- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-09
- Bylos Nr.
- 1A-66-165/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-2-00164-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė, Svajūnas Knizleris, Elena Vainienė (pran.)
- Civilinis ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Algirdas Miškinis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Iš A. K. priteista (duomenys neskelbtini) bankui 101 366,57 Lt turinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteista už tai, kad būdama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „F. G.“ (į. k. duomenys neskelbtini), įmonės veiklos adresas duomenys neskelbtini), direktore ir vienintele akcininke, veikdama kaip UAB „F. G.“ direktorė, 2006-11-15 sudariusi su (duomenys neskelbtini) banku kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas kredito gavėjai bendrovei „F. G.“ suteikė 200 000 litų kreditą investiciniam projektui (duomenys neskelbtini) finansuoti ir kredito grąžinimui užtikrinti UAB „F. G.“ bankui įkeitusi už kredito lėšas įsigytą turtą – sveikatingumo ir sporto paslaugų įrangą pagal 2006-11-02 Įkeičiamų įrengimų ir įrankių sąrašą bei 2006-12-06 Įkeičiamos įrangos sąrašą, kuri buvo saugoma ir eksploatuojama UAB „F. G.“ veiklos adresu (duomenys neskelbtini), pagal Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1.2 punktą būdama atsakinga už bankui įkeisto turto tinkamą saugojimą ir eksploatavimą, įsipareigojusi be raštiško banko ir kredito gavėjo garanto sutikimo bankui įkeisto turto niekam daugiau neįkeisti ir neperleisti, nenuomoti ir / ar kitaip nesuvaržyti teisių į jį, pagal 2006-11-02 Įkeičiamų įrengimų ir įrankių sąrašą bei 2006-12-06 Įkeičiamos įrangos sąrašą būdama atsakinga už sąraše nurodytų įrengimų ir įrangos saugojimą, naudojimą pagal paskirtį, įsipareigodama, kad nurodyta įranga ir įrengimai nebus perleisti kitiems asmenims, pažeisdama Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1.2, 5.2.6.5, 5.2.6.11 punktus: kad kredito gavėjas įsipareigoja naudojimosi kreditu laikotarpiu be banko raštiško sutikimo neperleisti ir neišnuomoti tretiesiems asmenims Kredito gavėjo vykdomo verslo ar jo dalies, nekeisti vykdomos veiklos rūšies ir nedaryti esminių jos pakeitimų, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas darbo dienas informuoti banką apie įmonės pagrindinių akcininkų ketinimus perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti nuosavybės teisę į didesnį kaip 34 procentų įmonės įstatinio kapitalo akcijų paketą, 2010-06-11 sudariusi su Latvijos Respublikos piliečiu J. V. UAB „F. G.“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ji visas įmonės akcijas pardavė J. V., 2010 m. birželio mėn. 9–11 dienomis tyčia, neteisėtai, neatlygintinai perleido ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims jai 2006-11-15 Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei užimamų pareigų (UAB „F. G.“ direktorės) pagrindu patikėtą didelės vertės svetimą, priklausantį UAB „F. G.“, (duomenys neskelbtini) bankui įkeistą turtą – sveikatingumo ir sporto paslaugų įrangą, buvusią (duomenys neskelbtini), UAB „F. G.“ nuomotose prekybos centro (duomenys neskelbtini) patalpose:
spaudimo suolą gulint (įrengimo gamyklinis arba inventorinis Nr. 0601), 885 Lt vertės;universalų suolą (įrengimo gamyklinis arba inventorinis Nr. 0602), 1003 Lt vertės;universalų suolą (įrengimo gamyklinis arba inventorinis Nr. 0603), 1003 Lt vertės;horizontalų suolą (įrengimo gamyklinis arba inventorinis Nr. 0604), 578,20 Lt vertės;dvigalinį suolą kampu (įrengimo gamyklinis arba inventorinis Nr. 0605), 826 Lt vertės;suolą su atlošu (įrengimo gamyklinis arba inventorinis Nr. 0606), 649 Lt vertės;pilvo preso suolą (įrengimo gamyklinis arba inventorinis Nr. 0607), 885 Lt vertės;pilvo preso suolą, (įrengimo gamyklinis arba inventorinis Nr. 0608), 885 Lt vertės;horizontalų suolą nugarai (įrengimo gamyklinis arba inventorinis Nr. 0609), 885 Lt vertės;treniruoklį nugarai (įrengimo gamyklinis arba inventorinis Nr. 0610), 4248 Lt vertės;kojų treniruoklį gulint (įrengimo gamyklinis arba inventorinis Nr. 0611), 4130 Lt vertės;kojų treniruoklį sėdint (įrengimo gamyklinis arba inventorinis Nr. 0612), 4130 Lt vertės;kojų treniruoklį sėdint kampu (įrengimo gamyklinis arba inventorinis Nr. 0613), 3481 Lt vertės;blauzdų treniruoklį stovint (įrengimo gamyklinis arba inventorinis Nr. 0614), 1770 Lt vertės;treniruoklį sėdmenims (įrengimo gamyklinis arba inventorinis Nr. 0615), 4248 Lt vertės;kojų suvedimo treniruoklį (įrengimo gamyklinis arba inventorinis Nr. 0616), 4248 Lt vertės;treniruoklį „kojų mostai į šonus stovint“ (įrengimo gamyklinis arba inventorinis Nr. 0617), 4130 Lt vertės;stovą štangutėms (įrengimo gamyklinis arba inventorinis Nr. 0618), 578,20 Lt vertės;stovą štangos svoriams „Eglutė“ (įrengimo gamyklinis arba inventorinis Nr. 0619), 295 Lt vertės;stovą štangos svoriams „Eglutė“ (įrengimo