- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-27
- Bylos Nr.
- II-107-358/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02496-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant pareiškėjui A. K. bei institucijos Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovui (toliau – institucija),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. K. skundą institucijai dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo panaikinti institucijos 2016-02-29 nutarimą Nr.20N-52697652-16.
Skunde nurodo bei 2016-09-27 teismo posėdyje paaiškino, kad nėra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio. Jis važiavo pirma eismo juosta iki 90 km/h, greičiu, oro sąlygos prastos, labai slidu. Jo vairuojamas automobilis didelis, sveria apie 2 tonas. Kelias darė lengvą posūkį į kairę. Matė, kaip iš galo artėja automobilis. Įvažiuojant į posūkį, sumažino greitį ir jo automobilį kliudė kitas automobilis. Jo vairuojamas automobilis pradėjo suktis, bandė mašiną suvaldyti, tačiau du kartus apsivertė griovyje. Mano, kad kitas automobilis bandė jį lenkti ar įvažiuoti į kitą eismo juostą. Nesutinka su institucijos sprendimu, kad neįvertino slidžios kelio dangos, nesuvaldė automobilio ir susidūrė su iš paskos ta pačia kryptimi atvažiuojančia transporto priemone bei kad išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą.
Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad administraciniai sprendimai turi būti motyvuoti ir pagrįsti objektyviais duomenimis, asmeniui turi būti užtikrinta teisė į gynybą, galioja nekaltumo prezumpcija, visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Visi šie principai buvo pažeisti priimant skundžiamą nutarimą. Nutarimas yra nemotyvuotas ir neparemtas jokiais objektyviais įrodymais ir A. K. kaltė nėra įrodyta. Kauno apskrities VPK Kelių policijos nutarime nustatytos aplinkybės neatitinka tikrovės, priimant nutarimą nebuvo nustatyta, kokiu greičiu važiavo kiekviena transporto priemonė, kokiais įrodymais remiantis nustatyta kaltė. Į eismo įvykio vietą atvažiavo ir eismo įvykį tyrė Zarasų PK VPS VT pareigūnai. Jie nustatė, kad automobilį Dodge Nitro eismo įvykio metu lenkė VW Caddy. Tokias aplinkybes teisme paliudijo ir pareigūnas I., tačiau, kaip paliudijo Ž. M., priėmęs skundžiamą nutarimą, jis tokių aplinkybių nenustatė ir net griežtai atmetė lenkimo galimybę. Nutarime klaidingai nurodyta, kad A. K. nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į iš paskos ta pačia kryptimi važiuojančią R. L. vairuojamą automobilį. Tai prieštarauja tiek A. K., tiek R. L. paaiškinimams. R. L., duodamas paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, pats parodė, kad jis savo vairuojamo automobilio laiku negalėjo sustabdyti ir „nežymiai atsitrenkė" į A. K. automobilį. Teisme R. L. teigė A. K. automobilį lenkęs, tačiau pirminiuose parodymuose tokių aplinkybių jis nenurodė. A. K. taip pat parodė, kad R. L. automobilis trenkėsi į jo vairuojamojo automobilio kairiąją galinę dalį. Tačiau skundžiamame nutarime apskritai nėra atskleistas eismo įvykio mechanizmas. Nutarimą priėmusiam pareigūnui Ž. M. eismo įvykio aplinkybės nėra žinomos. Priimant nutarimą nėra atsižvelgta, kad įvykis įvyko išvažiuojant iš posūkio. Pareigūnas I. įvykio vietos neapžiūrėjo. Todėl lieka nepaneigta A. K. versija, jog R. L. į A. K. vairuojamą automobilį atsitrenkė būtent tada, kada abu automobiliai išvažinėjo iš posūkio. R. L. tiesiog savo automobilio galėjo nesuvaldyti ir atsitrenkti būtent tokiu pat kampu į A. K. vairuojamą automobilį. Nei administracinio pažeidimo byloje, nei teismo proceso metu nėra surinkta jokių įrodymų, jog A. K. automobilis tapo nevaldomas dar prieš susidūrimą su VW Caddy. Kadangi, kaip nurodoma 2016-01-26 tarnybiniame pranešime, kelio danga buvo slidi įvykio metu, ji buvo padengta ledu, jokių stabdymo ar slydimo žymių ant kelio neliko. Todėl vienintelė aplinkybė, kuria rėmėsi Kauno apskrities VPK pareigūnai, buvo R. L. paaiškinimai. Nei nutarime, nei atsiliepime nemotyvuota, kodėl R. L. paaiškinimams suteikta didesnė įrodomoji vertė, nei