Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

trečiųjų asmenų VšĮ Vilniaus miesto krizių centro Paramos vaikams ir šeimai tarnybos, vaikų namų (duomenys neskelbtini), Suffolko grafystės tarybos Vaikų ir paauglių tarnybos atstovėms D. P., K. N., L. A., L. S.,

išvadą teikiančios institucijos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei D. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui R. D. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, trečiasis asmuo Suffolko grafystės tarybos Vaikų ir paauglių tarnyba, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė V. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. D. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo teismo prašė: 1) pakeisti 2007 m. lapkričio 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2243-188/2007 nustatytą nepilnamečio vaiko D. D. nuolatinę gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su motina V. T.; 2) pakeisti 2012 m. lapkričio 13 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18-188/2012 dalyje nustatytą išlaikymą ir priteisti iš atsakovo R. D. išlaikymą nepilnametei dukrai D. D. po 250 Eur kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskirti V. T. vaiko piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 3) pakeisti 2014 m. kovo 25 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1042- 336/2014 nustatytą bendravimo su vaiku tvarką ir nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo R. D. bendravimo su dukra D. D. tvarką; 4) priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog šalys (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką, kurioje (duomenys neskelbtini) gimė duktė D. D.

2007 m. lapkričio 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2243-188/2007 nutraukė šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje pareiškėjai susitarė nepilnametės dukters D. D. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu R. D., nustatyti neribotą motinos bendravimą su nepilnamete dukra, nenumatant konkretaus grafiko, priteisti iš motinos išlaikymą dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis po 37,65 Eur (130 Lt) kas mėnesį iki dukters pilnametystės.

2012 m. lapkričio 13 d. Kėdainių rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18-188/2012 buvo padidintas iš ieškovės priteistas išlaikymo nepilnametei dukrai dydis iki 101,37 Eur (350 Lt) per mėnesį.

2014 m. kovo 25 d. Kėdainių rajono apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1042-336/2014 buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis dėl V. T. bendravimo su D. D. tvarkos nustatymo.

2018 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu, įvertinus pavojų vaiko saugumui, D. paimta iš R. D. šeimos ir apgyvendinta BĮ Vilniaus miesto krizių centro Paramos vaikams ir šeimai tarnyboje.

2018 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos D. D. nustatymo“ pripažinimo netekusiu galios Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko laikinoji globa panaikinta ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. D. grąžinta tėvui R. D.

2019 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) poliklinika pranešė, kad D. nenori grįžti namo pas tėvą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius, ištyręs situaciją, nustatė grėsmės vaikui pirmąjį lygį, nes tėvas nesugeba tinkamai rūpintis dukra, nesudaro vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų. D. kategoriškai atsisakė grįžti pas tėvą, todėl buvo nuspręsta paimti vaiką iš jai nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinti BĮ Vilniaus miesto Krizių centro Paramos vaikams ir šeimai tarnyboje.

Ieškovės nuomone, atsakovo abejingumas ir negebėjimas tinkamai įgyvendinti tėvų valdžios atsiliepė D. vystymuisi ir vaiko raidai. Dėl sutrikusios psichologinės būklės D. gydyta (duomenys neskelbtini), jai paskirtas palaikomasis gydymas. Ieškovė nurodė, kad ji gali tinkamai pasirūpinti nepilnametės dukters D. D. priežiūra, auklėti ir rūpintis dukra. Atsižvelgiant į iš esmės pasikeitusias faktines vaiko gyvenimo aplinkybes – nepilnametė D. D. gyvena pas trečiąjį asmenį - BĮ Vilniaus miesto krizių centro Paramos vaikams ir šeimai tarnyboje, vadovaujantis geriausiais vaiko interesais, ieškovė teismo prašė pakeisti 2007 m. lapkričio 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su motina V. T., priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį ir nustatyti ieškinyje išdėstytą atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką (tomas 1, e. b. l. 1-6).

2019 m. gegužės 7 d. byloje gautas ieškovės V. T. atstovės, advokato padėjėjos Lijanos Paulauskienės, paaiškinimas, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. balandžio 19 d. grąžino motinai V. T. nepilnametę dukrą, todėl D. D. nuo 2019 m. balandžio 20 d. nebegyvena BĮ Vilniaus miesto krizių centras Paramos vaikams ir šeimai centre (duomenys neskelbtini). Ieškovei išvykti į su vaiku į Angliją, nes atsakovas R. D. atsisakė išduoti sutikimą dėl nepilnametės D. D. naujo asmens dokumento išdavimo (dokumento galiojimas pasibaigė), ieškovė su dukra apsigyveno (duomenys neskelbtini).(tomas 1, e.b.1, 48).

Procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais) atsakovui buvo įteikti asmeniškai pasirašytinai (popierinis bylos priedas, b. l. 1), tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė.

2019 m. gegužės 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Tarnyba) išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Išvadoje nurodoma, kad R. D. šeima yra žinoma, iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros. Šeimai taikoma atvejo vadyba. Nepilnametė D. D., gim. (duomenys neskelbtini)keletą kartų buvo paimta iš tėvo ir vėl grąžinta. Nepilnametė turi rimtų psichologinių problemų, emocijų ir elgesio sutrikimų, po stacionaraus gydymo (duomenys neskelbtini) mergaitė vartoja išrašytus medikamentus. Paskutinį kartą D. buvo paimta iš tėvo R. D. 2019 m. kovo 15 d. ir apgyvendinta Vilniaus miesto krizių centro Paramos vaikams ir šeimai tarnyboje (duomenys neskelbtini), nes buvo gautas iš atvejo vadybininkės pranešimas, kad mergaitė nenori važiuoti namo pas tėvą. 2019 m. kovo 21 d. vaikui nustatytas I grėsmės lygis. Buvo nustatyta, kad tėvas nesudaro sąlygų dukrai gyventi, vystytis, nesugeba auklėti ir rūpintis vaiku. Namuose betvarkė, mergaitė į mokyklą ateina su nešvariais drabužiais, nuo jos sklido nemalonus kvapas. Nepilnametė D. D. skundėsi, kad tėvas ant jos rėkia, kategoriškai atsisakė grįžti pas tėvą, elgėsi neadekvačiai, prašėsi, kad būtų apgyvendinta pas motiną. Tėvas teigė, kad negali susitvarkyti su dukra, sutiko, kad dukra gyventų su motina. 2019 m. balandžio 18 d. Tarnyboje buvo gautas motinos V. T. prašymas leisti jos dukrai išvykti su ja į (duomenys neskelbtini). Tarnyba neprieštaravo, kad motina pasiimtų mergaitę. Šiuo metu D. D. gyvena su motina V. T., (duomenys neskelbtini). Būste atliktas pertvarkymas. Iš dviejų kambarių viename minimaliai sutvarkyta gyventi motinai su dukra. Nors būste skurdu, tačiau švara ir tvarka palaikoma. Dėl tėvo R. D. pranešimo Panevėžio vaiko teisių apsaugos skyriui (anot tėvo, mergaitė telefonu jam papasakojo, jog jos dėdė ir motiną ją mušė) nepilnametei D. D. 2019 m. balandžio 25 d. buvo nustatytas I grėsmės lygis, šeimai inicijuota atvejo vadyba, 2019 m. gegužės 6 d. sudarytas Pagalbos planas. Teismui pateiktoje išvadoje nurodoma, jog atsižvelgiant į esamą faktinę padėtį, turimą medžiagą, į tai, kad motina V. T. supranta susidariusią situaciją, atsakomybę už dukters priežiūrą ir auklėjimą, įvertina pasekmes ir ketina pati auginti ir rūpintis sudėtingo elgesio vaiku, yra nusiteikusi priimti specialistų pagalbą, Tarnyba neprieštarauja ieškovės V. T. prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. (tomas 1, e. b. 1. 54-55).

