Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-370-755/2015

2015 m. rugsėjo 24 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, teisėjų Birutės Jonaitienės ir Birutės Valiulienės,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Tatula“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-95-956/2015 išnagrinėtoje pagal ieškovės UAB „Kauptė“ ieškinį atsakovei UAB „Tatula“ dėl teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą be žemės sklypo valdytojo sutikimo pripažinimo, tretieji asmenys Panevėžio miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-08 sprendimą palikti nepakeistu ir apeliantės UAB „Tatula“ apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovės pateiktas apeliacinis skundas nesuprantamas, todėl negalima pateikti nuomonės dėl šio skundo.Atsiliepimu nesutinkama su atsakovės skunde išdėstyta nuomone, kad bendraturtis gali ginčyti tik užstatymo įgyvendinimo būdą pagal pateiktus projektinius sprendinius, kuriais pateikiama informacija apie konkrečios statybos darbus, statybos paskirtį ir jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas statyti naują statinį. Tokiam leidimui gauti turi būti pateikti dokumentai, išvardyti šio 23 straipsnio 7 dalyje. Tarp šių dokumentų nurodytas žemės sklypo (teritorijos) savininko, valdytojo ar naudotojo sutikimas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d., įsakymo Nr. Dl-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys” dokumentai patvirtinimo” 6 punkte yra nurodyta, kad norint gauti leidimą statyti naują statinį savivaldybės administracijai pateikiamas prašymas, Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodyti dokumentai. Nurodo, kad pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t.y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio - galimo statytojo - būsimos statybos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo, tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 str. 31 p., pateikimas. Nurodo, kad iš ieškovės 2014-06-12 rašto Nr. 4-25 atsakovei matyti, kad ieškovė pateikė atsakovei sklypo planą, situacijos schemą, priešprojektinius pasiūlymus bei sutikimo formą. Nurodo, kad įstatymas nereglamentuoja procedūros kada ir kokiu momentu yra gaunami bendraturčių sutikimai. Visi dokumentai išvardinti aukščiau yra reikalingi tam, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo 23 str.2 dalimi , savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas išduotų leidimą statyti naują statinį. Pažymi, kad kiti to paties sklypo naudotojai gali ginčyti ne pačią teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas pažeistų jų teises į bendrą žemės sklypą ar teisėtus interesus. Bendrai valdomo žemės sklypo naudotojų nesutikimas turi būti protingai motyvuotas.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-08 sprendimą palikti nepakeistu, apeliantės UAB „Tatula“ apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimu pažymima, kad suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas, be pagrindo nevaržyti kito bendraturčio (valdytojo) teisių. Bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams. Nesutikimas paprastai pripažįstamas pagrįstu tokiais atvejais, jei nustatoma, kad yra reali jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pagal CPK 333 str. materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino.

Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas, spręsdamas apie ieškovo teisių nepažeidimą atsakovui nesutinkant duoti rašytinio sutikimo naujo statinio statybai, netinkamai taikė materialines normas, todėl priimtas teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str.1 d.2 p.). Apeliantas prašo perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bet, kolegijos vertinimu, toks procesinis sprendimas nebūtinas, nes ginčo išsprendimui reikšmingos aplinkybės nustatytos, todėl pakartotinis procesas pirmos instancijos teisme neatitiktų proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principų (CPK 7 str.), kitokio nei apeliantas prašo apeliaciniu skundu sprendimo priėmimas nevertinamas kaip apeliaciniu skundu nustatytų ribų peržengimas.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Pagal CPK 2, 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami.

Pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl būtinumo gauti atsakovo, kaip valstybinės žemės bandranaudotojo sutikimo, tai grindė tuo, jog abi šalys naudoja ir valdo pagal nuomos sutartį valstybės sklypo dalis, o tas atitinka Žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 2 str.11 d. įtvirtintą žemės naudotojo sąvoką – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu, todėl sutikimo būtinumas apsprendžiamas Statybos įstatymo (toliau – SĮ,Statybos įstatymas) 23 str. 7 d. 4 p. nuostata.