A. K.. Juo labiau, kad R. L. parodymai yra itin nenuoseklūs. R. L. neteisingai teigia, jog neva K. automobilis nuslydo į griovį, nors iš tiesų jis trenkėsi į kelio atitvarą ir vertėsi. Taip pat jis nesugebėjo paaiškinti, kokioje padėtyje jo automobilis buvo susidūrimo metu. Be to, R. L. teisme paliudijo, kad eismo įvykio metu kelio danga nebuvo slidi, nors tiek A. K., tiek Zarasų r. policijos pareigūnai teisme paliudijo, kad kelio danga buvo itin slidi, tą dieną buvo užfiksuota daug eismo įvykių. Visi šie netikslumai neleidžia tikėti R. L. parodymų tikrumu bei nuoseklumu, jie turėjo būti vertinami kritiškai, tad skundžiamas nutarimas negalėjo būti išimtinai jais remiamas. Ekspertas, pateikdamas 2016-08-19 ekspertizės aktą, rėmėsi eismo įvykio schema, automobilių sugadinamais bei vairuotojų parodymais. Ekspertizės akto išvados yra tik tikėtinos. Ekspertizės akte nurodyta, kad iš įvykio vietos schemos ir joje nurodytų duomenų nėra galimybės nustatyti transporto priemonių susidūrimo vietos važiuojamoje dalyje jos pločio ir ilgio atžvilgiu. Todėl ekspertizės akto išvada, kad lenkiamas Dodge Nitro išvažiavo į priešingą eismo juostą yra prieštaringa, jos neparemia ne tik byloje, bet ir pačiame ekspertizės akte nustatytos aplinkybės. Ekspertas nepagrįstai daro išvadą, kad eismo įvykio metu VW Caddy atsitrenkė Dodge Nitro, kai pastaroji buvo praradusi judėjimo stabilumą. Šią išvada jis grindžia automobilių apgadinimais ir jų padėtimi po susidūrimo, tačiau, kaip pats nurodo, įvykio schemoje nepažymėta Dodge Nitro judėjimo trajektorija po susidūrimo, kelio atitvarai, į kuriuos jis trenkėsi ir jo vertimosi vieta. Todėl išvada, kad būtent Dodge Nitro, o ne VW Caddy buvo praradusi stabilumą iki eismo įvykio yra niekuo nepagrįsta. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo iš esmės pažeisti ATPK reikalavimai. O būtent A. K. nebuvo sudaryta galimybės susipažinti su jokia administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, R. L. parodymais, eismo įvykio schema, kokie veiksmai konkrečiai buvo atlikti. Jis ne kartą tiek raštu, tiek žodžiu kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą ir į Zarasų rajono VPK, tačiau prašoma informacija jam nebuvo suteikta. Taip buvo pažeisti ATPK 272 str. reikalavimai ir apribota jo teisė į gynybą. Teismo prašo patenkinti A. K. skundą ir panaikinti 2016-02-29 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyr.specialisto Ž. M. priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl eismo įvykio ir bylą A. K. atžvilgiu nutraukti.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodo, kad 2016-02-29 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau - Kauno apskr. VPK KPV) pareigūno nutarimu A. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d. Jam paskirta administracine nuobauda - 43 Eur dydžio piniginė bauda už tai, kad 2016-01-26 17.10 val. kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis 164,14 km vairuodamas automobilį Dodge Nitro valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į kelio dangos ypatumus (slidi kelio danga), nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir nesuvaldęs automobilio susidūrė su paskui jį važiavusiu automobiliu. Po susidūrimo trenkėsi į kelio atitvarus ir nuvažiavęs nuo kelio apsivertė. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai ir kelio atitvaras. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 127 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. Su A. K. skundo reikalavimais nesutinka. A. K. veiksmai pagal LR ATPK kvalifikuoti pagrįstai ir tinkamai. Administracinio teisės pažeidimo padarymas įrodytas administracinio teisės pažeidimo medžiagoje surinktais faktiniais duomenimis, nuobauda paskirta sankcijos ribose nepažeidžiant nuobaudos skyrimo tvarkos. Mano, kad A. K. , vairuodamas transporto priemonę, nebuvo pakankamai atidus, neįvertino savo galimybių ir eismo saugumui įtaką darančių kitų veiksnių. Pareiškėjo argumentai, jog jo atžvilgiu priimtas sprendimas dėl padaryto pažeidimo nepagrįstas objektyviais duomenimis, yra nepagrįsti.
