- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- e2-1956-868/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30931-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Ieškovas
- UAB „Bendras finansavimas“
- Atsakovas
- I. M.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Bendras finansavimas“ ieškinį atsakovei I. M. dėl negrąžinto kredito priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 6 300 Eur negrąžinto kredito, 3 084,84 Eur palūkanų arba teismui netenkinus šio reikalavimo alternatyviai šiam reikalavimui priteisti 1 170, 03 Eur sutartines palūkanas, paskaičiuotas iki 2019 m. spalio 15 d. ir 28 proc. sutartinių palūkanų nuo 2019 m. spalio 15 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 1 538,64 Eur tarpininkavimo mokesčio, 21,13 Eur mokėjimo palūkanų, 510,30 Eur sutarties tarpininkavimo mokesčio, 62,50 Eur delspinigių, 18 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad administruoja tarpusavio skolinimo platformą SAVY www.gosavy.com (toliau – platforma), kurioje vieni asmenys, kuriems reikalinga paskola (kredito gavėjai), gali elektroniniu būdu teikti paraiškas gauti vartojimo kreditą, o platformoje registruoti fiziniai asmenys investuotojai – skolintojai – dalyvauti aukcione, ir investuoti į tokias paskolas. Atsakovė, kaip kredito gavėja, elektroniniu būdu pateikė vartojimo kredito paraišką Nr. oferta_339879, sudarytą (2019 m. sausio 24 d. 12:00) platformoje. Po atsakovės pateiktos vartojimo kredito paraiškos (ofertos) Nr. oferta_339879 įvyko asmenų, norinčių skolinti pinigus (toliau – skolintojai) aukcionas, kurio pagrindu buvo sudaryta paskolos sutartis bei suformuotas vartojimo kredito mokėjimų grafikas, taip pat įskaityti pinigai iš skolintojų sąskaitų į atsakovės sąskaitą, t. y. tarp atsakovės ir skolintojų buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 339879, kurios pagrindu atsakovei skolintojai suteikė 6 300 Eur dydžio paskolą refinansavimui, 36 mėnesių terminui, už 28 proc. metines palūkanas, kurią atsakovė privalėjo skolintojams grąžinti vartojimo kredito mokėjimų grafike numatyta tvarka. Atsakovė sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, pažeidė sutartį, skolintojams laiku nepervedė lėšų pagal vartojimo kredito mokėjimų grafiką ir ieškovas, įgijęs skolintojų vardu teisę nutraukti sutartį, 2019 m. gegužės 27 d. pateikė atsakovei pranešimą „Dėl 2019 m. sausio 24 d. paskolos sutarties oferta_339879 nutraukimo“ ir pareikalavo grąžinti gautas sumas. Teigia, kad pagal Vartojimo kredito sutarties 2.8 punktą kredito gavėjas įsipareigojo mokėti mėnesinį tarpininkavimo mokestį iki tol, kol visiškai grąžins vartojimo kreditą, o remiantis 2.9 punktu vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito gavėjas sutiko organizatoriui atlyginti minimalius nuostolius, sumokant mėnesinį tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 8.2 punktą ieškovas paskaičiavo 62,50 Eur delspinigių, taikant 0,05 proc. dydį ne ilgiau nei už 180 dienų laikotarpį.
Atsakovei ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka t. y. procesinius dokumentus paliekant atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Per teismo nustatytą 14 dienų laikotarpį atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 straipsnyje nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).
Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė elektroniniu būdu pateikė vartojimo kredito paraišką Nr. oferta_339879, sudarytą (2019 m. sausio 24 d. 12:00) platformoje. Po atsakovės pateiktos vartojimo kredito paraiškos (ofertos) Nr. oferta_339879 įvyko asmenų, norinčių skolinti pinigus (toliau – skolintojai) aukcionas, kurio pagrindu buvo sudaryta paskolos sutartis bei suformuotas vartojimo kredito mokėjimų grafikas, taip pat įskaityti pinigai iš skolintojų sąskaitų į atsakovės sąskaitą, t. y. tarp atsakovės ir skolintojų buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 339879, kurios pagrindu atsakovei skolintojai suteikė 6 300 Eur dydžio paskolą refinansavimui, 36 mėnesių terminui, už 28 proc. metines palūkanas, kurią atsakovė privalėjo skolintojams grąžinti vartojimo kredito mokėjimų grafike numatyta tvarka. Atsakovė sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį laiku ir tinkamai nevykdė, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu ir sutarties specialiųjų sąlygų 2.9, 2.11, 2.12, 2.14, 2.17, 2.19, 2.20 punktais, ieškovas 2019 m. gegužės 27 d. nutraukė sutartį su atsakove. Atsakovė negrąžino 6 300 Eur kredito dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Kadangi atsakovė nevykdė savo prievolių tinkamai su ieškovu neatsiskaitė, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 300 Eur negrąžinto kredito ieškovui yra tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas prašo priteisti 3 084,84 Eur palūkanų arba arba teismui netenkinus šio reikalavimo alternatyviai šiam reikalavimui priteisti 3 084,84 Eur sutartines palūkanas, paskaičiuotas iki 2019 m. spalio 15 d. ir 28 proc. sutartinių palūkanų nuo 2019 m. spalio 15 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį ir 6.874 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Sutarties bendrųjų sąlygų 2.19 punkte šalys susitarė, jog sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo. Atsižvelgiant į tai, jog nėra tiksliai žinoma, kada atsakovė grąžins ieškovui skolą, todėl prašymas priteisti 3 084,84 Eur palūkanų sumą negali būti tenkintinas. Ieškovo nurodytas alternatyvus prašymas šiuo konkrečiu atveju nagrinėtinas ir dėl jo pasisakoma plačiau.
Dėl ieškovo prašymo priteisti 1 170, 23 Eur sutartines palūkanas, paskaičiuotas iki 2019 m. spalio 15 d. Kadangi ieškovas ieškinyje nurodo, jog palūkanos yra paskaičiuotos iki apytikslės kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 15 d.). Iš į bylą pateikto mokėjimų grafiko matyti, jog atsakovė savo prievolės mokėti grafike numatytas įmokas nevykdė nuo 2019 m. vasario 15 d.. Kadangi ieškinio pateikimas sustabdo palūkanų skaičiavimą, o ieškinį ieškovas pareiškė 2019 m. spalio 23 d., tad už šį laikotarpį ieškovo prašymą teismas tenkina visiškai ir priteisia palūkanas, kurias atsakovė turėjo mokėti kas mėnesį (140,09 +137,69+135,25+132,76+130,21+127,60+124,95+122,23+119,45), iš viso – 1 170,23 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. spalio 15 d.
Ieškovas ieškiniu taip pat prašo priteisti 28 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo 2019 m. spalio 15 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos. Šalys vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2.20 punkte numatė, jog kredito gavėjas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos už bet kurią teismo pagal šią sutartį priteistą sumą įsipareigoja mokėti 18 proc. dydžio metines palūkanas. Kaip jau buvo minėta, nėra tiksliai žinoma, kada atsakovė grąžins ieškovui skolą, todėl prašymas priteisti palūkanas, skaičiuojant jas į ateitį, negali būti tenkintinas. Ieškovas alternatyviai prašo priteisti fiksuota procentine išraiška išreikštą palūkanų normą nuo negrąžintos kredito sumos. Nors ieškovas šias palūkanas įvardina kaip sutartines, įvertinus ieškinio priedus, darytina išvada, kad ieškovas prašo priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Sutarties specialiųjų sąlygų 2.11 punkte nustatyta, kad mokėjimo palūkanos skaičiuojamos ir imamos kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma visą sutarties vykdymo laikotarpį. Taigi, nutraukus sutartį atsakovės prievolė mokėti palūkanas už naudojimąsi kreditoriaus (ieškovo) pinigais neišnyko, tačiau vadovaujantis sutarties nuostatomis negali būti prašoma ilgiau nei iki šalių sulygto termino, t. y. iki 2022 m. sausio 15 d., nuo negrąžintos kredito dalies, todėl pagrįstas ir tenkintinas ieškovo prašymas tokia apimtimi: priteisiama 28 proc. sutartinių palūkanų, skaičiuojamų už negrąžintą kredito sumą nuo 2019 m. spalio 15 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. sausio 15 d.
