Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-12-03 · Civilinė byla Nr. 2-1536-186/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-03
Bylos Nr.
2-1536-186/2015
Teisminio proceso Nr.
2-08-5-04675-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Žironas
Atsakovas
UAB ,,Tatula“
Kategorijos
  • 3.1.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr. 2-1536-186/2015
Teisminio proceso Nr. 2-08-5-04675-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB ,,Tatula“ direktoriaus Raimundo Jasinsko atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015-06-29 nutarties, kuria atsakovo UAB „Tatula“ atstovo Raimundo Jasinsko prašymas tenkintas iš dalies ir bauda, paskirta atsakovo atstovui Panevėžio apygardos teismo 2015-06-10 nutartimi už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, sumažinta nuo 300 Eur iki 100 Eur.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-370-755/2015 pagal atsakovo UAB „Tatula“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo UAB „Kauptė“ ieškinys – ieškovui pripažinta teisė be atsakovo UAB „Tatula“ sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovo UAB „Tatula“ direktorius Raimundas Jasinskas 2015-06-09 teismo posėdyje pateikė teismui pareiškimą, kuriuo buvo reiškiamas nušalinimas bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai. Pareiškėjui abejones teisėjų kolegijos nešališkumu sukėlė teismo 2015-05-26 nutartis, kuria nutarta atsakovo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir pareikalauti papildomų duomenų iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas pareiškimą dėl nušalinimo atmetė 2015-06-10 nutartimi, motyvuodamas, kad pareiškėjo argumentai nepagrįsti: teismas, 2015-05-26 nutartimi prašydamas savivaldybės administraciją pateikti reikalingą bylai informaciją, siekė užtikrinti viešojo intereso apsaugą, teismo sprendimo pagrįstumo principų realizavimą bei užkirsti kelią bylos vilkinimui. Be to, pažymėjęs, kad šioje byloje UAB „Tatula“ direktorius Raimundas Jasinskas jau du kartus (2015-03-23 ir 2015-03-30) buvo reiškęs nepagrįstus nušalinimus, paskutinį nušalinimą teismas pripažino sąmoningu ir sistemingu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą – bylos vilkinimu, bei skyrė atsakovo UAB „Tatula“ direktoriui Raimundui Jasinskui 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise.

Atsakovo atstovas 2015-06-23 kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, prašydamas panaikinti 2015-06-10 nutarties dalį, kuria nustatyta, kad UAB „Tatula“ direktorius Raimundas Jasinskas piktnaudžiavo procesine nušalinimo teise bei panaikinti jam skirtą baudą. Panevėžio apygardos teismas 2015-06-29 nutartimi atsakovo atstovo prašymą tenkino iš dalies ir paskirtą 300 Eur baudą sumažino iki 100 Eur. Teismas nutartyje nurodė, kad atsakovo atstovas nušalinimą pareiškė dėl teisėjų kolegijos priimto procesinio sprendimo, nenurodydamas jokių CPK numatytų nušalinimo pagrindų – nesant kitų įrodymų dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi, tai negali būti pakankamu pagrindu teisėjui nusišalinti ar nušalinti. Nutartyje taip pat pažymėta, kad iš dalies nepagrįstas atsakovo atstovo teiginys, esą jo pareikšti nušalinimai neturėjo įtakos bylos nagrinėjimo eigai, kadangi, vadovaujantis CPK 68 str. 3 d., kol nėra išspręstas klausimas dėl teisėjo nušalinimo, byloje gali būti atliekami tik neatidėliotini procesiniai veiksmai.

Nutartyje konstatuota, kad Raimundas Jasinskas, pareikšdamas nušalinimą teisėjų kolegijai, piktnaudžiavo procesine nušalinimo teise – sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, tačiau teismas sutiko su pareiškėjo 2015-06-23 prašymo argumentu, kad dėl jo nepagrįstai pareikštų nušalinimų bylos nagrinėjimas buvo atidėtas tik vieną kartą – 2015-06-09 teismo posėdyje. Teismas šią aplinkybę pripažino svarbia, įvertinant atsakovo UAB „Tatula“ direktoriaus Raimundo Jasinsko veiksmus dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir civilinės bylos vilkinimo ir laikė ją tinkamu pagrindu pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies, baudą sumažinant nuo 300 Eur iki 100 Eur.

Šalies argumentai

Atsakovo atstovas 2015-07-10 pateikė atskirąjį skundą, dėl Panevėžio apygardos teismo 2015-06-10 bei 2015-06-29 nutarčių. Šioje nutartyje sprendžiama dėl Panevėžio apygardos teismo 2015-06-29 nutarties. Raimundas Jasinskas atskirajame skunde nurodė, kad 2015-06-23 prašymu prašė Panevėžio apygardos teismo 2015-06-10 nutartį bei jam skirtą baudą panaikinti, todėl laikytina, kad prašymas teismo buvo atmestas.

