Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kelmės r. sav., (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. 2025 m. vasario 12 d. apie 21 val. Kelmėje, (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau tris smūgius savo artimai giminaitei – močiutei D. Ž. į veidą, padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, veide, muštinę žaizdą dešinio antakyje ir viršutinėje lūpoje, kietojo gomurio žaizdą, viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos lūžį, dešinio žandikaulio ančio visų sienelių lūžius, dešinio skruostikaulio lanko lūžį, dešinio nosikaulio ir nosies pertvaros lūžius su nosies apatinių kriauklių gleivinės plyšimais, dešinės akiduobės išorinės sienelės ir dugno lūžį, dešinio smilkinkaulio (dešinės išorinės klausomosios landos priekinės kaulinės sienelės) lūžį, kairiojo žandinio ančio lūžį, pleištakaulio sparninės ataugos išorinės plokštės lūžį dešinėje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl daugybinių veido kaulų lūžių, smilkinkaulio lūžio ir pleištakaulio sparninės ataugos išorinės plokštės lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

J. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. K. savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad viskas įvyko vakare bute. Jame buvo jis, jo močiutė ir jo vaikas. Sugyventinė buvo išėjusi į parduotuvę. Jis dieną darbe buvo vartojęs narkotinių medžiagų, vadinamųjų „kristalų“. Močiutė rankose laikė jo vaiką. Jam atrodė, kad jo močiutė yra kitas žmogus, kuris nori jam kažką padaryti, pakenkti. Ne savo noru, o veikiamas narkotinių medžiagų ėmėsi smurto prieš močiutę. Jis neatsimena to momento, bet galėjo būti kaip parašyta kaltinime – jis tyčia kumščiu tris kartus sudavė jai į veidą. Nutraukė smūgius, kai tik suprato, ką padarė, protas buvo užtemęs. Mažai pamena, bet močiutė buvo išsigandusi. Vaikas nelabai suprato, kas įvyko, kūdikis yra. Vaikas kažkiek verkė, bet nepasakytų, kad buvo išsigandęs. Dabar ir iki įvykio su močiute sutardavo gerai, neturėjo jokių konfliktų. Su sugyventine taip pat sutaria gerai. Niekada nebuvo nutikę nieko panašaus. Supranta, kad galėjo sužaloti ir savo vaiką. Savo veiksmus vertina labai blogai, gailisi, močiutės atsiprašė, ji jam atleido. Pats savo noru važiavo gydytis į Šiaulių priklausomybės ligų centrą, gėrė vaistus nuo nuotaikų kaitos, nakčiai kažkokius vaistus dar duodavo. Jis 2 savaites gydėsi stacionare, 2 savaites buvo reabilitacijoje. Dabar vieną kartą per mėnesį lankosi pas priklausomybės konsultantą, psichologą, vaistų nevartoja. Priklausomybių konsultantas jam padeda, apie 3-4 mėn. nebevartoja narkotinių medžiagų ir nebeturi polinkio. Iki tol 4-5 metus vartojo narkotines medžiagas – turėjo priklausomybę. Jei vėl atsirastų priklausomybė, kreiptųsi į gydytojus. Dokumentai dėl gydymosi gali būti e-sveikatoje. Su civiliniu ieškiniu sutinka, tik norėtų mokėti dalimis. Jo darbo užmokestis minimalus – 800 Eur į rankas, jis išlaiko 10 mėn. vaiką. Galėtų mokėti po 100 Eur per mėnesį, nes dirba vienas.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. Ž. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos anūkas. Su juo santykiai yra geri. Jie kalbėjosi apie įvykį. Anūkas labai nuoširdžiai atsiprašė jos, ji jam atleido. Iki įvykio nebuvo jokių konfliktų su anūku. Vienintelis toks įvykis ir buvo. Civilinio ieškinio nereiškia.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, kurios iš esmės yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami kiti proceso dalyviai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Telšių AVPK Kelmės r. PK 2025 m. vasario 13 d. tarnybiniame pranešime dėl J. K. apsvaigimo užfiksuota, kad 2025 m. vasario 13 d. apie 21.51 val. tarnybiniu automobiliu kartu su vyr. patruliu Mindaugu Gramatu ir su sulaikytu asmeniu J. K. vyko į Kelmės Všį ligoninės priėmimo skyrių patikrinti, ar J. K. nėra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Atvykus į Kelmės VšĮ priėmimo skyrių, J. K. buvo nustatytas 0,00 promilių blaivumas. J. K. vengė atlikti šlapimo tyrimą. Taip pat buvo bandyta J. K. atlikti priverstinai šlapimo tyrimus, tačiau ir jų nepavyko padaryti. Iš J. K. emocijų buvo matyti, kad jis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nes buvo įvairios nuotaikų kaitos, kartais sukildavo agresija, nesiorientavo aplinkoje, nesusigaudė paros laike, akių vyzdžiai buvo labai stipriai išsiplėtę, dažnai žiūrėjo į vieną tašką. Kadangi tą dieną nepavyko atlikti narkotinių medžiagų tyrimo, tikslinga juos atlikti kitą dieną (b. l. 35-36).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino. Kaltinamajam J. K. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiosios D. Ž. liudytojos S. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų pateikta D. Ž. gydymo stacionare ligos istorijos duomenys ir kita rašytinė bylos medžiaga. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas vertina, kad nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas yra būtent J. K. veikimo – ne mažiau kaip trijų smūgių kumščiu sudavimas senelei į veidą, pasekmė, t. y. tarp J. K. neteisėtų smurtinių veiksmų ir kilusių pasekmių (artimo giminaičio – senelės D. Ž., nesunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys.

