Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Astos Radzevičienės ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės ieškinį atsakovams antstolei B. T. ir A. M. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, bei pagal A. M. priešieškinį ieškovei S. P. ir V. Š. dėl iškeldinimo, byloje dalyvaujantys tretieji asmenys – Palangos kredito unija ir V. Š.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Antstolės B. T. kontoroje buvo vykdoma vykdomoji byla Nr. 0005/18/00214 dėl 73 793,18 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. Š., išieškotojos Palangos kredito unijos naudai, pagal Palangos miesto 2-ojo notaro biuro 2018 m. sausio 26 d. vykdomąjį įrašą Nr. JD-388. Kadangi skolininkas V. Š. per raginime nustatytą terminą skolos nesumokėjo, išieškojimas buvo nukreiptas į sutartine hipoteka apsunkintą S. P. nuosavybės teise priklausantį turtą.

4. 2018 m. kovo 13 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. S-18-5-7249 dėl turto įkainojimo, kuriuo, atsižvelgiant į nepriklausomo turto vertintojo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lituka“ ir Ko parengtą 2015 m. gruodžio 3 d. turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. L0-51240, pirmiau nurodytas nekilnojamasis turtas buvo įkainotas 123 000 Eur suma.

5. Skolininkui V. Š. nesutikus su vykdymo procese nustatyta realizuotino turto verte ir pateikus prieštaravimą dėl turto vertės, 2018 m. gegužės 18 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-18-5-12476, kuriuo paskirta pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė. Nepriklausomo turto vertintojo UAB „Ober-Haus“ atstovas ekspertizės aktu Nr. 3021 EKZ_GTA KLAI, nekilnojamąjį turtą įvertino 125 000 Eur suma.

6. Atsižvelgiant į eksperto pateiktą išvadą 2018 m. lapkričio 14 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. S-18-5-29029 dėl turto įkainojimo, kuriuo nekilnojamas turtas įkainotas bendra 125 000 Eur suma.

7. 2019 m. liepos 11 d. paskelbtos pirmosios turto varžytynės, nustatant, kad pradinė išvaržomo turto pardavimo kaina yra 100 000 Eur. Kadangi varžytynėse nedalyvavo nei vienas dalyvis, pirmosios varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis.

8. Išieškotojai Palangos kredito unijai 2019 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 246 informavus, kad ji nepageidauja perimti po pirmųjų varžytynių S. P. nuosavybės teise priklausančio turto, paskelbtos antrosios varžytynės Nr. 176854, nustatant, jog pradinė išvaržomo turto pardavimo kainą – 75 000 Eur. Varžytynes laimėjo A. M. už išvaržomą turtą pasiūlęs didžiausią sumą – 75 000 Eur.

9. 2019 m. spalio 14 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-19-5-30625, nekilnojamasis turtas parduotas varžytynes laimėjusiam asmeniui A. M..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Motyvuojamoji dalis

17. Atmetęs ieškinio reikalavimus, teismas pagrįstu pripažintino A. M. reikalavimą dėl iškeldinimo ir jį tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.

26. Nagrinėjamoje byloje apeliantė ginčija 2019 m. spalio 14 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-19-5-30625 teisėtumą CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu.

27. Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą turto pardavimo iš varžytynių aktą, suinteresuoto asmens reikalavimu, teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų, o antrosiose varžytynėse – šešiasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje įtvirtinta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 718 straipsnis, 722 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu dėl per mažos pardavimo kainos, CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą turi aiškinti ir taikyti kartu su CPK 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra.

28. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, akcentuojamas šio pažeistų teisių gynimo būdo išimtinis pobūdis. Pripažįstama, kad, atsižvelgdamas į taikytinos teisinio poveikio priemonės proporcingumą teisės pažeidimui, gautos turtą pardavus iš varžytynių sumos proporcingumą to turto rinkos vertei, teismas turi įvertinti, ar turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas vykdymo proceso šalių ar kitų suinteresuotų asmenų teises, ar pažeistos teisės negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

29. Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui ar turto pardavimo be varžytynių aktai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tada, jeigu yra nustatomi esminiai imperatyvių teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus, ir tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Kaip minėta, vienas tokių atvejų yra turto pardavimas už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal CPK įtvirtintas taisykles (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

