Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-22 · Byla Nr. ATP-1221-648/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-22
Bylos Nr.
ATP-1221-648/2012
Teisminio proceso Nr.
4-01-3-00946-2012-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Pažarskis
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-1221-648/2012
Teisminio proceso Nr.: 4-01-3-00946-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 39.2., 45.4.4., 45.4.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarimo, kuriuo E. D. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., E. D. paskiriant galutines administracines nuobaudas - 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. už tai, kad ji 2012-01-26, apie 17.44 val., Vilniuje, P. Lukšio g. 34, vairuodama automobilį „Ford Focus“, v/n (duomenys neskelbtini), ir važiuodama atbuline eiga, kliudė stovintį automobilį „Ford Focus“, v/n (duomenys neskelbtini), ir apgadino abu automobilius.

Taip pat E. D. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. už tai, kad ji 2012-01-26, apie 17.44 val., Vilniuje, P. Lukšio g. 34, vairuodama automobilį „Ford Focus“, v/n (duomenys neskelbtini), ir važiuodama atbuline eiga, kliudžiusi automobilį „Ford Focus“, v/n (duomenys neskelbtini), ir apgadinusi abu automobilius, pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) reikalavimus.

Šalies argumentai

E. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-06 nutarimą dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą arba pakeisti nutarimą neskiriant jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar paskiriant jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 mėnesiui.

Nurodo, kad ji nepagrįstai nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Teismas negalėjo remtis byloje esančiu tarnybiniu pranešimu, kadangi jame užfiksuoti duomenys yra surinkti neteisėtai, be to, jie neatitinka tikrovės. 2012-02-02 tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad telefoninio pokalbio metu E. D. tariamai nurodžiusi, jog kliudė kitą automobilį, bet maniusi, jog nieko rimta, nes įvykis buvo aikštelėje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. nuostatos užtikrina asmens teisę atsisakyti duoti parodymus prieš save, be to, užtikrina asmens teisę turėti gynėją. Šios apeliantės procesinės garantijos buvo apribotos. Teismo posėdžio metu policijos pareigūnas R. G. nurodė, kad prieš pradedant pokalbį jis neįspėjo E. D., jog šio pokalbio turinys bus panaudotas prieš ją. Atitinkamai E. D. neturėjo galimybės suprasti, kad ji yra (bus) įtariama padariusi kokį nors teisės pažeidimą, dėl ko jai nebuvo suteikta galimybė atsisakyti duoti parodymus prieš save ir buvo apribota galimybė duoti parodymus pasinaudojus teise turėti gynėją. Nei Lietuvos Respublikos ATPK, nei kitas teisės aktas nenumato galimybės vykdyti apklausą telefonu, juo labiau byloje naudoti telefoninės apklausos duomenis. Todėl tokio telefoninio pokalbio tarp E. D. ir policijos pareigūno turinys apskritai negali būti šioje byloje laikomas įrodymu Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. prasme. Be to, R. G. teismo posėdyje nurodė, kad telefoninio pokalbio tikslas buvo iškviesti asmenį sužinoti, ar būtent E. D. vairavo automobilį ir dalyvavo eismo įvykyje, tačiau kaip matyti iš tarnybinio pranešimo, telefoninio pokalbio turinys yra naudojamas daug platesniu tikslu nei nurodė pats R .G.. Kadangi pastarojo policijos pareigūno parodymai teisme buvo susiję išimtinai su telefoninio pokalbio turiniu, todėl jie negali būti vertinami šioje byloje. Be to, byloje nėra jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių tarnybinio pranešimo ir R. G. parodymų tikrumą bei patvirtinančių, jog R. G. teisingai suprato ir užrašė E. D. žodžius. Pažymi, kad ji nuosekliai neigė tokį pokalbio turinį, kokį pateikia R. G..

