Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei O. S., atsakovo H. B. atstovui advokatui V. M., nedalyvaujant atsakovui H. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui H. B. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštu ieškiniu atsakovui H. B. prašo išspręsti šalių ginčą dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, mokėjimo ir pripažinti, kad ieškovė tinkamai išmokėjo atsakovui darbo užmokestį ir dienpinigius už komandiruotės laikotarpį nuo 2024 m. spalio 19 d. iki 2024 m. lapkričio 26 d., taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė nesutinka su Darbo ginčų komisijos 2025 m. vasario 19 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-1757/2025 (toliau tekste – Sprendimas), kuriuo Darbo ginčų komisija (toliau tekste – DGK) nutarė išieškoti iš ieškovės atsakovo naudai 1972,73 Eur nesumokėtą darbo užmokestį ir dienpinigius už komandiruotės laikotarpį nuo 2024 m. spalio 19 d. iki 2024 m. lapkričio 26 d. Šalys 2023 m. vasario 20 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį (toliau tekste – Darbo sutartis), kuria atsakovas buvo priimtas dirbti ieškovės bendrovėje (duomenys neskelbtini), nustatant atsakovui 1524,60 Eur (neatskaičius mokesčių) mėnesinį darbo užmokestį ir 8 darbo valandų per dieną ir 40 darbo valandų per savaitę darbo laiko normą. Laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 18 d. iki 2024 m. lapkričio 25 d. atsakovas buvo tarnybinėje komandiruotėje iš viso 39 dienas, t. y. spalio mėnesį – 14 dienų, iš kurių dirbo 11 dienų, lapkričio mėnesį – 25 dienas, iš kurių dirbo 20 dienų. Iš viso už 2024 metus atsakovui buvo priskaičiuotas 13107,26 Eur darbo užmokestis, su atsakovu pilnai atsiskaityta ir jam sumokėta 13633,43 Eur suma. Būnant atsakovui komandiruotėje užsienyje, jam buvo mokami 50 proc. dydžio dienpinigiai nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto maksimalaus dienpinigių dydžio vykstant į konkrečias užsienio valstybes. Atsakovas per visą Darbo sutarties galiojimo laikotarpį nereiškė pretenzijų ieškovei dėl sumažintos dienpinigių normos, tad atsakovas šiai sąlygai dėl dienpinigių normos pritarė ir įsipareigojo jos laikytis. Ieškovė tinkamai ir pilnai kompensavo atsakovui visas jo patirtas pagrįstas tarnybinės komandiruotės išlaidas, tad su atsakovu buvo tinkamai atsiskaityta ir išmokėtos visos jam priklausančios su darbo santykiais susijusios sumos.