2019 m gegužės 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo R. D. nepilnamečiui vaikui D. D. laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 160 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. balandžio 16 d. iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Teismas paskyrė ieškovę V. T. nepilnamečiui vaikui D. D. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (tomas 1, e.b.1, 118-121).

2021 m. sausio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus informacija iš Centrinio Safolko (Jungtinė Karalystė) Socialinės globos komandos, kuria patvirtinama, kad nepilnametės D. D. globos peržiūra vyko 2020 m. lapkričio 23 d. Šeimos problemų sprendimo komandos įsikišimas buvo pratęstas dėl lėto progreso sutaikant nepilnametę D. D. su jos mama V. T. Kita oficiali globos peržiūra numatyta 2020 m. gegužės 18 d. (tomas 3, e. b. 1, 145-150).

2021 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Safolko grafystės savivaldybės tarybos (angl. Suffolk County Council), Vaikų ir jaunimo paslaugų tarnybos West Suffolk House, Vakarinėje vaikų priežiūros komandoje (angl. West Children in Care Team), atsiliepimas į ieškinį. Atsiliepime nurodoma, kad nepilnametė D. D. šiuo metu yra prižiūrima Suffolk County Council pagal 1989 m. Vaikų įstatymo 20 skyriaus nuostatas. Šiuo metu ji negyvena kartu su savo motina V. T. Pirmą kartą Vietinė institucija informaciją apie D. gavo 2020 m. rugpjūčio 2 dieną. D. buvo paimta į policijos apsaugą skirtingomis datomis - 2020 m. rugpjūčio 2 d. ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. Policiją iškvietė V. T. dėl didėjančios D. agresijos nukreiptos prieš ją. D. paėmė peilį ir pagrasino sužaloti save, kadangi ji nenorėjo būti (likti) namuose. D. prašė būti priimta į vaikų globos namus ir/ar kad jai būtų paskirtas globėjas. Nors visos pastangos buvo dedamos, kad D. grįžtų namo 2020 m. rugpjūčio 3 dieną, bet tai buvo neįmanoma, nes V. T. nenorėjo, kad dukra grįžtų. 2020 m. rugpjūčio 4 dieną, su didele parama ir pagalba iš intensyvios paramos tarnybos, buvo sutartas planas, pagal kurį D. buvo grąžinta motinos globai. Darbuotojas iš intensyvios paramos tarnybos buvo paskirtas teikti paramą ir pagalbą telefonu ir turėjo apsilankyti kitą dieną. Nepaisant ryškių pastangų ir pradinio bendradarbiavimo tarp D. ir jos mamos, sugrįžusi namo D. tuoj pat žodžiais puolė motiną (smurtavo žodžiais prieš motiną) ir elgėsi agresyviai, grasindama sužaloti motiną ir save, ji padarė paviršinius įdrėskimus ant savo riešo. Dėl šių veiksmų, D. motina nusprendė, kad ji negali užtikrinti savo dukros saugumo ir jokia, kad ir labai tvirta, parama yra nepakankama, kad D. galėtų grįžti namo. Prasidėjus skubaus vaiko apgyvenimo laikotarpiui 2020 m. rugpjūčio 4 d., D. buvo apgyvendinta vaikų namuose (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 13 d., kur ji gyvena iki šiol. D. gyveno su mama V. T. tik nuo 2019 balandžio mėn., kuri priėmė ją savo globon po to, kai mama gavo pranešimą, kad D. tėvas nesirūpina vaiku, ir D. buvo apgyvendinta vaikų namuose Lietuvoje. Dar iki šios datos D. prisirišimas prie motinos yra silpnas (ribotas), nes V. T. gyvena Anglijoje nuo tada, kai D. buvo maža palikta gyventi su tėvu Lietuvoje. D. lankė vietinę švietimo įstaigą, kuomet atvyko gyventi su savo motina 2019 metais. Vėliau D. buvo pašalinta iš šios įstaigos dėl keiksmažodžių naudojimo, grasinimų nužudyti kelis mokyklos darbuotojus, pasikėsinimų spirti mokytojai, spjaudymosi ant vyriausiosios mokytojos, veido kaukių dėl COVID taisyklių nesilaikymo, gaisrinio signalo įjungimo ir atsisakymo evakuotis iš pastato. D. buvo parūpinta alternatyvi švietimo įstaiga (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu ji lanko mokyklą penkis kartus per savaitę pagal ne pilnai darbo dienai sudarytą tvarkaraštį. Mokykla šiuo metu vykdo procedūrą, siekiant sudaryti D. galimybę praplėsti jos užimtumo tvarkaraštį pačios D. prašymu. D. yra minėjusi, kad raidės ant popieriaus „šiek tiek svyruoja/šokinėja“, todėl buvo susisiekta su pagalbos dėl disleksijos komanda, kad būtų ištirta, ar D. gali atlikti personalizuotą (individualų) vertinimo testą, atitinkantį jos individualius poreikius. D. taip pat lanko koledžą (duomenys neskelbtini) trečiadieniais, kad galėtų mokytis anglų kalbos, kur ji yra labai laiminga ir galinti susitikti su kitais mokiniais iš Lietuvos. 