Ieškovas prašo priteisti 1 538,64 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 510,30 Eur sutarties tarpininkavimo mokesčio. Vartojimo kredito specialiosios dalies - paraiškos (ofertos_339879) 2.4 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas patvirtina, kad sutinka sumokėti organizatoriui vartojimo kredito sutarties tarpininkavimo mokestį 510,30 Eur tarpininkavimo mokestį ir mokėti mėnesinį 42,84 Eur tarpininkavimo mokestį, kaip yra nurodyta jam skirtame individualiame paskolos grąžinimo grafike, mokėjimo pranešimuose ir bendrosiose sąlygose. Teismo vertinimu, šalys paskolos sutartyje individualiai aptarė, jog atsakovė turės mokėti tarpininkavimo mokestį. Sutarties specialiųjų sąlygų 2.9 punkte šalys numatė, jog vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito gavėjas sutinka organizatoriui atlyginti minimalius nuostolius, sumokant tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Kadangi atsakovė įsipareigojo 36 mėn. mokėti tarpininkavimo mokestį, be to, sutarties nutraukimo atveju sutiko mokėti tarpininkavimo mokestį, todėl pagrįstas ir tenkintinas ieškovo prašymas priteisti 2 048,94 Eur (36 mokėjimų pagal grafiką x 42,74 Eur tarpininkavimo mokesčio per mėnesį + tarpininkavimo mokesčio sumą.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 62,50 Eur delspinigius ir, kaip jis nurodo, 21,13 Eur mokėjimo palūkanas. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.1, 5.4 punktuose numatyta, jog už naudojimąsi kreditu mokamos palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos iki dienos, iki kol visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjams bei sumokami tarpininkavimo mokesčiai. Bendrosiose sąlygose buvo numatyta, kad kredito gavėjui praleidus palūkanų mokėjimo terminą organizatorius gali skaičiuoti padidintas palūkanas pagal portale ar sutarties specialiosiose sąlygose nurodytus dydžius (5.2. punktas). Sutarties bendrosiose sąlygose taip pat numatyta, kad kredito gavėjui laiku nepervedus lėšų pagal kredito grąžinimo grafiką ir mokėjimo pranešimą į atsiskaitomąją sąskaitą, jis papildomai privalo mokėti delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną (9.1.1, 9.1.2 punktai). Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 2.11 punkte numatyta, jog pavėluotų įmokų mokėjimo atveju, vartojimo kredito gavėjas patvirtina, kad sutinka mokėti 0,05 proc. vėlavimo palūkanas (delspinigius) už kiekvieną pradelstą dieną, bei mokėjimo palūkanas nuo įmokos dalies, kuri nėra grąžinta laiku (pagal formulę: paskolos dalis x metinė palūkanų norma / 100 / 360 x pradelstų dienų skaičius). Vėlavimo palūkanos mokamos ir nuo pradelsto mokėti mėnesinio tarpininkavimo mokesčio. Mokėjimo palūkanos skaičiuojamos ir imamos kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma visą sutarties vykdymo laikotarpį. Pagal sutarties 2.14 punktą kredito gavėjas sutinka ir patvirtina, kad jam praleidus palūkanų mokėjimo terminą bus laikoma, kad jis iš esmės pažeidė šią sutartį, ir organizatorius skaičiuos padidintas palūkanas, kurios nebus laikomos delspinigiais. Pateiktoje mokėjimo lentelėje ieškovas apskaičiavo ne tik palūkanas, kaip mokestį už naudojimąsi paskola, tačiau ir ieškovo įvardijamas mokėjimo palūkanas 21,13 Eur bei 62,50 Eur delspinigius. Kaip matyti iš ieškovo pateiktos mokėjimo lentelės, palūkanos ir delspinigiai paskaičiuoti atsakovui už pagal grafiką nesumokėtas sumas iš esmės už tą patį laikotarpį. Taigi, darytina išvada, jog apskaičiuotos 21,13 Eur palūkanos yra vėlavimo palūkanos, kurios atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).
Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme, kurio 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, todėl nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl 21,13 Eur palūkanų priteisimo negali būti tenkinamas ir jos įskaitomos į didesnę sumą, t. y. 62,50 Eur delspinigius. Pažymėtina, jog šiuo klausimu jau yra susiformavusi teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-1504-565/2018).
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutarties specialiųjų sąlygų 2.12 punkte šalys susitarė dėl 0,05 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną skaičiavimo. Įvertinus tai, kad atsakovė laiku neįvykdė prievolės sumokėti pagal sudarytą sutartį, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 62,50 Eur delspinigius yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71, 6.73 straipsnio 1 dalys).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Sutarties 2.20 punktu šalys susitarė, kad kredito gavėjas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos už bet kurią teismo pagal šią sutartį priteistą sumą įsipareigoja mokėti 18 proc. dydžio metines palūkanas. Kadangi procesinės palūkanos atlieka kompensacinę funkciją, joms taikytinas Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies ribojimas, t. y. jos negali būti didesnės 0,05 procento per dieną ir atitinkamai – 18,25 proc. per metus. Kadangi prašomos procesines palūkanos atitinka įstatymo reikalavimus šis ieškovo prašymas tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 18 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 581,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra pagrįstas ir tenkintinas.
Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį ieškovui iš atsakovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas 1 188 Eur išlaidas, patirtas už advokato teisinę pagalbą rengiant ieškinį. Į bylą pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, t. y. 2019 m. liepos 23 d. išankstinės sąskaitos išrašą ir 2019 m. liepos 25 d. mokėjimo nurodymą.
Vadovaujantis teismų praktika pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Teismų praktikoje numatyta, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).
Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas ir t. t. Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Vadovaujantis rekomendacijų 8 punktu už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra: <...> 8.2. už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5. Iš pateiktos detalizacijos už advokato teisinę pagalbą matyti, jog ieškinys įkainotas 540 Eur, o 450 Eur – už „kitas teisines paslaugas“. Iš 2019 m. liepos 25 d. išankstinės sąskaitos išrašo matyti, jog už „kitas teisines paslaugas“ advokatas įskaičiavo tokias paslaugas, kurių faktiškai neatliko (atstovavimas teismo, vykdymo procese, santykiuose su skolininku, ataskaitų rengimas ir teikimas, vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti, būtinųjų vykdymo išlaidų už klientą sumokėjimas ir kt.). Teismas nenustatė, kad advokatas ėmėsi veiksmų, numatytų ir įvardintų sąraše kaip „kitos teisinės paslaugos, todėl prašymas priteisti 1 188 Eur už teisines paslaugas yra tenkintinas iš dalies, o proporcija skaičiuojama nuo 540 Eur sumos ir 21 proc. PVM, iš viso – 653,40 Eur.
Ieškovui iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 83,19 proc. (9 581,67 Eur x 100 proc. / 11 517,41 Eur) ieškovo reikalavimų. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 259 Eur žyminio mokesčio ir 653,40 Eur už advokato teisinę pagalbą, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 759,03 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu suma – 5,82 Eur. Šios išlaidos viršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 11 07 įsakymu Nr. 1R-261/ 1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „Bendras finansavimas“, į. k. 303259527, iš atsakovės I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 6 300 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus eurų) negrąžinto kredito, 1 170,23 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt eurų ir 23 ct) sutartinių palūkanų, paskaičiuotų iki 2019 m. spalio 15 d., 28 proc. sutartinių palūkanų, skaičiuojamų už negrąžintą vartojimo kredito 6 300 Eur sumą nuo 2019 m. spalio 15 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. sausio 15 d., 2 084,94 Eur (du tūkstančius aštuoniasdešimt keturis eurus ir 94 ct) tarpininkavimo mokesčio, 62,50 Eur (šešiasdešimt du eurus ir 50 ct) delspinigių, 18 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 581,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 759,03 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt devynis eurus ir 3 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovės I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,82 Eur dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5660.
Atsakovė negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.