3. Ieškovės atstovė patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, paaiškindama, kad nėra šalių ginčo dėl darbo užmokesčio dydžio, bet DGK nurodė, kad ieškovė nesumokėjo atsakovui už viršvalandinį darbą bei nepagrįstai mokėjo 50 proc. dydžio dienpinigius. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini), jam buvo taikyta suminė darbo laiko apskaita, atsakovo darbo laikas neviršijo 40 valandų per savaitę arba 160 valandų per mėnesį. Atsakovas faktiškai nedirbo viršvalandžių, nebuvo nurodymo dirbti viršvalandžius, už atliktą darbą su atsakovu atsiskaityta tinkamai, skolų už dirbtus praėjusius laikotarpius nebuvo. Darbo užmokestis buvo mokamas pagal tachografo duomenis, Su atsakovu buvo aiškiai susitarta dėl dienpinigių dydžio, kad bus mokami 50 proc. dydžio dienpinigiai, kadangi išvykusiam į komandiruotę atsakovui buvo sudarytos sąlygos pavalgyti, atlikti buities poreikius, lengvatos buvo (duomenys neskelbtini), kurioje yra ieškovės bazė. Atsakovas buvo pasirašytinai supažindintas su dienpinigių mokėjimo tvarka, savo parašo neginčijo, niekada nereiškė pretenzijų dėl dienpinigių. Prašo tenkinti ieškinį, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, nurodydamas, kad ieškovė neatsiskaitė tinkamai su atsakovu už dirbtą laikotarpį nuo 2024 m. spalio 19 d. iki 2024 m. lapkričio 26 d., taip pat neatsiskaitė su atsakovu jo atleidimo iš ieškovės bendrovės metu. Atsakovui nebuvo išmokėtas darbo užmokestis už viršvalandžius, kadangi atsakovas 2024 m. spalio 21-24, 29, 30 dienomis, lapkričio 4, 5, 7, 13, 23 ir 25 dienomis dirbo viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) 8 valandų laiko trukmę, už šį viršvalandinį darbą atsakovui nebuvo sumokėta. Per visą Darbo sutarties galiojimo laikotarpį iškovė niekada nebuvo pateikusi atsakovui oficialių algalapių, todėl atsakovas nežinojo apie jam nesumokėtą darbo užmokestį už viršvalandinį darbą. Atsakovas nebuvo supažindintas su sumažinta 50 proc. dydžio dienpinigių norma, o ieškovės pateiktas dokumentas nepatvirtina, jog atsakovas su dienpinigių norma buvo supažindintas pasirašytinai, pasirašymo dieną atsakovas apskritai nebuvo Europos Sąjungos teritorijoje. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kokiais objektyviais kriterijais atsakovui buvo sumažinti dienpinigiai. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais, jog sumos, išmokėtos atsakovui iki 2024 m. spalio 15 d., taip pat turi būti įskaitytos į atsiskaitymo laikotarpį nuo 2024 m. spalio 19 d. iki 2024 m. lapkričio 26 d., kadangi Darbo sutarties 1.3 punkte numatyta, jog atlyginimas mokamas iki kito mėnesio 10-15 dienos, o avansas – 25-27 dienomis. Taigi, iki 2024 m. spalio 15 d. atsakovui sumokėtos sumos yra atsiskaitymas su atsakovu už 2024 m. rugsėjo ir ankstesnius mėnesius. Kadangi pasibaigus šalių darbo santykiams ieškovė neatsiskaitė tinkamai su atsakovu, ji turi mokėti atsakovui netesybas pagal Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalies nuostatas, šios netesybos priteistinos atsakovui iš ieškovės (b. l. 49-55).

5. Atsakovo atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškindamas, kad atsakovas niekada nėra gavęs algalapių iš ieškovės, o kadangi šalys buvo sutarusios dėl 75 Eur darbo užmokesčio už dieną mokėjimo, tokią sumą atsakovas ir gaudavo, ši suma apėmė tiek darbo užmokestį, tiek ir dienpinigius. 2024 m. spalio 24 dieną padarytas pavedimas yra atsiskaitymas su atsakovu už ankstesnius darbo mėnesius, pavedime nėra nurodyta už ką mokama. Šalys susitarė dėl 8 valandų darbo dienos, tad atsakovo viršvalandinis darbas, už kurį neatlyginta, sudaro 19 valandų. Atsižvelgiant į tai, kad minimalus valandinis atlygis 2024 metais buvo 5,65 Eur, todėl atsakovui neišmokėtas 56,67 Eur darbo užmokestis už viršvalandinį darbą (19 val. x 5,65 Eur/ 2). Atsakovas aiškino, kad 50 proc. dienpinigių normą mato pirmą kartą, jis nežino tos normos, nebuvo supažindintas su dienpinigių mokėjimo tvarka. Atsakovas parašo neginčija, tačiau nurodytą dieną dokumento nepasirašė. Būdamas komandiruotėje, atsakovas miegojo ir maistą gamino automobilio kabinoje. Gal (duomenys neskelbtini) ir yra ieškovės bazė, bet (duomenys neskelbtini) yra didelė ir nebūtinai užtikrinama galimybė (duomenys neskelbtini) nakvoti bazėje. Dienpinigius ieškovė skaičiavo, vadovaudamasi negaliojančiu norminiu aktu. Prašo atmesti ieškinį, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

6. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo išspręsti šalių ginčą dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, mokėjimo ir pripažinti, kad su atsakovu yra visiškai atsiskaityta. Atsakovas nesutinka su ieškiniu, nurodydamas, kad ieškovė tinkamai su juo neatsiskaitė ir liko skolinga, todėl turi sumokėti ir netesybas.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2023 m. vasario 20 d. sudarė Darbo sutartį Nr. 81 (toliau tekste – Darbo sutartis), kuria atsakovas (darbuotojas) įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) pareigas (1.2 punktas). Ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovui darbo užmokestį, kurio dydis yra lygus Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios algos (MMA) ir koeficiento 1,65 sandaugai. Dienpinigių norma nustatoma direktoriaus įsakymu ir negali būti mažinama daugiau negu 50 proc. Atlyginimas mokamas iki kito mėnesio 10-15 dienos, avansas – 25-27 dienomis (1.3 punktas). Nustatoma darbo laiko norma – 8 darbo valandos per dieną, 40 darbo valandų per savaitę (4 punktas). Darbo sutartis gali būti pakeista ar papildyta raštišku šalių susitarimu, išskyrus Darbo kodekse numatytus atvejus (12 punktas). Į bylą pateikta Darbo sutartis patvirtina, jog šalys pasirašė Darbo sutarties tekstą tiek lietuvių, tiek rusų kalba, kuri atsakovui yra suprantama.

