- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-09
- Bylos Nr.
- I-2837-983/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d. – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde paaiškina, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) buvo apgyvendintas laikotarpiu nuo nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. vasario 25 d. Nurodo, kad buvo laikomas kamerų tipo patalpose, kameroje Nr. 106, kurioje sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas jokia pertvara ar užuolaida. Vėliau buvo perkeltas į kamerą Nr. 306, kur buvo laikomas su kitu asmeniu ir pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas privatumas. Sanitarinis mazgas buvo įrengtas prie durų, kur jį galėjo stebėti pareigūnai ar kiti nuteistieji. Kriauklė buvo įrengta prie pat stalo, kas sukėlė nepatogumus pareiškėjui naudojantis kriaukle. Atliekant bausmę kamerų tipo patalpose neveikė radijo taškas, pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, tačiau ši nereagavo. Kameros buvo nešvarios, nuo sienų byrėjo tinkas, buvo drėgna, nebuvo ventiliacijos. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė kankinimus, nežmonišką elgesį. Neturtinę žalą kildina iš Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, ir prašo priteisti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 7–11) nurodo, kad pareiškėjo keliami reikalavimai nepagrįsti.
Atsakovė nesutinka su pareiškėjo teigimu, kad Lukiškių TI-K kamerose jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Prie atsiliepimo teismui pridėjo Lukiškių TI-K įskaitos pareiškėjo asmens kortelės kopijas, iš kurių matyti pareiškėjo judėjimas, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai, kameros, kuriose jis buvo laikomas ir tuo metu kameroje buvusių žmonių skaičius. Paaiškina, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras, buvo laikytasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas, ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Pareigūnai su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendravo griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 ir Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengėsi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
Atsakovės atstovas paaiškina, kad Vilniaus PN korpusų, adresu Lukiškių g. 6, Vilnius, kameros buvo įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET) patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 normomis. Sanitarinis mazgas buvo atitvertas nuo likusios kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Radijo taškai buvo įrengti visose Lukiškių Tl-K kamerose, tačiau dažnai radijo taškus piktybiškai gadino ir naikino kamerose apgyvendinti asmenys. Sugadinti radijo taškai nedelsiant buvo suremontuojami arba pakeičiami naujais. Nuo kamerų sienų byrančio tinko nebuvo.
Dėl kamerų vėdinimo nurodo, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte yra nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kamerose esantys langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinko higienos normų reikalavimus. Pažymėjo, kad asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančios drėgmės gyvenamosiose kamerose.
Atsakovė su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą nesutinka. Argumentuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Pareškėjas pateikė 2019 m. balandžio 15 d. atsikirtimą (b. l. 30), kuriame nurodė, kad su atsakovės atsiliepimu nesutinka, nurodė, kad atsakovės pateikta informacija netiksli, kad užuolaida, atitvėrusi sanitarinį mazgą buvo suplyšusi, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas buvo pelėsis, o kameros vėdinti natūraliu būdu negalėjo, nes buvo ne vasaros metų laikas. Dėl to jis buvo laikomas orumą žeminančiomis sąlygomis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl 2 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, atsiradusių dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. vasario 25 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) Vilniaus PN, atlyginimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143–1966/2008, Nr. A502–734/2009). Ši aplinkybė konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).
Pareiškėjas skunde teigia, kad kamerose nebuvo tinkamai atskirtas sanitarinis mazgas, dėl to buvo pažeista jo teisė į privatumą.
Remiantis Vilniaus PN pateiktais atsiliepime pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 14 d. atvyko į Lukiškių TI-K (nuo 2019 balandžio 1 d. – Vilniaus PN) ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 106, kurios plotas 7,38 m² su kitu asmeniu. 2019 m. vasario 15 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 346, kurios plotas 7, 88 m² , buvo laikomas su kitu asmeniu laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 16 d. iki 2019 m. vasario 19 d. buvo laikomas kameroje Nr. 346 su kitu asmeniu. 2019 m. vasario 20 d. buvo perkeltas buvo perkeltas į kamerą Nr. 321, kurios plotas 7,70 m², ir buvo laikomas su kitu asmeniu. Laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2019 m. vasario 24 d. buvo laikomas kameroje Nr. 321 buvo laikomas su kitu asmeniu. 2019 m. vasario 25 d. išvyko į Alytaus pataisos namus.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir TIĮET), 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje, turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.
HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. TI taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Lukiškių TI-K Turto valdymo skyrius 2019 m. balandžio 5 d. pranešime Nr. 64-60 (b. l. 20–22) nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele ir užuolaida, kuri pilnai uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais ir higieniškais sanitariniais įrenginiais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013 ir kt.), o sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, kadangi kiti asmenys (kiti kameroje laikomi suimtieji (nuteistieji), pareigūnai) iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės gali asmenį matyti. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas, įrengiant duris arba kitu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio pertvara nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams. (2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, tualetą atskiriantis audeklas negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje K. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr. pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).
Į šią EŽTT praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą pertvara nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).
Į bylą pateiktas Lukiškių TI-K pranešimas „Dėl V. B. skundo“ (b. l. 21–22), kuriame nurodoma, kad Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: gyvenamosios kameros Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417, Nr. 418–426. Kitose gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio sienele. Gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas, asmens privatumui užtikrinti buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios, pasak atsakovės, pilnai uždengia matomumą iš kamerų vidaus ir nuo apžiūros langelių duryse. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. vasario 25 d.) pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista, kai jis kamerose Nr. 106, Nr. 346, Nr. 321 buvo laikomas ne vienas, nes, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas tiek 1,5 m. aukščio pertvara, tiek užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo nuo kameroje esančių asmenų.
Teismas pažymi, kad Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose jis kalėjo, sanitariniai mazgai nebuvo visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl teismo vertinimu, pareiškėjo teisės į privatumą neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas 11 parų.
Pareiškėjas teigė, kad kriauklė buvo įrengta šalia kameros durų, ir tai sukėlė jam nepatogumus naudojantis ja.
Teismui pateiktame Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus pranešime „Dėl V. B. skundo“ (b. l. 21–22) nurodoma, kad kamerų įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Laikymo sąlygos Lukiškių TI-K atitinko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau - HN 134:2015) reikalavimus. Lukiškių TI-K kameros aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“.Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys - apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Kamerose santechninė įranga tvarkinga. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, būdingus kalinimo įstaigai, tačiau byloje esančiais įrodymais nebuvo nustatyta, kad neigiami išgyvenimai būtų pasiekę tokį kentėjimo lygį, kuris galėtų būti įvertintas priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, šiuo aspektu.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu neveikė radijo taškas, ir jis nors skundėsi dėl to administracijai, į jo skundą nebuvo reaguota.
Teismui pateiktame Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus pranešime „Dėl V. B. skundo“ (b. l. 21–22) nurodyta, kad radijo taškai yra įrengti visose Lukiškių TI-K kamerose, tačiau dažnai radijo taškus piktybiškai gadina ir naikina kamerose apgyvendinti asmenys. Sugadinti radijo taškai nedelsiant buvo suremontuojami arba pakeičiami naujais. Nors pareiškėjas teigia, kad kreipėsi į įstaigos administraciją, dėl neveikiančio radijo taško, tačiau apie tokį kreipimąsi byloje duomenų nėra. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės šiuo aspektu.
Pareiškėjas savo skunde taip pat nurodo, jog kameros neatitiko teisės aktuose keliamų reikalavimų dėl ventiliacijos ir drėgmės.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktas nurodo, jog gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus tas patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Teismui pateiktame Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus pranešime „Dėl V. B. skundo“ (b. l. 21–22) nurodyta, kad kameros vėdinamos natūraliai, per langus (kamerose įrengti lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui langai). Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra atitinka HN 134:2015 reikalavimus. Lukiškių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji privalo tvarkyti kameras, kuriose gyvena. Visos Lukiškių TI-K kameros yra aprūpintos valymo inventoriumi. Kamerose byrančio tinko nėra. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas atlieka valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę Lukiškių TI-K dėl sveikatos ir higienos reikalavimų. 2019 metais dėl kamerų, kuriose buvo V. B. sanitarinės būklės į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą kreiptasi nebuvo, todėl patikrinimo aktų nėra.
Teismas pažymi, kad ypač reikšminga šiuo atveju faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas nesikreipė į Vilniaus PN administraciją su prašymais ar skundais dėl pareiškėjo netinkamų kamerų įrengimo, drėgmės ar atsiradusio pelėsio. Teismas akcentuoja, kad kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar Vilniaus pataisos namai, žinodami apie teisės aktų ar kitus pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė tik savo subjektyvią nuomonę dėl kamerose buvusios drėgmės.
Nors pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreipėsi į įstaigos administraciją, tai patvirtinančių duomenų nei pareiškėjas, nei atsakovės atstovas nepateikė. Todėl teismas daro išvadą, kad šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovės veiksmų.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge trūkumas sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, trukmę (11 parų), į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 33 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir nurodytus faktus, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui V. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 33 Eur neturtinę žalą, kilusią dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais ir 132 straipsniu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. B. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti V. B. a.k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 33 Eur (trisdešimt tris eurus) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.