gamyklinis arba inventorinis Nr. 0620), 295 Lt vertės;stovą hanteliams (įrengimo gamyklinis arba inventorinis Nr. 0621), 826 Lt vertės;treniruoklį pečiams–kojoms „smito staklės“ (įrengimo gamyklinis arba inventorinis Nr. 0622), 4130 Lt vertės;treniruoklį pečiams–kojoms „smito staklės“ (įrengimo gamyklinis arba inventorinis Nr. 0623), 4130 Lt vertės;treniruoklį pečiams sėdint (įrengimo gamyklinis arba inventorinis Nr.0624), 4248 Lt vertės;treniruoklį krūtinei sėdint (įrengimo gamyklinis arba inventorinis Nr. 0625), 4248 Lt vertės;kvadratų sistemą (įrengimo gamyklinis arba inventorinis Nr. 0626), 14 160 Lt vertės;pilvo preso stakles (įrengimo gamyklinis arba inventorinis Nr. 0627), 4130 Lt vertės;treniruoklį nugaros plėšimui (įrengimo gamyklinis arba inventorinis Nr. 0628), 4366 Lt vertės;hantelių komplektą su stovu (įrengimo gamyklinis arba inventorinis Nr. 0629), 1180 Lt vertės;hantelių komplektą iki 30 kg (įrengimo gamyklinis arba inventorinis Nr. 0630), 2976 Lt vertės;štangų strypų komplektą (įrengimo gamyklinis arba inventorinis Nr. 0631), 1239 Lt vertės;štangų svorių komplektą (įrengimo gamyklinis arba inventorinis Nr. 0632), 5310 Lt vertės;„akuaviva“ ekraną (įrengimo gamyklinis arba inventorinis Nr. 0503), 2000 Lt vertės;spalvotą apšvietimą infraraudonųjų spindulių pirčiai (įrengimo gamyklinis arba inventorinis Nr. 0505), 1000 Lt vertės;tropinį dušą (įrengimo gamyklinis arba inventorinis Nr. 0508), 8000 Lt vertės; garinę pirtį „Terma“ (įrenginio gamyklinis arba inventorinis Nr. 0501), 25 000 Lt vertės;sauną „Klafs 6000“ (įrenginio gamyklinis arba inventorinis Nr. 0502), 25 000 Lt vertės;infraraudonųjų spindulių pirtį (įrenginio gamyklinis arba inventorinis Nr. 0504), 8000 Lt vertės;„jacuzzi“ mini baseiną „Alimija Experience“ (įrenginio gamyklinis arba inventorinis Nr. 0506), 30 000 Lt vertės; šildomą gultą (įrenginio gamyklinis arba inventorinis Nr. 0507), 1000 Lt vertės,
iš viso įrengimų bendros 190 095,40 Lt vertės, tai yra tyčia, neteisėtai, neatlygintinai iššvaistė jai patikėtą didelės vertės svetimą, UAB „F. G.“ priklausantį, (duomenys neskelbtini) bankui įkeistą turtą, taip padarydama (duomenys neskelbtini) bankui 190 095,40 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistoji A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nuosprendį ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl BPK 20 straipsnio normų pažeidimo, teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, neteisingo baudžiamojo įstatymo taikymo ir netinkamo nuosprendžio surašymo.
Šalies argumentai
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes neištyrė ir neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė jos parodymus, neįvertino liudytojo V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, o kitus parodymus vertino nenuosekliai ir tendencingai, rėmėsi tik ją (apeliantę) kaltinančiais duomenims ir nevertino ją teisinančių duomenų. Teismo nuosprendyje nėra tinkamų įrodymų vertinimo motyvų, neįvertintas civilinio teisinio delikto prioritetas, todėl teismo išvados neteisingos, nepagrįstos ir neatitinkančios faktinių bylos aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminis tyrimas byloje buvo neišsamus ir šališkas, buvo pažeistas rungimosi principas ir jos, kaip kaltinamosios, teisė į teisingą procesą. Ji ketino aktyviai bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, teikė įvairius prašymus, įrodymus, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai į juos reagavo neadekvačiai. Ji nurodė automobilio, išgabenusio turtą iš PC (duomenys neskelbtini) patalpų, valstybinius numerius, fotonuotraukas, 2010 m. spalio mėn. prašė iškviesti ir apklausti vairuotoją, išgabenusį turtą. Šis jos prašymas buvo įvykdytas tik 2011-03-11. Tokie pareigūnų veiksmai rodo, kad nebuvo siekiama surasti išgabento UAB „F. G.” turto dalies. Pagal vairuotojo K.Š. nurodytą adresą krata buvo atlikta tik 2011-05-23, tai taip pat patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiekė surasti turto. Ji 2011-06-15 teikė prokuratūrai prašymą išreikalauti pokalbių suvestines tarp teisininko ir akcijų pirkėjo ir 2011-06-16 gavo prokurorės pranešimą, kad jos prašymas iš dalies patenkintas, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie minėtų asmenų pokalbius telefonu. Prokuratūra netenkino ir neišėmė vaizdo įrašų iš VĮ „Registrų centras“, kuriame turėjo būti užfiksuoti asmenys (V. J. ir teisininkas), kurie kartu su ja (apeliante) buvo registruojant akcininko pasikeitimą viešame registre. Liudytojas J. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, jog jis susirašinėjo su UAB „F. G.” pirkėju, nauju akcininku 2010 m. birželio 15, 16, 17 dienomis ir pateikė susirašinėjimo elektroniniu paštu kopijas, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiėmė jokių priemonių, kad būtų nustatyti elektroniniai adresai, IP kodai, kurie leistų identifikuoti UAB „F. G.” turtą išvežę asmenys.
