- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-04
- Bylos Nr.
- e2A-2049-794/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30916-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Vaclovas Paulikas, Asta Pikelienė
- Ieškovas
- BUAB „Vastata“
- Atsakovas
- N. S.
- Trečiasis asmuo
- „If P&C Insurance AS“
- Kategorijos
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Vastata“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Vastata“ ieškinį atsakovui N. S. dėl turtinės žalos atlyginimo, tretysis asmuo „If P&C Insurance AS“, veikiantis per „If P&C Insurance AS“ filialą Lietuvoje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Vastata“ (toliau – ieškovas) prašė priteisti iš atsakovo 32.482,00 Lt padarytos turtinės žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas ėjo ieškovo bankroto administratoriaus pareigas. Ieškovas, atstovaujamas atsakovo, išnuomojo ieškovui priklausantį automobilį Mitsubishi Grandis buvusiam ieškovo akcininkui A. K., kuris, pažeisdamas nuomos sutarties sąlygas, automobilį pernuomojo ir automobilis nenustatytų asmenų buvo pavogtas. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 4 d. sprendimu iš A. K. ieškovo naudai priteisė 32.000,00 Lt žalos atlyginimą dėl prarasto automobilio. Dėl atsakovo neveikimo, ieškovas prarado vertingą turtą, patyrė išlaidų žalos atgavimui, o už žalą tiesiogiai atsakingas A. K. yra nemokus ir žalos atlyginti negali. Atsakovas vykdydamas ieškovo bankroto procedūrą ir prarasdamas transporto priemonę pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytą pareigą užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, nesudarė turto saugojimo sutarties ar kitaip neužtikrino turto apsaugos, išnuomojo automobilį su juo susijusiam asmeniui, neišsiaiškinęs, ar šis asmuo yra pakankamai mokus žalos atveju, neįvertino tokios sutarties sudarymo rizikos. Ieškovo patirtą žalą sudaro prarasto automobilio vertė, kuri sudaro 32.000,00 Lt, ir patirtos žalos išieškojimo iš A. K. išlaidos, kurios sudaro 482,00 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas N. S. (toliau – atsakovas) pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovo ir buvusio ieškovo direktoriaus pasirašius automobilių priėmimo – perdavimo aktą, automobilis Mitsubishi Grandis buvo rastas pas A. K.. Automobilis buvo techniškai netvarkingas, t. y. buvo nutrūkęs jo pagrindinis variklio diržas ir buvo reikalingas kapitalinis variklio remontas. Kadangi ieškovo sąskaitoje nebuvo einamųjų lėšų, todėl ieškovas savo lėšomis suremontuoti automobilį, transportuoti, saugoti automobilių saugojimo paslaugas teikiančioje įmonėje, apdrausti Kasko draudimu neturėjo jokių finansinių galimybių. Atsižvelgiant į tai, automobilis buvo išnuomotas A. K. už 200 Lt kasmėnesinį nuomos mokestį, su sąlyga, kad nuomininkas prižiūrės techninę automobilio būklę, atliks jo einamąjį bei kapitalinį remontą, apdraus automobilį ir jo valdytoją civilinės atsakomybės draudimu ir neturės teisės be nuomotojo raštiško sutikimo nuomoti automobilį kitiems asmenims. Tai, kad automobilis bus pernuomotas, o vėliau pavogtas, atsakovas ne tik kad nenumanė, bet ir negalėjo numanyti. Atsakovas, būdamas ieškovo bankroto administratoriumi, nebuvo ir negalėjo būti atsakingas už trečiųjų asmenų padarytus nusikalstamus veiksmus, todėl atsakovo kaltės dėl automobilio vagystės nėra. Nurodė, kad buvo kreiptasi į teismą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš daikto nuomininko.
Tretysis asmuo palaikė atsakovo atsiliepime išdėstytus motyvus bei nurodė, jog ieškinys turėtų būti atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovui 1.510,00 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo išspręstas kitoje civilinėje byloje (bylos Nr. 2-411-647/2012), kurioje nurodyto automobilio praradimo patirta žala yra priteista, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs vykdytinas ir yra pradėtas jo priverstinis vykdymas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, civilinėje byloje Nr. 2-411-647/2012, pareiškęs reikalavimą A. K., nagrinėjamos bylos atsakovą įtraukė trečiuoju asmeniu. Taip pat pažymėjo, kad nei civilinėje byloje Nr. 2-411-647/2012, nei nagrinėjamoje byloje nebuvo keliamas solidarios atsakomybės klausimas. Nurodė, kad ieškinio tenkinimas, esant įsiteisėjusiam 2012 m. spalio 4 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-411-647/2012, reikštų, kad ieškovui būtų priteista dviguba suma kompensuojant dėl to paties ginčo automobilio praradimo atsiradusią žalą (nuostolius).
III. Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2014 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį tenkinti.