Teismas taip pat netinkamai vertino liudytojo A. S. parodymus bei nepašalino prieštaravimų, esančių tarp šio liudytojo rašytinio paaiškinimo ir teismo posėdžio metu duotų parodymų. Pažymi, kad A. S. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog matė automobilių susidūrimą, tačiau teismo posėdyje neigė tai, rašytiniame paaiškinime nieko neužsimena apie stiprų garsą. Be to, šio liudytojo rašytiniame paaiškinime parašyta, kad automobilis pastovėjo kelias sekundes ir išvažiavo, tuo tarpu teismo posėdžio metu jis jau nurodė, kad automobilis pastovėjo apie 10 sekundžių. Akivaizdu, kad asmuo geriau pamena eismo įvykio aplinkybes ir tiksliau nupasakoja jas iš karto po eismo įvykio, o ne praėjus ilgam laiko tarpui. Todėl teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo A. S. parodymais, duotais teismo posėdžio metu. Nurodo, kad bet kuris asmuo supranta kelias sekundes kaip maždaug 3-5 sekundes. Toks laiko tarpas tarp susidūrimo ir E. D. automobilio pajudėjimo bei aplinkybė, kad apeliantė nebuvo išlipusi iš automobilio, o iš karto nuvažiavo, įrodo, jog ji nepajuto susidūrimo. Net jei ir būtų laikoma, kad E. D. po susidūrimo pastovėjo maždaug dešimt sekundžių, tai neįrodo, jog ji pajuto smūgį ir sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įvertinant tas aplinkybes, kuriomis automobilis judėjo (reikalingas laikas perjungti pavarą, apsidairyti, ar nėra kliūčių, eismo įvykio metu buvo tamsu, o važiavimo sąlygos buvo sudėtingos, todėl eismo įvykio aplinkybių įvertinimas bei kitų eismo dalyvių praleidimas reikalauja papildomo laiko lyginant su šviesiu paros metu esant geroms važiavimo sąlygoms), darytina išvada, kad maždaug 10 sekundžių laiko tarpas nėra neįprastos trukmės ir neįrodo E. D. sąmoningo siekio tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Taigi, liudytojo A. S. iš karto po eismo įvykio duoti paaiškinimai kaip tik įrodo, kad iš E. D. veiksmų po automobilio susidūrimo matyti, jog ji nepajuto kontakto.

Teigia, kad iš fotolentelės matyti, jog nukentėjusiosios automobilio apgadinimai yra nežymūs, o E. D. automobilio apgadinimai apskritai yra vos įžiūrimi, kas įrodo, jog automobilių susidūrimas buvo labai nestiprus ir E. D. objektyviai negalėjo pajusti ir išgirsti susidūrimo. Teismų praktikoje net didesnio pobūdžio apgadinimai (pavyzdžiui, atšokęs bamperis) yra vertinami kaip tokie, kurių objektyviai buvo galima nepajusti (Kauno apygardos teismo 2012-08-23 nutartis Nr. ATP-704-508/2012). Tais atvejais, kai nepakanka duomenų konstatuoti, jog automobilių kontaktas buvo pakankamai stiprus ir kad vairuotojas privalėjo pajusti jį arba išgirsti, administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. yra nutraukiama (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-08-24 nutartis Nr. N575-718/2012). E. D. negirdėjo jokio automobilių susidūrimo garso, taip pat niekaip nesureagavo. Be to, jos automobilyje nėra ir parkavimo jutiklių, kurie apie artėjančią kliūtį įspėja garsiniu signalu ir kurie leidžia pasiruošti susidūrimo pojūčiui ir garsui. E. D. buvo įsitikinusi, kad iki kito automobilio buvo palikusi pakankamą atstumą. Pažymi, kad jos automobilis atsitrenkė į kitą transporto priemonę galine dalimi, kas taip pat apsunkino galimybes pamatyti nežymų automobilio susilietimą. Be to, eismo įvykio metu buvo tamsu, o eismo sąlygos sudėtingos, todėl E. D. buvo sukaupusi dėmesį į eismo sąlygas ir kitus eismo dalyvius. Atkreipia dėmesį, kad jos pozicija dėl eismo įvykio nuo pat pradžių buvo nuosekli. Apeliantė nepastebėjo savo automobilio apgadinimų tol, kol jai nepaskambino policijos pareigūnas R. G..

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kodėl E. D. būtų nusprendusi pasišalinti iš eismo įvykio vietos. E. D. dokumentai yra tvarkingi, automobilis techniškai tvarkingas. Ji nėra padariusi jokio kito administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos, dėl kurių būtų ieškoma, įvykio metu nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, transporto priemonė drausta. Akivaizdu, kad esant tokioms aplinkybėms, pasišalinimas iš eismo įvykio vietos būtų buvęs visiškai neracionalus sprendimas. Taigi, byloje esantys įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad E. D. sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina.

