Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-12-05 · Civilinė byla Nr. 2S-2467-565/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-05
Bylos Nr.
2S-2467-565/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11890-2024-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Pareiškėjas
A. K., I. K., D. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2467-565/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11890-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.3.2.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. gruodžio 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. K., I. K. ir D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. K., I. K. ir D. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolis Gintas Badikonis, antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, L. M., uždaroji akcinė bendrovė „Negrita“ ir mažoji bendrija „Verslo paskolos“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai A. K., I. K. ir D. K. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydami sustabdyti areštuoto turto vertės nustatymo procedūrą vykdomojoje byloje iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl hipotekos sutarties Nr. 30000132224692 ir notaro veiksmų teisėtumo.

2. Pareiškėjai nurodė, kad pareiškėjai ir mažoji bendrija (toliau – MB) „Verslo paskolos“ bei L. M. (toliau – kreditoriai) sudarė paskolos sutartį, kuria pareiškėjams buvo suteikta 60 550 Eur paskola (toliau – Paskolos sutartis). Įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį įvykdymui užtikrinti buvo sudaryta hipotekos (įkeitimo) sutartis (toliau – Hipotekos sutartis), kuria pareiškėja A. K. įkeitė vienintelį savo gyvenamąjį būstą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas).

3. Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarė Judita Skrodenytė 2024 m. gegužės 8 d. išdavė vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjų pagal hipotekos kreditorių prašymą. Antstolis Gintas Badikonis 2024 m. liepos 11 d. patvarkymu Nr. S-24-40-15181 skyrė ekspertizę dėl areštuoto pareiškėjos A. K. turto, tame tarpe ir Namo, vertės nustatymo.

4. Po pareiškėjų kreipimosi į Lietuvos banką, Lietuvos bankas nustatė, jog kreditoriai neturi teisės verstis kreditavimo veikla, todėl, pareiškėjų vertinimu, kreditoriai neteisėtai pareiškėjams paskolino lėšas pagal Paskolos sutartį, kurių grąžinimą pareiškėjai užtikrino Hipotekos sutartimi. Šiuo metu teisėsaugos institucijos atlieka tyrimus dėl kreditorių veiklos.

5. Kol nėra priimto galutinio tarnybų sprendimo, negali būti vykdomas skolos išieškojimas pagal Paskolos sutartį iš Hipotekos sutartimi įkeitimo turto, t. y. Namo. Taigi negalima atlikti ir Namo vertės nustatymo procedūros ir Namą vėliau parduoti varžytinėse. Priešingu atveju bus padaryta nepataisoma žala pareiškėjams bei bus padarytas precedentas, kai lėšos, gautos iš neteisėtos finansinės veiklos, bus išieškotos iš antstolio.

6. Suinteresuotas asmuo antstolis G. Badikonis prašė klausimą spręsti teismo savo nuožiūra.

7. Antstolis G. Badikonis nurodė, kad jis vykdo skolos išieškojimą iš pareiškėjų vykdomosiose bylose Nr. 0040/24/01048 ir Nr. 0040/24/01049. Išsiuntus raginimus susimokėti skolą geruoju, pareiškėjai per nurodytą terminą skolos nesumokėjo. 2024 m. liepos 11 d. paskirta Hipotekos sutartimi įkeisto Namo vertinimo ekspertizė, kurią pavesta atlikti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Negrita“. Ekspertizė dar nėra atlikta. Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarės J. Skrodenytės 2024 m. gegužės 8 d. išduotas vykdomasis įrašas nėra panaikintas, o antstolis nesprendžia įsiteisėjusio vykdomojo dokumento teisėtumo klausimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pareiškėjų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis G. Badikonis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0040/24/01048 dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjų pagal notarės J. Skrodenytės 2024 m. gegužės 8 d. išduotą vykdomąjį įrašą. Pareiškėjai teisme neginčija notarės išduoto vykdomojo įrašo ar Hipotekos sutarties teisėtumo.

10. Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjų nurodytų aplinkybių, kad kreditoriai negalėjo jiems suteikti paskolos, nes neturėjo teisės verstis finansine veikla, pažymėjo, kad net ir teismui konstatavus tokias aplinkybes, pinigų gavimo faktas nėra paneigiamas, t. y. pareiškėjų prievolės grąžinti paskolintas lėšas nėra nepanaikinamos. Todėl sprendė, kad neegzistuoja pirmoji laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – tikėtinas ieškinio (prašymo) pagrįstumas.

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad turto vertės nustatymo ekspertizės paskyrimas savaime nėra to turto realizavimas, tam reikia kitų antstolio veiksmų vykdymo procese, pvz., paskelbtų varžytinių, kt., todėl tik turto vertės nustatymo paskyrimas niekaip neapsunkina galimo būsimo pareiškėjams palankaus teismo sprendimo įvykdymo ir nedaro jo nebeįmanomu, juo labiau, kad šiuo metu nėra ginčijamas 2024 m. gegužės 8 d. vykdomojo įrašo ar Hipotekos sutarties teisėtumas teisme. Todėl pirmosios instancijos teismas vertino, kad neegzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

III. Atskirojo skundo argumentai

12. Pareiškėjai prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartį panaikinti ir priimti kitą sprendimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1. pirmosios instancijos teismui buvo pateikta pakankamai neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad kreditoriai užsiima neteisėta finansine veikla, kadangi jie neturi teisės verstis kreditavimo veikla. Kreditoriai, veikdami neteisėtai, pareiškėjams paskolino pinigines lėšas ir sudarė Hipotekos sutartį;

12.2. valstybės institucijoms vis dar tiria kreditorių, tarpininkų ir notarų veiksmų teisėtumą, todėl pareiškėjos A. K. Namą pradėjus pardavinėti varžytinėse, pareiškėjos grįžimas į ankstesnę padėtį gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Jei paaiškėtų, kad notarė patvirtino neteisėtai sudarytą Hipotekos sutartį, tai dėl varžytinėse parduoto pareiškėjos Namo kiltų papildomų teisinių ginčų, kadangi būtų ginčijamas varžytinių rezultatas. Todėl pareiškėjai pagrindė aplinkybę, kad egzistuoja reali grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė.

15. Bylos duomenimis, 2023 m. spalio 24 d. tarp pareiškėjų ir kreditorių sudaryta paskolos sutartis, kuria kreditoriai pareiškėjams paskolino 60 550 Eur (Paskolos sutartis). Paskolos grąžinimui užtikrinti 2023 m. spalio 24 d. buvo sudaryta hipotekos (įkeitimo) sutartis (Hipotekos sutartis), kuria pareiškėja A. K. įkeitė gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (Namas).

16. Pareiškėjams Paskolos sutartyje nustatytu terminu negrąžinus paskolos, Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarė J. Skrodenytė 2024 m. gegužės 8 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. JS-2337 dėl priverstinio skolos išieškojimo. Šio vykdomojo rašto pagrindu antstolis G. Badikonis vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0040/24/01048 ir Nr. 0040/24/01049. Taip pat yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0040/23/00867 dėl išieškojimo ir pareiškėjos A. K. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-638-918/2023. Antstolio G. Badikonio 2024 m. liepos 11 d. patvarkymu Nr. S-24-40-15181 vykdomosiose bylose Nr. 0040/24/01048, Nr. 0040/24/01049 ir Nr. 0040/23/00867 paskirta ekspertizė pareiškėjos A. K. areštuoto turto, tame tarpe ir Namo, vertei nustatyti.