30. CPK 681 straipsnio 1 dalis nustato, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

31. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Taigi, įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 20 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. sausio 31 d. priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolė B. T. išsiuntė skolininkui V. Š. raginimą įvykdyti sprendimą (vykdomosios bylos Nr. 0005/18/00214 1 t., b. l. 5, 7). Skolininkui per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą skolos nesumokėjus, išieškojimas buvo nukreiptas į sutartine hipoteka apsunkintą ieškovei S. P. nuosavybės teise priklausantį turtą. Priverstinio vykdymo metu išieškotoja (Palangos kredito unija) pateikė nepriklausomo turto vertintojo UAB „Lituka“ ir ko parengtą 2015 m. gruodžio 3 d. turto vertės nustatymo ataskaitą, kuria turto rinkos vertė buvo nustatyta – 123 000 Eur. Remiantis šia turto vertės nustatymo ataskaita antstolė 2018 m. kovo 13 d. priėmė patvarkymą, kuriuo priverstinai parduodamas turtas buvo įkainotas 123 000 Eur (vykdomosios bylos Nr. 0005/18/00214 1 t., b. l. 27 - 28).

33. Skolininkas V. Š. nesutiko su 2018 m. kovo 13 d. patvarkymu nustatyta priverstinai parduodamo turto verte, teigė, kad turtas įkainotas neįvertinus turto pokyčių po 2015 metų. Antstolė 2018 m. gegužės 18 d. priėmė patvarkymą dėl pakartotinės turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės skyrimo, nustatydama, kad ekspertizė bus apmokėta iš antstolės sąskaitos, kadangi skolininkas per antstolės nustatytą terminą nepervedė lėšų ekspertizės išlaidoms padengti (vykdomosios bylos Nr. 0005/18/00214 1 t., b. l. 77, 80 - 81). Pažymėtina, kad antstolė, siekdama įvertinti skolininko teiginių apie iš esmės pasikeitusią priverstinai parduodamo turto būklę ir rinkos vertę pagrįstumą, 2018 m. gegužės 28 d. patvarkymu įpareigojo V. Š. iki 2018 m. birželio 25 d. pateikti turto (pastato) į kurį nukreiptas priverstinis išieškojimas, kadastro duomenų bylos kopiją (vykdomosios bylos Nr. 0005/18/00214 1 t., b. l. 93). Antstolės nustatytu terminu buvo gauta tik nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo darbų sutartis Nr. 22271, todėl, siekdama nustatyti aktualius išvaržomo nekilnojamojo turto (pastato) kadastro duomenis, antstolė tiesiogiai kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu pateikti kadastro duomenų bylos kopiją (vykdomosios bylos Nr. 0005/18/00214 1 t., b. l. 97). Kadangi antstolei buvo pateikta sena turto kadastro duomenų byla, antstolė 2018 m. rugpjūčio 28 d. pakartotinai kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu pateikti turto kadastro duomenų bylos kopiją (vykdomosios bylos Nr. 0005/18/00214 1 t., b. l. 110). Antstolės kontorai buvo pateikta 2018 m. liepos 13 d. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla, parengta duomenimis, nustatytais matininkės R. R. 2018 m. birželio 7 d. (vykdomosios bylos Nr. 0005/18/00214 1 t., b. l. 111 - 118). Joje buvo nurodyta, kad statinio bendras plotas yra 217,02 kv. m, baigtumas 100 proc. Šie duomenys buvo perduoti nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę atlikusiam turto vertintojui (vykdomosios bylos Nr. 0005/18/00214 1 t., b. l. 227).

34. 2018 m. lapkričio 5 d. UAB „Ober-Haus“ atliktos ekspertizės akto pagrindu, antstolė priėmė 2018 m. lapkričio 14 d. patvarkymą dėl turto įkainojimo, kuriuo nustatė, kad priverstinai parduodamo turto rinkos vertė yra 125 000 Eur (vykdomosios bylos Nr. 0005/18/00214 1 t., b. l. 149). Ekspertizės akte pažymėta, kad turto vertinimas buvo atliktas apžiūrėjus ir faktiškai įvertinus turto būklę bei vadovaujantis 2018 m. gegužės 21 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, 2018 m. birželio 7 d. kadastrinių matavimų byla (ekspertizės akto 3 puslapis), kuria remiantis buvo nustatyta, jog bendras įkainojamo pastato plotas yra 217,02 kv. m (ekspertizės akto 9 puslapis).

