Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263, 6.271 ir 6.1015 straipsniais, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2, 3 dalimis, 7 dalies 7 punktu. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 18 straipsnio 1, 2 dalimis. 22 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1–45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių (toliau – ir Priežiūros taisyklės) 1, 3, 44 punktais, remiasi teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-612/2014).

Teigia, jog pagal minėtus teisės aktus Vilniaus miesto savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad Įvykio vietoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui, o nurodytos faktinės aplinkybės pagrindžia, kad Vilniaus miesto savivaldybė buvo atsakinga už medžio, kuris nukrito ant Automobilio ir jį apgadino, priežiūros organizavimą, tačiau atsakovė pažeidė CK 6.246 straipsnio 1 dalyje ir minėtuose teisės aktuose jai nustatytas pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, tinkamai prižiūrėti savivaldybės teritorijoje esančius želdinius ir želdynus.

Nurodo, jog atsakovė buvo raginama įvykdyti prievolę ne teismo keliu, tačiau iki skundo padavimo momento prievolė nėra įvykdyta.

Nurodo teismų praktiką, susijusią su transporto priemonės sugadinimu padarytos žalos nustatymo tvarka ir nuostolių dydžio įrodinėjimu (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K–3–730/2002), pagal kurią: 1) žala, padaryta transporto priemonių sugadinimu, nustatoma pirmiausia konstatuojant mechaninius sugadinimus, paskui juos įvertinant pinigais, kaip nuostolius; 2) vienos pusės parengti ir pateikti įrodymai dėl nuostolių dydžio teisiniu požiūriu yra tinkami ir gali būti nuneigiami kitais įrodymais, o ne atmetami dėl to, kad skolininkas nedalyvavo juos renkant; 3) kai šalis ginčija nuostolių dydį, nuostolių dydis gali būti nustatytas naudojant specialias žinias; 4) atsakovo nesutikimas su žalos dydžiu savaime nėra pagrindas nesivadovauti ieškovo pateiktais įrodymais dėl žalos apimties ir dydžio; nuostolių dydis įrodinėjamas šalių teikiamais įrodymais, o įrodymai renkami rungtyninio proceso metu.

Nurodo teismų praktiką dėl palūkanų pagal CK 6.210 straipsnį priteisimo panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012).

Sutinka, jog teisės aktai nustato savivaldybės pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją), ir, nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma. Pritaria, jog savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalo užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Tačiau teigia, jog pareiškėjo į bylą pateikti duomenys, nepatvirtina buvus kokius nors neteisėtus Savivaldybės veiksmus ar neveikimą, pareiškėjas neįrodė Savivaldybės neteisėtų veiksmų.

Nurodo, jog įstatyme numatytas pareigas (duomenys neskelbtini) gatvės atžvilgiu yra įvykdžiusi, ką patvirtina Vilniaus miesto želdinių inventorizavimo schemos (aktyvi nuoroda: https://maps.vilnius.lt/miesto-tvarkymas ) duomenys. Teigia, jog visi (duomenys neskelbtini) gatvėje esantys želdynai ir želdiniai (daugiau kaip 98 vnt.) buvo inventorizuoti 2017 m. liepos – rugsėjo mėnesiais, inventorizacijos metu, kaip ir numatyta įstatyme, buvo įvertinta šių želdinių fiziologinė būklė, kai kuriems rekomenduoti papildomi genėjimo, tvarkymo darbai, tačiau didžiajai daliai šioje gatvėje augusių želdinių jokie papildomi būtini būklės tvarkymo darbai nenustatyti, želdinių fiziologinė būklė įvertinta kaip gera. Teigia, jog iki Įvykio Savivaldybės administracijoje nebuvo sulaukta kreipimųsi, skundų ar pranešimų dėl pavojų keliančių želdinių (duomenys neskelbtini) gatvėje, prašymų šiuos želdinius pašalinti ar kitaip sutvarkyti. Nurodo, jog iki 2020-06-20 nei užsakymai rangovams, nei leidimai želdinių tvarkymui (genėjimui ar kirtimui) Savivaldybės administracijoje išduoti nebuvo.

Teigia, jog pareiškėja nepateikė jokių įrodymų atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų savivaldybėms nustatyta pareiga organizuoti jų teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą bei apskaitą.