Dėl ieškovės nesumokėto atsakovui darbo užmokesčio už viršvalandžius

8. Atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovė nesumokėjo atsakovui už 19 valandų viršvalandinį darbą, dirbtą 2024 m. spalio ir lapkričio mėnesiais, iš viso 56,67 Eur. Darbo sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad atsakovui nustatoma darbo laiko norma – 8 darbo valandos per dieną, 40 darbo valandų per savaitę. Iš į bylą pateiktų Darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, jog atsakovas 2024 m. spalio ir lapkričio mėnesiais dirbo tiek valandų: spalio 19 d. – 14 val., spalio 21 d. – 9,24 val., spalio 22 d. – 10,5 val., spalio 23 d. – 9,56 val., spalio 24 d. – 8,29 val., spalio 29 d. – 10,75 val., spalio 30 d. – 9,44 val., lapkričio 4 d. – 8,87 val., lapkričio 5 d. – 8,12 val., lapkričio 7 d. – 10,22 val., lapkričio 8 d. – 8,02 val., lapkričio 13 d. – 8,95 val., lapkričio 23 d. – 10,39 val., lapkričio 25 d. – 8,62 val. Įvertinus šalių Darbo sutartyje raštu susitartą 8 darbo valandų per dieną darbo laiko normą, spręstina, kad laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 19 d. iki 2024 m. lapkričio 26 d. atsakovas dirbo ieškovės bendrovėje 22,97 valandų viršvalandinį darbą, kuris nebuvo fiksuotas Darbo laiko apskaitos žiniaraščių galutinėse suvestinėse ir atsakovui apmokėtas. Pažymėtina, kad naktinis darbas buvo atskirai fiksuotas Darbo laiko apskaitos žiniaraščių galutinėse suvestinėse, todėl dėl naktinio darbo teismas papildomai nepasisako. Darbo sutarties 12 punkte šalys susitarė, kad Darbo sutartis gali būti pakeista ar papildyta raštišku šalių susitarimu, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių Darbo sutarties 4 punkto pakeitimą, jog šalys papildomai raštu susitarė dėl suminės darbo laiko apskaitos ir šiuo pagrindu atsakovo atžvilgiu pagrįstai buvo taikoma suminė darbo laiko apskaita. Darytina išvada, kad ieškovė tinkamai neatsiskaitė su atsakovu už viršvalandinį darbą ir liko jam skolinga.

Dėl ieškovės nesumokėto atsakovui darbo užmokesčio ir dienpinigių

9. Atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovė nesumokėjo atsakovui 1111,59 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių už darbą laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 19 d. iki 2024 m. lapkričio 26 d.

10. Darbo sutarties 1.3 punkte šalys susitarė, kad atlyginimas atsakovui mokamas iki kito mėnesio 10-15 dienos, avansas – 25-27 dienomis. Į bylą pateiktų atsakovo asmeninės sąskaitos bei Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių duomenys patvirtina, kad ieškovė paskaičiavo išmokėti atsakovui šias darbo užmokesčio ir dienpinigių sumas: už darbą 2024 m. spalio mėnesį – 956,20 Eur, už darbą 2024 m. lapkričio mėnesį – 1094,39 Eur, iš viso 2050,59 Eur (atskaičius mokesčius). Į bylą pateikti Lėšų pervedimo nurodymai, Mokėjimo pavedimai patvirtina, kad ieškovė pervedė atsakovui šias su darbo santykiais susijusias sumas: 2024 m. spalio 28 d. – 150 Eur, 2024 m. lapkričio 8 d. – 100 Eur, 2024 m. lapkričio 15 d. – 55 Eur, 2024 m. lapkričio 19 d. – 130 Eur, 2024 m. lapkričio 21 d. – 300 Eur, 2024 m. lapkričio 22 d. – 300 Eur, 2024 m. gruodžio 19 d. – 160 Eur, iš viso – 1195 Eur. Mokėjimo dokumentuose nurodyta, kad mokėjimai atlikti pagal darbo sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad pagal pateiktus duomenis už darbą 2024 m. spalio ir lapkričio mėnesiais ieškovė turėjo sumokėti atsakovui 2050,59 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių sumą, tačiau ieškovė pateikė mokėjimo dokumentus, patvirtinančius 1195 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių sumos atsakovui sumokėjimą, spręstina, jog ieškovė už darbą 2024 m. spalio ir lapkričio mėnesiais nesumokėjo atsakovui 855,59 Eur sumos.

