Kauno apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties jo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2016 m. vasario 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus Vyresniojo specialisto Ž. M. nutarimu Nr. 20N-52697652-16 pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 43 Eur bauda už tai, kad 2016 m. sausio 26 d. 17 val. 10 min., Zarasų r. sav., kelio (duomenys neskelbtini) 164,14 kilometre, vairuodamas automobilį neatsižvelgė į slidžią kelio dangą, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir susidūrė su iš paskos ta pačia kryptimi atvažiavusia transporto priemone. Po susidūrimo A. K. vairuojamas automobilis „Dodge Nitro“ trenkėsi į kelio atitvarus ir nuvažiavęs nuo kelio apsivertė. Eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai ir kelio atitvaras.Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi atmetė A. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyr. specialisto 2016 m. vasario 29 d. nutarimo ir jį paliko nepakeistą.Nesutikdamas su tokia apylinkės teismo nutartimi, apeliaciniu skundu A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nutarime nurodytos aplinkybės visiškai neatitinka bylos duomenų, eismo įvykio dalyvių, liudytojų duotų paaiškinimų. Skunde ginčija aplinkybę, kad jis išvažiavo į priešingą juostą ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį ir jį lenkusį automobilį. Tvirtina, kad smūgis buvo šoninis, į jo vairuojamą automobilį trenkėsi kito asmens valdoma transporto priemonė, o ne jis į ją. A. K. skunde nurodo savo įvykio versiją ir teigia, kad ji nebuvo tinkamai įvertinta ir atmesta, kaip nepagrįsta.Skunde A. K. taip pat tvirtina, kad priimant Nutarimą buvo pažeistos procesą reglamentuojančios nuostatos, kadangi įvykis nebuvo tirtas nešališkai ir objektyviai, Nutarimas buvo priimtas pažeidžiant nepriklausomumo principą. Teigia, kad jam nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, buvo pažeistas ATPK 272 straipsnis, apribota jo teisė į gynybą. A. K. skunde nurodo, kad buvo pažeistas teisėtumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo principas, kadangi įvykis įvyko Zarasų rajone, kurio policijos komisariatas pradėjo tirti įvykį, tačiau nevertinus kito įvykyje dalyvavusio transporto priemonės vairuotojo atsakomybės, byla perduota tirti į Kauną, ir tik po skundžiamo nutarimo priėmimo, buvo grąžinta Zarasų r. PK, kad būtų įvertintas ir R. L. elgesys.Apeliantas skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tirdamas šią bylą taip pat pažeidė administracinio proceso principus, kadangi prieš skiriant ekspertizę įpareigojo pateikti Zarasų rajono apylinkės teismo bylos dėl R. L. administracinio teisės pažeidimo medžiagą, nes tai svarbu ekspertizei. Zarasų rajono apylinkės teismas medžiagą pateikė, tačiau ji nebuvo pateikta ekspertams, nes pasimetė teismo rašytinėje, ir tik jo prašymu medžiaga buvo surasta ir prijungta prie bylos jau atlikus ekspertizę. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertams nebuvo pateikta visa tyrimui svarbi medžiaga, o ekspertizės išvados tikėtinos ir prieštaringos, jis prašė apklausti ekspertą teismo posėdyje, tačiau teismas prašymą atmetė kaip siekį vilkinti procesą.A. K. skunde pažymi, kad byloje nėra surinkta neabejotinų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Tvirtina, kad pasirinko saugų greitį, atsižvelgdamas į slidžią kelio dangą, jis neatsitrenkė į jokią iš anksto numatomą kliūtį, tai į jo automobilį atsitrenkė iš paskos važiavusi transporto priemonė, kurios vairuotojas nepasirinko saugaus greičio ir laiku nesustabdė automobilio. Teigia, kad ne jis, o R. L. yra kaltas dėl įvykio, kadangi jis nesilaikė Kelių eismo taisyklių 171–173 punktų reikalavimų. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas atsiliepimu prašo A. K. skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. priimtą nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.Šiame kontekste pažymėtina, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ATPK 256 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 257 straipsnį, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014).Atsižvelgiant į šiuos duomenis ir analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamos nutarties turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės apelianto veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais A. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti pareigūno nutarimą ir apylinkės teismo nutartį remiantis apeliaciniame skunde pateiktais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes bei, jo vertinimu, padarytus esminius procesinius administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Be to, pažymėtina, kad teismas nagrinėja tik A. K. administracinio teisės pažeidimo bylą, tuo tarpu R. L. