Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. 2012 m. liepos 2 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį 12 MGL dydžio bauda, baudą sumokėjęs;

2. 2013 m. spalio 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, subendrinus bausmes apėmimo būdu nustatyta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 3 mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3. 2016 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) 18 MGL dydžio bauda;

4. 2018 m. birželio 14 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 16 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, iš kaltinamojo D. J. konfiskuota automobilio AUDI A4 vertė - 5630 eurų;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. J. buvo kaltinamas tuo, kad vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu būdamas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, bei jam, vadovaujantis BK 67 straipsniu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas tris metus iki 2021 m. balandžio 15 d. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 2019 m. spalio 26 d. apie 8 val. 45 min. Gimbutienės g., Kaune, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „BMW 120“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis D. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad žinojo apie tai, kad jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. 2019 m. spalio 26 d. ryte įsijungė signalizacija garaže Petrašiūnuose, kur jis laiko keturratį, ir jis važiavo pažiūrėti, kas atsitiko. Jis vairavo automobilį „BMW 120“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo kiemo keliukais. Važiuodamas prasilenkė su policijos pareigūnais. Jie sustabdė, patikrino blaivumą, jis buvo blaivas, tačiau važiavo neturėdamas teisės vairuoti. Jis yra vairavęs automobilį neblaivus, kai kurias baudas sumokėjo, atlikinėjo areštą. Sutinka, kad jam būtų paskirta arešto bausmė. Jaučiasi kaltas, savo poelgį vertina blogai. Automobilis „BMW 120“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, tačiau yra registruotas draugo vardu.

Nors kaltinamasis ir prisipažino kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo, tačiau teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veikoje nėra jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje požymių, jo padaryta veika, nors formaliais atitinka šio baudžiamojo įstatymo straipsnio dispoziciją, tačiau šioje byloje nustatytas veikos pavojingumas nėra tiek pakankamas, kad jis būtų pripažįstamas nusikalstamu pagal BK 243 straipsnį. Tai pagrindžiama žemiau išvardintais įrodymais ir pagrindais.

D. J. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 68 straipsniu D. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 16 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, iš kaltinamojo D. J. konfiskuota automobilio AUDI A4 vertė - 5630 eurų (b. l. 40–43).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Nagrinėjamu atveju kaltinamajam inkriminuojamas vengimas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Teismo posėdyje apklaustas kaltinamasis D. J. nurodė, kad žinojo, jog 2018 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu jam buvo atimta teisė vairuoti, tačiau neturėdamas teisės vairuoti važiavo patikrinti garaže įsijungusios signalizacijos. Taigi, pagal nustatytas aplinkybes galima spręsti, kad D. J. veika iš esmės formaliai atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, kadangi jis vairavo transporto priemonę, žinodamas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, draudžiančią tai daryti.

Visgi, teismas pažymi, kad šiuo atveju vien formalaus vertinimo nepakanka. Teismas turi pareigą įvertinti, ar veikos, kuria asmuo kaltinamas pagal BK 243 straipsnį, pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Taigi ir tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Aukščiausiojo teismo formuojamoje Teismų praktikoje akcentuojama, kad vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, Nr. 2K-254-511/2018).

Nagrinėjamu atveju, teismas D. J. veiksmuose sistemingumo neįžvelgia. Be aptariamo įvykio, dėl kurio ir buvo pradėta ši baudžiamoji byla, nėra užfiksuota, kad D. J. būtų dar kartą (pakartotinai) vairavęs transporto priemones po Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. baudžiamojo įsakymo, kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, įsiteisėjimo. Taigi, jo veiksmai nelaikytini sistemišku baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymu, padarytas pažeidimas vertintinas kaip vienkartinis.

Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 67–73) matyti, kad D. J. 2019 m. spalio 26 d. baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Taip pat iš to paties administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad D. J. praeityje jau buvo administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytus vairuojant neturint teisės. Tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad iki baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos, t. y. iki 2018 m. liepos 16 d. padaryti administraciniai nusižengimai, susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, savaime negali būti laikomi pakankamu pagrindu pripažinti, jog jis vengia atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-36-468/2019).

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad aptariama D. J. veika šiuo atveju nepasižymi sistemiškumu ar piktybiškumu ir nėra tiek pavojinga, kad būtų pagrindas už jos padarymą jam taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį. Kaip jau minėta, vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, o vienkartiniai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai negalėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių, tuo pačiu neturėtų lemti ir asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo D. J. veiksmuose nėra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, sudėties požymio – vengimo.

Pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su kaltinamojo transporto priemonės vairavimu, būnant apsvaigus nuo alkoholio, tokios veikos pavojingumas įvertinamas kvalifikuojant jo veiką pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir skiriant už šį nusikaltimą bausmę. Taip pat svarbu pažymėti, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018). Nagrinėjamu atveju, atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnyje.

Esant šių aplinkybių visumai, net ir tai, kad vertinamu atveju D. J. pripažįsta padaręs BK 243 straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, nėra pakankamas pagrindas jo baudžiamajai atsakomybei pagal BK 243 straipsnį kilti. Juo labiau, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui D. J. buvo paskirta dar 2018 m. birželio 14 d., o naują nusikalstamą veiką, susijusią su transporto priemonės vairavimu, t. y. su jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymu, D. J. padarė praėjus daugiau nei vieneriems metams po komentuojamos baudžiamojo poveikio priemonės jam skyrimo, kas parodo, jo teigiamą požiūrį į teismo paskirtą bausmę bei paskirtas baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju jo neteisėti veiksmai buvo nukreipti ne į BK 243 straipsniu saugomų vertybių pažeidimą, bet buvo sąlygoti neatsakingo poelgio, kurio, sprendžiant iš D. J. teisme duotų parodymų, D. J. nuoširdžiai gailisi.

Už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą D. J. buvo paskirtos atitinkama bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonės, todėl sieti šias aplinkybes su nustatytu vienkartiniu transporto priemonės vairavimu ir vertinti šį vienkartinį veiksmą kartu su padaryta nusikalstama veika kaip piktybišką, nėra pagrindo. D. J. nurodyti veiksmų motyvai, teismo nustatytos jų padarymo aplinkybės, neabejotinai nepateisina jo padaryto baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimo, tačiau D. J. veiksmai, dėl kurių jis buvo kaltinamas vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, šiuo konkrečiu atveju nelaikytini tiek pavojingais, kad būtų pagrindas jam taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį (LAT formuojama praktika remtasi ir Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartis byloje Nr. 1A-642-926/2019).

Atsižvelgiant į išdėstytą, D. J. pagal BK 243 straipsnį išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

D. J. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.