Šalies argumentai
Apeliantės teigimu, jos veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Ji nuteista už kreditavimo sutarties sąlygų pažeidimą, kuris, be to, kad yra ginčitinas, gali būti tik civilinių teisinių santykių deliktu. Tuo atveju, jei (duomenys neskelbtini) bankas teisėtų interesų ginimas taptų apsunkintas dėl įkeisto turto dalies netekimo, tai yra ne jos, o kitų asmenų kaltė. Ji, kaip fizinis asmuo, o ne kaip UAB „F. G.” direktorė, akcijų pirkimo - pardavimo sutartimi pardavė UAB „F. G.” akcijas. Šis sandoris buvo įregistruotas viešame registre ir naujasis akcininkas perėmė įmonei priklausantį turtą. Ji apie sandorį raštu informavo (duomenys neskelbtini) bankas Panevėžio filialo valdytoją J. B., t. y. laikėsi kredito sutarties sąlygų. Įmonės akcijas ji pardavė asmenims, kurie oficialiai ir viešai skelbėsi superkantys įmones, todėl net nenumanė, kad taip veikti gali nesąžiningi asmenys, kurie pasinaudodami teistų asmenų, tokių kaip J. V., paslaugomis, sudaro akcijų pirkimo - pardavimo sandorius ir net juos užsiregistruoja viešame registre - VĮ „Registrų centras“, palikdami asmens dokumento kopiją.
Teismas nepagrįstai rėmėsi antstolio M. J. 2010-06-15 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nes teisme buvo įrodyta, kad prie protokolo pridėtos fotonuotraukos darytos ne antstolio 2010-06-15, o UAB (duomenys neskelbtini) 2010-05-19.
Neteisinga yra teismo išvada, kad UAB „F. G.” buvo suteiktas 200 000 Lt kreditas. Apeliantė teigia, kad UAB „F. G.” realiai buvo suteiktas 182 718 Lt kreditas. Byloje liko nepašalinti prieštaravimai tarp liudytojos D. R. ir civilinės ieškovės atstovės parodymų dėl UAB „F. G.” suteikto kredito dydžio.
Nepagrįsta teismo išvada, jog apeliantė iššvaistė ir įrangą, likusią PC (duomenys neskelbtini) patalpose. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad tropinis dušas, šildomas gultas, garinė pirtis „Terma“ ir minibaseinas yra likę minėtose patalpose ir negalėjo būti fiziškai atskirti ir išgabenti.
Teismas nesiaiškino neva iššvaistyto turto vertės pagrįstumo. Apeliantė pastebi, kad skirtinguose bylos dokumentuose nurodytos skirtingos jų vertės.
Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) banko naudai pagal Kredito sutartį buvo apdraudusi įkeičiamą bankui įrangą draudimo kompanijoje (duomenys neskelbtini) 198000 Lt sumai. Draudimo sutartis galiojo nuo 2010-04-08 iki 2011-04-07. Todėl nustačius nusikalstamus trečiųjų asmenų veiksmus, pasisavinant (duomenys neskelbtini) bankas naudai įkeistą turtą, ieškinys civilinio proceso tvarka galėjo būti pareikštas draudimo kompanijai (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) bankas į draudimo kompaniją nesikreipė. Tai patvirtina prie bylos medžiagos pridėtas dokumentas iš draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini). Šių duomenų teismas neįvertino ir nuosprendyje dėl civilinio atsakovo tinkamumo, esant draudimo sutartiniams santykiams tarp UAB „F. G.” ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) bankas, nepasisakė. Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu tapo žinoma, jog UAB (duomenys neskelbtini) išmokėjo dalį kompensacijos (duomenys neskelbtini) bankui - 57 700 Lt, o likusią dalį turėjo išmokėti po pusės metų, todėl tikėtina, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) banko interesai yra visiškai patenkinti, o teismo nuosprendžiu priteistas turtinės žalos atlyginimas iš apeliantės yra perteklinis, sudarantis pagrindą (duomenys neskelbtini) bankas nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Be to, apeliantės teigimu, iš jos, kaip fizinio asmens, nepagrįstai priteistas civilinis ieškinys su palūkanomis ir delspinigiais.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantės nuteistosios A. K. gynėjas prašė nuteistosios A. K. apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras ir civilinio ieškovo atstovė prašė nuteistosios A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios A. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Skundžiamas teismo nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas).
Nuteistoji A. K. apeliaciniame skunde prašo skundžiamą teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį. Tokį prašymą apeliantė argumentuoja ikiteisminio tyrimo šališkumu ir neišsamumu, netinkamu įrodymų vertinimu, netinkamai pritaikytu baudžiamuoju įstatymu ir neteisingai išspręstais civilinio ieškinio klausimais.
Dėl ikiteisminio tyrimo šališkumo ir neišsamumo
Apeliantė skunde teigia, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo šališkas ir neišsamus, buvo pažeistas rungimosi principas ir jos, kaip kaltinamosios, teisė į teisingą procesą.