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėja kitas teismas, o šioje byloje jo kaltės klausimas nėra sprendžiamas ir analizuojamas. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu apgadintas kelio atitvaras, A. K. ir R. L. vairuotos transporto priemonės. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad A. K. nesilaikė KET 9 punkto, kuriame nurodyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Taip pat nesilaikė KET 127 punkto reikalavimų, kuriame numatyta, jog pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Iš byloje esančios medžiagos ir asmenų duotų parodymų matyti, kad įvykio metu oro sąlygos buvo labai prastos, vairavimo sąlygos itin sudėtingos dėl slidžios kelio dangos ir toje vietoje kelią padengusio ledo. A. K. teismo posėdyje nurodė, kad važiavimo greitis buvo stabilus, iki 90 km/h, kadangi jo automobilis sveria 2 tonas, didelis ir jis jau įpratęs. Taip pat administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad toje vietoje kelias daro lengvą posūkį į kairę, įvažiuojant į posūkį pradėjo mažinti greitį ir tuo metu įvyko nežymus kontaktas su iš galo važiavusiu automobiliu, ko pasekoje jis kelis kartus apsisuko ant kelio ir atsitrenkus į atitvarą vertėsi kelis kartus į griovį. Vėliau jau A. K., kaip ir rašydamas paaiškinimą, nurodė, kad kontaktas įvyko jau „išeinant iš posūkio“. A. K. nesutiko su formuluote, kad jis išslydo į priešingos krypties eismo juostą, o nurodo, kad į jį įvažiavo jam pradėjus stabdyti automobilį. Pagal įvykio schemą matyti, kad kontaktas tarp automobilių įvyko jau pravažiavus kelyje esantį vingį, po ko įprastai vairuotojai, priešingai nei nurodo A. K., pradeda didinti greitį. Kito eismo įvykio dalyvio R. L. rašytame paaiškinime nurodyta, kad priekyje važiuojantis automobilis pradėjo slysti ir slysdamas pasisuko skersai jo važiuojamosios dalies. Tarnybiniame pranešime dėl įvykio Utenos AVPK Zarasų r. PK patrulis D. D. nurodė, kad įvykio vietoje A. K. paaiškino, jog važiuojant kelio vingyje jo vairuojamą automobilį truputį sumėtė, tuo metu pajuto smūgį į automobilio galo kampą, o R. L. paaiškino, kad norėjo aplenkti A. K. vairuojamą automobilį, pradėjus lenkimą ir išvažiavus į priepriešinę eismo juosta lenkiamas automobilis staiga pradėjo slidinėti, jį sumėtė ir jis slysdamas išvažiavo šonu priešais jo vairuojamą automobilį (ATP bylos medžiagos 7-8, 9 lapai). Tas pačias aplinkybes liudytojas D. D. nurodė ir apklausiamas teisme. Administracinio teisės pažeidimo protokolą A. K. surašęs pareigūnas E. I. teismo posėdžio metu aiškiai paaiškino aplinkybes kuo remiantis nutarė pripažinti A. K. kaltu, paaiškino, kad jo manymu, abu įvykio dalyviai buvo neatidūs, neatsižvelgė į slidžią kelio dangą, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir nesuvaldė automobilių, dėl ko ir įvyko susidūrimas, tačiau kaip jau buvo minėta, teismas kito asmens atsakomybės klausimo nesprendžia. Liudytojas aiškiai nurodė, kad nepasirinkus saugaus greičio, buvo nesuvaldytas automobilis, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Pažymėtina, kad ir siekiant išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, buvo paskirta ekspertizė, iš kurios akto matyti, jog tikėtina, jog A. K. vairuojamas automobilis prarado judėjimo stabilumą ir tiesiaeigiškumą bei pradėjo slysti į priešpriešinio eismo juostą, taip sudarė kliūtį jį lenkiančiam automobiliui, ko pasekoje įvyko eismo įvykis (b. l. 57-60). Išanalizavęs bylos duomenis, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, apklausė liudytojus, kurių duoti parodymai išsamūs, vienareikšmiški, neprieštaringi. Pareigūnų pateikti paaiškinimai, kuriuose atsispindi ir įvykio dalyvių pirminiai paaiškinimai, išsamūs, ir tik vienintelio A. K. nurodomos aplinkybės vėliau išsiskyrė. Tai, kad A. K. nesutinka su pažeidimo aplinkybėmis, nesudaro pagrindo abejoti eksperto, liudytojų, pareigūnų parodymais, kurie neturi byloje jokio suinteresuotumo, o paties A. K. pateikta įvykio versija vertintina kaip jo siekis išvengti administracinės atsakomybės. Be to, A. K. skunde nurodomi procesiniai pažeidimai, kad nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su bylos medžiaga, kad pažeista jo teisė į gynybą ir kitos aplinkybės nurodytos tik deklaratyviai, nepateikiant konkrečių įrodymų ar aplinkybių, kurias tikrinant būtų galima nustatyti minėtus pažeidimus. Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje apklaustų asmenų duotus parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.