17. Pareiškėjai 2024 m. birželio 24 d. el. paštu kreipėsi į antstolį su skundu dėl vykdomosios bylos Nr. 0040/24/01048 laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba bylos nutraukimo, kuriame nurodė, kad Lietuvos bankas nustatė, jog kreditoriai neturi teisės verstis kreditavimo veikla, todėl, pareiškėjų vertinimu, kreditoriais neteisėtai pareiškėjams paskolino lėšas, lėšų grąžinimą užtikrinant Hipotekos sutartimi. Pareiškėjai prašė antstolio taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki kol nebus gauti galutiniai tarnybų sprendimai dėl kreditorių veiklos, sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0040/24/01048 arba ją nutraukti.

18. Antstolio G. Badikonio padėjėjas 2024 m. birželio 25 d. el. laišku pareiškėjams nurodė, kad norint, jog būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės (bylų sustabdymas), vykdomųjų panaikinimas ar pan., pareiškėjams reikia kreiptis ne į antstolį, o į teismą, kuris gali priimti nutartį dėl vykdomųjų bylų sustabdymo.

19. Pareiškėjai 2022 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti areštuoto turto vertės nustatymo procedūrą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl Hipotekos sutarties ir notarų veiksmų teisėtumo.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymą atmetė, nustatęs, kad neegzistuoja nei tikėtinas ieškinio (pareiškimo) pagrįstumas, nei grėsmė, jog galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomas, t. y. nėra abiejų būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

21. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu tokių priemonių netaikant teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįvykdomu. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymo negalimumui ar pasunkėjimui.

22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę, numatytą CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl Hipotekos sutarties ir notarų veiksmų teisėtumo.

23. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, yra tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tokio pobūdžio priemonė paprastai taikoma specifinėse bylose, kai yra sprendžiamas antstolio veiksmų ar varžytynių teisėtumo klausimas, arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, tačiau gali būti taikoma taip pat ir tais atvejais, kai ginčijamas vykdymo procesą lėmusio vykdomojo dokumento teisėtumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1113-330/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1216-790/2020).

24. Nagrinėjamu atveju, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismui paduotas nepateikus skundo dėl antstolio veiksmų. Iš pareiškėjų 2024 m. birželio 24 d. kreipimosi į antstolį su el. raštu turinio aiškiai matyti, kad pareiškėjai siekia vykdomosios bylos Nr. 0040/24/01048 sustabdymo arba jos nutraukimo. CPK 625 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio Kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi nagrinėjamu atveju antstolis turėjo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo ar nutraukimo priimdamas patvarkymą, dėl kurio pareiškėjai, vadovaudamiesi CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka, turi teisę pateikti skundą dėl antstolio veiksmų, taip pat ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje iki kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų.

25. Byloje nėra ir duomenų apie tai, kad pareiškėjai teisme ginčytų vykdymo procesą lėmusio vykdomojo dokumento teisėtumą, t. y. Vilniaus miesto 22-asis notarų biuro notarės J. Skrodenytės 2024 m. gegužės 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. JS-2337 dėl priverstinio skolos išieškojimo, kurio pagrindu antstolis G. Badikonis pradėjo vykdyti vykdomąsias bylas Nr. Nr. 0040/24/01048, Nr. 0040/24/01049. Taip pat nėra ir duomenų apie tai, kad pareiškėjai teisme ginčytų Paskolos, Hipotekos sutarčių teisėtumą.

26. Taigi, įvertinus tai, kas pirmiau išdėstyta, pareiškėjai pirmosios instancijos teismui negalėjo teikti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje, nesant teisme bylos pagal skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje, bylos dėl Paskolos, Hipotekos sutarčių ar vykdomojo įrašo išdavimo teisėtumo, t .y., teisme nėra nagrinėjama civilinė byla, kurioje priimto teismo procesinio sprendimo įvykdymas turėtų būti užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

27. Vadovaujantis išdėstytu ir įvertinus tai, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo panaikinti apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties remiantis atskirojo skundo argumentais, bei tai, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymą atmetė, laikytina, jog, išnagrinėjus atskirąjį skundą, bylos rezultatas iš esmės nesikeičia, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Burdulienė