35. 2019 m. liepos 11 d. buvo paskelbtos pirmosios turto pardavimo varžytynės, nustatant, kad pradinė turto pardavimo kaina yra 100 000 Eur (vykdomosios bylos Nr. 0005/18/00214 1 t., b. l. 217). Skolininkas kreipėsi į antstolę prašydamas atšaukti paskelbtas varžytynes, kartu pateikdamas B. T. konsultacinę išvadą, kurioje nurodyta, kad S. P. nuosavybės teise priklausančio turto rinkos vertė galėtų būti 197 000 Eur (vykdomosios bylos Nr. 0005/18/00214 2 t., b. l. 46-47). Varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, kadangi jose nedalyvavo nė vienas dalyvis (vykdomosios bylos Nr. 0005/18/00214 2 t., b. l. 81, 82). 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo paskelbtos antrosios turto pardavimo varžytynės, nustatant, kad pradinė turto padavimo kaina yra 75 000 Eur (vykdomosios bylos Nr. 0005/18/00214 2 t., b. l. 96). 2019 m. rugsėjo 10 d. antstolės kontoroje buvo gautas skolininko raštas, kuriuo jis informavo antstolę, kad turto vertės nustatymo ekspertizė ir turto pardavimas iš varžytynių yra neteisėtas, kadangi nustatant turto rinkos vertę nebuvo atsižvelgta į tai, jog pastato plotas yra didesnis nei nurodyta ekspertizės akte, į jį neįtrauktas apie 34 kv. m plotas ketvirto aukšto patalpų (vykdomosios bylos Nr. 0005/18/00214 12 t., b. l. 114-116).

36. 2019 m. rugsėjo 20 d. turto pardavimo varžytynės buvo baigtos, jų laimėtoju paskelbtas atsakovas A. M.. 2019 m. rugsėjo 30 d. antstolės kontoroje buvo gautas skolininko V. Š. raštas, kuriuo buvo prašoma panaikinti visus vykdomojoje byloje atliktus priverstinio vykdymo veiksmus, kartu su prašymu buvo pateikta Nekilnojamojo turto kadastrinių ir registro duomenų byla, kurioje nurodyta, kad pastato bendras plotas – 254,04 kv. m (vykdomosios bylos Nr. 0005/18/00214 2 t., b. l. 197). 2019 m. spalio 14 d. buvo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas, kuriuo apeliantei S. P. nuosavybės teise priklausantis turtas buvo perleistas varžytynių laimėtojui A. M..

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į antstolio veiksmus, įkainojant areštuoto turto vertę, reglamentuojančias teisės normas, įvertinusi civilinės bylos medžiagą bei vykdomosios bylos Nr. 0005/18/00214 duomenis mano, kad antstolės veiksmai, nustatant priverstinai parduodamo turto vertę, atitiko teisės aktų reikalavimus, bei vykdymo proceso šalių interesus.

38. Nustatyta, kad skolininkui prieštaraujant dėl nustatytos pradinės turto vertės, antstolė skyrė turto vertės nustatymo ekspertizę. Siekdama įvertinti aktualius parduodamo turto kadastro duomenis, kreipėsi dėl informacijos suteikimo į Nekilnojamojo turto registrą. Be to, skolininkui buvo išaiškinta, kad jam įstatymas suteikia teisę iki varžytynių paskelbimo pačiam surasti turto pirkėją (vykdomosios bylos Nr. 0005/18/00214 1 t., b. l. 27-28), tačiau nei skolininkas, nei apeliantė CPK 704 straipsnyje nustatyta galimybe nepasinaudojo.

39. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat nurodo, kad antstolei buvo atskleista aplinkybė, turinti esminę reikšmę nustatant parduodamo iš varžytynių turto kainą, t. y. tai, jog pastato faktinis plotas neatitinka nurodyto kadastro duomenų byloje, kadangi į jį turi būti papildomai įtraukta apie 34 kv. m ploto palėpė.

40. CPK 681 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdymo proceso metu pasikeitus įkainoto turto vertei, antstolio patvarkymu turtas galėtų būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Taigi, įstatymas numato galimybę antstoliui priverstinio vykdymo procese pakartotinai įvertinti išvaržomo turto vertę, tačiau tam antstolis turi įsitikinti, kad nustatyta turto vertė yra pasikeitusi.

