Utenos apylinkės teismo sprendimas

2025-10-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-542-664/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-10-08
Bylos Nr.
A20.-542-664/2025
Teisminio proceso Nr.
4-16-3-00538-2025-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irena Vapsvienė
Pareiškėjas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro
Kategorijos
Byla Nr. A20.-542-664/2025
Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00538-2025-0Procesinio sprendimo kategorija 21.15 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 8 d.Ignalina
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė,sekretoriaujant Jolantai Zabolevieienei,

dalyvaujant pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. M.-B.,

užsieniečiui M. B. F.,užsieniečio atstovui advokatei I. Š.,vertėjui I. Y.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo P. I. Respublikos piliečiui M B. F., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Teikimu prašoma skirti P. I. Respublikos piliečiui M. B. F., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodo Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Užsienietis), sulaikymą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie LR VRM trims mėnesiams, terminą nustatant iki 2026-01-07, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas jo dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teikime nurodoma, jog pagal Lietuvos migracijos informacinės sistemos duomenis nenustatyta, kad Užsienietis turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento prie LR VRM naudojamuose registruose ir duomenų bazėse taip pat nėra duomenų, jog Užsienietis turėtų kitą dokumentą, suteikiantį jam teisę būti ar gyventi šalyje, todėl jo buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu. Atsižvelgus į tai, kad Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas, jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM yra pavesta vykdyti šio asmens išsiuntimą į kilmės valstybę, Policijos departamento prie LR VRM sprendimu minėtas Užsienietis pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei (pagal Administracinių nusižengimų registrą nustatyta, kad asmuo nuo 2021 m. padarė 20 administracinių nusižengimų, iš kurių du- šiurkštūs administraciniai nusižengimai), Užsienietis neįvykdė įpareigojimo savarankiškai išvykti į kilmės valstybę, egzistuojant Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalies, 5 dalies 2-4, 5, 9 punktuose numatytiems sulaikymo pagrindams, bei rizikai, kad Užsienietis gali pasislėpti arba išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, bei sutrukdyti kompetentingoms institucijoms įvykdyti išsiuntimo sprendimą jo atžvilgiu, alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas šiuo atveju nėra proporcinga priemonė. Atstovas teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti.

2. Užsienietis jo atstovė nurodė, jog su patektu teikimu nesutinka ir prašo teismo skirti Užsieniečiui su judėjimo laisvės apribojimu nesusijusią alternatyvią sulaikymui priemonę įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis pranešti apie savo buvimo vietą, nes Užsienietis turi gyvenamąją vietą bei lėšų gyventi, kol yra Lietuvos Respublikoje. Prašymą motyvuoja tuo, jog Užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nesislapstė, nebėgo, iš Lietuvos Respublikos išvykęs nebuvo, o Migracijos departamento nustatytu gyvenamuoju adresu laukė sprendimo prieglobsčio byloje. Užsienietis nori kuo greičiau grįžti į kilmės šalį, kadangi ten turi sergančią motiną. Taip pat Užsieniečio atstovė nurodė, jog nesant pakankamam pagrindui skirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, skirti Užsieniečiui kitą alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų

.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas dalinai.

3. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

4. Byloje nustatyta, kad:

4.1. Užsienietis į Europos Sąjungą buvo atvykęs teisėtai, turėdamas su savimi asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinantį dokumentą – P. I. Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2020-11-24 iki 2030-11-24 bei turėdamas išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2023-06-29 iki 2024-06-24 (studijų pagrindu).

4.2. 2024 m. gegužės 21 d. Užsienietis kreipėsi į Migracijos Departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – Migracijos departamentas) Klaipėdos skyrių ir pateikė dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi keitimo, tačiau sprendimas dar nėra priimtas.

4.3. 2024 m. birželio 18 d. Policijos departamentas prie LR VRM pateikė raštą Nr. 5-S-21152 Migracijos departamentui, kuriuo įvertino ir nustatė, kad Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, kadangi nuo 2021 m. yra padaręs 20 administracinių nusižengimų (pagrindiniai pažeidimai – LR ANK 446 str. „Važiavimas be bilieto<...>“). Už administracinius nusižengimus paskirtų baudų sumokėjimo terminas – 2026-03-25.

4.4. Užsienietis buvo atvykęs į Migracijos Departamento Vilniaus skyrių 2024 m. liepos 3 d., tačiau nustatyta, kad jis Lietuvoje yra neteisėtai, todėl buvo informuotas, kad turi atvykti 2024-07-04 spręsti klausimą dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje (grąžinimo surašymui).

4.5. 2024 m. liepos 4 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S159311, kuriuo nusprendė grąžinti asmenį į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 21 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024-07-25. Valstybė, į kurią įpareigojama išvykti savanoriškai – Pakistanas. Minėto sprendimo Užsienietis neįvykdė.

4.6. 2024 m. liepos 8 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai.

4.7. 2024 m. liepos 17 d. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pateikimo, Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S168903, kuriuo nusprendė nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, nes asmuo pateikė prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę ir dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai.

