Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. (Ž.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-201-362/2013 pagal ieškovo A. (Ž.) K. ieškinį atsakovei M. Ž. dėl skolos,palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas nurodė, kad 2008-07-01 tarp A. Ž. ir M. Ž. buvo sudaryta Paskolos sutartis, pagal kurią M. Ž. buvo perduota 20 000 Lt, už kuriuos mokamos 1 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos skolos. Skolos grąžinimo terminas - 2010-06-30. 2009-12-17 tarp tų pačių šalių pasirašyta dar viena paskolos sutartis, pagal kurią M. Ž. jis paskolino 60 000 Lt suma, numatant, kad visa skola turi būti grąžinta iki 2010-12-17 kartu su 10 proc. dydžio metinėmis palūkanomis nuo negrąžintos sumos. Pasibaigus abiejų Paskolos sutarčių terminams, paskolos davėjui paskola nebuvo grąžinta. Skolininkė keliskart žodžiu raginta grąžinti skolą ir sumokėti pagal sutartį numatytas palūkanas, tačiau jokie mokėjimai nebuvo atlikti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo A (Ž) K. apeliacinio skundo ribose. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Byloje kilo ginčas dėl įrodymų paskolos sutartinių santykių atveju vertinimo, pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl paskolos santykių tarp šalių buvimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tam, jog paskolos sutartį būtų galima pripažinti sudaryta, paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente turi būti aiškiai, nedviprasmiškai ir (ar) neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų perdavimo paskolos gavėjui momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011; 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013). Kai paskolos sutartyje, paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente aiškiai, nedviprasmiškai ir neabejotinai neužfiksuotas expressis verbis pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, tokio fakto buvimą privalo įrodyti paskolos davėjas kitais leistinais ir patikimais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2009; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012; 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013). Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, įstatyminės prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Dėl 2008-07-01 paskolos sutarties

Teismas aiškinosi aplinkybes dėl sutarties sudarymo, t.y. ieškovės tikslą sudaryti paskolos sutartį ir ieškovo finansinį pajėgumą suteikti paskolą. Kaip matyti byloje nustatytas atsakovės tikslas pasiskolinti pinigus-jie atsakovei buvo reikalingi kelionei į Ameriką, ką patvirtina abi šalys. Ieškovas deklaravo savo pajamas ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina buvus finansinę galimybę suteikti tokio dydžio paskolą (166-167b.l.). Taigi esant tokiems nekonkretiesiems atsakovės paaiškinimams dėl suteiktos paskolos dydžio, paskolos rašto pasirašymo aplinkybių, esant šalių įtvirtintam paskolos 20 000 Lt perdavimui ir atsakovės pasižadėjimui grąžinti šią sumą, atsakovei nenuneigus prezumpcijos, neįrodžius priešingai, kad pinigų negavo, laikytina, kad pagal šią sutartį susiklostė paskolos santykiai, todėl atsakovė turi pareigą grąžinti joje nurodytą skolą (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

Įstatymas numato pareigą skolininkui (atsakovui) mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Jos vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pastarųjų palūkanų paskirtis - skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdu atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 str. 2 d.), kurią sudaro piniginės lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti (pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos). Procesinės palūkanos pradedamos skaičiuoti po bylos iškėlimo nuo teismo priteistos sumos. CK 6.210 str. 1 d. už termino praleidimą numato fiksuoto dydžio 5 proc. metines palūkanas. Todėl iš atsakovės priteistina ieškovui 5 proc. metinės palūkanos nuo visos priteistos sumos, t.y. nuo 24 546,90 Lt sumos (20 000 Lt + 1094,50 Lt +3452,40 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2011-09-29, iki visiško teismo sprendimo vykdymo.

.

Dėl 2009-12-17 d. paskolos sutarties

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas ir pagal šią sutartį neperdavė atsakovei pinigų.Atsakovė neigė pasiskolinusi šioje paskolos sutartyje nurodytą 60 000 Lt pinigų sumą , bet neneigė, kad ji pati surašė šį paskolos dokumentą, nurodant, kad jį surašė, ieškovui darant įtaką atsakovei, tuo metu ji turėjo priklausomybę nuo alkoholio, bijojo konfliktų, ieškovas neišleido iš namų, kol ji nesurašė paskolos rašto.