2021m. gegužės 6 d, dieną D. išreiškė savo nusivylimą, susijusį su jos ugdymu, apsivijusi diržu ir žaliuzių virvele aplink savo kaklą, sukeldama sau įbrėžimus ant kaklo, taip demonstruodama, kokia ji jaučiasi nelaiminga dėl jos šiuo metu gaunamo išsilavinimo stygiaus. D. šiuo metu yra sveika, ji gavo visas standartines vakcinas, išskyrus vakciną nuo ŽPV, kurią turėtų gauti netrukus. Buvo gautas siuntimas į Psichinės sveikatos tarnybą (2021 m. gegužės 13 d.) dėl psichinės sveikatos būklės, susijusios su save žalojančiu elgesiu. Atliekamas pirminis vertinimas, siekiant nustatyti, kokia ilgalaikė pagalba bus teikiama. Atsiliepime nurodoma, kad D. stengiasi suprasti savo ankstyvąją patirtį, šeimos santykius ir skirtingą informaciją, kurią gauna iš savo tėvų. D. ilgą laiką praleido nematydama savo mamos ir šiuo metu pareiškė, kad norėtų vėl susitikti su ja dažniau, jei V. sugebės tai suorganizuoti. Šis D. požiūris kinta ir šiuo metu kontaktas su mama nėra struktūrizuotas, vyksta chaotiškai. D. yra pareiškusi, kad ji nenori grįžti savo motinos nuolatinei globon. Dėl santykių su tėvu, D. nematė savo tėvo nuo 2019 balandžio mėnesio, kai ji atvyko gyventi į Jungtinę Karalystę. D. nekalbėjo su savo tėvu nuo 2020 m. gruodžio 14 d. Šiuo metu ji yra pareiškusi, kad jos tėvas kelia jai painiavą ir sumišimą, todėl ji nenori turėti dabar su juo jokių kontaktų. D. minėjo, kad ją vis lanko pasikartojantis sapnas apie jos tėvą „visą laiką sapne jam sakau, kad jis negali skaudinti manęs, negali man trenkti, rėkti, staugti ant manęs, kadangi tai nėra būdas, kaip reikia elgtis su vaiku, kad yra žmonių pasaulyje, kurie gali apsaugoti mane nuo šio smurto“. Toliau D. pridūrė, kad ji norėtų, kad šis sapnas būtų tiesa, kad, kai ji buvo tėvo globoje, kad ji būtų žinojusi, kad pagalba yra, jei tik jai būtų jos reikėję iš vaikų apsaugos tarnybos. D. minėjo, kad jos šeimos jai suteiktos priežiūros lygis, kol ji augo, buvo netinkamas (nepakankamas), jai nebuvo leista būti vaiku, niekas (šeimoje) nežaidė su ja, ji neturėjo žaislų. D. minėjo, kad mokykloje neturėjo draugų, visi juokdavosi iš jos, būdavo jai nemalonūs (negeranoriški), nes nuo jos sklido prastas (blogas) kvapas. Kai ji apie tai pasakydavo savo tėvui, jis atsakydavo „užvožk (trenk) jiems“. Paklausta, kaip ji jausdavosi dėl to, D. atsakė „Man nerūpi, kaip kvepiu, tai buvo įprasta“. D. išsireiškė, kad ji nenorėtų būti smerkiama kaip baisus ir blogas žmogus, jei ji papasakotų apie savo senelio mirtį Lietuvoje. D. prisiminė, kad jos senelis gėrė daug alkoholio ir daug rūkydavo. Ji pasakojo, kad vieną vėlų vakarą (naktį) jos tėvas buvo sode su mergina, o jos dėdės buvo namuose ir gėrė su jos seneliu. D. buvo palikta kambario kampe. Ji priėjo prie senelio ir tarė norinti valgyti, tuomet senelis atsikėlė ir ėjo į rūsį (kur buvo saugomi pomidorai, agurkai). Nelaimei, senelis paslydo ir krito laiptais žemyn. D. pasakojo, kaip ji bėgo iš paskos ir bandė jį pakelti, bet negalėjo pajudinti. Ji prisiminė, kaip ji spiegė ir šaukė pagalbos, bet niekas neatėjo. Ji grįžo į kambarį, kur jos dėdės sėdėjo ir gėrė, prašė jų padėti seneliui, bet jie buvo tiek girti, kad negalėjo padėti, todėl ji nubėgo į sodą, kad surastų savo tėvą. D. minėjo, kad jos tėvas kartu su jos dėdėmis nusileido ir iškėlė senelį iš rūsio, paguldė jį į lovą. D. pasakojo, kad ją tėvas primušė ir išvijo iš namų rėkdamas, kad ji kalta, nes prašė maisto. D. pasakojo, kad ji negali prisiminti daug to, kas įvyko po to dienos, kadangi daug neaiškumų yra jos galvoje, daug laiko praėjo po jos senelio mirties, bet ji prisimena, kad ji buvo paimta į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje ji vėl pasijautė pamesta (pasimetusi) ir bejėgė su daugybe kitų skirtingų vaikų. D. pasakojo, kad ten buvo vyresnis berniukas, galbūt 15 metų, kuris graibydavo ją, sodindavo ant kelių, kuomet jo penis būdavo kietas (erekcijos būsenoje). D. sakė, kad tuomet jautėsi labai išsigandusi ir niekas jai nepadėdavo. D. taip pat minėjo, kad ji vis prisimindavo, kaip ji vaikščiodavo kartu su tėvu po miestą, kuris kaltino ją dėl savo tėvo (D. senelio) mirties. Jis eidavo per miestą ir tiesiog gatvėje pasakodavo, kad jo dukra nužudė jo tėvą. D. minėjo, kad tokiais momentais jos tėvas mušdavo ją vis dažniau ir palikdavo ją valandų valandas vienui vieną rūpintis savimi. Mokykloje darėsi vis sunkiau, nes kiekvienas žiūrėjo į ją kaip į žudikę, keistą vaiką, kuris gyveno šeimoje, kurioje niekas jos nenorėjo. D. tiki, kad jos motina paliko ją dėl to, kad D. buvo bloga ir baisi. D. minėjo, kad ji tapdavo labai pikta, beveik sprogdavo iš pykčio, bet negalėjo prisiminti, ką ji darydavo tokioje būsenoje. D. yra tokio amžiaus, kuomet ji gali išsakyti savo nuomonę, tad ji yra pareiškusi, kad norėtų gyventi įkurdinta (paskirta) į globėjų šeimą ar į globos instituciją, ir norėtų turėti galimybę turėti „normalų gyvenimą“. D. sakė, kad norėtų turėti mamą, tėtį ir kelis brolius, seseris, bet ne daug mamų ir tėčių, turėdama omenyje dabartinę jos patirtį gyvenant vaikų namuose (duomenys neskelbtini), kur ji turi daug globėjų/prižiūrėtojų, kurių ji kaip išsireiškė, nemėgsta, nes jie sukelia jai stresą ir kančią. D. sako, kad ji nori likti Jungtinėje Karalystėje, ir jos paraiška dėl jos ES apgyvendinimo buvo pateikta 2021 m. balandžio 15 d. Atsiliepime nurodoma, kad Jungtinėje Karalystėje tėvas (motina) finansiškai neprisideda prie prižiūrimo vaiko institucinės globos ir priežiūros. D. yra Jungtinės Karalystės globojamas (prižiūrimas) vaikas pagal savanorišką susitarimą su V. T., kuri, kaip mes jau supratome, yra tėvų pareigų (atsakomybės) turėtoja D. atžvilgiu. Siūlomos priemonės dėl kontakto su vaiku, kurias V. T. numatė D. ir jos tėvui, yra negaliojančios, nes D. šiuo metu nėra V. T. globoje, ir D. neturi tiesioginio kontakto su tėvu nuo 2019 metų balandžio mėnesio (tomas 4, e. b. 1, 48-51).

