- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-14
- Bylos Nr.
- e2S-836-390/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02371-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- R. Z.
- Ieškovas
- A. Z.
- Trečiasis asmuo
- D. Z.-S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovui R. Z. dėl paramos pilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo D. Z.-S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. Z. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui R. Z. dėl paramos pilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo D. Z.-S., kuriuo prašoma priteisti ieškovui materialinę paramą iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 355 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo iki ieškovas baigs studijas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos fakulteto Maisto mokslų pirmąją pakopą arba sulauks 24 metų, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 24 mėnesius, iš viso 8 520 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas pateikė ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą ieškovui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 355 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo iki sprendimo priėmimo dienos, kadangi ieškovui reikalinga parama, o nepriteisus laikinojo išlaikymo ieškovo galimybės tęsti studijas pablogės. Nurodė, kad šiuo metu įsidarbinti ir išlaikyti savęs bei apmokėti už studijas negali, nes privalo lankyti paskaitas, intensyviai mokytis, ruoštis paskaitoms ir pan. Atsakovas jokios paramos neteikia nuo 2022 m. vasario 1 d., t. y. kai ieškovas sulaukė pilnametystės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. kovo 13 d. nutartimi priėmė ieškinį, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo laikiną materialinę paramą ieškovui mokamą periodinėmis išmokomis po 236 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo priėmimo.
4. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas toliau tęsia mokslus aukštojoje mokykloje ir dėl mokslų jis objektyviai neturi galimybių dirbti ir gauti pragyvenimui reikalingų lėšų, neturi jokio nekilnojamojo turto, nusprendė, kad pilnamečiui yra būtina parama būtiniesiems poreikiams patenkinti, tačiau bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, todėl yra pagrindas tenkinti prašymą.
5. Teismas įvertino, kad neturi visų įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį, kad atsakovas yra pilnametis, todėl turi imtis visų įmanomų priemonių užsidirbti pats, kad išlaikymo dydžio orientacinis kriterijus – MMA, ir ieškovo prašymą tenkino iš dalies – iš atsakovo ieškovui priteisė laikiną materialinę paramą po 236 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus priimtas teismo sprendimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisti atsakovui turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo išspręsti atskira teismo nutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 5 dalis), prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjo neinformavęs ir nesudaręs galimybės atsakovui pateikti savo atsikirtimus, tokiu būdu pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalies reikalavimą.
1.2. Teismas netinkamai preliminariai įvertino ieškinio pagrįstumą ir jo tenkinimo tikimybę. Nebuvo preliminariai įvertintos atsakovo finansinės galimybės teikti išlaikymą pilnamečiui sūnui, reikalavimas dėl, neva susidariusio išlaikymo įsiskolinimo, neturi jokio faktinio ir/ar teisinio pagrindo, nebuvo preliminariai įvertintos ieškovo motinos finansinės galimybės finansiškai prisidėti prie ieškovo poreikių. Teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir teisingumo, protingumo bei proporcingumo principų.
1.3. Atsakovas neturi finansinių galimybių teikti teismo priteistą laikiną išlaikymą. Atsakovas turi nepilnametį sūnų, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, kurio būtinieji poreikiai per mėnesį yra iš viso apie 606,58 Eur, atsakovo darbo užmokestis į rankas yra tik 709 Eur, kurio vos pakanka pragyvenimui.
7. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas pateikė ir jo priedus: nepilnamečio sūnaus N. Z. gimimo liudijimą, neįgaliojo pažymėjimą ir neįgalumo pažymą, būtinųjų poreikių lentelę bei papildomas išlaidas, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, savo darbo sutartį, duomenis apie išlaidas už komunalines paslaugas, elektros energiją, būsto administravimą, internetą, televizijos ir telekomunikacijų paslaugas, duomenis apie nekilnojamąjį turtą bei duomenis apie ieškovui teiktą periodinį išlaikymą iki pilnametystės. Šiais įrodymais grindžia savo atskirojo skundo argumentus.
9. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, sprendžia, kad atsakovo pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su byloje esančiais duomenimis, tačiau pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
Dėl atskirojo skundo esmės
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iš atsakovo jam priteistas laikinas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Laikino materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies, 145 straipsnio 1 dalies 11 punkto, CK 3.65 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 4 punkto normomis. Ši priemonė taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Laikinos paramos priteisimo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant aukščiau nurodytas įstatymo normas, atsižvelgiant į CK 3.192¹ straipsnio nuostatas.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo neinformavimas apie ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą nėra išimtis. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui tada, kai teismas mano, jog tai būtina. Atkreiptinas dėmesys, kad atskirajame skunde nurodoma CPK 148 straipsnio 1 dalis reglamentuoja prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo , o ne taikymo nagrinėjimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs būtinybės pranešti atsakovui apie prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jokių procesinių teisės normų nepažeidė.
14. Pirmosios instancijos teismas ieškinį vertino preliminariai pagrįstu, tačiau atsakovas su šia teismo išvada nesutinka, kadangi teismas neįvertino visų sąlygų dėl išlaikymo teikimo pilnamečiui vaikui būtinybės, o tai yra įrodinėjimo byloje dalykas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuota pozicija, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, sprendžia, kad yra jo tenkinimo tikimybė, t. y. nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teigti, kad pareikštas ieškinys dėl paramos priteisimo negalėtų būti tenkinamas.
15. Atsakovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagrįstumą, grindžia iš esmės tuo, kad neturi finansinių galimybių toliau teikti savo pilnamečiui sūnui (ieškovui) reikalingą išlaikymą iki jis baigs studijas universitete, kad ieškovas neįrodė, jog sulaukęs pilnametystės neturi galimybės pats savarankiškai užsitikrinti savo poreikių patenkinimo, nepateikė ieškovo motinos galimybes teikti paramą ieškovui pagrindžiančių įrodymų.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad išlaikymo teikimo pilnamečiui vaikui būtinybė yra įrodinėjimo dalykas, o ne besąlygiška pareiga. Tačiau pažymi, kad laikinos paramos pilnametystės sulaukusiam vaikui priteisimo negalima pripažinti ginčo dėl išlaikymo (paramos) priteisimo pagal ieškovo pareikštą reikalavimą išankstiniu išsprendimu, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą (šiuo atveju tai pilnamečio vaiko teisės į paramą užtikrinimas) ir laikiną ginčo situacijos sureguliavimą, apsauganti pilnamečio vaiko turtinius interesus. Pagal savo prigimtį tokios priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo (paramos) vaikui dydžio bei kokios yra atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą (paramą). Šios aplinkybės, o taip pat ir aplinkybės dėl paties pilnamečio vaiko galimybių bei pastangų pasirūpinti mokymuisi reikalingomis pajamomis ir kt., turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Dėl nurodytų priežasčių laikinos paramos priteisimo atveju ir bylos dėl paramos priteisimo nagrinėjimo iš esmės metu įrodinėjamų aplinkybių pobūdis ir apimtis yra skirtingi.
17. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas yra pilnametis nuo 2022 m. vasario 1 d., 2023 m. birželio mėn. baigė gimnazijos dieninį skyrių, įgijo vidurinį išsilavinimą, nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. mokosi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos fakulteto Maisto mokslo pirmosios pakopos nuolatinės formos studijų programos 1 kurse, valstybes nefinansuojame vietoje, stipendijos negauna. Iki ieškovo pilnametystės atsakovas teikė ieškovui po 200 Lt (apie 58 Eur) kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, nustatytą Kauno apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 13 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-11277-435/2005). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas mokosi dieniniame aukštosios mokyklos skyriuje, negauna stipendijos, nedirba, nekilnojamojo turto neturi, o prie vaiko išlaikymo tėvai turi prisidėti abu tėvai, laikytina, jog yra pakankamas pagrindas laikinai paramai ieškovui priteisti, tokiu būdu apsaugant ieškovo turtinius interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas laikinos paramos dydis, remiantis teismų praktikoje įtvirtintu orientaciniu išlaikymo dydžiu, yra pakankamas tam, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų bent minimalius pilnamečio ieškovo poreikius.
19. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ir neturinčių įtakos procesinei bylos baigčiai.
20. Apibendrinant nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, turėtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Todėl šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurių atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas priimant sprendimą byloje (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.