Šiame paskolos dokumente kaip minėta pati atsakovė įrašė tiek paskolos sumą, aplinkybę apie paskolos sumos gavimą, grąžinimo terminą (42-43 b. l.).Tokiu būdu tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai, esant šioms aplinkybėms, sutartis laikytina sudaryta.

Atsakovė norėdama nuneigti prezumpcijas, turėjo pateikti patikimus įrodymus apie tai, kad pinigų negavo. Tuo tarpu ji rėmėsi tik savo subjektyviu paaiškinimu. Pažymėtina, kad atsakovės pozicija bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli, ji ne kartą ją keitė. Iš pradžių atsakovė pareiškė priešieškinį dėl sandorio nuginčijimo CK 1.89 str. pagrindu,kur teigė, kad šį sandorį sudarė didelio susijaudinimo būsenoje, pavartojusi alkoholio ir vaistų. Vėliau tai pati paneigė ekspertizės metu, pareikšdama, kad sudarant sandorį nebuvo išgėrusi, alkoholio nevartoja 3 metai laiko, suprato, ką pasirašo (135 b. l.). Po ekspertizės atlikimo atsakovė atsisakė šio priešieškinio, pareikšdama, kad jį atsiima, bet teigė tarp šalių neatsiradus paskoliniams santykiams, nes ji pinigų pagal šią sutartį negavo. Pažymėtina, jog paskolos sutarties pripažinimas negaliojančia ir jos pripažinimas nesudaryta yra du skirtingi civilinių teisių gynimo būdai. Tik sudaryta sutartis gali būti ginčijama bei pripažįstama negaliojančia, tuo tarpu nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų ar daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas. Ta aplinkybė, kad atsakovė dėl paskolos sutarties pareiškė du skirtingus reikalavimus, t. y. tiek ir reikalavimą dėl sutarties pripažinimo nesudaryta, tiek ir dėl jos pripažinimo negaliojančiu sandoriu, leidžia manyti, kad atsakovė pripažįsta, jog paskolos sutartis buvo sudaryta. Priešingu atveju visiškai yra nelogiška reikšti priešieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės metu duotas teismo ekspertų psichologų išvadas(135-136 b. l.). Ekspertai nurodė, kad atsakovė nurodydama apie baimę, negalėjo konkretizuoti baimės turinio ir platesnio konteksto, o pasakojant apie patį įvykį ir patirtą baimę, ji išliko emociškai stabili, jos elgesyje neišryškėjo jokios psichomotorinio sujaudinimo reakcijos, paprastai lydinčios patirtus stipresnius emocinius išgyvenimus, savo patirtos bejėgiškos būsenos nepagrindė jokiomis loginėmis prielaidomis(134-136 b. l.).Jos pažintiniai procesai nėra sutrikę, pilnai sugeba suprasti atliekamų veiksmų sukeliamas juridiškai reikšmingas pasekmes. Taip pat ekspertai nurodė, kad atsakovė vienpusiškai manipuliavo įvykio metu patirta bejėgiška būsena, tačiau jos nepagrindė jokiomis loginėmis priemonėmis. Nors ekspertai konstatavo, kad sudarant paskolos sutartis atsakovei buvo psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, tačiau ekspertų komisija davė išvadas, kad sudarant paskolos sutartis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Be to pažymėtina, kad atsakovė pagal bylos duomenis pati teigė, kad nuo 2006 metų nevartojanti alkoholio. Ekspertai nepagrindė, kodėl davė tokias išvadas, kad atsakovei tiek sudarant 2008-07-7-01, tiek 2009-12-17 sutartį buvo sutrikusi psichika, jei tuo metu nevartojo alkoholio, buvo koduojama nuo jo vartojimo. Toks atsakovės elgesys teismo turėjo būti traktuojamas kaip nesąžiningas, ko pasėkoje kritiškai turėjo būti vertinami ir kiti atsakovės atsikirtimai į ieškinį, kuriems pagrįsti į bylą nepateikta kitų įrodinėjimo priemonių. Taip pat nelogiška, kad atsakovė, žinodama, jog buvo priversta pasirašyti sau nenaudingą paskolos raštą, kaip ji nurodo-įtakota ir priversta ieškovo, nesikreipė į ieškovą dėl jo grąžinimo ar į ikiteisminio tyrimo organus arba po sutarties rašto sudarymo į teismą dėl šio sandorio nuginčijimo. Pažymėtina, kad atsakovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko. Šis atsakovės elgesys verčia abejoti atsakovės paaiškinimais ir tikėtina ieškovo aiškinimu, kuriuos paremia ir rašytiniai įrodymai. Ieškovo aiškinimas apie sutarties sudarymo aplinkybes, galėjimą suteikti paskolą, paskolos sutarties sudarymo priežastis yra logiškas, nuoseklus visą bylos nagrinėjimo laiką. Ieškovas nurodė aplinkybės dėl paskolos sudarymo, nes atsakovė nurodžiusi, jog jai negrąžina pinigų kitas asmuo, ką ši irgi patvirtino parengiamajame posėdyje, kad negrąžino skolos kitas asmuo (76 b. l.), jai reikalinga grąžinti skolas, nori išvykti gyventi ir dirbti į užsienį (76 b. l.).Be to pažymėtina, kad šalys yra buvę sutuoktiniai, ilgą laiką pragyvenę kartu, turintys bendrą vaiką, todėl logiška, kad ieškovas, atsakovei pažadėjus parduoti butą ir taip grąžinti paskolą, norėjo padėti finansiškai. Be to paskolos tikslingumas nėra aktualus, tai nėra būtina paskolos sutarties sąlyga, o paskolos davėjui nėra pareigos domėtis paskolos tikslu. Taip pat ieškovas teikė įrodymus apie finansinį galėjimą sudaryti sutartį. Ieškovas patvirtino turėjęs piniginių lėšų , nes tuo metu užsiiminėjo verslu, turėjo dvi įmones, buvo ir įmonės vadovas, gaudavo pajamas iš miško ruošos, medienos pardavimo mamos E. Ž. miško sklype. Šias aplinkybes teisme iš dalies patvirtino ir atsakovė, nurodydama, kad ieškovas turėdavo didelių piniginių lėšų, jas perskolindavo ir kitiems asmenims, buvo gavęs banko paskolą(158 b. l.), iš dalies patvirtina ir rašytiniai įrodymai. Tai, kad ieškovas skolino pinigus be garantijos įkeitimo ar kitų užtikrinimo priemonių, negali būti laikoma įrodymu, paneigiančiu galimybę skolinti lėšas. Apie šias aplinkybes atsakovas paaiškino teismo posėdyje, kad buvo tariamasi, jog atsakovė už paskolą perduos jam butą, apie kurio perleidimą dukrai tuo metu dar nežinojo. Analogiškai vertintini ir ieškovo teikti įrodymai, kitoje byloje apie jo turtinę padėtį, nes reikia atsižvelgti į tai, kokiu tikslu jie buvo teikiami kitoje byloje, ir reikia įvertinti, ar visi įrodymai buvo pateikti. Teismas vertino tik kaip atskirą įrodymą, o ne visumą įrodymų. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar amžiaus nesuprato paskolos sutarties sąlygų , teisinių padarinių, ką nustatė ir teismo ekspertizės aktas .

Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 straipsnis); be to, teismas tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus bei sprendžia dėl jų pakankamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Atsižvelgdama į byloje pateiktus įrodymus ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja byloje CPK 178-179, 185 straipsniuose išdėstytų įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą ir vertina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, netinkamai vertino įrodymus, nes pinigų perdavimo faktas užfiksuotas pačiose sutartyse. Atsakovė, neigdama paskolos sudarymo ir pinigų gavimo faktus, turėjo nuginčyti paskolos sutarties sudarymo prezumpciją, tačiau jokių įrodymų savo atsikirtimams pagrįsti nepateikė ir jos pasirašytos paskolos sutarties (tuo pačiu ir 2008-07-01 d. sutarties) 2 punkte nurodyto pinigų gavimo fakto jokiais įrodymais nepaneigė (nepagrindė). Kadangi tai turi įrodyti atsakovė, šios pareigos nevykdymas šaliai, kuriai tenka įrodinėjimo pareiga, gali lemti neigiamų padarinių atsiradimą. Nepateikus įrodymų apie paskolos sugrąžinimą, skolos dokumento buvimo faktas pagal LR CK 6.65 straipsnio nuostatas įrodo, jog paskolos davėjas perdavė pinigus pagal paskolos sutartis, ji yra priteistina iš atsakovės. Normaliai atidus ir protingas asmuo niekada nepasirašytų ir neperduotų skolos dokumento, negavęs pinigų, o atsakovė tvirtina pasielgusi būtent taip. Pagal CK 1.5 str.1 d. nuostatas neatidžiai, nerūpestingai ir neapdairiai besielgiančio asmens teisės neginamos.