Teismo posėdžio metu ieškovė V. T. pareikštą ieškinį palaikė, prašė tenkinti pilnai jame išdėstytais motyvais. 2022 m. balandžio 26 d. šalys sutikslino galutines savo pozicijas, o 2022 m. birželio 16 d. vykusio teismo posėdžio metu šalims pavyko pasiekti taikų susitarimą, tačiau taikos sutarties šalims nepavyko sudaryti. 2022 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje ieškovė patikslino savo poziciją dalyje dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio, o taip pat pasisakė dėl kitų ieškinio reikalavimų.

Atsakovas R. D. atsiliepimo byloje nepateikė, tačiau savo poziciją dėl pareikšto ieškinio išdėstė 2022 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio metu, nurodydamas, jog pareikštam reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo neprieštarauja, sutinka teikti dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 160 Eur per mėnesį bei jį tenkina šiuo metu faktiškai susiklostęs bendravimas su dukra, bendraujant tiesiogiai telefonu arba mobiliosios programėlės pagalba. 2022 m. birželio 16 d. vykusio teismo posėdžio metu šalims pavyko pasiekti taikų susitarimą dėl ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovavimo santykiai pasibaigė, atsakovas įsipareigojo kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl advokato jam paskyrimo, kuris galėtų parengti ir teismui pateikti šalių sudarytą taikos sutartį. Bylos nagrinėjimas ne kartą buvo atidėtas, siekiant suteikti galimybę atsakovui keiptis dėl atstovo paskyrimo ir taikos sutarties parengimo, tačiau 2022 m. rugsėjo 15 d. elektroniniu laišku (DOK-151515) atsakovas teismą informavo, jog į atstovą nesikreipė ir tolimesniame bylos nagrinėjime nedalyvaus. 2022 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, todėl byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė byloje pateiktą išvadą palaikė, nurodydama, jog ieškinys pareikštas šalių nepilnametės dukters interesais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės V. T. ir atsakovo R. D. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. D., kuri šiuo metu yra nepilnametė. 2007 m. lapkričio 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2243-188/2007 šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, iš motinos priteistas išlaikymas, nustatyta nedetalizuota motinos bendravimo su dukra tvarka. 2012 m. lapkričio 13 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18-188/2012 buvo padidintas iš ieškovės priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydis, o 2014 m. kovo 25 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1042-336/2014 buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, numatanti detalizuotą ieškovės bendravimo su dukra tvarką.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

CK 3.169 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis).

Tam, kad būtų pakeista vaikų gyvenamoji vieta, ieškovė turi įrodyti, jog po 2007 m. lapkričio 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nustatanti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, iš esmės pasikeitė aplinkybės, turinčios reikšmės vaiko gyvenamosios vietos nustatymui. Kokios aplinkybės vertintinos kaip esminės, t. y., sudarančios pakankamą pagrindą spręsti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, kasacinio teismo praktikoje konkrečiai nenurodoma, bet pateikiama jų pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (2001 m. kovo 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (2003 m. vasario 5 d Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); skyrium gyvenančio tėvo sveikatos pagerėjimas, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, emocinių ryšių su skyrium gyvenančiu tėvu formavimosi ir palaikymo neužtikrinimas bei vaiko noro pasikeitimas (2013 m. balandžio 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje (2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014).

CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais. Pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), kiekvienu atveju turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma, įskaitant ir kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą bei kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama pakeisti nustatytą vaiko gyvenamąją vietą, būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (pvz., 2006 m. gegužės 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Nagrinėjamu atveju ištyrus ir įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, išklausius byloje dalyvaujančių asmenų (jų atstovų) paaiškinimų, nustatyta, jog po 2007 m. lapkričio 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo, kuriuo šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu (atsakovu) R. D., Tarnyboje ne kartą buvo gauta informacija apie netinkamą atsakovo tėvo valdžios įgyvendinimą šalių nepilnametės dukters D. D. atžvilgiu (2018 m. vasario 14 d. pranešimu Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazija Tarnybą informavo apie netinkamą mergaitės elgesį ugdymo įstaigoje bei aplinkybę, jog tėvas nesidomi vaiko mokslais, nepraneša dėl kokių priežasčių duktė vėluos į mokyklą, nepriima specialistų ir socialinių darbuotojų teikiamos pagalbos ir paslaugų; 2019 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) poliklinika pranešė, kad D. nenori grįžti namo pas tėvą. Tarnybos darbuotojams ištyrus situaciją, buvo nustatytas pirmasis grėsmės vaikui lygis, nes tėvas nesugeba tinkamai rūpintis dukra, nesudaro vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų ir pan.).

