Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

laiduotojai D. G.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiais savo veiksmais V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Nurodyti, teisiamojo posėdžio metu betarpiškai ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis V. J. 2019 m. rugpjūčio 3 d. apie 2.10 val., Druskininkų m., Kurorto g., prie pastato pažymėto Nr. 6, vairavo I. J. priklausantį automobilį „C. T. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,06 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Motyvuojamoji dalis

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis V. J. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, anksčiau neteistas (1 t., b. l. 156-157), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 160), dirba – vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 159), Vaikų ir jaunimo sporto klubo „duomenys neskelbtini“ ir bendradarbio A. S. charakterizuojamas itin teigiamai (1 t., b. l. 22, 23). Iš teisiamajame posėdyje V. J. duotų paaiškinimų, jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis labai neigiamai vertina tokio savo elgesio pasekmes ir labai gailisi, kas yra pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BPK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad kaltinamasis nėra linkęs nusikalsti ar kitu būdu pažeidinėti įstatymus ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų, kas atitinka visas BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojai gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Byloje yra pateiktas rašytinis laiduotojos D. G. prašymas perduoti jos atsakomybei kaltinamąjį pagal laidavimą (1 t., b. l. 186). D. G. yra kaltinamojo motina (1 t., b. l. 189-190), dirba UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitininke, darbovietės charakterizuojama teigiamai (1 t., b. l. 187). Teismo posėdyje nurodė, kad ji nėra teista, bausta administracine tvarka. Su sūnumi praleidžia daug laiko, sūnus labai išgyvena dėl savo veiksmų, niekada nėra piktnaudžiavęs alkoholiu. Įvertinęs laiduotojos asmenybę, teismas sprendžia, kad nurodyti duomenys liudija, jog D. G. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir kaip laiduotoja pagal asmenines savybes yra tinkama bei verta teismo pasitikėjimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo, taip pat laiduotojos asmenybes savybes, tai, kad padaryta nusikalstama veika nebuvo sistemingas kaltinamojo veikimas, o tik vienkartinis veiksmas, darytina išvada, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidžiant kaltinamąjį V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų įstatymo nustatytą laidavimo terminą. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).

Prokuroras prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise dvejiems metams, turto – transporto priemonės – konfiskavimą bei 10 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių <...> transporto priemones <...>. Uždraudimas naudotis specialiąja teise gali būti skiriamas nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką, taip pat gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis V. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones, jam nustatytas 2,06 promilės neblaivumo laipsnis. V. J. paaiškinimu jis tik norėjo perstatyti automobilį į saugesnę vietą, kadangi prie restorano „Dangaus skliautas“ automobiliui buvo nesaugu. Tokias jo nurodytas aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūno D. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Policijos pareigūnas duotuose parodymuose nurodė, kad jie gavo pranešimą, kad prie restorano esančio Kurorto g. 8 („Dangaus skliautas“ adresas), Druskininkuose, du neblaivūs asmenys ruošiasi važiuoti automobiliu. Policijos pareigūnai vykdami patikrinti informaciją pastebėjo, kad automobilis parkuojamas Kurorto g. 6, stovėjimo aikštelėje. Vertinant tokius duomenys darytina išvada, kad kaltinamasis tik norėjo perstatyti automobilį į jo manymu saugesnę vietą, kas atitinka jo duotus paaiškinimus. Vis dėlto nepriklausomai nuo nusikalstamo veikos padarymo motyvų, jis elgėsi neatsakingai ir ignoruodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tačiau V. J. niekada nebuvo baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, neblaivus automobilį vairavo pirmą kartą, jo asmenybė charakterizuojama išimtinai teigiamai, todėl siekiant, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, kaltinamajam V. J. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones vieneriems metams bei 5 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1, 6 punktai, 3 dalis, 68 ir 71 straipsniai). Įvertinus tai, kad kalinamajam 2019 m. rugpjūčio 3 d. paskyrus kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, kaltinamajam realiai buvo suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo pradžios – 2019 m. rugpjūčio 3 d.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).

Remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas, nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas (tiek, kiek tai neprieštarauja proporcingumo principui). Tačiau, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskrecijos teisę dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018).

Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. J. nusikalstamą veiką padarė sutuoktinės I. J. vardu registruotu automobiliu „C. T. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 36). I. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad automobilį ji įsigijo už jos mamos dovanotus pinigus, pinigų dovanojimo faktą patvirtina byloje esanti pinigų dovanojimo sutartis (1 t., b. l. 58). I. J. nurodo, kad jos manymu šis automobilis yra jos asmeninė nuosavybė, tokio tipo automobilio ji ieškojo dėl to, kad šeimoje auga trys mažamečiai vaikai, todėl kituose automobiliuose tiesiog netelpa visų vaikų automobilinės kėdutės. Todėl teismas vadovaudamasis jam suteikta diskrecijos teise, siekiant įgyvendinti bausmės poveikio priemonę sprendžia, kad šiuo atveju netikslinga konfiskuoti transporto priemonę, bet išieškoti jos, t. y. automobilio „C. T. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kaltinamojo vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Transporto priemonės konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju, teismo vertinimu neatitiktų teisingos pusiausvyros (proporcingumo), siekiamam tikslui nubausti kaltininką. Tokį savo sprendimą teismas argumentuoja tuo, kad automobilis yra registruotas jo sutuoktinės vardu, o pridėti įrodymai patvirtina, kad automobilis yra įgytas jo sutuoktinės, už jos motinos dovanotus pinigus (1 t., b. l. 62; 2 t., b. l. 25). Kaltinamojo V. J. ir jo žmonos I. J. šeimoje auga trys mažametės dukros, kurių vyriausiajai yra vienuolika metų, kitoms – keturi (2 t., b. l. 3, 4, 5). V. J. yra nenuteisiamas šioje baudžiamojoje byloje, bet atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl teismui nusprendus konfiskuoti ne automobilį, bet jo vertę atitinkančią pinigų sumą, atsižvelgtina į esančias V. J. teigiamas charakteristikas, jo paties asmenybę. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, I. J. žinojo arba turėjo ir galėjo numanyti, jog kaltinamasis vairuos automobilį būdamas neblaivus. Kaip matyti iš I. J. paaiškinimų, kai jos sutuoktinis paėmė automobilį ji tuo metu su dukromis miegojo. Automobilis jai labai reikalingas, jos ir mažamečių dukrų poreikiams tenkinti. Net jeigu ir vertinti, kad automobilis CK 3.84 straipsnio kontekste ir gali būti vertinamas kaip šeimos turtas, konfiskavus automobilį, kuris yra taip pat ir V. J. sutuoktinės nuosavybė, natūra, automobilio konfiskavimas, nagrinėjamu atveju, galėtų būti prilyginamas sąžiningo dalies turto savininkės I. J. nubaudimui, kuri niekuo neprisidėjo prie padarytos nusikalstamos veikos. Visos šios pirmiau išdėstytos aplinkybės ir patvirtina, kad automobilio konfiskavimas, prieštarautų proporcingumo bei teisingumo principams.

Kasacinio instancijos teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K- 79-511/2018; 2K-17-788/2019).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos apie autotransporto kainas Lietuvoje matyti, kad automobilio „C. T. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaina be PVM 10 901 Eur (1 t., b. l. 40). Iš byloje pateiktos UAB „Asistavita“ 2019 m. rugpjūčio 22 d. transporto priemonės C. T. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitos Nr. KK193036, matyti, kad transporto priemonės vertė yra 5 400 Eur su PVM, tai reiškia, kad jos vertė be PVM yra 4 266 Eur. Kaltinamojo I. J. paaiškinimu ji automobilį pirko daužtą, todėl jis buvo remontuojamas, remontuojamas buvo savo pastangomis, todėl suremontuotas buvo nevisiškai kokybiškai. Byloje pateikta Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis patvirtina, kad automobilį I. J. įsigijo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iš UAB „Autodata“ už 1 720 Eur. Šios sutarties informacijoje apie (perkamo automobilio) įvykius ir trūkumus nurodyta, kad įsigyjant automobilį buvo daužtas jo priekinis buferis, kapotas, priekinės dešinės pusės sparnas, priekinės dešinės pusės žibintas, grotelės. Įvertinus tai, kad automobilis įsigijimo metu buvo daužtas, o vėliau remontuotas, teismas automobilio vertę vertina, ne VšĮ „Emprekis“ pažymoje apie autotransporto kainas Lietuvoje nurodytą 10 901 Eur (1 t., b. l. 40), kadangi joje pateikta informacija, gali šiuo konkrečiu atveju nevisiškai teisingai atitikti tikrąją jo rinkos vertę, o UAB „Asistavita“ 2019 m. rugpjūčio 22 d. transporto priemonės „C. T. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pateikta vertinimo ataskaitoje nurodyta 4 266 Eur kaina be PVM. Automobilio kaina vertinama be PVM, kadangi taikant konfiskuotino turto vertės išieškojimą, nėra tiekiama jokia prekė ar teikiama paslauga, t. y. civilinėje apyvartoje neįvyksta joks sandoris, o turto konfiskavimas objektyviai negali sukurti jokios pridėtinės vertės. Spręsdamas ar konfiskuoti visą automobilio vertę ar jos dalį teismas atsižvelgia į transporto priemonės vertę, veiklos pavojingumą bei kitas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. J. paskirtas baudžiamojo poveikio priemones. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad V. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. specialiosios teisės atėmimas ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą yra minimaliam terminui ir minimalaus dydžio, sprendžia, kad iš V. J. turi būti išieškotina visa automobilio „C. T. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Asistavita“ 2019 m. rugpjūčio 22 d. ataskaitoje nurodyta vertė be PVM – 4 266 Eur. Nagrinėjamu atveju aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad tokia išieškotina suma būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamojo padarytam pažeidimui ar jo asmenybei, nenustatyta. Teismo vertinimu išieškotinos vertės dydis su kitomis paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių ir interesų akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

V. J. paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Druskininkuose) prokuroro 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu paskirtą laikiną I. J. nuosavybės teisės į automobilį „C. T. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301- 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos D. G., gimusios 1965 m. gegužės 4 d., atsakomybėn Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą prieš jį nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 6 ir 7 punktais, 68, 71 straipsniais, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d.;

- per tris mėnesius sumokėti 5 MGL (250,00 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) sąskaita Nr. LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas);

- išieškoti iš V. J. automobilio „C. T. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 266 Eur (keturis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt šešis eurus) valstybės naudai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Druskininkuose) prokuroro 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu paskirtą laikiną I. J. nuosavybės teisės į automobilį „C. T. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti V. J., kad jei laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai D. G., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.