Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-252-267/2020 Teismo proceso Nr. 2-35-3-00172-2020-7 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.1.14.8.4

2020 m. kovo 9 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. vasario 7 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. D. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės I. G. 4 007,27 Eur turtinės žalos atlyginimą, 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2018 m. kovo 26 d. trečiasis asmuo A. N., veikdamas kartu su atsakovės mažamečiu sūnumi A. K., kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, t. y. padegė namą, dėl to kilo gaisras ir apdegė viso namo laiptinė, stogas, medinės perdangos, sulieti vandeniu ir sugadinti pirmo aukšto butai, juose buvę namų apyvokos daiktai. Dėl tyčinio gyvenamojo būsto padegimo jai padaryta ne mažiau kaip 4 007,27 Eur turtinė žala, taip pat 3 000 Eur neturtinė žala. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu iš esmės tenkino jos civilinį ieškinį ir priteisė jai iš A. N. 4 007,27 Eur turtinę žalą ir 2 000 Eur neturtinę žalą, taip pat 750 Eur advokato išlaidoms apmokėti. Ieškovė nurodė, kad atsakovė privalo atlyginti nuostolius solidariai su A. N., nes jos mažametis sūnus, veikdamas kartu su A. N., sukėlė gaisrą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2020 m. vasario 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės S. D. ieškinį atsakovei I. G. dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

4. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo jau yra išnagrinėtas baudžiamojoje byloje, todėl negali būti nagrinėjamas pakartotinai civilinio proceso tvarka. Nors Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu turtinė ir neturtinė žala ieškovei buvo priteista ne iš atsakovės, o iš kito žalą sukėlusio asmens, teismas atkreipė dėmesį, kad visa ieškiniu reikalaujama priteisti turtinė ir neturtinė žala ieškovei jau yra priteista. Taip pat teismas pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismas nuosprendyje pasisakė dėl A. N. ir nepilnamečio A. K. solidariosios atsakomybės, pažymėdamas, kad A. N., atlyginęs žalą, regreso teise gali reikalauti pusės sumos iš bendraskolio, šiuo atveju A. K., arba jo atstovų pagal įstatymą. Civilinėje byloje analogiško dydžio žalą ieškovei priteisus ir iš atsakovės, ieškovė įgautų galimybę pasipelnyti iš jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo, kadangi žalą galėtų išsiieškoti ir iš atsakovės, ir iš trečiojo asmens A. N.. Tokia situacija būtų nesuderinama su žalos atlyginimo kompensacine funkcija.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovė S. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. vasario 7 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Naujai pateiktu civiliniu ieškiniu prašoma solidariai priteisti nusikaltimu padarytą žalą iš I. G., kuri yra nauja šalis, o teisinis ginčas vyksta ne tarp tų pačių šalių. Baudžiamojoje byloje ieškovė negalėjo reikalauti žalos atlyginimo iš A. K. ir jo mamos I. G. dėl atitinkamo jų procesinio statuso. Baudžiamajame procese mažametis A. K. buvo apklausiamas kaip liudytojas, o jo mama dalyvavo baudžiamajame procese kaip savo nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą. Nei A. K., nei jo mama baudžiamojoje byloje nebuvo pripažinti civiliniais atsakovais. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 111 str. 1 d. civiliniais atsakovais gali būti tėvai, kurie materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Kadangi tyčinio padegimo metu A. K. buvo 13 metų amžiaus, o baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. 2 d., pagal BK 13 str. 2 d. kyla tik nuo 14 metų, A. K. baudžiamajame procese negalėjo būti laikomas įtariamuoju, kaltinamuoju, o jo mama – civiline atsakove.

8.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 3 dalimi, 6.279 straipsniu, kuriuose nurodyta, kad bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai.

8.3. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nepagrįstai teigia, kad patenkinus ieškinį ieškovė įgis galimybę pasipelnyti iš jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo, nes galės žalą išsireikalauti ir iš atsakovės, ir iš trečiojo asmens A. N.. Šiuo atveju teismas netinkamai aiškina solidariąją skolininkų pareigą reglamentuojančias teisės normas. CK 6.6 str. 6 d. ir 7 d. nurodyta, kad bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė. Jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo A. N. ir A. K. bendrais nusikalstamais veiksmais padarytą žalą įpareigoti atsakovę atlyginti solidariai kartu su A. N..

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio dalies 4 pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose bei CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis civilinį, baudžiamąjį ir administracinį procesą reglamentuojančių įstatymų nustatytos tvarkos, o spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais pagrindais.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad ieškovės S. D. ieškinys yra nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, kadangi jau yra išnagrinėtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-875/2019, netinkamai taikė procesinės teisės normas reglamentuojančias ieškinio priėmimą, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės pareikštą ieškinį.

13. Pažymėtina, jog CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą, todėl teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo klausimu, yra išaiškinęs, kad šia norma įstatymų leidėjas apsaugo, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011). Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013).

14. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-875/2019, nustatyta, kad baudžiamojoje byloje ieškovė buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 4 007,27 Eur turtinės ir 3 000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltų asmenų dėl jos gyvenamojo būsto tyčinio padegimo. Šiaulių apygardos teismas S. D. ieškinį tenkino iš dalies, priteisė jai iš A. N. 4 007,27 Eur turtinę žalą ir 2 000,00 Eur neturtinę žalą. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad A. N., įvykdęs solidariąją prievolę įgyja regreso teisę iš kito bendraskolio (A. K. arba jo atstovų pagal įstatymą) reikalauti lygios dalies to, ką jis įvykdė. Taigi, minėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas teisinis santykis tarp ieškovės ir trečiojo asmens – A. N. bei tarp A. N. ir A. K. bei jo atstovų pagal įstatymą. Nauju ieškiniu atsakove traukiama nusikalstamą veiką padariusio, tačiau pagal baudžiamuosius įstatymus neatsakiusio A. K. atstovė pagal įstatymą. Nagrinėjamu atveju ieškovė, pareiškusi naują ieškinį, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, iš esmės siekia, kad iš trečiojo asmens A. N. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu priteista 4 007,27 Eur turtinė žala ir 2 000,00 Eur neturtinė žala būtų pripažinta solidariąja trečiojo asmens A. N. ir atsakovės I. G. prievole ir šį reikalavimą grindžia CK 6.279 straipsnio nuostatomis. Taigi, esant minėtoms aplinkybėms nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė reiškia tapačius reikalavimus ar siekia, kad būtų iš naujo nustatomi išspręstoje byloje konstatuoti faktai ar teisiniai santykiai (CPK 276 straipsnio 4 dalis).

15. Atsižvelgęs į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės S. D. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš esmės nevertino ieškovės pareikšto reikalavimo pobūdžio, todėl nepagrįstai sprendė, kad yra reiškiamas reikalavimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl kurio jau yra išnagrinėtas teisinis ginčas ir priimti įsiteisėję procesiniai sprendimai (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas) ir šiuo pagrindu nepagrįstai atsisakė ieškinį priimti, kas visų aptartų aplinkybių kontekste sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti. Dėl paminėtų motyvų nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti.

Perduoti ieškovės S. D. ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.