41. Šiuo atveju nustatyta, kad skolininkui nurodžius, jog parduodamo iš varžytynių turto duomenys pateikti Nekilnojamojo turto registre skiriasi nuo faktinių, antstolė pateikė prašymą VĮ „Registrų centras“ pateikti aktualią parduodamo turto kadastrinių duomenų bylą. Antstolei buvo pateikta aktuali Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla, parengta matininkės R. R., remiantis 2018 m. birželio 7 d. duomenimis, kuri ir buvo perduota UAB „Ober – Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo išvadai parengti. Duomenų ir įrodymų, kurie patvirtintų kitus, nei 2018 m. birželio 7 d. kadastro byloje nurodyta informacija, ieškovė ir skolininkas vykdymo procese nepateikė, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, antstolė pagrįstai nesiėmė priemonių perkainoti turtą. Antstolei abejonių dėl ekspertizės aktu nustatytos turto rinkos vertės pagrįstai nesukėlė ir skolininko pateikta konsultacinė išvada dėl turto vertės, kadangi ji savo įrodomąja reikšme neprilygo kitiems turto vertės įrodymams (konsultacinė išvada nelaikytina nei teismo eksperto išvada CPK 216 straipsnio prasme, nei turto vertinimo ataskaita (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 21 – 23 straipsniai).

42. Papildomai pažymėtina, kad V. Š. (skolininkas vykdomojoje byloje), nesutikdamas su antstolės 2018 m. lapkričio 14 d. patvarkymu, kuriuo ginčo turtas, atsižvelgiant į ekspertizės akte nurodytą turto rinkos vertę, buvo įkainotas 125 000 Eur, ginčijo antstolės veiksmų, atliekant turto įkainojimą, teisėtumą. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-1146-328/2019, konstatuota, kad antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, nepažeidė CPK nuostatų, reglamentuojančių turto įkainojimą. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-877-459/2019, kuria Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartis palikta nepakeista, galutinai pasisakė dėl atlikto ginčo turto įvertinimo tvarkos bei teisėtumo. Nurodyta nutartimi teismas konstatavo, kad antstolės veiksmai, įkainojant priverstinai parduodamą turtą, buvo atlikti laikantis CPK 681 straipsnio reikalavimų. Ekspertizei atlikti buvo naudotas 2018 m. gegužės 21 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas Nr. 25/2322 ir 2018 m. birželio 7 d. kadastrinių matavimų byla. Be to, turto vertė buvo nustatyta pagal faktinę situaciją, o ne tik pagal formaliai įregistruotus duomenis.

43. Kadangi įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo konstatuota, kad turto vertinimas, kurio pagrindu antstolė priėmė patvarkymą dėl turto įkainojimo, buvo atliktas pagal faktinę, o ne tik Nekilnojamojo turto registre pateiktą pastato informaciją, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, antstolei pareigos atlikti pakartotiną turto vertinimą nesukėlė ir skolininko vykdymo procese pateiktas antstolio A. S. parengtas faktinių aplinkybių konstatavimo aktas, kuriame buvo užfiksuotos patalpos, esančios virš mansardos.

44. Teisėjų kolegija, susipažinusi su vykdomosios bylos Nr. 0005/18/00214 medžiaga bei bylos nagrinėjimo dieną aktualiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatė, kad ginčijamu turto pardavimo iš varžytynių aktu parduoto pastato duomenys Nekilnojamojo turto duomenų bazėje nėra atnaujinti, apeliantės nurodoma 2019 m. rugsėjo 25 d. nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla neįregistruota, be to, ji parengta jau įvykus antrosioms turto pardavimo varžytynėms.

45. Teisėjų kolegija, vertindama ginčijamo teismo sprendimo pagrįstumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis pirmiau nurodytų įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 182 straipsnio 2 punktas), bei vadovaudamasis bylos medžiaga pagrįstai nusprendė, jog ginčo turto vertė nustatyta teisingai.

46. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-1146-328/2019, bei Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-877-459/2019, kuria Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartis palikta nepakeista, nustatytais faktais, kaip prejudiciniais, nes tose bylose buvo skirtingi nagrinėjimo dalykai, nei yra sprendžiama šioje civilinėje byloje.

47. Esminė aplinkybė nustatant, ar tam tikru faktu galima remtis kaip prejudicija yra ta, ar bylos, kurioje prašoma pripažinti patvarkymą dėl turto įkainojimo (CPK 613 straipsnis) neteisėtu ir bylos dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu, nagrinėjimo dalykas iš esmės sutampa.

48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nagrinėjamoje byloje siekia įrodyti analogišką aplinkybę, kaip ir skolininkas V. Š. aptartoje byloje dėl antstolės patvarkymo dėl turto įkainojimo pripažinimo negaliojančiu – pripažinti, kad ginčo turto vertė buvo nustatyta netinkamai. Ši aplinkybė pirmiau nurodytoje byloje būtų sudariusi pagrindą antstolės patvarkymą dėl turto vertės pripažinti negaliojančiu, o nagrinėjamoje byloje – pripažinti turto pardavimo aktą iš varžytynių negaliojančiu CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu, todėl nagrinėjimo dalykas šiose bylose yra iš esmės tapatus – antstolės veiksmų teisėtumo nustatant turto kainą įvertinimas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad kai teismo nutartimi patvirtinami antstolio veiksmai dėl turto vertės nustatymo, šie faktai yra prejudiciniai net ir tuo atveju, jei byloje nedalyvavo tie patys asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 37-45 punktai), todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje, kurioje buvo prašoma pripažinti antstolės patvarkymą dėl turto įkainojimo neteisėtu, nustatytos aplinkybės yra prejudicinės nagrinėjamoje byloje, dalyje dėl turto įkainojimo teisėtumo įvertinimo.