Dėl atsakovui mokėtinų dienpinigių dydžio

11. Byloje kilęs šalių ginčas dėl dienpinigių procentų dydžio, kadangi ieškovė įrodinėja, jog ji pagrįstai mokėjo atsakovui sutartus 50 proc. dydžio dienpinigius, o atsakovas teigia, kad ieškovė turėjo atsakovo komandiruočių užsienyje metu mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius. Byloje nėra šalių ginčo dėl to, kad atsakovui buvo išmokėti 50 proc. dydžio dienpinigiai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius, todėl teismas plačiau pasisako dėl ieškovės taikyto atsakovo atžvilgiu mažesnio dienpinigių dydžio pagrįstumo (nepagrįstumo).

12. Darbo kodekso 107 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad į užsienį komandiruojamam darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo (toliau tekste – Aprašas) 2 punktą dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, numatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte; kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių; prieš nustatant dienpinigių dydžius, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros Darbo kodekso nustatyta tvarka; jeigu dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte, darbuotojai su juo turi būti supažindinti raštu, kaip numatyta Darbo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje. Taigi išlaidų, patirtų dėl vykimo į komandiruotę, kompensavimo garantija darbuotojui nustatyta Darbo kodekse, dienpinigių mokėjimo tvarka detalizuota poįstatyminiame akte. Aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina bendrąją taisyklę, kad į užsienį komandiruojamam darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius, tam nereikalingas atskiras darbo teisinių santykių šalių susitarimas; taip pat šis teisinis reguliavimas nustato bendrosios taisyklės išimtį – galima taikyti mažesnius dienpinigių dydžius, jei tokie mažesni dydžiai nustatyti kolektyvinėje ar darbo sutartyje, vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte, be to, nustatyta riba, iki kurios gali būti mažinami dienpinigių dydžiai.

13. Taigi, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, darbdavys turi teisę tam tikra apimtimi mažinti dienpinigių dydį, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir reikalavimų. Leistina apimtimi spręsti dėl sumažintų dienpinigių dydžių ir dienpinigių sumažinimo kriterijų yra darbdavio diskrecija, įtvirtinta teisės aktuose. Vis dėlto, ši darbdavio teisė spręsti nėra neribota, o darbdavys, naudodamasis šia diskrecija, negali pažeisti nustatyto teisinio reglamentavimo, iš kurio išplaukia ne tik apibrėžtas dydis (jo intervalas), kuriuo leistina mažinti dienpinigius, tačiau ir kriterijai, kuriais remiantis toks mažinimas galimas. Iš nustatyto teisinio reglamentavimo turinio ir jo aiškinimo bei taikymo praktikos matyti, kad, nustatant dienpinigių mažinimo sąlygas, privalo būti atsižvelgiama į: 1) dienpinigių paskirtį (tikslą) apskritai; 2) dienpinigių mažinimo kriterijų objektyvumą; 3) tinkamą darbuotojo informavimą tiek apie taikytinus dienpinigių mažinimo kriterijus, tiek apie darbdavio nustatytą dienpinigių dydį konkrečiai komandiruotei.

14. Pirma, kaip minėta, darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti. Taigi, dienpinigių mokėjimas yra siejamas su padidėjusiomis darbuotojo išlaidomis, atsirandančiomis dėl išvykimo iš nuolatinės darbo vietos į komandiruotės vietą, todėl, nustatant dienpinigių mažinimo kriterijus, darbdavys turėtų atsižvelgti į dienpinigių tikslą, t. y. kriterijai turėtų būti susiję su komandiruotės sąlygomis, lemiančiomis mažesnes būtent darbuotojo išlaidas komandiruotės metu. Įprastai tai yra darbuotojo asmeninio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl komandiruotės ir kurių darbdavys nepadengia tiesiogiai (apgyvendinimas, maitinimas ir pan.).