Bylos duomenimis, įvertinus pavojų vaiko saugumui, D. D. ne kartą (t. y., nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d., o taip pat 2019 m. kovo 15 d. gavus (duomenys neskelbtini) poliklinikos pranešimą) buvo paimta iš tėvo ir apgyvendinta BĮ Vilniaus miesto krizių centro Paramos vaikams ir šeimai tarnyboje. 2019 m. kovo mėnesį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyrius ieškovę informavo apie pasikeitusias nepilnametės dukters gyvenimo aplinkybes dėl jos nepriežiūros ir vaiko elgesio sunkumų. 2019 m. balandžio 19 d. Tarnyba grąžino nepilnametę D. D. ieškovei ir nuo 2019 m. balandžio 20 d. mergaitė nebegyvena BĮ Vilniaus miesto krizių centro Paramos vaikams ir šeimai centre. Vadovaujantis ieškovės bei trečiųjų asmenų paaiškinimais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, jog D. D. šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje. Atvykusi į užsienio valstybę D. D. gyveno kartu su motina V. T., tačiau atsižvelgiant į didėjančią D. agresiją nukreiptos prieš ją pačią, mėginimus susižaloti, 2020 m. rugpjūčio 2 d. ieškovė kreipėsi pagalbos į policijos pareigūnus. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, ieškovei neturint galimybių užtikrinti nepilnametės dukters saugumo, prasidėjus skubaus vaiko apgyvenimo laikotarpiui 2020 m. rugpjūčio mėnesį D. buvo apgyvendinta vaikų namuose (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 25 d. duomenimis, D. buvo perkelta į „16+“ apgyvendinimo programą ir šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). D. D. ir toliau remia Safolko grafystės taryba (tomas 5, e.b.1, 12).

Kaip jau buvo minėta, tais atvejais, kai reikalaujama pakeisti nustatytą vaiko gyvenamąją vietą, būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis apie vaikui nustatytą grėsmės lygį, atsakovo (tėvo) vykdytą vaiko nepriežiūrą, negebėjimą sudaryti tinkamų sąlygų vaikui gyventi, ugdytis ir vystytis (2019 m. gegužės 8 d. Tarnybos išvados duomenys), o taip pat 2021 m. rugpjūčio 30 d. gauto Safolko grafystės savivaldybės tarybos Vaikų ir jaunimo paslaugų tarnybos atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes apie atsakovo vartotą fizinį bei psichologinį smurtą nepilnametės dukters D. D. atžvilgiu, teismas sprendžia, jog atsakovas nesugeba tinkamai užtikrinti savo nepilnametės dukters teisių ir interesų, vengia bendradarbiauti, bylos duomenimis, yra vartojęs dukters atžvilgiu fizinį bei psichologinį smurtą, todėl darytina išvada, kad šalių nepilnametei dukrai šiuo metu nėra saugu gyventi su atsakovu. R. D. aplinka nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka D. D. būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą ir nustačius ją su ieškove. Pažymėtina, jog šalių nepilnametė dukra, kuriai šiuo metu yra 16 metų, jau daugiau kaip trejus metus (t. y., nuo 2019 m. balandžio mėnesio) nebegyvena su tėvu ir vaiko teisių apsaugos institucijų specialistams ne kartą yra išdėsčiusi savo poziciją, jog nenori grįžti į Lietuvą ir gyventi su tėvu (atsakovu).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė tinkamai, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes bei dukters apgyvendinimą vaikų namuose (duomenys neskelbtini), vykdo motinos pareigas, užtikrina nepilnametės dukters interesus, ją išlaiko, yra iš esmės atkūrusi ryšį su nepilnamete dukra. Duomenų apie netinkamą motinos valdžios panaudojimą vaiko atžvilgiu byloje nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byloje pateiktą Tarnybos išvadą, o taip pat ir 2022 m. balandžio 26 d. teismo posėdyje atsakovo R. D. išdėstytą poziciją, jog jis sutinka su pareikštu reikalavimu dėl dukters gyvenamosios vietos pakeitimo ir jos nustatymo su motina, teismas ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkina pilnai ir nustato D. D. gyvenamąją vietą su ieškove (motina) V. T.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Atsižvelgiant į tai, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes tik atsižvelgiant į juos gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

Ieškovė teismo prašė pakeisti 2014 m. kovo 25 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1042-336/2014 nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir nustatyti jos siūlomą atsakovo R. D. bendravimo su nepilnamete dukra D. D. tvarką, pagal kurią tėvas bendrautų su dukra šia tvarka:

1) Tuo atveju, kai R. D. atvyksta į kitą valstybę, jis turi teisę bendrauti su dukra D. D. savaitgalio dieną nuo 11.00 val. iki 19.00 val. arba darbo dieną, pasibaigus ugdymo ir neformaliojo lavinimo užsiėmimams, iki 19.00 val. Tėvas paima vaiką iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir pasibaigus bendravimui perduoda vaiką į gyvenamą vietą;

2) R. D. turi teisę bendrauti su D. D. 2 (du) kartus po 7 (septynias) dienas mokinių vasaros atostogų metu, sutampančiu su jo kasmetinėmis atostogomis, savo pasirinkimu Lietuvoje arba kitoje valstybėje. Tėvas pirmąją atostogų dieną paima vaiką iš gyvenamosios vietos ir septintąją atostogų dieną perduoda vaiką į gyvenamą vietą. Atostogų metu R. D. privalo pranešti V. T. SMS žinute ar el. paštu savo gyvenamosios/buvimo vietos adresą Lietuvoje ar kitoje valstybėje;

3) R. D. ir V. T. privalo kasmet iki gegužės 1 d. vienas kitam pranešti SMS žinute arba el. paštu savo kasmetinių atostogų laiką. Jei tėvo ir motinos atostogų laikas sutampa, sutampanti atostogų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su D. D. būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau;

4) Prieš 2 (dvi) savaites R. D. praneša V. T. SMS žinute arba el. paštu apie savo atvykimą į kitą valstybę turint tikslą bendrauti su D. D. ir privalo nurodyti savo gyvenamos vietos adresą kitoje valstybėje;

5) R. D. apmoka D. D. kelionės iš kitos valstybės į Lietuvą išlaidas ir vaiko atostogų Lietuvoje išlaidas. V. T. apmoka D. D. kelionės iš Lietuvos į kitą valstybę išlaidas. V. T. neapmoka R. D. kelionės į kitą valstybę ir gyvenamosios vietos nuomos išlaidų, susijusių su bendravimo su vaiku užtikrinimu kitoje valstybėje;

6) Metų porinės savaitės trečiadienį ir neporinės savaitės sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. kitos valstybės laiku V. T. sudaro sąlygas D. D. bendrauti su R. D. naudojantis nemokamomis el. ryšio priemonėmis (el. paštu, programa Skype, Viber). R. D. telefonu bendrauja su vaiku savo sąskaita;

7) per Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus, Šv. Velykas ir D. D. gimimo dieną (duomenys neskelbtini) pasibaigus ugdymo ir neformaliojo lavinimo užsiėmimams iki 20.00 val. V. T. sudaro sąlygas D. D. bendrauti su R. D. naudojantis nemokamomis el. ryšio priemonėmis (el. paštu, programa Skype, Viber). R. D. telefonu bendrauja su vaiku savo sąskaita.