2009 m. gruodžio 17d. paskolos sutarties 4 punktu šalys sutarė dėl 10 procentų metinių palūkanų mokėjimo už naudojimąsi paskola, kurios mažesnės nei tuo metu buvusios bankų vidutinė palūkanų norma, jų dydžio ir neginčijo atsakovė. Negrąžinus paskolos šios palūkanos taip pat priteistinos ieškovui iki paskolos sumos grąžinimo momento (CK 6.872 str.2 dalis,1, 4 sutarties punktas). Už laikotarpį nuo paskolos suteikimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2013m. gruodžio 12d. jos sudaro 23 936,64 Lt(1456 d. x 16,44Lt 1/d) ir skaičiuotinos iki paskolos grąžinimo.

Negrąžinus iki 2010 gruodžio 17 d. 60 000 Lt paskolos, ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už termino praleidimą (CK 6.874 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.).Už laikotarpį nuo 2010m.gruodžio 17 d. iki teismo sprendimo apeliacinėje instancijoje priėmimo dienos ieškovui iš atsakovės priteistina konkreti kompensacinių palūkanų suma, t. y. 8 959,80 Lt (1090 d.x8,22 1/d.). Po to iki visiško 60 000 Lt paskolos sumokėjimo, iš atsakovės priteistinos ieškovui 5 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos sumos (CK 6.874 str. 1 d.).

Nuo bylos iškėlimo dienos–nuo 2012m. sausio 03 d. ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo priteistos sumos 92 896,44 Lt (60 000+23 936,64+8 959,80 ) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo( CK37str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl sandorių negaliojimo

Pirmosios instancijos teismas pripažino abu sandorius negaliojančiais, nors teismo sprendimu pripažino, kad pinigai pagal abi sutartis nebuvo perduoti. Teisėjų kolegija nesutinka su teismo išvadomis šiuo atveju, nes sandorių pripažinimo negaliojančiais institutas turėtų būti taikomas tik kaip ultima ratio priemonė, t.y.taikoma tik tada, jeigu pažeistų teisių negalima apginti kitais būdais. Šiuo atveju teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė pinigų perdavimo pagal sutartis fakto, todėl laikė, kad pinigų atsakovė negavo. Tai suponuotų išvadą, kad paskolos sutartys tarp šalių apskritai nesudarytos, t. y. egzistuoja kitas būdas situacijai išspręsti, todėl sandorių negaliojimo institutas neturėjo būti taikomas. Kitokį sprendimą priėmęs teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nepaisė sandorių negaliojimo instituto esmės, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Pažymėtina, kad atsakovė ir neprašė pripažinti šių sandorių negaliojančiais. Pareiškusi priešieškinį dėl 2009-12-17 d. sutarties nuginčijimo pagal CK 1.89 straipsnį, bylos nagrinėjimo metu po ekspertizės atlikimo ji atsisakė priešieškinio(158 b. l.).Be to pripažinus sandorį sudarytą, teismas galėjo savo iniciatyva naikinti sandorius, tik esant viešam interesui. Šioje byloje teismas nėra įstatymo įpareigotas veikti aktyviai, nes ginčas yra privataus pobūdžio, o atsakovė naudojasi kvalifikuota teisine pagalba.

Įstatymas taip pat numato, kad teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu, tačiau pažymėtina, kad tai galima daryti tik tada, kai sandorio negaliojimo pagrindas yra visiškai akivaizdus ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, t. y. negaliojimo pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos, t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos aplinkybės (CPK 263 str., 270 str. 4 d. 1, 2 p.). Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Šiuo atveju teismas nemotyvavo, kad sandorių neteisėtumas yra akivaizdus, tik nurodė, kad tokių sutarčių sudarymas prieštarauja gerai moralei, t. y. jos yra niekinės, todėl teismas CK 1.78 str. pagrindu gali jų negaliojimą konstatuoti ex officio, kas, kaip minėta nėra pakankama, nes būtina šio straipsnio taikymo sąlyga yra akivaizdus niekinis sandorio pobūdis.Juolab, kad pati atsakovė šio sandorio tokiu nelaikė, nors buvo atstovaujama profesionalaus teisininko. Nepateikus paaiškinimų, motyvų, kuo remiantis konstatuotinas akivaizdus sandorių galiojimas, savo sprendimą dėl sandorių prieštaravimo gerai moralei grindus iš esmės tik prielaidomis paremta išvada, jog ieškovas sutarčių sudarymu tariamai siekė išlaikyti atsakovę savo įtakoje, priimtas sprendimas neatitinka jam keliamų pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimų (CPK 263 str.), nukrypsta nuo teismų praktikos, numatančios būtinybę laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių, t. y. sandoris pripažįstamas negaliojančiu tik esant suinteresuoto asmens prašymui ir jam įrodžius sandorio negaliojimo pagrindo egzistavimą.Taip pat sutiktina su apelianto argumentais, kad teismas apskritai nesiaiškino kategorijos „gera moralė" sampratos, todėl neaišku, kuo remiantis tarp bylos šalių sudaryti sandoriai priskirti prieštaraujančiais gerai moralei, nes prieštaraujančiais viešajai tvarkai ar gerai moralei laikomi sandoriai, kuriuos sudaryti draudžiama įstatymo. Šalių ketinimus, nukreiptus į tikslo , priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą, jei jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo. Šiuo atveju teismas sprendė, kad sandoriai prieštarauja gerai moralei, nes sutartys sudarytos „toliau siekiant išlaikyti asmenį priklausomą nuo savęs". Priimdamas sprendimą, teismas nemotyvavo, kaip sandorių sudarymas įgalino ieškovą išlaikyti atsakovės priklausomybę..