15. Antra, kriterijai, pagal kuriuos diferencijuojami mažesni dienpinigiai, turi būti objektyvūs, t. y. negali būti siejami su konkretaus darbuotojo ypatumais ir/ ar nustatomi atsižvelgiant į konkretaus darbuotojo subjektyvius kriterijus ir taikomi skirtingai atskirtų darbuotojų atžvilgiu. Objektyviaisiais kriterijais negali būti: darbuotojo užimamos pareigos, darbuotojo stažas, darbuotojo atliekamo darbo kokybė, darbuotojo padaryti pareigų pažeidimai, įskaitant žalos padarymą, neekonomiškas darbo funkcijų vykdymas, kiti diskriminacinio pobūdžio kriterijai. Taigi, objektyviais pripažintini tokie dienpinigių mažinimo kriterijai, pagal kuriuos kiekvienu konkrečiu komandiruotės atveju, dienpinigių dydis negali priklausyti nuo darbdavio valios išraiškos, o dydis nustatomas pagal visiems darbuotojams taikomus vienodus kriterijus.

16. Trečia, atsižvelgiant į pirmiau aptartą būtinybę nustatyti objektyvius dienpinigių mažinimo kriterijus, taip pat įvertinus teisės aktuose apibrėžtą darbdavio prievolę prieš nustatant dienpinigių dydžius ir (ar) jų mokėjimo tvarką vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte, įvykdyti informavimo ir konsultavimo procedūras, o, dienpinigių dydžius nustatant vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte, raštu Darbo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka informuoti apie tai darbuotoją, išskirtina, kad nustatomi dienpinigių dydžiai turi būti konkretūs, t. y. negali būti numatytos dienpinigių „žirklės“ ir, įvertinus nustatytus kriterijus, dar iki komandiruotės turi būti aišku, koks konkretus dienpinigių dydis bus taikomas tai komandiruotei ir kokiu pagrindu.

17. Pripažintina, kad, atsižvelgiant į aptartą darbdavio diskreciją nustatyti dienpinigių mažinimo kriterijus, skirtingose įmonėse, atsižvelgiant į jų veiklos specifiką, komandiruočių pobūdį ir pan., objektyvūs kriterijai gali būti skirtingi ir, atitinkamai, kiekvienas darbdavys turi teisę juos individualiai nustatyti, įtvirtindamas, kokiais atvejais ir kokiu dydžiu dienpinigiai mažinami, tačiau tai negali paneigti nei dienpinigių tikslo, nei mažinimo kriterijų objektyvumo, nei nustatytų dienpinigių dydžio konkretumo ir tinkamo darbuotojo informavimo reikalavimų (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2941-1097/2024).

18. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad 2023 m. liepos mėnesį ieškovės bendrovėje buvo patvirtintos Komandiruočių įforminimo ir išlaidų apskaičiavimo/ išmokėjimo taisyklės (toliau tekste – Taisyklės), kurių 31 punkte nustatyta, jog jei darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo dieną (pamainą) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui mokami dienpinigiai. Pagal Taisyklių 32 punktą, darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti. Dienpinigių mokėjimas yra siejamas su padidėjusiomis darbuotojo išlaidomis, atsirandančiomis dėl išvykimo iš nuolatinės darbo vietos į komandiruotės vietą, todėl, nustatant dienpinigių mažinimo kriterijus, darbdavys turėtų atsižvelgti į dienpinigių tikslą, t. y. kriterijai turėtų būti susiję su komandiruotės sąlygomis, lemiančiomis mažesnes darbuotojo išlaidas komandiruotės metu.