Nagrinėjant civilinę bylą teisme 2022 m. balandžio 26 d. ir birželio 16 d. vykusių teismo posėdžių metu šalys geranoriškai susitarė dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo. Ieškovė teismui nurodė, jog atsakovas savarankiškai bendrauja su dukra ir palaiko ryšį nuotolinio ryšio priemonėmis. Ji dėl tokio bendravimo neprieštarauja ir nesiekia jo riboti. Atsakovas turi teisę atvykti į Jungtinę Karalystę ir aplankyti savo dukrą, tačiau per trejus metus jis šia teise nepasinaudojo. Atsakovas R. D. teismo posėdžių metu paaiškino, kad tuomet, kai ieškovė su šalių nepilnamete dukra išvyko į Jungtinę Karalystę, jo bendravimas su nepilnamete dukra buvo ribotas, tačiau dabar jis su dukra bendrauja tiesiogiai tiek telefonu, tiek susirašo per programėlę. Atsakovą esamas bendravimas su dukra tenkina. Pasak R. D., kai dukra sulauks pilnametystės, ji pati galės nuspręsti dėl tolimesnio bendravimo su tėvu. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovo pozicijai dėl kreipimosi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl atstovo jam paskyrimo ir taikos sutarties šalių aptartomis sąlygomis parengimo pasikeitus, o taip pat atsakovui priėmus sprendimą nedalyvauti tolimesniame civilinės bylos nagrinėjime, 2022 m. rugsėjo 15 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė teismui paaiškino, jog ji pilnai palaiko ieškinyje išdėstytą jos siūlomą atsakovo bendravimo su dukra tvarką, tačiau taip pat neprieštarautų, jei teismas tėvo bendravimo tvarkos nedetalizuotų ir numatytų artimą dabartinei atsakovo bendravimo su D. D. tvarką bendru šalių sutarimu.

Atsižvelgiant į ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, teismo posėdžio metu pateiktus šalių paaiškinimus, į aplinkybę, jog atsakovas paskutinius trejus metus su nepilnamete dukra susitikęs nebuvo, artimiausiu metu dėl finansinių lėšų stygiaus neketina vykti į Jungtinę Karalystę dukters aplankyti, su D. D. bendrauja ir ryšį palaiko telefonu, o taip pat susirašinėja mobilios programėlės pagalba, taip pat atsižvelgiant į Tarnybos pateiktą išvadą, jog ieškovės prašoma nustatyti dukros bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka iš esmės atitiktų teismų praktikoje taikomus bendravimo tvarkos kriterijus, teismas iš esmės tenkina ieškovės prašymą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nustatydamas ieškovės siūlomą bendravimo tvarką su redakciniais pakeitimais, išdėstant ją teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Teismas praplečia ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, numatydamas neribotą tėvo bendravimą su dukra elektroninio ryšio priemonėmis.

Teismas taip pat pažymi, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju 2022 m. balandžio 26 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas nurodė sutinkanti teikti dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 160 Eur per mėnesį. 2022 m. birželio 16 d. vykusio teismo posėdžio metu šalys geranoriškai, abipusių nuolaidų būdų susitarė dėl atsakovo teiktino išlaikymo šalių nepilnametei dukrai, numatydami, jog atsakovas teiks nepilnametei dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 160 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės. Šalys taip pat susitarė, jog dalis lėšų bus pervedama tiesiogiai į nepilnametės dukters naudojamą einamąją banko sąskaitą, o likusi dalis – į kitą dukters vardu atidarytą banko sąskaitą, kurioje lėšos bus kaupiamos. Atsakovas taip pat sutiko tiesiogiai į dukters banko sąskaitą pervesti susikaupusią laikino įsiskolinimo sumą.

Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovo pozicijai dėl jo kreipimosi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl atstovo paskyrimo ir taikos sutarties šalių aptartomis sąlygomis parengimo pasikeitus, o taip pat atsakovui priėmus sprendimą nedalyvauti tolimesniame civilinės bylos nagrinėjime, 2022 m. rugsėjo 15 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė teismui paaiškino, jog ji sutinka sumažinti pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iki 160 Eur per mėnesį nuo teismo posėdžio dienos (t. y., 2022 m. rugsėjo 15 d.) iki dukters pilnametystės, tačiau likusioje dalyje (t. y., nuo kreipimosi į teismą dienos iki 2022 m. rugsėjo 15 d.) palaiko pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį priteisimo. V. T. nurodė, jog atsižvelgiant į 2022 m. rugsėjo 15 d. teismo išreikalautus duomenis apie atsakovo gaunamas pajamas ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvusį pasiektą šalių susitarimą dėl išlaikymo dydžio, ji iš dalies t. y., 90 Eur per mėnesį dalyje (250 Eur/mėn. – 160 Eur/mėn. = 90 Eur/mėn.) atsisako pareikšto reikalavimo dėl išlaikymo dukrai už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki vaiko pilnametystės priteisimo.

Prieš atsisakant ieškinio reikalavimo, teismas ieškovei išaiškino ieškinio (dalies ieškinio reikalavimų) atsisakymo šeimos byloje teisines pasekmes, numatytas CPK 293-294 straipsniuose. Ieškovė nurodė, jog teismo išaiškintos dalies reikalavimo atsisakymo pasekmės jai yra suprantamos ir žinomos.

CPK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas, kreipęsis į teismą, bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako pareikšto ieškinio ar dalies ieškinio reikalavimų. Teismas, priimdamas ieškinio atsisakymą, sprendžia ar pateiktas atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nepažeidžia viešojo intereso (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju 2022 m. rugsėjo 15 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė nuo dalies pareikšto reikalavimo dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo atsisakė, tokiu būdu sumažindama prašomą priteisti išlaikymo sumą. Teismo vertinimu, ieškovės pareikštas atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nepažeidžia šalių bei jų nepilnamečio vaiko interesų, todėl teismas ieškovės atsisakymą nuo pareikšto reikalavimo dėl išlaikymo skirtumo priteisimo priima ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 294 straipsnis).