Kolegijos vertinimu, tokia teismo išvada nepagrįsta.

Pagal Lietuvos Respublikos ŽĮ 1 str. šis įstatymas reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje. Įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.

Šiuo atveju ginčas kildinamas iš juridinio asmens teisės įgyvendinti statytojo teises apibrėžtas SĮ 3 str. Jos reglamentuojamos Statybos įstatyme, pagal kurio 1 str. įstatymo paskirtis yra nustatyti visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę.

Taigi, sprendžiant dėl statytojo teisės, konkrečiai SĮ 3 str. 2 d. 2 p. numatytos sąlygos įgyti statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) įgyvendinimo, turi būti sprendžiama Statybos įstatymo, jį įgyvendinant priimtų kitų norminių aktų bei Žemės įstatymo pagrindais.

Pagal SĮ 23 str. 7 d. 4 p. tarp leidimui statyti naują statinį gauti pateikiamų dokumentų numatytas žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise. Taigi, įstatymas sutikimo gavimo ir atitinkamai pateikimo institucijai sprendžiančiai dėl statybos leidimo išdavimo reikalauja tik iš bendraturčio. Ieškovas ir atsakovas nėra nei žemės sklypo, kuris priklauso valstybei, nei jame esančių pastatų bendraturčiais.

Pagal SĮ 23 str. 26 d. prašymų išduoti statybą leidžiantį dokumentą turinį, statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiamo statinio projekto apimtį ir statybą leidžiančių dokumentų turinį nustato Aplinkos ministerija. Pagal šios ministerijos patvirtinto STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“( toliau tekste –STR) , detalizuojančio rašytinio sutikimo gavimo sąlygas, numatyta jo pateikimo iš žemės sklypo savininko ar valdytojo (33.3.) būtinumas, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype.

Teimas netinkamai rėmesi tik ŽĮ 2 str. 11 d., nes pastaroji apibrėžia žemės naudotojo sąvoką. SĮ ,kaip minėta, rašytinio sutikimo reikalauja iš bendraturčio, o STR naudoja savininko ar valdytojo sąvokas. Žemės valdytojo sąvoka apibrėžiama ŽĮ 2 str. 26 d. Pagal ją žemės valdytojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas įstatymų, kitų teisės aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu įgiję teisę valdyti privačią žemę, taip pat valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka valstybinė ar savivaldybės žemė perduota patikėjimo teise.

Nėra ginčo, kad statybą ketinama vykdyti valstybinėje žemėje.Valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) nustatyti ŽĮ 7 str. Šiame ginče aktualiu valdytoju yra Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – NŽT) – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams (1 p.). Pagal ŽĮ 7 str. 6 d. valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai.

Kolegijos vertinimu, nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog turint valstybinės žemės patikėtinio NŽT asmenyje, valdančio jam patikėtą turtą - žemę, sutikimą statybą leidžiantiems dokumentams gauti, papildomas reikalavimas ar siekis gauti jį ir iš žemės naudotojo (nuomininko) yra perteklinis, nes toks reikalavimas norminiais aktais nenustatytas.

Be to, teisėjų kolegija pastebi, jog ieškovo UAB „Kauptė“ įsitikimas, jog tokį sutikimą reiktų gauti dėl trečiojo asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos pozicijos, jog toks sutikimas tikėtina reikalingas, kad ši be jo nederintų statybai reikalingų dokumentų, nereiškia, jog jo, kaip statytojo, teisės pažeidžiamos asmens, iš kurio tokio sutikimo pateikti apskritai nereikia, atsisakymu jį duoti.Faktinės bylos aplinkybės rodo, jog šalių nuomojamos sklypo dalys, išskyrus bendrai naudojamą pravažiavimą, nesiriboja, nuosavybės teises valdomi statiniai taip pat. Pagal projektinius pasiūlymus matosi, jog ketinamas statyti vietoj dabar esančių laikinų ir savavališkomis pripažintų stoginių pastatas niekaip nesiribos su atsakovo nuosavybės teise turimu ar naudojamu svetimu turtu.