4.8. 2024 m. liepos 18 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S169308, kuriuo nusprendė asmeniui leisti apsigyventi pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, įspėjus apie pareigą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, raštu pranešti Migracijos departamentui prie LR VRM apie pasikeitusią gyvenamąją vietą.

4.9. 2025 m. vasario 20 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 25S52600, kuriuo nusprendė nesuteikti minėtam užsieniečiui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje; nesuteikti jam papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; išsiųsti į P. I. Respubliką; uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM vykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į P. I. Respubliką. Minėtas sprendimas įsigaliojo 2025-05-21.

4.10. Pagal Lietuvos migracijos informacinės sistemos duomenis nenustatyta, kad Užsienietis turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento prie LR VRM naudojamuose registruose ir duomenų bazėse taip pat nėra duomenų, jog Užsienietis turėtų kitą dokumentą, suteikiantį jam teisę būti ar gyventi šalyje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis Užsienietis buvo įdarbintas Lietuvoje nuo 2021-10-02 iki 2021-10-06 ir nuo 2023-05-17 iki dabar bei nuo 2022-12-12 yra įregistravęs individualią veiklą, taip pat studijavo Vilniaus Gedimino technikos universitete.

4.11. 2025 m. spalio 6 d. 20.00 val. VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos pareigūno sprendimu Užsienietis sulaikytas iki 48 val.

5. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Įstatymo (toliau – Įstatymas) X2 skyriaus, reglamentuojančio Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1407 str.).

6. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

7. Nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalies, 5 dalies 5, 9 punktuose numatyti sulaikymo pagrindai, nes pasibaigus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo terminui Užsienietis neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje, todėl turi būti vykdomas išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos procedūros, be to, yra priimtas kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo pripažinta, kad Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir saugumui.

8. Pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas; 2024 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1315-662/2024, 20 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

9. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022, 2024 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024).

10. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).

11. Nustatyta kad Užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas, prieglobsčio prašytojo statusą prarado dar 2025 m. gegužės 21 d. (2025 m. vasario 20 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 25S52600, kuriuo nusprendė nesuteikti minėtam užsieniečiui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje; nesuteikti jam papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; išsiųsti į P. I. Respubliką. Minėtas sprendimas įsigaliojo 2025-05-21). 2024 m. liepos 18 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. 24S169308, Užsieniečiui leista apsigyventi pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, įspėjus apie pareigą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, raštu pranešti Migracijos departamentui prie LR VRM apie pasikeitusią gyvenamąją vietą. Užsienietis tiek prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo laikotarpiu (nuo 2024 m. liepos 17 d. iki 2025 m. gegužės 21 d.), tiek po Migracijos Departamento sprendimo nesuteikti prieglobsčio (nuo 2025 m. gegužės 22 d. iki 2025 m. spalio 6 d. jo sulaikymo dienos) laikėsi nustatytos tvarkos ir jos nepažeidinėjo. Užsienietis turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, nurodė turintis pragyvenimui lėšų, byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais (ne kartą vyko į Migracijos Departamentą dėl leidimo išdavimo/pratęsimo pratęsimo), o išvada dėl Užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai paremta tik dėl jo padarytų administracinių nusižengimų, kurių didžioji dalis yra už važiavimą visuomeniniu transportu be bilieto.

12. Teismas, vadovaudamasis aptartu teisiniu reguliavimu ir įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, prieina prie išvados, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog, atsižvelgiant į Užsieniečio individualias savybes (Sprendimo 4 punktas), Užsieniečiui siūloma taikyti judėjimo laisvės Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimo priemonė – sulaikymas yra per griežta, o Užsieniečio ir jo atstovės prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Departamentui arba Tarnybai apie savo buvimo vietą būtų adekvati ir pakankama Įstatyme įtvirtintiems tikslams pasiekti. Tai, kad Užsienietis pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius užsieniečių atvykimą ir buvimą Lietuvoje, bei tai, kad Užsienietis nepateikė konkrečių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų apie savo dabartinę gyvenamąją vietą ir lėšas pragyventi Lietuvoje, šios individualios situacijos kontekste nesudaro pagrindo taikyti jam kraštutinę judėjimo laisvės apribojimo priemonę. Analogišką praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2364-821/2023, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1610-822/2023, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1554-502/2025). Teismas daro pagrįstą išvadą, jog Įstatymo tikslai gali būti pasiekti Užsieniečiui taikant Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę iki 3 (trijų) mėnesių, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kilmės šalį ar išnyks sulaikymo pagrindai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 5 dalimi, 115 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti dalinai.

Skirti P. I. Respublikos piliečiui M. B. F., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodo Nr. (duomenys neskelbtini)), alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą kiekvieną antradienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. elektroninių ryšių priemonėmis pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie savo buvimo vietą.

Nustatyti alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą – 3 (tris) mėnesius, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo grąžinimo/išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba išnyks sulaikymo pagrindai.

Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėja Irena Vapsvienė