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, remdamasis byloje surinktais įrodymais.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., 2016 m. birželio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė teismo prašė pakeisti 2012 m. lapkričio 13 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18-188/2012 nustatytą išlaikymo vaikui dydį ir galutinai sutikslinusi (sumažinusi) ieškinio reikalavimus ieškovė prašė priteisti iš atsakovo R. D. išlaikymą nepilnametei dukrai D. D., mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki 2022 m. rugsėjo 15 d. ir po 160 Eur per mėnesį nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskirti V. T. vaiko piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, pirmiausia atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.

Bylos duomenimis, nepilnametė D. D., gim. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vadovaujantis ieškovės bei trečiojo asmens atstovės L. A. paaiškinimais, duotais bylos nagrinėjimo teisme metu, o taip pat į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, jog 2020 m. rugpjūčio 5 d. ieškovė davė savo sutikimą pagal 1989 m. Vaikų įstatymo 20 skyrių, kad šalių nepilnametė dukra D. D. būtų apgyvendinta pas vietos valdžios nustatytus laikinus globėjus. Ieškovei taip pat buvo išaiškinta teisė bet kuriuo metu šį sutikimą atsiimti. Bylos duomenimis, D. D. buvo apgyvendinta vaikų namuose (duomenys neskelbtini). Kur gyveno iki 16 metų, vėliau buvo perkelta į (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo teisme metu L. A. nurodė, jog tokiu būdu apgyvendinus vaiką, motina nepraranda teisių į vaiką, tačiau Suffolko grafystės taryba kartu su motina dalinasi atsakomybe dėl vaiko. Atsižvelgiant į tai, vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove V. T. L. A. nurodė, jog tokiu atveju vaiko apgyvendinimo išlaidas dengia vietos valdžia ir neprašo šių išlaidų padengimo iš tėvų. Tėvai gali padėti, bet neprivalo. Pasak trečiojo asmens atstovės, motina prie dukters išlaikymo prisideda, nuperka jai tam tikrų drabužių, tėvas siunčia kišenpinigius.

2022 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog iki (duomenys neskelbtini) metų amžiaus D. gyveno vaikų namuose (duomenys neskelbtini), o sulaukusi (duomenys neskelbtini) metų buvo perkelta į (duomenys neskelbtini). Už apgyvendinimą centre ieškovei mokėti nereikia, tačiau ji dukters išlaikymui skiria po 20 svarų sterlingų kas savaitę, dukrą lanko kas savaitę, kartu eina apsipirkti, perka jai drabužius (apie 300 svarų sterlingų mėnesiui), perka maistą visai savaitei (apie 50 svarų sterlingų per savaitę, 200-250 svarų sterlingų per mėnesį), taip pat apmoka D. manikiūro išlaidas, sudarančias 35-40 svarų sterlingų kas antrą savaitę. Dar apie 30 svarų sterlingų per mėnesį skiria dukters higienos išlaidoms, 15-16 svarų sterlingų vitaminams. Pasak ieškovės, bendra vidutinė suma, reikalinga dukters išlaikymui, per mėnesį sudaro apie 600 svarų sterlingų. Ieškovė paaiškino, jog D. D. valstybė per mėnesį skiria 30 svarų sterlingų maistui ir 30 svarų sterlingų higienai.

Pasak ieškovės, tiek ji, tiek atsakovas turėtų lygiomis dalimis prisidėti prie nepilnametės dukters poreikių tenkinimo. Ieškovė nurodė, jog ji dirba su pacientais, kurie išeina iš ligoninės, yra seselės padėjėja. Jos gaunamas darbo užmokestis atskaičius mokesčius, sudaro apie 1700 svarų sterlingų per mėnesį. Ieškovė yra 100 procentų darbinga (jos darbingumas nėra ribotas), dirba pilną etatą, be šalių nepilnametės dukters kitų išlaikytinių neturi. Lietuvoje nuosavybės teise yra įgijusi butą. Pasak ieškovės, gyvendama Jungtinėje Karalystėje ji patiria apie 550 svarų sterlingų buto nuomai, o taip pat būsto komunaliniams mokesčiams sumokėti (šiukšlių išvežimas – 120 svarų sterlingų per mėnesį, televizija – 145 svarai sterlingai per metus, vanduo – 55 svarai sterlingai per mėnesį, elektra – 65-70 svarų sterlingų per mėnesį). Kiek jai žinoma, atsakovas yra baigęs vidurinę mokyklą, yra dirbęs pagalbiniu darbininku statybose, kitų išlaikytinių neturi.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas, plėtodamas teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimais, yra pažymėjęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki 2022 m. rugsėjo 15 d. ir po 160 Eur nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki dukters pilnametystės. Prašoma priteisti išlaikymo suma neviršija pusės minimalios mėnesinės algos, kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. sudaro 730 Eur, kas atskaičius mokesčius sudarytų apie 534 Eur per mėnesį.

Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Bylos duomenimis, abu tėvai yra sveiki, darbingi, kitų išlaikytinių neturi. Vadovaujantis 2022 m. rugsėjo 15 d. teismo išreikalautais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, apie atsakovo gaunamas pajamas, nustatyta, jog jis laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. iki 2022 m. vasario 15 d. dirbo (duomenys neskelbtini), kur jam priskaičiuotas darbo užmokestis svyravo nuo 583 Eur iki 1280 Eur per mėnesį. Nuo 2022 m. kovo 15 d. atsakovas gauna išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, sudarančias 450-520 Eur per mėnesį.

Vadovaujantis 2019 m. liepos 3 d. teismo išreikalautais duomenimis iš VĮ Registrų centro, ieškovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas su bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini), o atsakovui – nekilnojamas turtas – statiniai (duomenys neskelbtini).

Spręsdamas dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam sūnui priteisimo bei vertindamas šalių turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes (gaunamas pajamas, turimą turtą, sveikatos būklę, darbingumą, kitų išlaikytinių nebuvimą ir pan.), teismas atsižvelgia į tai, kad abu tėvai turi įgiję nekilnojamoj turto Lietuvoje, tačiau ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra didesnis, t. y., ieškovės turtinė padėtis yra geresnė. Be to, būtent ieškovės iniciatyva šalių nepilnametė dukra išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę.

Spręsdamas dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio nustatymo, teismas taip pat atsižvelgia į aplinkybę, jog šalių nepilnametė dukra bylos nagrinėjimo teisme metu buvo apgyvendinta vaikų namuose (duomenys neskelbtini), vėliau – (duomenys neskelbtini) ir tėvų nėra prašoma kompensuoti vaiko apgyvendinimo išlaidų, be to, šalių nepilnametei dukrai per mėnesį yra skiriama 60 svarų sterlingų asmeninėms išlaidoms (maistui ir higienai).