Kaltinamojo J. K. padarytų veiksmų pobūdis, jų intensyvumas, nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų lokalizacija ir mechanizmas rodo, kad J. K., suvokė, jog naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų nukentėjusiajai gali būti sutrikdyta sveikata, ir norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas J. K. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. K. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), kaltinamasis be aiškios priežasties sudavė ne mažiau kaip tris kartus kur kas už jį vyresnei senelei į svarbią kūno vietą – veidą. J. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nurodė, kad gailisi, savo poelgį vertina kritiškai, nors ir nepateikė byloje patvirtinančių duomenų, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad imsis, o teisiamojo posėdžio metu – jog ėmėsi aktyvių veiksmų spręsti priklausomybės nuo narkotinių medžiagų problemą, atsiprašė senelės, ji jam atleido, ką patvirtino ir pati nukentėjusioji. Šios aplinkybės bei kaltinamojo ir nukentėjusiosios ryšys, t. y. kaltinamasis yra nukentėjusiosios anūkas, kurį ji užaugino, mirus kaltinamojo tėvams, kaip patys nurodė, jų santykiai iki nusikalstamos veikos buvo geri, tokie išliko ir po veikos, leidžia teismui daryti išvadą, jog kaltinamojo J. K. gailėjimasis yra nuoširdus. Kaltinamasis taip pat išgyvena dėl savo veiksmų, iš karto po jų sutriko, sumišo, pradėjo atsiprašinėti, ką patvirtina ir liudytojos S. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės, jog kaltinamasis vos tik jai grįžus namo pasakė: „atsiprašau, nesupratau, kas čia įvyko, aš nieko nenorėjau“, J. K. nurodytos aplinkybės, kad po įvykio jis išbėgo į lauką ir sugrįžo atgal, o po to vėl išbėgo į lauką ir sugrįžo. Todėl teismas J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Neginčytina, kad J. K. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat teismas jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę pripažįsta tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas kaltinamąjį J. K. recidyvistu pripažįsta, įvertinęs tai, kad jis jau teistas už tyčinį smurtinį nusikaltimą, padarytą jam būnant pilnamečiu, jo teistumas nėra išnykęs, padarė naują sunkesnį smurtinį nusikaltimą artimojo giminaičio atžvilgiu praėjus tik 2 mėnesiams nuo už pirmąjį nusikaltimą paskirtos bausmės vykdymo pradžios, naują nusikaltimą padarė esant sunkinančioms aplinkybėms (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis anksčiau teistas, šiuo metu atlieka laisvės apribojimo bausmę, yra įtrauktas į probuojamų asmenų registrą (b. l. 143-150, 192, 208-210), administracine tvarka baustas (b. l. 151-153, 192), dirba (b. l. 154-155), 2014 m. birželio 11 d. lankėsi VšĮ Kelmės rajono psichikos sveikatos centre, konsultuotas vaikų ir paauglių psichiatro, diagnozuota: F43.0 (b. l. 156-165).

Kaip jau minėta, kaltinamasis antrą kartą teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, pirmą kartą nuteistas laisvės apribojimo bausme 2024 m. lapkričio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už 2024 m. spalio 8 d. padarytą nesunkų smurtinį nusikaltimą, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu bausmė pradėta vykdyti 2024 m. gruodžio 5 d., t. y. naują sunkesnį nusikaltimą padarė praėjus dviem mėnesiams nuo bausmės vykdymo pradžios. Teismo vertinimu svarbi aplinkybė ir ta, kad nusikalstamais veiksmais kaltinamasis ne tik nesunkiai sutrikdė sveikatą savo artimam giminaičiui – senelei, tačiau ir sukėlė realią grėsmę savo paties kūdikiui – dukrai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika taip pat susijusi su žmogaus sveikata, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, paskyrus sankcijoje numatytą vienintelę terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nustatant jos trukmę – 3 metus. Teismo vertinimu, ši bausmė optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir J. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu – skirtina 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Kaip minėta, J. K. šiuo metu atlieka laisvės apribojimo bausmę pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. baudžiamąjį įsakymą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad naują nusikaltimą jis padarė 2025 m. vasario 12 d., t. y. neatlikęs 2024 m. lapkričio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, šiuo nuosprendžiu paskirtą 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę visiško sudėjimo būdu (įvertinus anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes) subendrina su 2024 m. lapkričio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir šio nuosprendžio paskelbimo dienai (2025 m. birželio 26 d.) neatlikta 1 mėn. 9 d. laisvės apribojimo bausme (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys), ją, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu (vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms), pakeičiant į 13 laisvės atėmimo dienų, ir J. K. paskiriant galutinę subendrintą 2 metų 13 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas J. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. vasario 12 d. 21.30 val. iki 2025 m. vasario 13 d. 14.53 val. – viena diena, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai terminuoto laisvės atėmimo parai (b. l. 116-124).