Apeliantas nurodė nesutinkantis su 2015-06-29 nutartyje pateiktais motyvais, kad 2015-06-09 teismo posėdyje nušalinimas teisėjų kolegijai grįstas vien tik nesutikimu su teisėjų kolegijos 2015-05-26 priimta nutartimi. Apelianto teigimu, nušalinimas buvo pareikštas ir dėl to, kad kolegija, atsakovo atstovui prašant, atsisakė išaiškinti savo 2015-05-26 nutartį, todėl nušalinimas nebuvo sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, bet akivaizdžiai priešingai. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad 2015-06-23 prašyme atsakovo atstovas buvo nurodęs, kad ieškinio reikalavimų dalis yra pareikšta Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, o šios atstovas 2015-06-09 teismo posėdyje nedalyvavo, todėl minėtas teismo posėdis turėjo būti atidėtas, tačiau Panevėžio apygardos teismas nutartyje dėl šio argumento nepasisakė. Atskirajame skunde apeliantas išdėsto ir kitus, su nagrinėjamu klausimu tiesiogiai nesusijusius argumentus.

Atskirasis skundas netenkinamas.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvidešimties tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi, piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t.y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 7 straipsnio 2 dalyj įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Tam tikrais atvejais tai gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

Sprendžiant klausimą, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, turi reikšmės ir yra vertinami ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007). Atsižvelgus į faktines aplinkybes, apelianto atskirajame skunde pateiktus motyvus pareikšti nušalinimą, negalima teigti, kad asmuo savo procesinėmis teisėmis naudojosi gera valia, juo labiau – Raimondas Jasinskas yra komercinės bendrovės direktorius, todėl jam taikytini aukštesni apdairaus žmogaus elgesio standartai. Panevėžio apygardos teismas tiek 2015-06-10 nutartyje, tiek ir 2015-06-29 nutartyje aiškiai nurodė ir atskleidė CPK 64-66 straipsniuos išdėstytų normų turinį, pareiškimų dėl teisėjo nušalinimo teikimo sąlygas. Panevėžio apygardos teismas teisingai pažymėjo, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Bylą nagrinėjančio teisėjo procesiniai veiksmai nereiškia, kad teisėjas yra suinteresuotas bylos baigtimi kurios nors šalies naudai ir dėl to atsiranda CPK 65 ir 66 straipsniuose numatyti pagrindai teisėjui nusišalinti ar nušalinti. Tuo tarpu, Raimundas Jasinskas, nušalinimą pareiškė būtent dėl teisėjų kolegijos priimto procesinio sprendimo, nenurodydamas jokių CPK numatytų nušalinimo pagrindų, nepateikdamas jokių įrodymų.

Apelianto argumentas, kad 2015-06-09 teismo posėdyje pareikštas nušalinimas nesutrikdė proceso eigos, nes posėdyje nedalyvavo trečiojo asmens atstovas ir posėdis bet kuriuo atveju turėjo būti atidėtas, yra atmestinas. Raimondui Jasinskui teismo posėdyje pateikus pareiškimą dėl teisėjų kolegijos nušalinimo, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ir tik išsprendus pareikšto nušalinimo klausimą, teismo posėdis buvo paskirtas 2015-09-01 – proceso eiga buvo sutrikdyta būtent dėl sąmoningų atsakovo atstovo veiksmų prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Todėl Panevėžio apygardos teismas buvo priverstas nagrinėti eilinį nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjų nušalinimo. Apelianto argumentas, kad bylos nagrinėjimas ir nepareiškus nušalinimo būtų atidėtas, nes į posėdį neatvyko Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovas nepagrįstas, nes civilinio proceso įstatymas nedraudžia nagrinėti bylos ir neatvykus trečiojo asmens atstovui (CPK 247 str. 2 d.).

Apibendrinant, bylos duomenys rodo, kad proceso dalyvis teikė pareiškimus dėl teismo ir teisėjų nušalinimo, kurie buvo atmetami kaip nepagrįsti, o tai labai trikdė proceso eigą ir iš esmės kliudė greitai ir teisingai išnagrinėti bylą. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms faktinių veiksmų kvalifikavimas pagal CPK 95 straipsnį kaip piktnaudžiavimas nušalinimo teise yra pagrįstas, atitinka šią normą.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie nėra aktualūs, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau.

Atskirojo skundo teisinis ir faktinis pagrindai nesuteikia pagrindo laikyti apskųstą teismo nutartį neteisėta ar nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Žironas