrindo, preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Paliekant preliminarų sprendimą nepakeistą, galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (CPK 430 straipsnio 7 dalis). Atsakovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, 50 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytų bylinėjimosi išlaidų. Šioje byloje ieškovas sumokėjo 33,00 Eur žyminio mokesčio ir jam teisme atstovavo ir teisines konsultacijas teikė advokatė Jolanta Grigaliūnienė, kuriai ieškovas sumokėjo 907,50 Eur. Iš atsakovo ieškovui priteistina 33,00 Eur žyminio mokesčio ir 907,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovui teisme atstovavo ir teisines konsultacijas teikė advokatas Vilmantas Poškus, iš 2017-10-16 pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.19) NTP-7-9996 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 258,13 Eur, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 129,06 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Atsakovas 2017-10-03 į teismo depozitinę sąskaitą pervedė 50,00 Eur dydžio avansą liudytojo R. Š. atvykimo į teismo posėdį išlaidoms padengti. Liudytojas R. Š. pateikė prašymą priteisti patirtas išlaidas už dalyvavimą teisme. Iš „(duomenys neskelbtini)“ ŽŪB pateiktos pažymos matyti, kad R. Š. dirba bendrovėje darbininku, jo vidutinis darbo dienos užmokestis 62,40 Eur, neatskaičius mokesčių, 2017 m. spalio 16 d. R. Š. nebuvo darbe 5 val., todėl jam nepaskaičiuotas ir neišmokėtas už nedirbtą laiką darbo užmokestis. Teismo posėdis 2017 m. spalio 16 d. prasidėjo 9 val. ir trūko 55 min. Teismas konstatuoja, kad dėl teismo posėdžio liudytojas galėjo būti atitrauktas nuo darbo ne daugiau, kaip pusę darbo dienos, įskaitant atvykimą į teismą ir išvykimą į darbą, todėl iš atsakovo pervesto 50,00 Eur avanso išmokėtinos 31,20 Eur išlaidos už liudytojo atvykimą į teismo posėdį. Ši suma pervestina į R. Š. darbovietės „(duomenys neskelbtini)“ žemės ūkio bendrovės, į. k. (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, kad darbdavys, atskaitęs mokesčius, išmokėtų R. Š. vidutinį darbo užmokestį už 4 darbo valandas. Atsakovui grąžintina likusi 18,80 Eur avanso liudytojo atvykimo išlaidoms padengti dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. preliminarųjį sprendimą, kuriuo priteista iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 2 896,20 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai devyniasdešimt šeši eurai 20 ct) skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 2 896,20 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 20 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-03-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 33,00 Eur (trisdešimt tris eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 907,50 Eur (devyni šimtai septyni eurai 50 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.

Papildomai priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 129,06 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus 06 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išmokėti liudytojui R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 31,20 Eur (trisdešimt vieno euro 20 ct) kompensaciją už atvykimą ir dalyvavimą teismo posėdyje, pervedant nurodytą sumą „(duomenys neskelbtini)“ žemės ūkio bendrovei, į. k. (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, iš 2017-10-03 atsakovo V. B. pervesto 50,00 Eur avanso į teismo depozitinę sąskaitą.

Grąžinti atsakovui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 18,80 Eur (aštuoniolika eurų 80 ct) avanso liudytojo atvykimo išlaidoms padengti dalį, 2017-10-03 pervesto į teismo depozitinę sąskaitą.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Joniškio rajono apylinkės teisme.