Tokie apeliantės teiginiai atmestini, nes prieštarauja bylos medžiagai.
BPK 2 straipsnyje numatyta pareiga atskleisti nusikalstamas veikas tenka prokurorui ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms, kurios kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Ikiteisminio tyrimo duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, surenkami atliekant BPK numatytus tyrimo ir kai kuriuos procesinės prievartos veiksmus. Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai sprendžia kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus konkrečioje byloje atlikti, kad greitai ir išsamiai būtų atskleista nusikalstama veika ir nustatyti kalti asmenys. Proceso metu teisę reikšti prašymus, susijusius su procesiniais interesais, turi ir įtariamasis, jo gynėjas (BPK 21 ir 48 straipsniai). BPK 178 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įtariamasis, jo gynėjas turi teisę raštu prašyti prokurorą atlikti šio Kodekso 97 straipsnyje, XII ir XIV skyriuose numatytus veiksmus bei numatyta tokių prašymų realizavimo procedūra. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad įtariamojo teisė pateikti prašymus nėra absoliuti, nes jos įgyvendinimas priklauso nuo to, kiek pateikti konkretūs prašymai gali turėti įtakos bylos aplinkybių tyrimo išsamumui. Prokuroras privalo apsvarstyti įtariamojo pateiktus prašymus ir, išsiaiškinęs, ar jie turi reikšmės išsamiam bylos aplinkybių ištyrimui, priimti dėl jų atitinkamus sprendimus (BPK 178 straipsnio 2 dalis).
Iš bylos medžiagos matyti, kad įtariamoji A. K. ikiteisminio tyrimo metu teikė prokurorei prašymus atlikti įvairius ikiteisminio tyrimo veiksmus (4 t. 1-7; 16 b. l.) ir šie jos prašymai buvo išspręsti BPK 178 straipsnyje nustatyta tvarka (4 t. 8-9, 17-18 b. l.). Nuteistosios prašymu byloje buvo nustatytas automobilio vairuotojas, išgabenęs daiktus iš PC (duomenys neskelbtini) patalpų - liudytojas K. Š., jis buvo apklaustas, pagal jo parodymus buvo atlikti kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai: parodymo atpažinimas pagal nuotrauką, parodymų patikrinimas vietoje, krata. Įtariamosios prašymas - išreikalauti tarp teisininko L. L. ir jos akcijų pirkėjo 2010-06-01 pokalbių išklotines buvo motyvuotai atmestas, nurodant, kad išreikalauti įtariamosios nurodyto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-06-01 dienos pokalbių išklotines objektyviai nėra galimybės, kadangi jos nėra išsaugotos (4 t. 17-18 b. l.). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Elektroninių ryšių įstatymą (toliau – Įstatymas) abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo srauto duomenys gali būti saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo ryšio datos (Įstatymo 66 straipsnio 4, 5 ir 6 dalys), o Įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais ne ilgiau kaip 6 mėnesius papildomai. Įtariamosios prašymas – išreikalauti telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-06-11 dienos pokalbių išklotines buvo patenkintas ir byloje yra Panevėžio AVPK Operatyvinės veiklos biuro atsakymas dėl informacijos pateikimo, iš kurio matyti, kad duomenų apie telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimą nuo 2010-12-16 iki 2011-06-16 negauta (4 t. 35, 36 b. l.). Įtariamosios prašymas dėl 2010-06-11 vaizdo įrašų iš VĮ ,,Registrų centras“ išreikalavimo buvo tenkintas, tačiau vaizdo įrašai nebuvo gauti dėl objektyvių priežasčių - nustatyta, kad centro patalpų filmuoti įrašai laikomi tik 20 parų (3 t. 228 b. l.). Priešingai nei teigia apeliantė, byloje yra nustatyta kokiais elektroniniais adresais buvo bandoma susiekti su jos bendrovės akcijų pirkėju (byloje yra banko atstovo ir akcijų pirkėjo susirašinėjimo elektroniniu paštu duomenys ir juose nurodyti elektroninių laiškų siuntėjų ir gavėjų adresai), įtariamoji ikiteisminio tyrimo metu nustatyti pirkėjo IP adresą neprašė, ikiteisminio tyrimo pareigūnai atlikti tokį procesinį veiksmą būtinybės nenustatė.
Remiantis bylos medžiaga ir tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas aptariamoje byloje buvo atliktas išsamiai ir nešališkai, ikiteisminio tyrimo metu įtariamosios pateikti prašymai buvo išspręsti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, vien tai, kad ne visi įtariamosios prašymai buvo tenkinti, dar nereiškia, kad buvo pažeistas rungimosi principas (BPK 7 straipsnis).
Dėl įrodymų vertinimo
Apeliaciniame skunde nuteistoji teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, buvo šališkas. Teismas neištyrė visų bylos aplinkybių, įrodymus vertino, pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus, todėl padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
Tokie apeliantės teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad šioje byloje teismas išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tiesiogiai, išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos įrodymus (apklausė kaltinamąją, civilinio ieškovo atstovus, liudytojus, ištyrė rašytinius bylos įrodymus). Pirmosios instancijos teismui tiesiogiai tiriant įrodymus visi proceso dalyviai turėjo galimybę užduoti klausimus apklausiamiems asmenims, žinoti duodamus teisme jų parodymus, betarpiškai dalyvauti tiriant kitus įrodymus ir pareikšti dėl atliekamo tyrimo prašymus bei kitaip naudotis jiems numatytomis procesinėmis teisėmis ir jomis pasinaudojo. Todėl kaltinamosios teisės ir rungimosi principas, tiriant įrodymus pirmosios instancijos teisme, pažeisti nebuvo.
Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje, kaip reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, nuosekliai išdėstė teisiamajame posėdyje ištirtus tiek A. K. kaltinančius, tiek ją teisinančius įrodymus, pateikė jų vertinimo analizę ir remiantis ja padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl A. K. kaltumo padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismo išvados pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų ir teisme tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatė.
Dėl BK 184 straipsnio 2 dalies taikymo
BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą neteisėtai ir neatlygintinai, nesilaikydamas teisės aktais nustatytos turto perleidimo tvarkos perleidžia tretiesiems asmenims. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. Iššvaistymas gali būti padarytas ir tyčia, ir dėl neatsargumo.
Nagrinėjamoje byloje A. K. nuteista pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, už tai, kad tyčia, neteisėtai, neatlygintinai, pažeisdama Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1.2, 5.2.6.5, 5.2.6.11 punktuose nurodytas sąlygas, iššvaistė jai patikėtą didelės vertės svetimą, UAB „F.G.“ priklausantį, (duomenys neskelbtini) bankas įkeistą 190 095,40 Lt vertės turtą, taip padarydama (duomenys neskelbtini) bankui 190 095,40 Lt turtinę žalą.
Nuteistoji A. K. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę, teigdama, kad jos veikoje nėra BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, ir prašo ją išteisinti.
Toks apeliantės prašymas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2006-11-15 (duomenys neskelbtini) bankas (toliau – Bankas), atstovaujamas J. B., ir UAB „F. G.“, atstovaujama A. K., sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kreditavimo sutartis; Sutartis), pagal kurią Bankas kredito gavėjai UAB „F. G.“ suteikė 200 000 litų piniginių lėšų kreditą investicinio projekto (duomenys neskelbtini) finansavimui su grąžinimo terminu 2011-11-13. Pagal Kreditavimo sutarties 4.1.1.1. ir 4.1.1.2. punktus tinkamam sutarties įvykdymui užtikrinti, kredito gavėjas - UAB „F. G.“ Bankui įkeitė už kredito lėšas įsigytą įrangą pagal 2006-11-02 aprašą (32 vnt.) (1 t. 46-47 b. l.) ir 2006-12-06 aprašą (9 vnt.) (1 t. 48 b. l.), esančią (duomenys neskelbtini). Pagal Kreditavimo sutarties 4.1.2. punktą kredito gavėjas UAB „F. G.“ įsipareigojo niekam daugiau neįkeisti ir neperleisti, nenuomoti ir/ar kitaip nesuvaržyti teisių į Bankui įkeistą turtą be raštiško Banko sutikimo. Pagal Sutarties 5.2.6.5. ir 5.2.6.11. punktus kredito gavėjas papildomai įsipareigojo be Banko raštiško sutikimo: neperleisti ir neišnuomoti tretiesiems asmenims kredito gavėjo vykdomo verslo ar jo dalies, nekeisti vykdomos veiklos rūšies ir nedaryti esminių jos pakeitimų (Sutarties) bei nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, informuoti banką apie įmonės pagrindinių akcininkų ketinimus perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti nuosavybės teisę į didesnį kaip 34 procentų įmonės įstatinio kapitalo akcijų paketą. 2007-01-29 buvo sudarytas įkeitimo sandoris, pagal kurį 2006-11-15 Sutarties su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais vykdymo užtikrinimui skolininkas ir įkeitimo objekto savininkas UAB „F. G.“, atstovaujama direktorės A. K., įsipareigojo įkeičiamo objekto neperleisti, neįkeisti ar kitaip neapriboti savo teisių į šį turtą be raštiško kreditoriaus sutikimo. Įkeitimo lakštas pasirašytas A. K. ir notariškai patvirtintas (1 t. 43-45 b. l.).
Sudarius Kreditavimo sutartį ir įkeitimo sandorį tarp UAB „F. G.“ ir (duomenys neskelbtini) banko atsirado sutartiniai santykiai. Tačiau tokie santykiai galioja tol, kol sutarties šalys laikosi sutarties sąlygų. Esant tam tikroms sąlygoms civiliniai teisiniai santykiai gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą tokiais atvejais rodo sąlygos, susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningais neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį, sumenkina kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis (Nr. 2K-7-388/2007).
Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, kad tarp UAB „F. G.“ ir AB (duomenys neskelbtini) banko susiklostę civiliniai teisiniai santykiai transformavosi į baudžiamuosius teisinius santykius ir tokio transformavimosi priežastimi buvo neteisėti A. K. veiksmai, kurie padarė Kreditavimo sutarties vykdymą neįmanomą, o kredito davėjo pažeistų teisių atkūrimas civilinės teisės priemonėmis tapo problemiškas.
UAB „F. G.“ ir (duomenys neskelbtini) bankui sudarius Kreditavimo sutartį ir UAB „F. G.“ įkeitus Bankui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą – įrengimus, UAB „F. G.“ dėl Bankui įkeisto turto turėjo Sutarties ir Įkeitimo lakšto teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, o A. K., būdama bendrovės direktore ir vienintele akcininke, buvo materialiai atsakinga už Bankui įkeistą turtą, todėl jai šis turtas buvo patikėtas svetimas turtas.