Kadangi ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo siekia apginti jo klaidingai įsivaizduojamą kaip pažeidžiamą teisę, ieškinys kaip nepagrįstas atmestinas.

Ieškinį atmetant kaip nepagrįstą, apeliacinio skundo argumentai, jog proceso metu buvo pakeisti ieškinio pagrindas bei dalykas, dėl galimo dokumentų klastojimo, dėl galimų procedūrinių pažeidimų rengiant projektinius pasiūlymus ir jų informatyvumo lygio ir pan., yra teisiškai nereikšmingi ir dėl jų kolegija nebesprendžia.

Apeliacinės instancijos teismui priimant naują sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Ieškinį atmetant, ieškovo patirtos atstovavimo išlaidos jam neatlyginamos.

Atsakovas prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Iš pateikto adv.pad. O. A. išrašyto pinigų priėmimo kvito matyti, jog 2014-08-22 R. J. patyrė 400 Lt (115,84 €) išlaidų (t.1, b.l.178). Kvite nedetalizuota nei už kokias paslaugas, nei kokį teisinį pavedimą vykdant išlaidos patirtos.Tačiau,atsižvelgiant į tą, jog R. J. atstovavo UAB “Tatulai“ teismine procese, yra jos vadovas, kvitas išrašytas atsiliepimo į ieškinį parengimo dieną ( t.1, b.l.179), tikėtina, jog tai yra atsakovo išlaidos patirtos rengiant šį procesinį dokumentą. Ieškinį atmetant, jos atlygintinos atsakovui (CPK 98 str.). Nustatant jų dydį atsižvelgiama į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl priteistino užmokesčio advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą civilinėse bylose maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau- Rekomendacijos) turinį. Pagal šių Rekomendacijų 1 p. jose nustatytas maksimalus atlyginimo dydis, tai atitinka ir CPK 98 str. 2 d. reglamentavimui. Rekomendacijų 8.2 p. už atsiliepimo į ieškinį parengimą maksimalus atlygis negali viršyti 3 minimalių mėnesinių algų (toliau MMA).Teisinę pagalbą teikė advokato padėjėja, tad jos mažinamos iki 80 % ( 5 p.). Sumokėtas atlyginimas neviršija maksimalaus dydžio, procesinis dokumentas parengtas tinkamai, motyvuotas, todėl patirtos išlaidos atlyginamos.

Teikiant apeliacinį skundą, apeliantas sumokėjo 41 € žyminio mokesčio. Skundą patenkinus, mokesčio išlaidas turi atlyginti priešinga šalis. Viso priteistinų išlaidų 156,84 € (115,84+41).

Apeliacinės instamcijos teisme patirta 1,54 € dokumentų įteikimo išlaidų.Jos priteistinos iš ieškovės.

Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu atsakovas prašė teismo skirti UAB “Kauptė“ 19 900 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu. Apeliaciniame skunde toks prašymas raštu nebesuformuluotas, bet bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atsakovo vėl buvo pakartotas.

Prašymas atmetamas.

Pagal CPK 95 str. dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs aukščiau išvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Taigi, įstatymas baudos skyrimo galimybę sieja su sąmoningai nesąžiningu procesiniu elgesiu. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010,Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

Kolegijos vertinimu, piktnaudžiavimo procesu ar jo vilkinimo iš ieškovės pusės nenustatyta. Tai, kad galvojant, jog teisės pažeidžiamos, pateiktas ieškinys, jis tikslintas, o teismo priimtas, nereiškia aiškiai nepagrįsto ieškinio pateikimo, tad prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 str.1 d.2 p., 326 str.1 d.2 p.,330 str., teismas :

nusprendė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-08 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB „Kauptė“, į.k. 147645496, UAB „Tatula“, į.k. 247637810, naudai 156,84 € (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurai 84 centai) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš UAB „Kauptė“, į.k. 147645496, valstybei 11,47 € (vienuolika eurų 47 centai) bylinėjimosi išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą banke ,,Swedbank“AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.