Teigia, jog iš skunde nurodytų aplinkybių ir pridėtų fotonuotraukų nėra aišku, kurioje (duomenys neskelbtini) gatvės vietoje ir kuris medis sukėlė žalą. Nurodo, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1424 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą, (duomenys neskelbtini) gatvės ilgis yra 2260 metrai, iš interaktyvios schemos matyti, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje auga apie 100 medžių, visi jie yra inventorizuoti (sutvarkyti), negalint identifikuoti konkretaus medžio, nėra galima ir nustatyti, ar šis medis buvo sveikas, ar jam buvo numatyti papildomi tvarkybos (genėjimo ar kirtimo) darbai. Pažymi, kad prie skundo nepridedama eismo įvykio schema. Nurodo, kad iš pateiktos medžiagos taip pat neįmanoma identifikuoti, kokia buvo lūžusio medžio būklė (supuvęs, sudžiūvęs), o pareiškėjas neįrodinėja, kad medis buvo nesveikas ar turėjo pažeidimų, todėl negalima daryti išvados, kad Savivaldybė laiku nespėjo pašalinti nesveiką (supuvusį ar sudžiūvusį) medį.

Pažymi, kad Savivaldybė, net ir turėdama pareigą tvarkyti ir prižiūrėti jos teritorijoje augančius medžius, ir net šią pareigą atlikusi, negali užtikrinti, kad inventorizuoti sveiki medžiai nenulūš. Teigia, jog Savivaldybė neturi teisės (tuo labiau – įstatyminės pareigos) sveikų medžių šalinti prevenciškai, nes tokiu atveju gatvėse, namų kiemuose ir aikštelėse, siekiant išvengti galimų pretenzijų, apskritai neturėtų būti jokių didesnių želdynų. Nurodo, kad želdynų (ypač medžių) išsaugojimas yra Savivaldybės tikslas, teisės aktuose įtvirtinta vertybė ir gyventojų aktyviai reiškiamas pageidavimas. Teigia, jog Savivaldybė želdynus inventorizuoja prioritetine tvarka. Nurodo, jog pagal Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 (toliau – Inventorizavimo taisyklės) 3 punktą želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu yra atliekamas kas dešimt metų, Inventorizavimo taisyklėse nenurodyta, kuriose miesto dalyse esančių želdynų ir želdinių inventorizacija turėtų būti atliekama pirmiausiai, nedetalizuota, kiek ir kokių konkrečiai želdinių turėtų būti inventorizuota per metus, mėnesį ar kitą laiko tarpsnį, koks skaičius savivaldybės specialistų turėtų atlikti šiuos darbus, ir kt. Teigia, jog savo pareigą Savivaldybė, kiek leidžia tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai, vykdo tinkamai – želdynų ir želdinių inventorizacijos darbai Vilniaus miesto dalyse, taip pat ir (duomenys neskelbtini) gatvės teritorijoje buvo atliekami tinkamai.

Nurodo, jog pareiškėjo nurodoma žala nėra jokiu priežastiniu ryšiu susijusi su kokiais nors Savivaldybės veiksmais konkrečioje Vilniaus miesto vietoje, kuriuos pareiškėjas laiko neteisėtais, todėl mano, kad būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų viseto nagrinėjamu atveju nėra.

Teigia, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti įvertinta, ar Automobilio savininkas laikėsi bendros pareigos elgtis atsargiai, atidžiai ir rūpestingai, atsižvelgiant į tai, jog vairuotojas transporto priemonę galimai paliko stovėti tiesiogiai po medžiu, tai negalėtų būti vertinama kaip pakankamai atsargus ir apdairus asmens elgesys. Teigia, jog žala kilo pavojingomis (stichinėmis) oro sąlygomis (pranešime įvykio aplinkybės nurodytos, kad: „vėtros metu nugriuvo medis ir apgadino mašiną“; viešais duomenimis buvo pavojingas lietus (http://www.meteo.lt/lt/2020-birzelio-antras), nustatytas didžiausias vėjo greitis buvo iki 20,0 m/s, kurio stiprumas pagal Boforto skalę yra vertinamas net 9 balais (https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/audra-vilniuje-varte-medzius-eisma-stabde-vandeniu-uztvindyti-keliai-56-1336202), prie atsiliepimo pridedama pažyma apie hidrometeorologines sąlygas patvirtina, jog Įvykio dieną buvo pasiekti pavojingų meteorologinių reiškinių (vėjo ir lietaus) rodikliai, nurodyti 2020 m. lapkričio 25 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakyme Nr. V-80 „Dėl pavojingų meteorologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“). Teigia, jog transporto priemonės valdytojo veiksmai patvirtina jo kaltę, kuri didele dalimi kilusi dėl jo neatsargių tyčinių veiksmų, žala nebūtų atsiradusi, jei transporto priemonės valdytojas būtų laikęsis bendros pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai, priemonės valdytojo veiksmai turi būti traktuojami kaip didelis neatsargumas. Teigia, jog tuo pagrindu sumažintinas reikalaujamos žalos dydis arba atmestina reikalavimas dėl žalos priteisimo.