19. Taisyklių 33 punkte nustatyti kriterijai, kuriais remiantis visiems darbuotojams mokami 50 proc. mažesni dienpinigiai nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti maksimalūs dienpinigių dydžiai tam tikroje valstybėje: kai darbdavys aprūpina komandiruojamus darbuotojus: geriamu vandeniu, kava, arbata, cukrumi (33.1.1 p.); švaros ir higienos prekėmis (muilu, tualetiniu popieriumi, skalbimo priemonėmis (33.1.2 p.); kai darbdavys užtikrina, kad darbuotojai komandiruotės metu galėtų: gamintis maistą (viryklė, mikrobangų krosnelė, indai) (33.2.1 p.); skalbtis ir lyginti drabužius, patalynę (skalbimo mašina, lygintuvai) (33.2.2 p.); naudotis įrengtomis sanitarinėmis patalpomis (33.2.3 p.); saugiai laikyti asmeninius daiktus (nuomojamas konteineris asmeniniams daiktams saugoti) (33.2.4 p.); laisvalaikiu naudotis sportiniu inventoriumi (dviratis treniruoklis ir kt.) (33.2.5 p.); darbdavys išskiria transporto priemonę, kuria darbuotojai būdami komandiruotėje užsienyje gali ja naudotis, ne tik susisiekimui komandiruotės tikslais, bet ir laisvalaikiu, asmeniniams darbuotojų poreikiams tenkinti (33.3 p.). Pagal Taisyklių 34 punktą, visiems darbuotojams, siunčiamiems į komandiruotę užsienyje, nepriklausomai nuo to, į kokią šalį komandiruojamas darbuotojas, mokami 50 proc. mažesni dienpinigiai nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti maksimalūs dienpinigių dydžiai tam tikroje valstybėje. Vykstant į komandiruotę užsienyje už komandiruotės dieną, kurią išvykstama, mokami dienpinigiai, apskaičiuojami pagal valstybei, į kurią vykstama, nustatytą dydį, jį mažinant 50 proc. (b. l. 85-93). Į bylą pateikto Darbuotojų supažindintų su komandiruočių įforminimo ir išlaidų apskaičiavimo/ išmokėjimo taisyklėmis registracijos žurnalo duomenys patvirtina, kad atsakovas pasirašytinai buvo supažindintas su Taisyklėmis 2023 m. rugpjūčio 8 d. Nors atsakovo atstovas teigė, kad atsakovas 2023 m. rugpjūčio 8 d. buvo išvykęs iš Lietuvos ir fiziškai negalėjo pasirašyti apie supažindinimą su Taisyklėmis, tačiau atsakovo atstovas iš esmės neginčijo, jog minimame registracijos žurnale pasirašė būtent atsakovas, be to, atsakovo atstovas neprašė byloje skirti rašysenos ekspertizės parašo priklausomumui atsakovui patvirtinti ar paneigti, todėl spręstina, kad registracijos žurnale pasirašė būtent atsakovas, kuris buvo supažindintas su Taisyklėmis.

20. Šalių pasirašytos Darbo sutarties 1.3 punkte šalys susitarė, kad dienpinigių norma nustatoma direktoriaus įsakymu ir negali būti mažinama daugiau negu 50 proc.

21. Į bylą pateikti Įsakymai dėl komandiruotės ir dienpinigių priskaičiavimo Nr. 2024.10.18/BH, Nr. 2024.11.01/BH (toliau tekste – Įsakymai) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 18 d. iki spalio 31 d. atsakovas, dirbdamas ieškovės bendrovėje, vyko į (duomenys neskelbtini) (12 dienų), (duomenys neskelbtini) (2 dienos), (duomenys neskelbtini) (1 diena), laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki lapkričio 25 d. atsakovas vyko į (duomenys neskelbtini) (9 dienos), (duomenys neskelbtini) (12 dienų), (duomenys neskelbtini) (4 dienos). Tiek Apraše, tiek Įsakymuose nustatyti tokie vienos dienos dienpinigių tarifai vykstant į užsienio valstybes: į (duomenys neskelbtini) – 62 Eur, į (duomenys neskelbtini) – 64 Eur, į (duomenys neskelbtini) – 48 Eur, į (duomenys neskelbtini) – 69 Eur.

22. Iš į bylą pateiktų atsakovo asmeninės sąskaitos bei Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių duomenys patvirtina, kad ieškovė paskaičiavo išmokėti atsakovui šias darbo užmokesčio ir dienpinigių sumas: už 2024 m. spalio mėnesį – 428 Eur, už 2024 m. lapkričio mėnesį – 789 Eur, iš viso 1217 Eur. Dienpinigiai buvo paskaičiuoti taikant 50 proc. sumažintą dienpinigių normą. Spręstina, kad Įsakymuose nurodomas tik konkretus galutinis išmokamų sumažintų dienpinigių dydis, priklausomai nuo valstybės, į kurią dirbti siunčiamas darbuotojas, nekonkretizuojant ir neįvardijant, nei kokie konkretūs Taisyklių mokėjimo tvarkoje įtvirtinti dienpinigių mažinimo kriterijai buvo pritaikyti, nei kokiu konkrečiu dydžiu.