Pasak apeliantės, jai paskirta administracinė nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams - yra akivaizdžiai per griežta ir savo esme prilygsta netgi kriminalinei bausmei bei neatitinka padaryto teisės pažeidimo sunkumo. Pavyzdžiui, asmuo, vairuojantis transporto priemonę neblaivus, kas neabejotinai yra ženkliai pavojingesnis teisės pažeidimas ir kuris kelia kitiems asmenims neabejotinai didesnę grėsmę, būtų baudžiamas gerokai švelniau nei nubausta E. D. už teisės pažeidimą, kuris jokios realios grėsmės kitiems asmenims nesukėlė. Automobiliai buvo apgadinti nežymiai, o visą žalą nukentėjusiajai atlygins E. D. draudimo bendrovė. Šis teisės pažeidimas nesukėlė jokios grėsmės kitiems eismo dalyviams ar kitiems asmenims bei jų turtui. E. D. nuo pat pradžių pripažino, kad automobiliai susidūrė, ir ji nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos žalos, atsiprašė nukentėjusiosios, o ši nepareiškė apeliantei jokių pretenzijų. Be to, ji nesislapstė nuo policijos pareigūnų, kviečiama atvyko į policijos įstaigą nedelsiant, geranoriškai bendradarbiavo ir teikė paaiškinimus, neslėpė nuo tyrimo jokių dokumentų ar įrodymų. Byloje nenustatyta, kad ji eismo įvykio metu būtų buvusi neblaivi ar apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų. E. D. yra pareiginga vairuotoja ir iki šiol per vairavimo praktiką buvo bausta tik vieną kartą. Esant visoms šioms aplinkybėms, administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti E. D. paskyrus tik piniginę baudą. Net ir baudos dydis šiuo atveju, įvertinant pragyvenimo lygį Lietuvoje bei E. D. pajamas, yra labai ženklus ir atgrasantis nuo bet kokių ketinimų ateityje daryti teisės pažeidimus.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog E. D. padarė jai inkriminuotus teisės pažeidimus. Apeliantei administracinės nuobaudos paskirtos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos ATPK reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

E. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog E. D. padarė jai inkriminuotus teisės pažeidimus.

E. D. ginčija padariusi Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą. Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal šio pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N62-6187/2010, N63-1102/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-62-195/2011, ATP-511-195/2011). Kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobūdis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N63-938/2010, N444-1500/2010, N444-1942/2010).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad įvykio vakarą, apie 17-18 val., jis išėjo parūkyti ir išgirdo trenksmą. Trenksmas buvo toks, lyg atsitrenktų automobiliai. Garsas buvo gana stiprus, kadangi viskas vyko maždaug 30 metrų atstumu nuo jo, bet jis gerai girdėjo. Liudytojui einant automobilių link, transporto priemonė pradėjo išvažiuoti. Jis užsirašė automobilio numerius ir paliko raštelį apgadinto automobilio savininkei. Vairuotojas nebuvo išlipęs iš automobilio. Mano, kad automobilis po susidūrimo pastovėjo apie 10 sekundžių ir išvažiavo. Apžiūrėjęs apgadintą automobilį, jis matė, jog yra apibraižytas automobilio bamperis ir nukritusi apdaila (b.l. 47). A. S. rašytiniame paaiškinime nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes (b.l. 8).

Iš fotolentelės matyti, kad automobiliui „Ford Focus“, v/n (duomenys neskelbtini), yra apgadintas priekinis bamperis iš dešinės pusės, o automobiliui „Ford Focus“, v/n (duomenys neskelbtini), apgadintas galinis bamperis iš dešinės pusės (b.l. 15).