Teisėjų kolegijai pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, teismo sprendimas naikintinas dalyje dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimtinas naujas sprendimas–ieškinį patenkinti (CPK 330, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Priimdamas atsakovės atsisakymą nuo priešieškinio, teismas išsprendė tik žyminio mokesčio klausimą(CPK 87 str.2 d.), tačiau neišsprendė šio klausimo procesine prasme. Dėl priešieškinio tolesnio nenagrinėjimo pasisakė tik teismo posėdžio protokole(158 b.l.). Dėl to papildytinas teismo sprendimas dėl bylos dalies dėl priešieškinio reikalavimų nutraukimo (CPK 293 str.4p.).

Iš dalies panaikinus teismo sprendimą, yra perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CK 93 straipsnio 5 d., 96str. 1 dalis, ).Kadangi ieškovui pareiškiant ieškinį, žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, šios išlaidos priteistinos valstybei iš pralaimėjusios šalies, t.y. iš atsakovės valstybei. Patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovės valstybei priteistinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą, kurio mokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo dienos. Žyminis mokestis skaičiuotinas nuo paskolos sumos priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą dalyje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, žyminio mokesčio priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovui A(Ž) K (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš M. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20 000 Lt( dvidešimt tūkstančių litų) paskolos pagal 2008 m. liepos 1 d. paskolos sutartį, 1094,50 Lt(vieną tūkstantį devyniasdešimt keturis litus 50 ct.) palūkanų, 1 procento dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos, skaičiuojamas nuo 2013 m. gruodžio13 d. iki visiško faktinio 20 000 Lt paskolos grąžinimo, 3 452,40Lt (tris tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt du litus 40 ct.) kompensacines palūkanas, 5 proc. metines kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos paskolos sumos nuo 2013m. gruodžio 13 d. iki visiško 20 000 Lt paskolos sumokėjimo, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos 24 546,90 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos –nuo 2011m . rugsėjo 29 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti A. (Ž) K (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš M. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 60 000 Lt(šešiasdešimt tūkstančių litų) paskolos pagal 2009m. gruodžio 17 paskolos sutartį, 23 936,64 Lt(dvidešimt tris tūkstančius devynis šimtus trisdešimt šešis litus 64 ct.) palūkanų, 10 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos, skaičiuojamas nuo 2013m. gruodžio 13d.iki visiško faktinio 60 000 Lt paskolos grąžinimo,8 959,80 Lt(aštuonis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt devynis litus 80 ct) kompensacines palūkanas, 5 proc. metines kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos paskolos sumos nuo 2013m. gruodžio 13 d. iki visiško 60 000 Lt paskolos sumokėjimo, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos 92 896,44Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos–nuo 2012m.sausio 03 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės M. Ž. 2400 Lt(du tūkstančius keturis šimtus litų) )valstybei žyminio mokesčio.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2012-01-19 d Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi M. Ž. turtui palikti nepakeistas iki teismo sprendimo įvykdymo .

Nutraukti bylą dalyje dėl M. Ž. priešieškinio reikalavimų.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės M. Ž. 2400 Lt(du tūkstančius keturis šimtus litų) )valstybei žyminio mokesčio už apeliacinį skundą .