Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. ir nuteistojo E. Š. gynėjo advokato Edmundo Jankaičio apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo – 2021 m. birželio 23 d.

Į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. iki 2021 m. birželio 23 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta kardomoji priemonė – suėmimas.

E. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo – 2021 m. birželio 23 d.

Į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. iki 2021 m. birželio 23 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta kardomoji priemonė – suėmimas.

Priteista iš E. D. ir E. Š. solidariai 3 595,78 Eur (trys tūkstančiai penki šimtai devyniasdešimt penki eurai 78 centai) Valstybinės ligonių kasos naudai už R. U. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. E. Š. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, Valstybinės ligonių kasos naudai iš atsakovės D. Š. priteista subsidiariai 1 797,89 Eur žalai atlyginti, nustatant, kad ši atsakovės D. Š. pareiga pasibaigia, kai E. Š. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Priteista iš E. D. 648,18 Eur (šeši šimtai keturiasdešimt aštuoni eurai 18 centų) proceso išlaidų valstybės naudai.

Taip pat išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. Š. ir E. D. nuteisti už tai, kad 2020 m. rugsėjo 21 d., laikotarpiu nuo 3 valandos iki 10.15 valandos, namuose, priklausančiuose nukentėjusiajam R. U., adresu: (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu, R. U. vengiant kartu su jais vartoti alkoholį, bendrais veiksmais, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. U., kelių valandų laikotarpyje suduodami bendrai R. U. daugybinius smūgius kumščiais, keptuve, puodu, kėde ir kitais kietais bukais daiktais į galvą, į krūtinės-pilvo sritį ir kitas kūno vietas, intensyviu mušimu ir daugybiniais sužalojimais sukeldami R. U. didelį fizinį skausmą bei kančias, padarė jam daugybinius sužalojimus, ne mažiau kaip 30 trauminių poveikių, iš kurių ne mažiau kaip 8 tiesioginiais trauminiais poveikiais į galvą ir nemažiau kaip 10 trauminių poveikių krūtinės-pilvo sritį, ne mažiau kaip 12 trauminių poveikių į kitas kūno vietas, padarydami muštinę žaizdą kairio smilkinio srityje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, krūtinės dešinėje ir kairėje, krūtinės – klubo – sėdmens – šlaunies kairėje, odos nubrozdinimus kaktoje abipus, nosyje, kairiame žande, kairės ausies kaušelyje, dešiniame antakyje, krūtinės kairėje, kraujosruvas lūpų gleivinėse, viršugalvyje, kairio užausio srityje, pakaušio dešinėje, kairės akiduobės-smilkinio srityje, pilvo sienos ir krūtinės ląstos minkštuose audiniuose, nosies kaulų lūžį, kairio žandinio sinuso išorinės sienelės lūžį, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kaktinėse srityse abipus bei į skilvelius, pakraujavimus po voratinkliniu dangalu kairėje kaktinėje skiltyje, aplink smegenėles, dešiniųjų III-XI šonkaulių lūžius, kairiųjų V-XI šonkaulių lūžius, kairio inksto plyšimą su kapsulinę kraujosruvą, poodines kraujosruvas kairiame žaste, kairėje plaštakoje, kairėje blauzdoje, dešinio kirkšnies srityje, odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje, kairio peties srityje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, kairio klubo-sėdmens srityse, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje, dešinėje alkūnėje, dešiniame kelyje, dešinėje blauzdoje, ko pasėkoje nuo sužalojimų visumos ir šiuos sužalojimus lydėjusių komplikacijų R. U. mirus 2020 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, tokiu būdu itin žiauriai nužudė R. U..

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai, proceso dalyvių prašymai

2.1. Nuteistasis E. D. neginčija padarytos veikos, pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu. Nuteistasis savo parodymų nuo pirmos apklausos nekeitė, jie buvo nuoseklūs, jis padarė išvadas dėl savo nusikalstamos veikos ir ateityje laikysis įstatymų bei nedarys nusikalstamų veikų. Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta ir pasirengęs atlyginti padarytą žalą. Nuteistasis nusikalstamą veiką pripažino savanoriškai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažino visas esmines inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Taigi yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kurios pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino.

3.1. Nuteistasis E. Š. visiškai pripažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę. E. Š. teismo posėdžio metu nepripažino aplinkybės, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. U. vartojo siekdamas išreikšti jam neapykantą dėl seksualinės orientacijos, t. y. aplinkybės, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 13 punkte, kurią pirmosios instancijos teismas iš kaltinimo pašalino. Nuteistasis neneigė fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį, smūgių sudavimo į įvairias jo kūno vietas, tik nurodė, jog ne visas aplinkybes gerai prisimena. Dėl to yra teisinis pagrindas pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

3.2. Nuteistasis E. Š. yra jauno amžiaus, augo nepalankioje socialinėje aplinkoje, nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, jo socialinė branda nebuvo ir nėra pilnai susiformavusi ir tai pasireiškė jo teisme duotuose parodymuose. Iškart po įvykio jis nesuprato, kokias skaudžias ir negrįžtamas pasekmes sukėlė jo veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu, tokių pasekmių E. Š. nenorėjo ir nesitikėjo, jų suvokimui reikėjo laiko.