Teismas pažymi, kad tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkina iš dalies, iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnametei dukrai D. D., sudarantį po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2019 m. balandžio 16 d.) iki vaiko pilnametystės.

Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jo poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį: tėvų gaunamas pajamas, turimą turtą, šalių sveikatos būklę, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

D. D. gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė V. T. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė, teikdama ieškinį teismui sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (2019 m. balandžio 15 d. AB Lietuvos Pašto mokėjimo kvitas). Byloje taip pat pateikti įrodymai, kad ieškovė yra sumokėjusi 2112,65 Eur už advokato padėjėjos suteiktas teisines konsultacijas ir procesinių dokumentų rengimą, byloje atliktus dokumentų vertimus ir kitas teisines paslaugas (2019 m. liepos 1 d. ieškovės atstovės prašymas dėl 944,95 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, 2021 m. birželio 8 d. ieškovės atstovės prašymas dėl 1070,90 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, 2022 m. kovo 20 d. ieškovės atstovės prašymas dėl 96,80 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo).

Atsižvelgdamas į tai, jog prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateiktas laiku, išlaidos buvo būtinos ir yra pagrįstos, neviršijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis), jos priteistinos ieškovei iš atsakovo, proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies, t. y., 88 proc. Reikalavimas dėl gyvenamosios vietos pakeitimo patenkintas 100 proc., reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo patenkintas 100 proc., reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkintas 64 proc. ((100 proc. + 100 proc. + 64 proc.)). Atsižvelgiant į patenkintų ieškovės reikalavimų dalį, teismas priteisia iš atsakovo ieškovei 1925,13 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ((75 Eur + 2112,65 Eur) x 88 proc.).

Ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 43,20 Eur suma (160 Eur x 12 mėn.) x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo.

Byloje patirta 70,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį tenkinus 88 proc., iš ieškovės valstybės naudai priteistina 12 proc. procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis, o iš atsakovo 88 proc. išlaidų dalis, kas atitinkamai sudarytų 8,47 Eur (70,58 Eur x 12 proc.) iš ieškovės ir 62,11 Eur (70,58 Eur x 88 proc.) iš atsakovo.

Viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 105,31 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (43,20 Eur + 62,11 Eur = 105,31 Eur), o iš ieškovės - 8,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių

2019 m gegužės 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi teismas byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo R. D. nepilnamečiui vaikui D. D. laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) Eur kas mėnesį nuo 2019 m. balandžio 16 d. iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. 2021 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi iš atsakovo R. D. priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. D. mokėjimo vykdymas sustabdytas. Atsižvelgiant į teismo pareigą užbaigus bylą kartu išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, kartu įvertinus tai, jog vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismo sprendimai dalyje dėl išlaikymo priteisimo yra vykdomi skubiai, šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos, teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 282 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2007 m. lapkričio 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2243-188/2007 nustatytą šalių nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnametės D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Ieškovės V. T. atsisakymą nuo pareikšto ieškinio reikalavimo dėl atsakovo R. D. teiktino išlaikymo nepilnametei dukrai D. D. skirtumo, sudarančio 90 Eur per mėnesį (250 Eur per mėnesį – 160 Eur per mėnesį = 90 Eur per mėnesį) laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki vaiko pilnametystės (t. y., iki 2024 m. gegužės 22 d.) priteisimo priimti ir civilinę bylą Nr. e2-104-869/2022 šioje dalyje nutraukti.

Pakeisti 2012 m. lapkričio 13 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18-188/2012 nustatytą išlaikymą šalių nepilnametei dukrai ir priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečio vaiko D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai mokamą periodinėmis išmokomis po 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t. y., nuo 2019 m. balandžio 16 d.) iki vaiko pilnametystės (t. y., iki 2024 m. gegužės 22 d.). Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pakeisti 2014 m. kovo 25 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1042-336/2014 nustatytą bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarką ir nustatyti atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukra D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:

1) R. D. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra D. D. Jungtinėje Karalystėje šia tvarka: R. D. privalo iš anksto, t. y., prieš 2 (dvi) savaites pranešti V. T. SMS žinute arba el. paštu apie savo atvykimą į Jungtinę Karalystę, siekiant pabendrauti su D. D. ir nurodyti savo gyvenamos vietos Jungtinėje Karalystėje adresą; R. D. atvykus į Jungtinę Karalystę, jis turi teisę bendrauti su dukra D. D. be kurią pasirinktą savaitgalio dieną nuo 11.00 val. iki 19.00 val. arba darbo dieną, pasibaigus ugdymo ir neformaliojo lavinimo užsiėmimams, iki 19.00 val. Tėvas paima vaiką iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir pasibaigus bendravimui perduoda vaiką į gyvenamą vietą;

2) R. D. turi teisę bendrauti su D. D. 2 (du) kartus po 7 (septynias) dienas mokinių vasaros atostogų metu, sutampančiu su jo kasmetinėmis atostogomis, savo pasirinkimu Lietuvoje arba kitoje valstybėje. Tėvas pirmąją atostogų dieną paima vaiką iš gyvenamosios vietos ir septintąją atostogų dieną perduoda vaiką į gyvenamą vietą. Atostogų metu R. D. privalo pranešti V. T. SMS žinute ar el. paštu savo gyvenamosios/buvimo vietos adresą Lietuvoje ar kitoje valstybėje;

3) R. D. ir V. T. privalo kasmet iki gegužės 1 dienos vienas kitam pranešti SMS žinute arba el. paštu savo kasmetinių atostogų laiką. Jei tėvo ir motinos atostogų laikas sutampa, sutampanti atostogų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su D. D. būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau;

4) R. D. apmoka D. D. kelionės iš kitos valstybės į Lietuvą išlaidas ir vaiko atostogų Lietuvoje išlaidas. V. T. apmoka D. D. kelionės iš Lietuvos į kitą valstybę išlaidas. V. T. neapmoka R. D. kelionės į kitą valstybę ir gyvenamosios vietos nuomos išlaidų, susijusių su bendravimo su vaiku užtikrinimu kitoje valstybėje;

5) R. D. turi teisę neribotai bendrauti su D. D. nuotolinio ryšio priemonėmis.

2019 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei V. T., asmens kodas(duomenys neskelbtini), 1925,13 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt penkis eurus, 13 euro centų) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą - 8,47 Eur (aštuonis eurus 47 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 105,31 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus 31 euro centą) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5662, paskirtis – Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei arba į bylą).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.