Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2018-05-03 · Civilinė byla Nr. e2VP-5811-911/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-03
Bylos Nr.
e2VP-5811-911/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02980-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Serdiukienė
Pareiškėjas
D. K.
Suinteresuotas asmuo
D. Š., A. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-5811-911/2018Proceso Nr. 2-06-3-02980-2018-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.9.2.; 2.3.2.7.; 3.5.1.; 3.5.1.18. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gegužės 3 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Serdiukienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. Š., A. Š., antstoliui Aleksandrui Selezniovui dėl turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininkui D. Š. priklauso ½ dalis darbo užmokesčio, mokamo A. Š., ½ kitų pajamų, gaunamų A. Š. iš individualios veiklos, dividendu, pašalpų bei kitokių išmokų, ½ dalis pajamų ir piniginių lėšų, esančių ir patenkančių į A. Š. bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitas. Nurodė, kad D. Š. ir A. Š. yra sudarę santuoką, o iš vykdomojoje byloje esančio turto arešto akto matyti, jog buvo areštuotas skolininkui ir juo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas – darbo užmokestis, mokamas jo sutuoktinei, kuriame skolininko dalis nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas prašo nustatyti skolininko turto dalį.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į prašymą nepateikė. Procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/18/00369 pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-01-24 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-14135-769/2017 dėl 4344,30 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-09-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 130 Eur žyminio mokesčio iš skolininko D. Š. išieškotojo D. K. naudai. Vykdymo metu nustatyta, jog skolininkas D. Š. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. Š. (v.b.l. 16). Duomenų apie skolininko galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis byloje nėra (v.b.l. 105). Antstolės padėjėja 2018-03-02 turto arešto aktu Nr. S1c-17085 areštavo skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, mokamą sutuoktinei A. Š. (duomenys neskelbtini), išskaičiuojant ½ dalį nuo 70 procentų gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą (toliau – MMA), ir ½ CPK 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA (v.b.l. 116-117). Antstolės padėjėja 2018-03-02 nurodymu Nr. S-18-10-3051 nurodė Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai iš skolininko sutuoktinės lėšų, esančių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (v.b.l. 112). 2018-03-02 antstolis išsiuntė sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (v.b.l. 113-114). Skolininkas per nustatytą terminą nepateikė antstolei notarine tvarka patvirtinto sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto padalinimo.

CPK 667 straipsnio 1 dalis stato, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.

Pažymėtina, jog, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalis nustatyta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis).

Bylos duomenimis vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant ir pajamas gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 667, 737 straipsniai). CK 3.88 straipsnio l dalies 5 punktas nustato, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) yra bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio l dalies 1 punkte numatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas tenkinamas, nustatant, jog skolininkui D. Š. priklauso ½ dalis sutuoktinės A. Š. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų (CPK 667, 737 straipsniai).

Pareiškėjas taip pat prašo nustatyti, kad skolininkui D. Š. priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių ir patenkančių į A. Š. bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitas.

Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog: „viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Teismui nagrinėjant pareiškimą, paduotą vadovaujantis CPK 667 straipsniu, antstolis turi teismui pateikti reikalingus dokumentus (turto arešto aktą, iš registro įstaigos rašytinius duomenis apie turto priklausymą skolininkui ir tam turtui taikytus apribojimus bei kt.)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje PMSK „Savas miškas“ v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-246/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Taigi pagal CPK 667 straipsnio nuostatas gali būti nustatoma skolininko turto dalis, esant esminei sąlygai – antstoliui aprašius ir areštavus bendrą turtą. Remiantis vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/00369 esančiais rašytiniais įrodymais konstatuojama, kad antstolis minėtoje vykdomojoje byloje nėra areštavęs A. Š. banko sąskaitų, o tik nurodęs Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai atlikti išskaitymus iš A. Š. banko sąskaitų (v.b.l. 112). Be to, Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-11-16 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2VP-16764-637/2017, nustatė, kad skolininkui D. Š. priklauso ½ dalis 2017 m. rugsėjo 4 d. turto arešto aktu Nr. S1b-17439 areštuoto bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, esančio ir/ar patenkančio į sutuoktinės A. Š. vardu atidarytas sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančias akcinė bendrovė SEB bankas. Paminėtina, kad iš 2017-11-16 nutarties matyti, kad 2017-09-04 turto arešto aktas buvo priimtas vykdomojoje byloje Nr. 0010/15/02431. Atsižvelgiant į tai, kad 2017-11-16 nutartimi yra jau nustatyta, kad skolininkui D. Š. priklauso ½ dalis turto, esančio ir/ar patenkančio į sutuoktinės A. Š. vardu atidarytas sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančias akcinė bendrovė SEB bankas, bei į tai, kad pareiškėjas prašyme daugiau nenurodė ir nedetalizavo skolininko sutuoktinės A. Š. banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitų, o antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/00369 nėra priėmęs turto arešto aktų dėl A. Š. banko sąskaitų arešto, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymo dalį dėl turto dalies nustatymo nurodant, kad skolininkui priklauso ½ dalis lėšų, esančių A. Š. bankų sąskaitose (CPK 667 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinės A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų.

Kitą pareiškimo dalį atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Kristina Serdiukienė