3.3. Pažymima, kad jau daugiau nei 10 mėnesių E. Š. laisvė apribota ir jo gyvenamoji vieta yra Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius – pataisos namai. Per tą laikotarpį nuteistasis suprato ir įvertino savo netinkamą elgesį, pasitaisė ir ateityje žada būti doras pilietis, laikytis visuomenėje priimtų taisyklių. Atsižvelgiant į teigiamas nuteistojo savybes ir jauną amžių, tikėtina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant mažesnę laisvės atėmimo bausmę.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji E. D. ir E. Š. bei jų gynėjos prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti ir sušvelninti nuteistiesiems paskirtas bausmes. Tuo tarpu prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. D. ir nuteistojo E. Š. gynėjo advokato Edmundo Jankaičio apeliaciniai skundai atmetami.

5. Apeliantai skunduose neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių ir jiems inkriminuotos veikos teisinės kvalifikacijos. Nuteistieji pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ginčija dėl jiems paskirtų per griežtų bausmių, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, pasisako tik dėl šių skunduose keliamų klausimų.

Dėl nuteistiesiems E. D. ir E. Š. paskirtų bausmių

6. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino nuteistųjų E. D. ir E. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jie prisipažino padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau šie apeliantų skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

7. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nustatoma, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Toks prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką turi būti savanoriškas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – lengvina kaltininko atsakomybę tik abi drauge (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2007, Nr. 2K-638/2010, Nr. 2K-106/2011, Nr. 2K-312-697/2016 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą, o ne pagal bendrus kaltininko pareiškimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-719/2019).

8. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes matyti, jog nuteistieji E. D. ir E. Š. formaliai pripažino faktines bylos aplinkybes, tačiau savo elgesį stengėsi pateisinti neblaivumu, be to, nuteistųjų parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs; atsakomybę jie bandė perkelti vienas kitam. Nuteistasis E. D. teisiamajame posėdyje nors deklaratyviai pareiškė, kad veiką pripažįsta, tačiau apklausiamas neigė, kad prisimintų smūgių sudavimą nukentėjusiajam R. U., nurodė, kad smurtavo vienas E. Š. (t. 5, b. l. 104; 111-113). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu E. D. dar teigė, kad sudavė nukentėjusiajam keptuve (ką nuosekliai parodė ir E. Š.), taip pat smūgiavo jam į veidą, tačiau gindamasis nuo peiliu jį puolančio nukentėjusiojo R. U. (t. 2, b. l. 115-117; 119-121); vėliau teisme parodė, kad versiją su peiliu išgalvojo kartu su E. Š. po įvykio (t. 5, b. l. 111-112). E. Š. teisiamojo posėdžio metu vertė dalį kaltės ant E. D., kad pastarasis galimai įvedė pagalį nukentėjusiajam į išangę, nors parodymų patikrinimo vietoje metu dar pripažino tai daręs pats; (t. 3, b. l. 85-87; t. 5, b. l. 113-114); šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu bei teisme parodė ir E. D.. Kita vertus, E. Š. teisme parodė, kad jam grįžus iš lauko E. D. jam pasakė, kad nukentėjusiojo buvo užpultas peiliu, kas pasak E. D. buvo nuteistųjų išgalvota versija. Byloje taip pat yra E. Š. laiškai E. D., kuriuose nuteistasis rašo, ką parodė apklausiamas, taip pat prašo E. D. „nekabinti jam kėdės“ (t. 2, b. l. 161-164). Iš šių duomenų visumos akivaizdu, jog tiek E. D., tiek E. Š. bandė sumenkinti savo nusikalstamus veiksmus, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks nuteistųjų prisipažinimas yra formalus ir nenuoširdus, jie savo elgesio nevertina kritiškai ir dėl jo neišgyvena. Esant šioms aplinkybėms, pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę nuteistųjų atsakomybę lengvinančia, nėra pagrindo.

9. Apeliaciniuose skunduose taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems E. D. ir E. Š. paskyrė pernelyg griežtas laisvės atėmimo bausmes, kurias prašoma sušvelninti. Apeliantų teigimu, skundžiamame nuosprendyje netinkamai įvertintos nuteistuosius charakterizuojančios aplinkybės. Su šiais apeliacinių skundų teiginiais teisėjų kolegija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas bausmių skyrimui (BK 41 straipsnis, 54 straipsnis), bei E. D. ir E. Š. paskyrė teisingas bausmes. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, ir apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tuomet, jeigu nuteistajam paskiriama aiškiai per griežta (arba aiškiai per švelni) bausmė.

10. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; kaltininko asmenybę; nusikalstamos veikos stadiją; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

11. Nusikalstama veika, įtvirtinta BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, už kurios padarymą E. D. ir E. Š. pripažinti kaltais ir nuteisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir už jos padarymą numatytas laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pirmosios instancijos teismas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą nuteistajam E. D. paskyrė laisvės atėmimą 10 metų, o E. Š., vadovaujantis BK XI skyriaus nuostatomis, paskyrė laisvės atėmimą 8 metams.