Byloje nustatyta, kad A. K., būdama vienintele UAB „F. G.“ akcininke ir įmonės direktore, pardavė bendrovės akcijas kartu su bendrovei priklausančiu turtu tretiesiems asmenims be Banko raštiško sutikimo, tuo pažeidė Sutarties 4.1.2., 5.2.6.5. ir 5.2.6.11. punktuose numatytas sąlygas. Todėl tokie A. K. veiksmai vertinami kaip neteisėti. Dėl tokių neteisėtų nuteistosios A. K. veiksmų atsirado teisiniai padariniai - nevykdoma Kreditavimo sutartis ir dėl to buvo pažeistos Banko kaip kredito davėjo teisės. Banko teisių atkūrimas civilinės teisės priemonėmis tapo neįmanomas, nes dėl A. K. neteisėtų veiksmų buvo prarastas Bankui įkeistas kilnojamas turtas. Byloje nustatyta, kad A. K. 2010-06-11 sudarė UAB „F. G.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį su Latvijos piliečiu V. J. (1 t. 50-53 b. l.). Apie šį sandorį A. K. informavo Banką 2010-06-15, t. y. jau įvykus akcijų pirkimo – pardavimo sandoriui, nors pagal Kreditavimo sutarties sąlygas ji privalėjo informuoti Banką apie ketinimą parduoti akcijas ne vėliau kaip prieš 5 dienas ir tokiam sandoriui įvykdyti gauti Banko raštišką sutikimą. Be to, kad be Banko raštiško sutikimo buvo parduotos bendrovės akcijos, be Banko žinios ir raštiško sutikimo iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), buvo išmontuotas ir išgabentas Bankui įkeistas kilnojamas turtas – įrengimai, už kurių saugojimą, naudojimą pagal paskirtį, neišmontavimą ir nepakeitimą, o taip pat ir neperleidimą kitiems asmenims buvo atsakinga įmonės direktorė A. K. (1 t. 46-47,48 b. l.). Byloje nustatyta, kad Bankui įkeisto turto išmontavimas ir išgabenimas iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), buvo vykdomas nuo 2010-06-09 iki 2010-06-11, t. y. prieš pranešant Bankui apie UAB „F. G.“ akcijų pardavimą (Bankui apie akcijų pardavimą pranešta 2010-06-15). Šį faktą patvirtina bylos įrodymai. 2010-06-15 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra išsamiai nurodyta kokie daiktai, kokiu laiku buvo išmontuoti ir išgabenti iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (2 t. 104-107 b. l.). Apeliantė ginčija šį įrodymą, teigdama, kad prie 2010-06-15 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo esančios fotonuotraukos darytos ne antstolio 2010-06-15, o 2010-05-19 UAB (duomenys neskelbtini) atstovų ir tai patvirtina UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas patalpų perdavimo priėmimo aktas su fotonuotraukomis (4 t. 160-213 b. l.). Teisėjų kolegija, teismo posėdyje ištyrusi 2010-05-19 UAB (duomenys neskelbtini) atstovų pateiktą patalpų perdavimo - priėmimo aktą su fotonuotraukomis, jį palyginusi su 2010-06-15 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir prie jo pridėtomis nuotraukomis, konstatuoja, kad iš tiesų abiem atvejais fotonuotraukos yra vienodos, tačiau ši aplinkybė nepaneigia antstolio surašytame protokole užfiksuotų faktinių aplinkybių dėl UAB ,,F. G.“ įrangos išmontavimo ir išnešimo iš patalpų, nes šią aplinkybę patvirtina ir kiti bylos įrodymai: 2010-06-11 UAB ,,F. G.“ ilgalaikio turto perdavimo ir pakrovimo išvežimui aprašas, pasirašytas pačios A. K. (3 t. 115-119 b. l.), liudytojų J. G. (buvusios N.), M. J., K. Š. parodymai ir kiti rašytiniai bylos įrodymai, kurie yra išsamiai aptarti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Taigi paminėti bylos įrodymai patvirtina, kad Banko atstovams 2010-06-15 sužinojus apie UAB ,,F. G.“ akcijų pardavimą, Bankui įkeisto turto – įrengimų Įkeitimo lakšte nurodytoje jų buvimo vietoje jau nebuvo, nes jie buvo išvežti. Apeliantė skunde teigia, kad ne visa įranga, buvusi PC (duomenys neskelbtini) patalpose, buvo išgabenta, kad kai kurie įrengimai (tropinis dušas, šildomas gultas, garinė pirtis „Terma“, minibaseinas) liko minėtose patalpose, nes negalėjo būti fiziškai atskirti ir išgabenti. Toks apeliantės teiginys paneigtas 2010-06-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame nurodyta, kad 2010-06-30 nuvykus (duomenys neskelbtini), į prekybos centrą (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad toje vietoje, kur buvo įsikūręs sporto klubas „F. G.“, patalpos yra tuščios (t. 1, b. l. 49). Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į apeliantės 2010-06-11 pasirašytą UAB ,,F. G.“ ilgalaikio turto perdavimo ir pakrovimo išvežimui aprašo turinį, kuriame nurodyta, kad UAB ,,F.G.“ 2010-06-11 pakrovė 32 daiktus, tarp kurių yra: garinė pirtis, tropinis dušas, mini baseinas, šildomas gultas (3 t. 118-119 b. l.).