Nors iš esamų duomenų nėra galimybės nustatyti tikslios transporto priemonių susidūrimo vietos kelio pločio atžvilgiu, tačiau remiantis visuma objektyvių duomenų, surinktų įvykio vietoje iškart po įvykio bei papildomais duomenimis, surinktais ir gautais tyrimo metu prieinama prie išvados, kad pareiškėjo automobilis sudarė kliūtį kelyje, dėl ko ir kilo eismo įvykis. Mano, kad eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimų pobūdis atitinka pareigūno padarytą išvadą dėl pareiškėjo kaltės. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą paliekant galioti Kauno apskr. VPK KPV pareigūno 2016-02-29 priimtą nutarimą (b.l.17-18).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas, nutarimas paliktinas nepakeistu.
ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad A. K. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Teismas sutinka su institucijos atsiliepime nurodyta aplinkybe, kad būtent eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimų pobūdis pagrindžia išvadą dėl pareiškėjo A. K. kaltės.
Liudytojas E. I. parodė, kad jis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Vertino visą surinktą medžiagą. Jo nuomone, abu vairuotojai buvo neatidūs, neatsižvelgė į slidžią kelio dangą, nepasirinko saugaus greičio. A. K. nesuvaldė automobilio, išvažiavo iš savo eismo juostos, todėl įvyko susidūrimas su iš paskos važiuojančiu automobiliu, kuris darė lenkimo manevrą. Kito automobilio vairuotojas nurodė, kad darė lenkimo manevrą, tačiau kelią jam užstojo kitas automobilis, jis bandė stabdyti, pradėjo slysti. Tuo metu buvo itin slidu, bet kelias tiesus, posūkis yra, matomumas geras.
Liudytojas R. L. parodė, kad jis, kaip kitas eismo įvykio dalyvis, taip pat patrauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau priimtą nutarimą yra apskundęs Zarasų apylinkės teismui. Jis važiavo apie 70-80 km/h greičiu, buvo slidu, kelias tiesus. Priešais jo automobilį, važiavo džipas. Įsitikinęs, kad saugu, pradėjo lenkimo manevrą. Staiga kelią užtvėrė džipas. Stengėsi išvengti kontakto, tačiau dešine automobilio dalimi kliudė džipo galinių durelių arkas. Jo automobilis kelis kartus apsisuko ir sustojo kelkraštyje. Visureigis nuvažiavo toliau, buvo atitvarai. Negali pasakyti kaip slydo visureigis (b.l.33-34).
Liudytojas D. D. parodė, kad buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, vairuotojų parodymai skyrėsi. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad jo automobilis pradėjo slysti, tuo tarpu kitas automobilis jį lenkė. Apžiūrėjo automobilių apgadinimus, galinė visureigio dalis neapgadinta, apgadintas kairės pusės šonas. Automobilių kontaktas turėjo būti už posūkio. Toje atkarpoje leistinas greitis 90 km/h, kelio danga – ištisas ledas (b.l.34-35).
Liudytojas V. Ž. parodė, kad eismo įvykio vietoje užtikrino eismo saugumą, sunku buvo nustatyti įvykio mechanizmą, tačiau kelio danga buvo labai slidi (b.l.35-36).
Liudytoja J. P. parodė, kad eismo įvykio vietoje apžiūrėjo automobilių apgadinimus, juos aprašė, tačiau nesiaiškino eismo įvykio priežasčių (b.l.35-36).
Liudytojas D. K. parodė, kad priėmė paaiškinimą iš visureigio vairuotojo, kalbėjosi su juo apie eismo įvykio priežastis, sakė, kad matė automobilį, kuris bandė jį aplenkti. Galimai teigė, kad jį sumėtė. Jo automobilis buvo apvirtęs. Kito automobilio vairuotojas apklausai vyko į komisariatą, nes buvo su dukra (b.l.36-37).
Liudytojas Ž. M. parodė, kad jis priėmė skundžiamą nutarimą. Įvykis įvyko kitame rajone, buvo atsiųsta byla. Viskas paremta vairuotojų paaiškinimais, nurodė greičius, kurie tomis sąlygomis buvo nesaugūs. Vieną automobilį, net nedarant jokių manevrų, pradėjo mėtyti, kitas bandė jį apvažiuoti, užtvėrė kėlią ir susidūrė. Tokioje situacijoje, kurio kaltė buvo didesnė sunku nustatyti. Mano, kad abu vairuotojai nesilaikė kelių eismo taisyklių. Įvyko šoninis kontaktas, nebuvo stabdymo. Visureigis tapo nevaldomas iki kito automobilio smūgio (b.l.45).
Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad tikėtini eismo įvykio kilimo mechanizmas : automobilis „Dodge Nitro" vairuojamas A. K., važiavo dešine eismo juosta link Zarasų. Iš paskos ta pačia kryptimi važiavo automobilis „VW Caddy". Ties kilometriniu ženklu (arba jo galiojimo zonoje - 5 pozicija schemoje) automobilis „VW Caddy" išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kad galėtų aplenkti automobilį „Dodge Nitro". Automobiliui „VW Caddy" artėjant prie dešiniau jo priekyje važiuojančio automobilio, „Dodge Nitro", pastarasis prarado judėjimo stabilumą ir tiesiaeigiškumą bei pradėjo slysti į priešpriešinio eismo juostą. Šiam automobiliui išslydus į priešpriešinio eismo juostą, didesniu greičiu važiavęs automobilis „VW Caddy" priekiniu dešiniu kampu (priekiniu dešiniu sparnu, bamperio apdaila, žibintu) kontaktavo su automobilio „Dodge Nitro" galiniu kairiu sparnu (prieš galinį kairįjį žibintą) ir ratu, kai tarp transporto priemonių išilginių ašių buvo smailus kampas atviras link jų galinių dalių. Po šio kontakto automobilis „VW Caddy" buvo pasuktas link važiuojamosios dalies kairiojo krašto ir nuvažiavęs už važiuojamosios dalies ribų ne mažesnį kaip 61 m atstumą sustojo schemoje užfiksuotoje padėtyje. Kontakto pasėkoje automobilis „Dodge Nitro" toliau sukosi prieš laikrodžio rodyklę ir slydo į priekį ir į kairę. Vėliau išslydęs už važiuojamosios dalies atsitrenkė į atitvarus bei vertėsi, o po to sustojo schemoje užfiksuotoje padėtyje. Iš pateiktų objektyvių duomenų negalima atkurti tikslesnio eismo įvykio mechanizmas. Nurodoma, kad tikėtina, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Dodge Nitro" vairuotojo A. K. veiksmai, - praradęs transporto priemonės valdomumą, jo vairuojama transporto priemonė išslydo į priešpriešinio eismo juostą, ir sudarė kliūtį jį lenkiančiam automobiliui „VW Caddy",-ko pasėkoje įvyko eismo įvykis, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.
Pareiškėjo argumentai dėl skundžiamo nutarimo nepagrįstumo yra tik jo paties subjektyvus nurodytų aplinkybių vertinimas, nepagrįstas kitų objektyvių įrodymų visuma. Priešingai, įvykyje dalyvavęs kitas vairuotojas R. L. nuosekliai tvirtino, kad, pradėjus lenkti priekyje važiavusį automobilį, lenkiamas automobilis pradėjo slidinėti, jį sumėtė (b.l.7,15). Pareiškėjas paaiškinime nurodo, kad buvo labai slidi kelio danga, jis važiavo apie 85 km/h greičiu (b.l.17). Teismo posėdyje apklaustas vyriausiasis patrulis D. K. parodė, kad priėmė paaiškinimą iš visureigio vairuotojo, kalbėjosi su juo apie eismo įvykio priežastis, vairuotojas teigė, kad galimai jį sumėtė. Tyrimą atlikęs kelių policijos vyresnysis specialistas, įvertinęs gautą medžiagą, padarė išvadą, kad A. K. nesuvaldė automobilio, išvažiavo iš savo eismo juostos, todėl įvyko susidūrimas su iš paskos važiuojančiu automobiliu, kuris darė lenkimo manevrą. Tokią išvadą padarė ir institucijos vyresnysis specialistas Ž. M., kuris patvirtino, kad abiejų vairuotojų greitis buvo nesaugus, visureigis, vairuojamas A. K., tapo nevaldoma iki kontakto su kitu automobiliu. Šią išvadą patvirtino ir atlikta ekspertizė, kurios išvadų pagrįstumu teismas neabejoja, nes ją patvirtina ir iš kitų įrodymų šaltinių gauti įrodymai (b.l.57-60).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 str., 302 str.1d.1p. teismas
nutaria:
2016-02-29 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresniojo specialisto nutarimą Nr. 20N-52697652-16, palikti nepakeistu, skundą atmesti.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.