49. Nesutiktina ir su apeliantės skundo argumentais, kad antstolė skelbimuose apie parduodamą iš varžytynių turtą pateikė netikslią informaciją, kuri galėjo lemti potencialių pirkėjų suklaidinimą apie parduodamą turtą. Susipažinus su pirmuoju ir antruoju turto pardavimo iš varžytynių skelbimais (vykdomosios bylos Nr. 0005/18/00214 1 t., b. l. 216, 2 t., b. l. 94) nustatyta, kad skelbimuose buvo pateikta visa esminė informacija apie parduodamą turtą. Be to, skelbime apie turto pardavimą antrosiose varžytynėse, papildomai buvo nurodyta, kad nors Nekilnojamo turto kadastro duomenų byloje pastato plotas nurodytas 217,02 kv. m, tačiau į nurodytą bendrą plotą neįtrauktos patalpos, esančios virš mansardos (vykdomosios bylos Nr. 0005/18/00214 2 t., b. l. 94). Išdėstytų duomenų pagrindu teisėjų kolegija vertina, kad skelbimuose apie priverstinio vykdymo tvarka parduodamą turtą buvo pateikta visapusiška ir aktuali informacija, kurios pagrindu potencialūs pirkėjai galėjo įvertinti parduodamo turto kokybę bei priimti informuotą sprendimą dalyvauti varžytynėse.

51. Nors teismo paskirtos ekspertizės išvadoje nurodyta, kad ginčo turto rinkos vertė jo įvertinimo vykdymo proceso metu galėjo būti 151 00 Eur, tačiau tai neįrodo esminio skirtumo tarp 2018 m. lapkričio 14 d. patvarkymu nustatytos turto rinkos vertės (2018 m. lapkričio 14 d. patvarkymu turtas įkainotas – 125 000 Eur, t. y. 17 procentų mažesne, nei teismo ekspertės nurodyta kaina). Atkreiptinas dėmesys, kad turtą parduodant pirmųjų varžytynių metu už dar mažesnę sumą – 100 000 Eur, neatsirado nė vieno pirkėjo, susidomėjusio nekilnojamojo turto objektu būtent už tokią kainą, tai papildomai pagrindžia antstolės patvarkymu nustatytos turto kainos realumą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad iš varžytynių parduoto pastato tam tikriems statybos darbams nėra gautas statybos leidimas ir tai galėjo neigiamai įtakoti turto paklausą.

52. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytus argumentus, konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu, pagrįstai laikė, jog byloje neįrodyta, kad atliekant priverstinio išieškojimo veiksmus iš ginčo turto buvo pažeistos teisės normos, kuriomis nustatoma turto įkainojimo tvarka, todėl teisėtai nusprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo skundžiamą turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu. Pažymėtina, kad skundžiamu sprendimu taip pat tenkintas atsakovo A. M. priešieškinis S. P. ir V. Š. dėl iškeldinimo. Apeliantė argumentų dėl sprendimo dalies, kuria priešieškinis tenkintas, neteisėtumo nenurodė, o teisėjų kolegija pagrindų nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis šiuo klausimu nenustatė, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos duomenimis ir padarytas tinkamai taikant įrodymų vertinimo taisykles. Naikinti ar keisti teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, iš jos priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovei.

54. Atsakovė antstolė B. T. prašo priteisti iš apeliantės jos išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ir pateikė duomenis, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 400 Eur. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 papunktis), todėl jos priteistinos atsakovei antstolei B. T. iš apeliantės.

55. Atsakovas A. M. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas nevertinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

56. Apeliantei 1 000 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą mokėjimas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartimi buvo atidėtas iki tol, kol apeliacinės instancijos teisme bus priimtas sprendimas (nutartis). Apeliacinio skundo netenkinus, iš apeliantės valstybės naudai priteisiamas 1 000 Eur žyminis mokestis (CPK 84 ir 96 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti atsakovei antstolei B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.