Apeliantės versija, kad ji UAB „F. G.“ akcijas kartu su visomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis pardavė Latvijos piliečiui V. J., kuris ir išsigabeno Bankui įkeistą kilnojamąjį turtą, nėra nauja. Ši nuteistosios versija buvo išsamiai ištirta pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, įvertinęs pačios nuteistosios, civilinio ieškovo atstovų bei liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiūros ir parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenis, daiktų apžiūros protokolo duomenis bei kitus bylos duomenis, motyvuotai konstatavo, kad nuteistosios versija neįtikinama. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir motyvams dėl nuteistosios A. K. pateiktos versijos vertinimo, ir dar kartą dėl tos pačios nuteistosios versijos nepasisako.
Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustatytos faktinės aplinkybės duoda pagrindą daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, kad A. K., būdama civilinių teisinių santykių subjektu, sąmoningai nevykdė Kreditavimo sutarties 4.1.2., 5.2.6.5. ir 5.2.6.11. punktuose numatytų įsipareigojimų, neteisėtai perleido UAB „F. G.“ akcijas ir Bankui įkeistą turtą tretiesiems asmenims, ir taip padarė Kreditavimo sutarties vykdymą neįmanomą, o kredito davėjo - Banko teisės atkūrimas dėl sąmoningų skolininko veiksmų tapo neperspektyvus, todėl laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atsirado baudžiamieji teisiniai santykiai. Todėl dėl pažeistų teisių gynimo pagrįstai buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas.
Byloje nustatyta, kad tarp nuteistosios A. K. veiksmų ir kilusių padarinių buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Būtent nuteistosios veiksmai, perduodant trečiajam asmeniui Bankui įkeistą turtą, tiesiogiai nulėmė tai, jog kilo padarinių – atsirado turtinė žala dėl prarastų Banko lėšų. Nuteistajai neperdavus turto trečiajam asmeniui, tokių padarinių nebūtų, todėl jos veiksmai buvo būtinoji sąlyga ir priežastis byloje nustatytiems padariniams kilti.
BK 184 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtinas jos požymis – turtinės žalos padarymas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. K. iššvaistė jai patikėtą didelės vertės svetimą, UAB „F. G.“ priklausantį, (duomenys neskelbtini) bankui įkeistą 190 095,40 Lt vertės turtą, padarydama (duomenys neskelbtini) bankui 190 095,40 Lt turtinę žalą.
Su tokia teismo išvada apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Bankui buvo įkeisti įrengimai, kurie yra nesunaudojami daiktai, t. y. tokie, kurie naudojami pagal paskirtį ilgą laiką iš esmės nepakeičia savo vertės ir paskirties. Nuteistajai A. K. inkriminuoto išvaistyto turto - įrengimų vertė nustatyta pagal 2006-11-02 apraše (32 vnt.) ir 2006-12-06 apraše (9 vnt.) nurodytas daiktų kainas (1 t. 46-47; 48 b. l.), minėti aprašai yra sudėtinė Įkeitimo lakšto dalis (1 t. 43-45 b. l.), o Įkeitimo lakštas yra neatskiriama Kreditavimo sutarties dalis (1 t. 28-33 b. l.). Byloje nustatyta, kad A. K. iššvaistyto turto vertė - 190095,40 Lt gerokai viršija BK 190 straipsnyje numatytą didelės vertės turto (250 MGL) ribą, todėl A.K. pagrįstai nuteista už jai patikėto didelės vertės svetimo turto išvaistymą.
Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, neatitinka faktinių bylos aplinkybių pirmosios instancijos teismo išvada dėl (duomenys neskelbtini) bankui padarytos turtinės žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. K. iššvaistė jai patikėtą 190 095,40 Lt vertės svetimą turtą, padarydama (duomenys neskelbtini) bankui 190 095,40 Lt turtinę žalą. Tačiau byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) bankui 190 095,40 Lt vertės turtas buvo įkeistas kaip piniginės prievolės pagal Kreditavimo sutartį įvykdymo garantas, todėl Bankui turtinė žala buvo padaryta dėl negrąžintos kredito sumos. Būtent tokio pobūdžio turtinę žalą pirmosios instancijos teisme nurodė civilinio ieškovo atstovė, dėl tokios turtinės žalos padarymo (duomenys neskelbtini) bankas byloje pareiškė civilinį ieškinį 159 066,67 Lt sumai (1 t. 64 b. l.). Taigi šioje byloje išvaistyto turto vertė ir (duomenys neskelbtini) bankui padaryta turtinė žala nesutampa, todėl skundžiamas teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu. Susiaurėjus nuteistosios A. K. kaltinimo apimčiai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Turto iššvaistymas gali būti padarytas tyčia (tiek tiesiogine, tiek netiesiogine) ir dėl neatsargumo. Pirmosios instancijos teismas A. K. veikoje nustatė tiesioginės tyčios rūšį. Turto iššvaistymo atveju, esant tiesioginei tyčiai, kaltininkas supranta, kad neteisėtai neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas neteks turto ir to nori. Nors apeliantė neigia savo kaltę, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad A. K., be Banko rašytinio sutikimo sudarydama akcijų pirkimo - pardavimo sutartį ir perduodama tretiesiems asmenims Bankui įkeistą turtą, aiškiai suvokė, kad veikia nesilaikydama su Banku sudarytos Kreditavimo sutarties sąlygų ir priešingai kreditoriaus interesams, tai suvokdama, numatė, kad dėl to Bankas gali patirti turtinės žalos ir norėjo bei siekė tokią turtinę žalą padaryti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas (BK 184 straipsnio 2 dalis) A. K. padarytai veikai pritaikytas tinkamai, todėl tenkinti apeliantės prašymą – panaikinti teismo nuosprendį ir ją išteisinti – nėra teisinio pagrindo.