Taip pat teigia, jog Įvykis įvyko nenugalimos jėgos aplinkybėmis, 2022 m. birželio 20 d. vėjo greitis Vilniuje siekė iki 18 m/s, vėjas savo piką pasiekė apytiksliai 18 – 21 val. (tai patvirtina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pažyma apie hidrometeorologines sąlygas ir pareiškėjo prieduose pridėta medžiaga), dėl šio vėjo medis nuvirto ant automobilio. Nurodo, jog apie neįprastas oro sąlygas rašė ir žiniasklaida: „Audra Vilniuje vartė medžius, eismą stabdė vandeniu užtvindyti keliai“ (https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/audra-vilniuje-varte-medzius-eisma-stabde-vandeniu-uztvindyti-keliai-56-1336202 ), „Lietuvą siaubusi audra medžius vertė vieną po kito, traiškė automobilius“ (https://www.lrytas.lt/gamta/gamtaorai/2020/06/20/news/svilinusi-karsti-lietuvoje-pakeite-audra-vilniu-nuplove-liutis-dangu-caize-zaibai-lydejo-krusa-15344108 ). Teigia, jog žalą sukėlus nuvirtusiam medžiui, kuris įvykio dieną galėjo lūžti dėl nurodyto pavojingo meteorologinio reiškinio, atsakovė sukeltų padarinių negalėjo numatyti ar kontroliuoti, todėl civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu netaikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pagrindu arba vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas, prašo sumažinti atlygintinos žalos dydį.

Dėl palūkanų nurodo, jog atsakovė neturi pareigos kompensuojamųjų palūkanų mokėti delikto atveju, pareiškėjui nepagrįstai delsiant pateikti ieškinį, taip pat palūkanos negali būti skaičiuojamos nuo Įvykio dienos. Teigia, kad šiuo atveju kompensuojamosios palūkanos nėra pagrįstos. Teigia, jog šiuo atveju Savivaldybė nei prievolės atlyginti pareiškėjai žalą, nei jos įvykdymo terminų neturėjo, žala kilo iš delikto, o ne sutartinių santykių, todėl toks reikalavimas priteisti palūkanas dėl neegzistuojančios prievolės neįvykdymo yra visiškai nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Dėl atsakovės teiginio, jog netiksli įvykio vieta arba jos neįmanoma nustatyti iš nuotraukų, nurodo, jog nuotraukos fone matosi namas, adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, jog šioje gatvės atkarpoje yra vienpusis eismas, todėl Automobilis priparkuotas būtent prie šio namo, nes tik kelio kairėje galima parkuoti mašinas, kitoje kelio pusėje stovi namas adresu (duomenys neskelbtini), kuri nurodyta kaip Įvykio vieta pranešime policijai. Nurodo, kad į įvykio vietą šalinti nuvirtusio medžio vyko tarnybų atstovai, kurie pašalino medį, kuris buvo visiškai uždaręs pravažiavimą, taigi savivaldybės tarnyboms buvo žinomas tikslus adresas. LNK televizijos komanda buvo atvykusi į Įvykio vietą, padarė video siužetą, kuriame aiškiai matoma Įvykio vieta (siužetas buvo rodomas įvykio dieną per LNK TV žinias). Taigi įvykio vieta konkreti ir aiški. Be to, įvykio metu buvo apgadinti ir kiti šalia stovėję automobiliai.