Nurodo, kad teismas savo sprendime nurodydamas, jog solidarioji skolininkų atsakomybė yra nepreziumuojama, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnį bei 6.6 straipsnio 3 dalį. Teismas spręsdamas bylą, aiškindamas ir taikydamas teisę, turėjo spręsti ir klausimą dėl atsakomybės rūšies, t. y. nustatyti, ar šioje byloje prašoma atlyginti žala padaryta dėl kelių asmenų veiksmų, bei spręsti atsakomybės dydžio atsakovo atžvilgiu nustatymo, o ne vien tik konstatuoti, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo jau yra išspęstas kitoje byloje kito asmens atžvilgiu.
Apeliantas nurodo, kad teismas nenustatinėjo atsakovo veiksmų, sudariusių sąlygas žalai kilti, tuo iš viso nesprendė atsakovo atsakomybės klausimo. Nors automobilis buvo fiziškai prarastas dėl A. K. veiksmų, tačiau atsakovo kaltė pasireiškė atsakovo neapdairiais ir neatsakingais veiksmais.
Nurodo, kad teismas konstatuodamas, kad patenkinus ieškinį, būtų priteistas dvigubas žalos atlyginimas, netinkamai aiškino ir taikė dispozityvumo principo aspektą, kadangi priteisus žalą iš atsakovo ir atsakovui šią žalą atlyginus, atsakovas įgytų regreso teisę į A. K..
Nurodo, kad teismas padarė procesinių teisės pažeidimų, nesudarydamas galimybės apeliantui išdėstyti nuomonės dėl solidarios atsakomybės. Apelianto pozicijos dėl solidariosios atsakovo ir A. K. atsakomybės parengiamajame posėdyje iš viso nesiaiškino ir šio klausimo nekėlė, tačiau priimdamas sprendimą, tai nurodė kaip pagrindinį argumentą, pagrindžiantį ieškinio atmetimą.
Nurodo, kad teismas sprendime nenurodė jokių argumentų, kodėl atsisakė priteisti iš atsakovo 482 litų žalą, kurią apeliantas patyrė siekdamas išieškoti civilinėje byloje Nr. 2-411-647/2012 iš A. K. priteistą žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo netenkinti ieškovo apeliacinio skundo ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Nurodo, kad atsakovo atžvilgiu civilinės atsakomybės sąlygos nebuvo įrodytos, dėl to negali būti keliamas solidariosios atsakomybės klausimas. Solidarios atsakomybės klausimo savo ieškinyje ieškovas nekėlė, todėl šis klausimas nenagrinėtinas ir apeliacinės instancijos teisme.
Nurodo, kad ginčo atveju neegzistuoja atsakovo neteisėti veiksmai, nei priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos, nei kaltė. Įstatymai leidžia bankrutuojančiai įmonei tęsti ūkinę komercinę veiklą. Už daikto praradimą atsakingas yra nuomininkas, todėl pareigos apdrausti Kasko draudimu automobilį atsakovas neturėjo. Pats sandoris, net ir neapdraudus automobilio Kasko draudimu, pagal savo esmę buvo naudingas, kadangi sąskaitoje nebuvo einamųjų lėšų. Pareiga tuo metu išsaugoti daiktą sudarius nuomos sutartį perėjo nuomininkui. Atsakovo veiksmai nėra nei faktiniame nei teisiniame priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala. Tyčios požymių atsakovo veiksmuose nebuvo, nes nesiekė, kad įmonė patirtų nuostolių. Pareigos apdrausti automobilį Kasko draudimu nenurodyta jokiame įstatyme. Numatyti, kad automobilis bus pavogtas nebuvo galima.
Nurodo, kad atsakovo civilinė atsakomybė taikoma negali būti, nes nėra nurodytos visos būtinos jos taikymo sąlygos. Kadangi atsakovą ir A. K. nesieja solidarioji atsakomybė, visų nuostolių priteisimas tiek iš atsakovo, tiek iš A. K. reikštų dvigubos žalos atlyginimą.
Nurodo, kad civilinis procesas pasižymi šalių dispozityvumu, todėl ieškovas pats pasirenka savo pažeistų teisių gynimo būdą, nurodo ieškinio pagrindą ir dalyką. Šiuo atveju, tiek ieškinio pagrindas tiek dalykas buvo aiškiai suprantami.
Nurodo, kad ieškovas apskritai neįrodinėjo atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų dėl 482,00 Lt turtinės žalos atlyginimo. Dėl iš A. K. priteistos sumos išieškojimo į antstolę kreipėsi nauja bankroto administratorė, todėl šios išlaidos atsirado dėl naujai paskirtos administratorės veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176 - 185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Ruiz Torija v. Spain, no. 18390/91, 9 December 1994, par. 29; Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A no. 288, p. 20, par. 61). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų.
Nagrinėjamoje byloje šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovui einant BUAB „Vastata“ bankroto administratoriaus pareigas, atsakovas UAB „Vastata“ vardu išnuomojo BUAB „Vastata“ priklausantį automobilį buvusiam ieškovo akcininkui A. K.. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Vastata“ ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo N. S., nustatė, kad savo veiksmais A. K. pažeidė draudimą subnuomoti išsinuomotą daiktą be rašytinio nuomotojo sutikimo, bei atsižvelgiant į tai, kad nuomininkas atsako už daikto praradimą, ieškinį tenkino ir ieškovui priteisė 32.000,00 Lt žalos atlyginimą.