Baudžiamasis įstatymas už turto išvaistymą (BK 184 straipsnio 2 dalis) numato laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų.
Nuteistajai A. K. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. A. K. padarė baigtą, tyčinį, sunkų nusikaltimą; nenustatyta nuteistosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių; (duomenys neskelbtini) bankas padaryta didelė turtinė žala, kuri neatlyginta. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, taip pat proceso trukmę, nuteistajai paskyrė bausmę, artimą minimaliai BK 184 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytai bausmės ribai. Nuteistajai paskirta bausmė atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus. Teisėjų kolegija nelaiko, kad paskirta bausmė dėl padarytos veikos būtų aiškiai per griežta ar neteisinga.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Turtine žala laikoma tokia žala, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Negautos pajamos taip pat laikomos civilinio ieškinio dalyku. Tokia nuostata yra suformuluota CK 6.249 straipsnyje, pagal kurią žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (kasacinės nutartys 2K-254/2009, 2K-7-35/2011, 2K–173/2013).
Nagrinėjamoje byloje civilinį ieškinį 159 066,67 Lt sumai pareiškė (duomenys neskelbtini) bankas. Tokį ieškinį civilinis ieškovas pagrindė tuo, kad neteisėtais A. K. veiksmais (duomenys neskelbtini) bankui buvo padaryta 159 066,57 Lt turtinė žala, kurią sudaro: negrąžinta kredito suma - 155 400 Lt, nesumokėtos palūkanos - 3106,37 ir delspinigiai - 560,20 Lt (1 t. 64 b. l.).
Pirmosios instancijos teisme civilinio ieškovo atstovė V. M. paaiškino, kad UAB „F. G.” buvo suteiktas 200 000 Lt kreditas, tačiau realiai projektui įgyvendinti buvo panaudota 182 718 Lt suma, todėl UAB „F. G.” negražinto kredito dalis buvo paskaičiuota nuo realiai bendrovei suteiktos kredito sumos (iš 182 718 Lt išminusavus UAB „F. G.” grąžintą paskolos dalį - 27 318 Lt, UAB „F. G.” negrąžinta kredito dalis sudaro - 155 400 Lt). Taip pat civilinio ieškovo atstovė informavo teismą, kad dalis UAB „F. G.” negrąžintos paskolos – 57 700 Lt buvo padengta UAB (duomenys neskelbtini) lėšomis, todėl (duomenys neskelbtini) bankas sumažino civiliniame ieškinyje nurodytą bankui padarytą turtinę žalą nuo 159 066,57 Lt iki 101 366,57 Lt ir palaikė tokio dydžio civilinį ieškinį (5 t. 159 b. l.). Pirmosios instancijos teismas būtent tokio dydžio civilinį ieškinį ir patenkino.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi civilinio ieškovo atstovė V. M. patvirtino, kad Bankui turtinė žala neatlyginta ir sudaro 101 366,57 Lt sumą (6 t. 49-50 b. l.).
Apeliantė skunde teigia, kad teismui nustačius nusikalstamus trečiųjų asmenų veiksmus, pasisavinant (duomenys neskelbtini) bankas įkeistą turtą, ieškinys civilinio proceso tvarka galėjo būti pareikštas draudimo kompanijai (duomenys neskelbtini), kurioje ji buvo apdraudusi Bankui įkeistą turtą. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra nuteistosios A. K. nusikalstamos veikos padarymas ir dėl jos kilusi žala. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad A. K. pagrįstai pripažinta kalta dėl (duomenys neskelbtini) banko turto – piniginių lėšų praradimo, iš jos pagrįstai priteistas ir civilinis ieškinys.
Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės skundo teiginys, kad iš jos, kaip fizinio asmens, nepagrįstai priteistas civilinis ieškinys su palūkanomis ir delspinigiais. Kaip minėta, į turtinės žalos sąvoką įeina ne tik nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala, bet ir dėl padarytos nusikalstamos veikos negautos pajamos. Iš Kreditavimo sutarties turinio matyti, kad joje buvo iš anksto susitarta ne tik dėl suteikto kredito sumos, bet ir dėl palūkanų normos, taikomos sutarties galiojimo metu, taip pat numatytas delspinigių dydis netesybų atveju (1 t. 28- 33 b. l.). Taigi civilinio ieškovui priteistos palūkanos ir delspinigiai buvo iš anksto numatytos ir realiai tikėtinos gauti pinigų sumos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų nuteistosios veiksmų, todėl jos yra civilinio ieškovo negautos pajamos (netiesioginiais nuostoliais) ir pagrįstai priteistos iš nuteistosios A. K. civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) bankas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nuosprendį pakeisti:
nustatyti, kad A. K. iššvaistė jai patikėtą didelės vertės svetimą, UAB „F. G.“ priklausantį, (duomenys neskelbtini) bankui įkeistą 190 095,40 Lt vertės turtą, padarydama (duomenys neskelbtini) bankui 46 068,86 € (159 066,57 litų) turtinę žalą.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.