- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-30
- Bylos Nr.
- 2S-2428-614/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- D. G.
- Ieškovas
- D. G.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. G. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui D. G., dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo vaikams priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovės D. G. ieškinį atsakovui D. G., dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo vaikams priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones priteisti iš atsakovo D. G. laikiną materialinį išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams D. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 165,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad atsakovas prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo nuo 2015 m. birželio mėnesio visiškai neprisideda, ieškovė vaikus faktiškai išlaiko viena. Pažymėjo, kad vaikai šiuo metu gyvena kartu su ieškovė, todėl ieškovė prašo iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Nurodė, kad atsakovas iš šalių nuomojamo buto paėmė D. G. lovytę ir jos negrąžino, todėl vaikas šiuo metu privalo miegoti su motina. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovą perduoti ieškovei D. G. lovytę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo D. G. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. G. ir D. G. po 165,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2015-08-03, iki sprendimo šioje byloje priėmimo. Pavedė D. G. nepilnamečiams vaikams D. G. ir D. G. skirtą laikiną materialinį išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise. Iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo nustatyti nepilnamečių vaikų D. G. ir D. G. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove D. G.. Įpareigojo D. G., nedelsiant po šios nutarties gavimo, perduoti D. G. sūnaus D. G. lovytę. Pažymėjo, kad laikino materialinio išlaikymo tikslas yra patenkinti kasdienius vaiko poreikius, kol bus nagrinėjama byla ir išlaikymo dydžio bei formos klausimas bus išspręstas iš esmės, todėl ieškovės prašymą tenkino, priteisė po 165,00 EUR. Kadangi nepilnamečiai šalių vaikai D. G. ir D. G. šiuo metu gyvena su ieškove, todėl, atsižvelgiant į LR CK 3.65 str. 2 d. 2 p. numatytą reglamentavimą, ieškovės prašymas buvo tenkintinas ir vaikų gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo priėmimo nustatyta su D. G.. Teismas atsižvelgęs į LR CK 3.165 str., kur reglamentuota, jog tėvai privalo užtikrinti tinkamas sąlygas vaikų vystymuisi ir į tai, kad atsakovas paėmė ir negrąžina šalių mažamečio sūnaus D. G. lovytę, siekiant užtikrinti patogias sąlygas D. G. vystymuisi, įpareigojo atsakovą perduoti ieškovei D. G. lovytę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo skundžiamą nutartį pakeisti ir priteisti laikiną išlaikymą šalių vaikams po 130 EUR/mėn. Nurodo, kad jo turtinė padėtis yra labai bloga, jo vidutinė mėnesinė alga yra 793,66 EUR, jis neturi jokio kilnojamo ar nekilnojamo turto ir turi daug skolų. Nurodo, jog šiuo metu jis gyvena pas savo tėvus, tačiau planuoja nuomotis atskirą butą. Pažymi, jog iš gaunamų pajamų turi sumokėti kelionės išlaidas į darbo vietą ir atgal, komunalinius mokesčius, pragyventi pats bei padengti skolas, kurios susidarė gyvenant kartu su ieškove. Ieškovė nurodė ne visas sutuoktinių skolas, nors visos skolintos lėšos išleistos šeimos poreikiams tenkinti. Liko neišmokėta 4589,94 EUR skolos. Šiuo metu atsakovas gali patenkinti tik būtinus minimalius šalių vaikų poreikius. Apeliantas pabrėžė, kad dirba slenkančiu grafiku, todėl įsidarbinti papildomai neturi galimybių. Prašomas priteisti po 165 EUR išlaikymas yra per didelis, atsakovas nėra pajėgus mokėti 330 EUR sumos kas mėnesį.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog skunde išdėstyti argumentai neatitinka tikrovės. Apeliantas teigdamas, kad jo padėtis bloga klaidina teismą, kadangi jo pajamos sudaro 793,66 EUR. Iš šio atlyginimo atsakovas gyvena vienas, gyvena tėvų namuose, todėl tikėtina, kad neprisideda prie namų išlaikymo išlaidų, duomenų, kad nuomosis butą nepateikia. Apelianto pozicija yra prieštaringa, jis teigia, kad jo padėtis bloga, gyvena pas tėvus, tačiau tuo pat metu teigia, kad nuomosis butą, o tai reiškia, jog tam turės skirti daugiau lėšų ir apsunkinti savo turtinę padėtį. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie savo turimas išlaidas, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo poreikiams išleidžiamas sumas. Pažymėjo, kad atsakovas pajamas leidžia tik savo poreikiams ir visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo. Be to, laisvu nuo darbo metu atsakovas uždarbiauja papildomai – tvarko kompiuterius, programuoja, todėl jo argumentas, kad negali papildomai įsidarbinti neatitinka tikrovės. Ieškovės žiniomis atsakovas turi įsigijęs transporto priemonę, tačiau jos neregistravo savo vardu, siekdamas nuslėpti savo turtinę padėtį. Apeliantas nevykdo teismo nutarties, motyvuodamas, jog jam reikia pinigų advokatui ir vaikams pinigų nelieka. Apeliantas yra darbingas, sveikas, daugiau išlaikytinių neturi, gauna ženkliai didesnį nei MMA darbo užmokestį, naudojasi mokama teisine pagalba, todėl gali prie vaikų išlaikymo prisidėti tinkamai. Teismo nustatytas išlaikymas tenkina tik minimalius vaikų poreikius ir yra proporcingas apelianto turtinei padėčiai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatant laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 165 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, yra pagrįsta ir teisėta.
Pagal CPK 375 str., 384 str. 5 d. teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 str. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (LR CK 3.65 str.) be kitų tikslų, įtvirtintų LR CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-216/2011). LR CK 3.65 str. 2 d. numato, kad kol bus priimtas teismo sprendimas, teismas, siekdamas apsaugoti vaiko, taip pat vieno iš sutuoktinių interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas.
Sprendžiant šalių ginčą dėl vaikui skirtino išlaikymo dydžio, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
Tarp šalių kilus ginčui dėl vaikui laikinai skirtino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. P. K., bylos Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vaikų minimalūs poreikiai laikinai gali būti patenkinami iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui skiriant po 165 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų, kas atitinka maždaug puse minimalios mėnesinės algos. Apelianto teigimu, nustatyta išlaikymo dalis yra per didelė, jis neturi finansinių galimybių šią teikti.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Apeliantas byloje CPK leistinais įrodymais nepaneigė ieškovės nurodytų vaikų poreikių. Atkreiptinas dėmesys, jog apelianto gaunamos pajamos yra didesnės, nei vidutinis mėnesinis daro užmokestis šalyje. Apeliantas nurodo, jog turi neišmokėtų skolų, kurios buvo imtos šeimos poreikiams tenkinti, tačiau vertinant teismų praktikos nuostatas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepilnamečių vaikų interesas turi prioritetą prieš tėvų kreditorių interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal įmonės Murmansk Shipping Company pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-586/2005). Be to, šalims nutraukiant santuoką turi būti padalintas tiek šalių turtas, tiek kreditoriniai įsipareigojimai, todėl tikėtina, kad paskolos, imtos šeimos poreikiams tenkinti, gali būti įtrauktos į dalintiną šeimos turto balansą ir būti ginčo dalyku. Apeliantas nurodo, jog gyvena pas tėvus, tačiau nuomosis butą, tačiau nepateikė įrodymų, kad ieško būsto, kokios nuomos kainos, taip pat nenurodė kitų savo išlaidų. Šioje bylos stadijoje apeliantas nepagrindė būsto nuomos būtinumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad apelianto turtinė padėtis yra itin prasta ir jis neturi galimybių teikti nustatyto dydžio laikino išlaikymo savo vaikams. Svarbu paminėti ir tai, kad bylos duomenimis, apeliantas turi tik du išlaikytinius – šalių vaikus, daugiau išlaikytinių apeliantas neturi.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų apie tėvų galimybes teikti išlaikymą ir apie vaiko poreikius. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. paaiškės tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokią yra tėvų turtinė padėtis, gaunamos pajamos ir kokie yra kokią nepilnamečių vaikų poreikiai.
Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu bei pagrįstai ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismo nustatytas laikinas išlaikymas atitinka visų pirma, vaikų – šalių nepilnamečių vaikų interesus, taip pat nepažeidžia ir atsakovo interesų.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.