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be šiame straipsnyje nustatytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-648/2017).

Teismas, spręsdamas, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, įvertina kaltinamojo jauną amžių, jo užimtumą – dirba, šeimyninę padėtį – turi mažametę dukrą (kūdikį), išlaiko šeimą, nusikalstama veika padarė žalą, kurią privalo atlyginti, taip pat į prieš tai buvusius teistumus – anksčiau teistas vieną kartą, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teisme nėra inicijuota bylų, kuriomis bausmę vykdanti institucija prašytų teismo J. K. paskirti papildomų įpareigojimų, draudimų, baudžiamojo poveikio priemonių ar laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu dėl to, kad J. K. vengia atlikti bausmę, tai, kad pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido, kaltinamasis žada ir toliau spręsti priklausomybės nuo narkotinių medžiagų problemą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, teismas sprendžia, kad vis dar yra pagrindas suteikti J. K. galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos pareigūnų. Teismas, nenuvertindamas kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, mano, kad neizoliavus jo nuo visuomenės, tačiau prižiūrimam probacijos, jis turės didesnes galimybes keistis teigiama linkme, kartu sprendžiant problemas, susijusias su smurtiniu elgesiu ir narkotinių medžiagų vartojimu. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog J. K. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės. Asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidedamas, yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatoma dienotvarkė, įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą ir asmens pasiuntimą atlikti realios laisvės atėmimo bausmės.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir J. K. elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidedant kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 metų terminui be intensyvios priežiūros (įvertinus anksčiau aptartas bausmės skyrimui ir bausmės vykdymo atidėjimui reikšmingas aplinkybes), skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui: tęsti darbą arba jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 6, 7, 10 punktai).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Byloje pateiktas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 3189,83 Eur už nukentėjusiajai suteiktas medicinines paslaugas (b. l. 188-191). Bylos duomenimis nustatyta, kad J. K. žalos nėra atlyginęs.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiosios gydymo išlaidos susidarė būtent dėl nukentėjusiosios patirtų sužalojimų, kuriuos, kaip konstatuota šiame nuosprendyje, padarė kaltinamasis J. K. Tai paneigiančių įrodymų byloje nepateikta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad būtent tarp kaltinamojo J. K. nusikalstamos veikos ir nukentėjusiosios gydymo paslaugų suteikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nukentėjusiosios gydymo išlaidos buvo padengtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kurį naudoja teritorinės ligonių kasos, šiuo atveju – Šiaulių teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį (J. K.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str. 1 d.). Iš prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiosios gydymo išlaidos yra 3189,83 Eur, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo.

Teismas, atsižvelgdamas į iš kaltinamojo civilinei ieškovei priteistos turtinės žalos sumą, į tai, kad kaltinamasis vienintelis šeimoje dirba, tačiau jo pajamos nėra didelės (apie 800 Eur), išlaiko mažametę dukrą, moka nuomą už butą, į tai, kad perdavus priteistos žalos išieškojimą priverstinio išieškojimo tvarka, kaltinamasis, be priteistos sumos, turės apmokėti ir antstolio patirtas išlaidas, kas iš esmės dar labiau apsunkins žalos dengimo klausimą, į tai, kad kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad teismo priteistą žalą galėtų mokėti dalimis kas mėnesį, daro išvadą, kad nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymas išdėstytinas per dviejų metų laikotarpį (CPK 284 str. 1 d.).

Nukentėjusioji D. Ž. civilinio ieškinio byloje nepareiškė.

J. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 139-142). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. paskirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu J. K. paskirtą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 1 (vieno) mėnesio 9 (devynių) dienų laisvės apribojimo bausme, ją, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, pakeičiant į 13 laisvės atėmimo dienų, ir J. K. paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 13 (trylikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti J. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. vasario 12 d. 21.30 val. iki 2025 m. vasario 13 d. 14.53 val., t. y. vieną dieną, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai terminuoto laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, atidėti J. K. paskirtos 2 (dviejų) metų 13 (trylikos) dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 (trejiems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: tęsti darbą arba jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, J. K. pripažinti recidyvistu.

J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. K. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 3189,83 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt devynių eurų 83 ct) turtinę žalą už nukentėjusiosios gydymą atlyginti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio priteisimo Šiaulių teritorinei ligonių kasai įvykdymą dėl 3189,83 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt devynių eurų 83 ct) turtinės žalos atlyginimo išdėstyti dvejiems metams, J. K. mokant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kas mėnesį (iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos) po 135 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus), o paskutinįjį mėnesį – 84,83 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus 83 ct).

Išaiškinti J. K., kad nesumokėjus nors vienos įmokos laiku, civilinis ieškovas turi teisę pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą nesumokėtų įmokų daliai.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą datą;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams Kelmėje.