12. Apygardos teismas, nustatydamas E. D. ir E. Š. skirtinų bausmių dydžius, atsižvelgė, kad jų nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, nuteistieji veikė netiesiogine tyčia. Byloje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nusikalstama veika truko ilgą laiko tarpą ir ją nuteistieji, intensyviai smurtaudami, padarė esant kvalifikuojančiai nužudymą aplinkybei – itin žiauriai. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad nuteistasis E. Š. buvo šio nusikaltimo padarymo iniciatorius, nes jis pradėjo naudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. U.. Tuo tarpu nors nuteistasis E. D. smurtinių veiksmų neiniciavo, tačiau suprato jų pavojingumą ir pats mušė nukentėjusįjį.

13. Skiriant bausmes apygardos teismas tinkamai įvertinto ir nuteistųjų E. D. ir E. Š. asmenybes. Nuteistųjų E. D. ir E. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jų atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). E. D. (duomenys neskelbtini) nesigydė (3 t., b. l. 36), o E. Š. (duomenys neskelbtini) paslaugos teiktos nuo 2016 m., jam nustatyti mokymosi sugebėjimų bei emocijų sutrikimai, tačiau nėra duomenų, kad jis sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje (4 t., b. l. 73, 76). Abu nuteistieji yra teisti, tačiau inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu E. D. teistumas buvo išnykęs, o E. Š. nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui kitoje baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 67–69, 82–84). Taip pat abu nuteistieji bausti administracine tvarka (2 t., b. l. 70–76, 85–88). E. D. nevedęs, oficialiai niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio (2 t., b. l. 77–78), sistemingai vartoja alkoholį, ką patvirtina ir jo padaryti administraciniai nusižengimai. Nors E. Š. inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad jis sistemingai vartoja alkoholį ir daro įvairius teisės pažeidimus. 2021 m. gegužės 25 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) seniūnė J. Š. parodė, kad tiek E. D., tiek E. Š. pastoviai vartodavo alkoholį, o pastarasis taip pat vagiliavo, priekabiavo prie žmonių, nereagavo į pastabas (5 t., b. l. 105–106), ką patvirtina ir jo padaryti administraciniai nusižengimai: kabinėjimasis, smulkios vagystės, turto žalojimas. Kiti liudytojai teigė, kad E. D. neagresyvus, tačiau piktnaudžiauja alkoholiu. Šios nuteistuosius charakterizuojančios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nuteistieji linkę pažeidinėti įstatymus.

14. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. D. ir E. Š. bausmes pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, įvertino visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgęs į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, jiems už labai sunkaus nusikaltimo padarymą paskyrė sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, E. D. jos dydį nustatydamas mažesnį, negu sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis, o E. Š., įvertinus BK XI skyriaus nuostatas, – didesnį, negu sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis. Įvertinus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo E. D. ir E. Š. už nusikaltimą paskirtos laisvės atėmimo bausmės (jų dydžiai) yra neteisingos ar aiškiai per griežtos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistiesiems paskirtos bausmės yra adekvačios (proporcingos) padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistųjų asmenybių pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bausmės skyrimo taisykles, yra teisingai ir tinkamai individualizuotos, tad jų švelninti nėra pagrindo.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinių skundų motyvais keisti ar naikinti apygardos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

16. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, kad nuteistąjį E. D. ginti parinkta advokatė Žana Timaškova, o nuteistąjį E. Š. ginti parinkta advokatė Kristina Sandaraitė – Butvilienė (5 t., b. l. 177–178), kurios Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimis buvo paskirtos nuteistųjų gynėjomis (5 t., b. l. 181–182) ir dalyvavo teismo posėdžiuose apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliaciniame teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. spalio 11 d., 2021 m. spalio 27 d., 2021 m. lapkričio 5 d. pažymos dėl patirtų išlaidų, kuriomis prašoma iš nuteistojo E. D. priteisti 231,92 Eur, o iš E. Š. – 162 Eur už jiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

17. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2A-1-788/2021 ir kt.).

18. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo E. D. ir nuteistojo E. Š. gynėjo apeliacinius skundus, kurie atmesti. Nuteistiesiems skundžiamu nuosprendžiu paskirtos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės ir tai apsunkina jų galimybes sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikime nurodytas sumas antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidoms apmokėti, be to, nuteistieji nedirba, iš jų priteistas civilinis ieškinys. Įvertinus nuteistųjų E. D. ir E. Š. turtinę padėtį, priteisto civilinio ieškinio sumą, daroma išvada, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų asmenų padėtį, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą nuteistiesiems E. D. ir E. Š. apeliacinės instancijos teisme netenkinami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. D. ir nuteistojo E. Š. gynėjo advokato Edmundo Jankaičio apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų iš E. Š. ir E. D. išieškoti išlaidas, patirtas už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, netenkinti.