Taigi, byloje nustatyta, kad automobiliai „Ford Focus“, v/n (duomenys neskelbtini), ir „Ford Focus“, v/n (duomenys neskelbtini), tarpusavyje kontaktavo. To neginčija ir pati apeliantė. Liudytojas A. S. parodė, kad jis girdėjo automobilių susidūrimą apie 30 metrų atstumu, garsas buvo gana stiprus, jam pradėjus eiti transporto priemonių link, E. D. automobilis, pastovėjęs kurį laiką, nuvažiavo iš eismo įvykio vietos. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių liudytojas A. S. būtų suinteresuotas duoti melagingus aprodymus ar nepagrįstai apkalbėti E. D., jo parodymai atitinka rašytinius įrodymus, todėl laikytini patikimais. Tai, kad A. S. rašytiniame paaiškinime užfiksuota, jog jis matė minėtų transporto priemonių susidūrimą, o nenurodyta apie garsų automobilių susidūrimą, neleidžia nesivadovauti šio liudytojo parodymais, duotais teismo posėdyje. Pažymėtina, kad A. S., teismo posėdyje atsakydamas į teismo pateiktus klausimus, patikslino rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes. Nors A. S. nematė automobilių kontakto, tačiau nustatyta, jog jis žino šiai bylai reikšmingas aplinkybes, todėl apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi jo parodymais priimdamas skundžiamą nutarimą. Be to, liudytojo parodymų patikimumo nepaneigia ir jo nurodytos aplinkybės dėl to, kiek laiko po susidūrimo stovėjo apeliantės automobilis. Nagrinėjamu atveju neįtikėtina E. D. versija, kad ji nejuto kontakto tarp transporto priemonių ir nesuprato sukėlusi eismo įvykio, kai tuo tarpu liudytojas už maždaug 30 metrų girdėjo automobilių susidūrimo garsą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, fotolentelėse užfiksuoti transporto priemonių apgadinimai yra pakankamai žymūs. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl kontakto jos automobiliui buvo numuštas purkštuko dangtelis, ant apdailos detalės likusi žymė (b.l. 48). Apeliantės automobilio apgadinimai taip pat pakankamai aiškiai matomi. Todėl įvertinus automobilių apgadinimų pobūdį ir lokalizaciją, eismo įvykio aplinkybes, nekyla jokių abejonių, kad vairuotoja suprato, jog tarp abiejų transporto priemonių buvo kontaktas, t. y. jog ji apgadino kito asmens automobilį, ir sąmoningai pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo ji buvo susijusi, vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Tai, kad E. D. nesureagavo į automobilių kontaktą (nebuvo išlipusi iš transporto priemonės), o netrukus išvažiavo iš eismo įvykio vietos, jos automobilyje nėra parkavimosi jutiklių, automobilis kontaktavo galine dalimi, ji visą laiką nesutiko su padarytu teisės pažeidimu, nepaneigia apeliantės kaltės padarius Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. D. kaltė negali būti grindžiama liudytojo R. G. teismo posėdyje duotais parodymais ir jo 2012-02-02 tarnybiniu pranešimu dėl telefoninio pokalbio metu sužinotų aplinkybių. Net ir nesivadovaujant tokiais įrodymais, darytina išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai kitų anksčiau aptartų įrodymų, patvirtinančių, jog E. D. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nurodytais teismų praktikos pavyzdžiais nėra pagrindo remtis, kadangi juose faktinės įvykio aplinkybės skiriasi nuo šioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių.

E. D. teiginiai, kad jos automobilis draustas ir techniškai tvarkingas, ji nėra padariusi jokio kito administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos, dėl kurių būtų ieškoma, įvykio metu nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, dokumentai yra tvarkingi ir kt., nesuteikia pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog ji neturėjo tikslo pasitraukti iš eismo įvykio vietos.

Įvertinus visas aplinkybes, E. D. pagrįstai nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Pabrėžtina, kad nubaustosios nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, kad ji nepagrįstai nubausta už minėto teisės pažeidimo padarymą.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymas (sunkesnis iš teisės pažeidimų, kurio ribose E. D. paskirta galutinė administracinė nuobauda) užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.

E. D. padarė teisės pažeidimą, susijusį su KET nesilaikymu. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotoja yra susijusi, kita vertus, dėl eismo įvykio nukentėjusiojo automobiliui atsiradusi materialinė žala nelaikytina itin didele, pats pasitraukimas nesukėlė sunkių padarinių. Apeliantė praeityje traukta administracinėn atsakomybėn vieną kartą, tačiau neturi galiojančių administracinių nuobaudų, per beveik aštuonerių metų vairavimo stažą nėra padariusi analogiško teisės pažeidimo (b.l. 18). Tai rodo, kad ji nėra linkusi pažeidinėti visuomenėje nustatytos tvarkos. E. D. dirba (b.l. 86), nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, atsiradusias pasekmes, E. D. asmenybę, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, kad apeliantei Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo paskyrimas minimaliam terminui aiškiai prieštarautų proporcingumo principui, teisingumo ir protingumo kriterijams, o Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos taikymo tikslai bus pasiekti E. D. paskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 9 mėnesiams. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-06 nutarimas atitinkamai keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p.,

nutarė:

tenkinti E. D. apeliacinį skundą iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarimą: panaikinti nutarimo dalį, kuria E. D., pripažintai kalta už Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą, paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d., E. D. paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., E. D. paskirtos galutinės nuobaudos – 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., paskirti E. D. galutines nuobaudas – 3 000 (trijų tūkstančių) Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras Pažarskis