23. Pareiga tinkamai įforminti darbo sutartį ir kitus darbdavio kompetencijai priskirtus su darbo santykiais susijusius darbdavio ir darbuotojo susitarimus tenka darbdaviui, todėl darbdaviui, neįvykdžiusiam pareigos tinkamai įforminti darbo santykius reguliuojančių susitarimų, tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika. Sudarius darbo sutartį darbuotojas tampa pavaldus darbdaviui, tai reiškia darbuotojo darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai (DK 32 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-684/2023). Kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai (DK 6 str. 2 d.). Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės dėl ieškovės taikyto atsakovui mokamų dienpinigių mažinimo neapibrėžtumo, nekonkretumo, neaiškumo, suponuoja išvadą, kad ieškovė, pasirinkusi tokį neapibrėžtą, nekonkretų atsakovo dienpinigių dydžio mažinimo įforminimo būdą, Įsakymuose nekonkretizuojant konkrečių dienpinigių dydžių apskaičiavimo mechanizmo, t. y. nenurodant, kaip konkrečiai, kokiais kriterijais ir jų kokybinėmis/ kiekybinėmis charakteristikomis remiantis, apskaičiuotas kiekvienas sumažintas dienpinigių dydis, neįvykdė pareigos tinkamai įforminti atsakovo sumažinto dienpinigių dydžio nustatymą, todėl jai tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika, t. y. pripažintina, kad ieškovė neįrodė teisės aktų reikalavimus atitinkančio dienpinigių dydžio sumažinimo, nes neaišku, kaip apskaičiuoti konkretūs atsakovui taikyti sumažinti dienpinigių dydžiai. Pareigos aiškiai nustatyti atsakovui mokėtiną dienpinigių dydį neįvykdymas lemia pasekmes – ieškovės prievolę mokėti atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto maksimalaus dydžio dienpinigius.

24. Apraše nurodytų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti, t. y. dienpinigiai turi atlikti ne atlyginimo, o kompensavimo funkciją. Atsižvelgiant į minėtą dienpinigių tikslą, dienpinigių dydžio diferencijavimo kriterijai turėtų būti susiję su komandiruotės sąlygomis, lemiančiomis mažesnes (ar didesnes) darbuotojo išlaidas komandiruotės metu. Šio sprendimo 19 punkte buvo išdėstyti ieškovės Taisyklių 33 punkte nustatyti kriterijai, kuriais remiantis ieškovė visiems darbuotojams, įskaitant ir atsakovą, mokėjo 50 proc. mažesnius dienpinigius nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti maksimalūs dienpinigių dydžiai nepriklausomai nuo to, į kokią šalį buvo komandiruojamas darbuotojas. Pagal ieškovės nurodytus objektyvius dienpinigių mažinimo kriterijus, Taisyklių 33 punkte nustatyti kriterijai turi egzistuoti atsakovui vykstant į (duomenys neskelbtini). Ieškovo atstovė teismo posėdyje teigė, kad Taisyklių 33 punkte nustatyti kriterijai egzistuoja (duomenys neskelbtini), kurioje įrengta atitinkama ieškovės bazė, ir į šią valstybę komandiruojamas darbuotojas gali jais pasinaudoti. Tačiau ieškovė neteikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas turėjo sąlygas ir galimybes, būdamas (duomenys neskelbtini), naudotis ieškovės bazės privalumais, toje bazėje ilsėjosi, nakvojo, gaminosi maistą ir pan., kad atsakovo darbo grafikas, kelionės maršrutai buvo organizuojami taip, jog atsakovas darbo dienos pabaigoje turėjo ir galėjo vykti į bazę. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) teritorija yra pakankamai didelė, tad vien atsakovo buvimas (duomenys neskelbtini) nepatvirtina, kad jis objektyviai galėjo naudotis ieškovės baze ir Taisyklių 33 punkte nurodytais kriterijais. Pats atsakovas neigė, jog ieškovė jam buvo sudariusi sąlygas ir galimybes naudotis baze (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovas 2024 m. spalio ir lapkričio mėnesiais vyko ir į (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų Taisyklių 33 punkte nustatytų kriterijų egzistavimą šiose valstybėse, jog atsakovas objektyviai galėjo jais pasinaudoti. Spręstina, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepagrindė ir neįrodė, kad minėti kriterijai būtų susiję su konkrečios atsakovo komandiruotės sąlygomis, lemiančiomis mažesnes atsakovo išlaidas komandiruotės metu. Dėl paminėto nurodyti ieškovės dienpinigių dydžių mažinimo/ didinimo kriterijai nelaikytini pagrįstu pagrindu mažinti atsakovui skaičiuotinų dienpinigių dydį, kas taip pat lemia pasekmes – ieškovės prievolę mokėti atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto maksimalaus dydžio dienpinigius.