Pareigą atlyginti padarytą žalą reglamentuoja CK 6.263 straipsnis, kuriame nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Pažymėtina, kad minėtas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimas, kurio ieškovui priteista 32.000,00 Lt žalos atlyginimas, yra įsiteisėjęs, vykdytinas ir yra pradėtas jo priverstinis vykdymas. Tai reiškia, kad ieškovui turtinė žala dėl prarasto automobilio yra priteista.
Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese vyrauja dispozityvumo principas, kuris, be kita ko, reiškia ir tai, jog ieškovas inicijuoja civilinės bylos iškėlimą savo iniciatyva, laisvai pasirenka asmenis, kuriuos patraukia atsakovais, t. y. tuos, kurie, jo nuomone, turi patenkinti pareikštą reikalavimą, o atsakovas ar atsakovai laisvai pasirenka teisminės gynybos poziciją (teikti atsikirtimus, reikšti priešieškinį ar elgtis pasyviai). Teismas neturi įgaliojimų už ieškovą nuspręsti, kam turi būti reiškiami reikalavimai. Tiesa, proceso teisės normos suteikia teismui teisę šalies tinkamumo klausimą išspręsti teisminio nagrinėjimo stadijoje, ir netinkamą šalį pakeisti tinkama, tačiau tik esant vienos iš šalių motyvuotam prašymui (CPK 45 str. 1 d.).
Ieškovas iniciuojant civilinę bylą (bylos Nr. 2-411-647/2012), kuri yra išnagrinėta ir teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, atsakovu pasirinko A. K., o atsakovą įtraukė trečiuoju asmeniu. Išnagrinėtoje civilinėje byloje (bylos Nr. 2-411-647/2012) ieškovas nekėlė klausimo dėl solidarios A. K. ir N. S. atsakomybės, o savo pažeistas teisės gynė reikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo vienam atsakovui, t. y. tik A. K., iš kurio turtinė žala dėl automobilio praradimo teismo sprendimu buvo priteista. Priteisus 32.000,00 Lt turtinę žalą dėl to paties automobilio praradimo, iš atsakovo ieškovui būtų priteistas dvigubas žalos atlyginimas.
Apeliantas nurodo, kad teismas padarė procesinių teisės pažeidimų, nesudarydamas galimybės apeliantui išdėstyti nuomonės dėl solidarios atsakomybės, taip pat nurodė, kad nenurodžius ieškinio pagrindo ir / arba dalyko arba juos nurodžius neaiškiai, teismas galėtų taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą arba tikslinti ieškinio elementus jau iškėlus civilinę bylą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip jau buvo nurodyta, ieškovas pats pasirenka savo pažeistų teisių gynimo būdą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas dėl ieškinio pagrindo arba ieškinio dalyko gali būti taikomas, jeigu iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ar kokio materialinio rezultato reikalaujama iš atsakovo. Nagrinėjamoje byloje tiek ieškinio pagrindas (ieškinyje nurodytos aplinkybės), tiek ieškinio dalykas (prašymas priteisti 32.482,00 Lt turtinės žalos) yra aiškiai suprantami, todėl toks apelianto argumentas yra atmetamas. Pažymėtina, kad CPK 141 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu motyvu, kad ieškinio tenkinimas, esant įsiteisėjusiam Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimui, kuriuo ieškovui priteista turtinė žala dėl automobilio praradimo, reikštų, kad ieškovui būtų priteista dviguba suma kompensuojant dėl to paties ginčo automobilio praradimo atsiradusią žalą (nuostolius).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo išspręstas kitoje civilinėje byloje, kurioje teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas neturėjo nustatinėti atsakovo veiksmų, kurie ieškovo nuomone sudarė sąlygas žalai kilti, tai pat spręsti dėl solidarios A. K. ir atsakovo atsakomybės, juolab, kad tokio klausimo ieškovas ieškinyje ir nekėlė.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo atsakovo reikalavimo dalies dėl 482,00 Lt žalos, kurią apeliantas patyrė siekdamas išieškoti iš A. K. priteistą žalą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas reikšdamas ieškinį nenurodė jokių motyvų, dėl ko minėta žala turėtų būti priteista iš atsakovo, nenurodė kokiais neteisėtais atsakovo veiksmais žala kilo, nei priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos, ypač, kai pagal byloje esančius dokumentus matyti, kad atsakovas dėl žalos išieškojimo į antstolius nesikreipė, kadangi jau nevykdė ieškovo BUAB „Vastata“ bankroto administratoriaus pareigų. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis CPK 610 straipsnio 1 dalimi išieškotojas apmoka vykdomosios bylos vykdymo išlaidas, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, vykdomosios bylos vykdymo papildomas išlaidas, patiriamas atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, ir Sprendimų vykdymo instrukcijos numatytais atvejais atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.