Dėl Savivaldybės teiginio, jog transporto priemonės valdytojas kaltas dėl prašomos žalos atsiradimo, nurodo, jog Automobilis buvo ir yra statomas įprastoje vietoje prie namų, savo gyvenamame kvartale. Pažymi, jog Automobilis buvo pastatytas prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), o ne po medžiu, kaip teigia savivaldybės atstovai. Teigia, jog abejoti, ar parkuoti Automobilį įprastoje vietoje nekilo, tam nebuvo pagrindo, nes iš Savivaldybės nebuvo gauta pranešimų, jog ši vieta nesaugi parkavimui. Nurodo, jog Įvykio dieną Automobilis stovėjo minėtoje vietoje dar neprasidėjus audrai. Pažymi, jog įspėjamųjų pranešimų, įskaitant ir siunčiamus į mobilųjį telefoną SOS pranešimus, negauta, o medis virto vos prasidėjus stichijai - smarkiam lietui ir gūsingam vėjui, kas leidžia daryti prielaidą, jog medis buvo neprižiūrėtas. Nurodo, jog medžių nepriežiūra yra didelė problema Užupyje, kaimynai nuolat prašo šalinti nesveikus medžius, kurie gali sugadinti jų turtą, namus, priestatus, kelia pavojų sveikatai ir gyvybei.

Byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurią pareiškėja patyrė atlygindama draudėjo turėtus turtinius nuostolius, kai 2020 m. birželio 20 d. automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė nulūžęs nuvirtęs medis ir jį apgadino.

2020 m. birželio 21 d. A. L. pateikė pranešimą draudimo bendrovei apie Įvykį (2020 m. birželio 20 d., 17 val. 25 min., (duomenys neskelbtini)), kurio metu automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas UAB „Luminor lizingas“, nuplėštas bamperis, nurodomomis aplinkybėmis – vėtros metu nugriuvo medis ir apgadino mašiną.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas 2020 m. liepos 1 d. raštu Nr. 544900-0851_1-003 „Dėl informacijos pateikimo žalos byloje Nr. 544900-0851_1-003“ informavo draudimo bendrovę, kad 2020 m. birželio 20 d. Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas įvykis ROIK 0120000324559, kad 2020 m. birželio 20 d., adresu (duomenys neskelbtini), ant kelio ir automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. L., užkrito medis ir jį apgadino.

Draudimo bendrovė išmokėjo draudimo išmoką UAB „Mototoja“, atlygindama dokumentais patvirtintas remonto išlaidas, reikalingas atkurti įvykio metu buvusią transporto priemonės arba jos dalių vertę (žalos Nr. 544900-0851_1-003). Draudimo išmoka (2 061,71 Eur) išmokėta pagal Toyota įgalioto atstovo UAB Mototoja PVM sąskaitą faktūrą MOT Nr. 0136117 2 136,71 Eur sumai, atskaitant draudimo sutartyje numatytą išskaitą, t. y. paties draudėjo dalyvavimo nuostolių atlyginime dalį, taikomą draudimo išmokoms (75 Eur).

2020 m. rugpjūčio 18 d. draudimo bendrovė raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama sumokėti draudimo bendrovei išmokėtą draudimo išmoką (2 061,71 EUR) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio pagrindu.

Savivaldybei nepatenkinus pareiškėjos reikalavimo, draudimo bendrovė kreipėsi į teismą.

Į bylą pateikta 2023 m. gegužės 29 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-10 Mr)-B8-1508, kurioje nurodoma informacija apie vidutinį ir didžiausią vėjo greitį bei iškritusių kritulių kiekį Vilniaus aviacinės meteorologijos stoties duomenimis 2020 m. birželio 20 d. (kritulių iki 21 val. nebuvo, nuo 21 val. 29,5 mm; vidutinis vėjo greitis 1-4 m/s, o 18 val. 6 m/s; didžiausias vėjo greitis nuo 4 iki 6 m/s, nuo 18 iki 21 val. 18 m/s). Nurodoma, jog pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklis pasiekiamas, kai didžiausias vėjo greitis nuo 15 iki 27,9 m/s ir smarkaus lietaus – kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 15-49,9 mm.

Ginčo teisinius santykius dėl žalos atlyginimo reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, taip pat želdinių priežiūrą reguliuojantys teisės aktai.

CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją) 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011).

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. CK 6.271 str. 4 d. įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT 2005-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005; LVAT 2010-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1355/2010).

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena.

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (redakcija, galiojusi įvykio metu) 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas. Želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos (Želdynų įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Taigi teisinis reguliavimas patvirtina, kad atsakovė – Vilniaus miesto savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad šalia (duomenys neskelbtini) augęs (-ę) medis (-iai) , nepriklausantis (-ys) privačiai teritorijai, Vilniuje, būtų inventorizuotas (-i), stebimas (-i) ir nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.