25. Pažymėtina, kad darbdavio diskrecija nustatyti dienpinigių mažinimo kriterijus yra ribojama įstatymų ir darbdavės bei darbuotojų bendros informavimo ir konsultavimo procedūrų metu suderintos valios. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Taigi, dienpinigių mažinimas neturi būti vykdomas siekiant kitų tikslų, nei numato įstatymas, nustatant dienpinigių mažinimo kriterijus darbdavė privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti su darbuotojais, nepiktnaudžiauti teise.

26. Atsižvelgiant į byloje aptartą teisinį reglamentavimą, formuojamą aukštesnių teismų praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog tinkamai atsiskaitė su atsakovu už viršvalandinį darbą 2024 m. spalio ir lapkričio mėnesiais, pilnai sumokėjo atsakovui darbo užmokestį ir dienpinigius už darbą 2024 m. spalio ir lapkričio mėnesiais, be to, ieškovė neįrodė teisės aktų reikalavimus atitinkančio dienpinigių dydžio sumažinimo, todėl, nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, kad ieškovė tinkamai išmokėjo atsakovui darbo užmokestį ir dienpinigius už komandiruotės laikotarpį nuo 2024 m. spalio 19 d. iki 2024 m. lapkričio 26 d., ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, neįrodytas.

Dėl atsakovo nurodytų netesybų priteisimo

27. Teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė priteisti iš ieškovės netesybas pagal Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi pasibaigus šalių darbo santykiams ieškovė neatsiskaitė tinkamai su atsakovu.

28. Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme (DK 231 str. 1 d.).

29. Iš Sprendimo turinio matyti, kad darbo ginčą DGK inicijavo darbuotojas H. B., prašydamas išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1972,73 Eur neišmokėtą darbo užmokestį, tačiau nesuformulavęs jokio reikalavimo dėl netesybų išieškojimo. DGK priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo naudai 1972,73 Eur neišmokėtą darbo užmokestį kartu su dienpinigiais (b. l. 43-44). H. B. neskundė DGK sprendimo. Nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-6751-1003/2025 buvo iškelta teisme pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui H. B. dėl pripažinimo, kad ieškovė tinkamai išmokėjo atsakovui darbo užmokestį ir dienpinigius už komandiruotės laikotarpį nuo 2024 m. spalio 19 d. iki 2024 m. lapkričio 26 d. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovas nereiškė ir priešieškinio su savarankišku reikalavimu dėl netesybų priteisimo. Spręstina, kad atsiliepime formuluodamas reikalavimą dėl netesybų priteisimo, atsakovas nesinaudojo Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje reglamentuota ikiteismine tvarka reikšti atitinkamą reikalavimą DGK, todėl atsakovo prašymas priteisti iš ieškovės netesybas paliktinas nenagrinėtas, atsakovas su atitinkamu reikalavimu turi teisę kreiptis į DGK pagal Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalies nuostatas (CPK 296 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo

30. Atsakovas pateikė į bylą rašytinius duomenis, kad byloje patyrė 400 Eur teisinių paslaugų išlaidas (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Vertindamas atsakovo patirtų teisinių paslaugų išlaidų pagrįstumą, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (toliau tekste – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius dydžius. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8 punkto nuostatas už šias advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra: už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5 (8.2 punktas); už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 (8.16 punktas); už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1 (8.17 punktas); už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (8.19 punktas); kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą – 0,1 (8.20 punktas).

31. Įvertinus atsakovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų turinį, užimtumą byloje, rengtus procesinius dokumentus, dalyvavimą teismo posėdžiuose, spręstina, kad atsakovo patirtos teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, atsakovui priteistinos iš ieškovės 400 Eur teisinių paslaugų išlaidos.

32. Bylos nagrinėjimo metu susidarė 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, valstybei priteistinos iš ieškovės 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., CPK 296 str. 1 d. 1 p., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti H. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturių šimtų eurų) teisinių paslaugų išlaidas.

Palikti nenagrinėtą H. B. prašymą dėl netesybų priteisimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Priteisti valstybei iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.