Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punkte numatyta, kad ypatingąja teisena teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Vienos iš teismo nagrinėjamų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra bylos dėl palikimo priėmimo (CPK 442 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

4. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, 445 straipsniu teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kai (1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. sukelia pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas, (2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, (3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021, 20–21 punktai).

5. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas 3 (trijų) mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai per įstatyme numatytą terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Tai reiškia, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukuria pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

6. Pareiškėjos tėvo mirties momentu, t. y. (duomenys neskelbtini), tuo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) (galiojo iki 2003 m. liepos 1 d.) 587 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, šie veiksmai turėjo būti atliekami per 6 (šešis) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, išaiškinta, jog pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį vienas iš būdų priimti palikimą – tai faktiškai pradėti paveldimą turtą valdyti, šį veiksmą atlikęs įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis, 568 straipsnis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: (1) veiksmų fakto ir (2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2014 yra nurodęs, jog palikimo priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti, pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, turėjo būti atliekamas aktyviais veiksmais, tačiau nebuvo reikalaujama tokio palikimo priėmimo teisiškai įforminti. Pagal galiojusį teisinį reglamentavimą, asmuo, priėmęs palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, norėdamas gauti jo nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą – paveldėjimo teisės liudijimą, privalėjo kreiptis į notarą ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad palikimas priimtas valdyti. Tokiais įrodymais galėjo būti: namų valdybos pažymėjimas, vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pažymėjimas, kad įpėdinis gyveno kartu su palikėju arba kad įpėdinis priėmė palikėjo turtą, finansų organo pažymėjimas, kad įpėdinis po palikimo atsiradimo mokėjo gyvenamojo namo mokesčius, arba mokesčių mokėjimo kvitai, įsigaliojusio teismo sprendimo, nustatančio faktą, jog palikimas buvo laiku priimtas, nuorašas bei kitokie dokumentai, patvirtinantys faktą, kad įpėdinis pradėjo valdyti palikėjo turtą. Teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatomas teisiškai reikšmingas faktas, kad asmuo priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, buvo vienas iš įrodymų, bet ne vienintelis palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, patvirtinti. Taigi, pagal 1964 m. CK palikimą faktiškai priėmęs įpėdinis turėjo teisę, nesikreipdamas į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, tiesiogiai kreiptis į notarų biurą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir pridėti įrodymus, kad palikimą priėmė valdyti.

7. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad N. Š. (N. (N.) Š.) ir O. Š. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (b. l. 13, 14–15), jie susilaukė vieno vaiko, t. y. dukters (pareiškėjos) J. Š. (b. l. 16, 20), kuri po santuokos sudarymo pakeitė pavardę į J. T. (b. l. 23). Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašai patvirtina, kad N. Š. (N. (N.) Š.) ir O. Š. nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: po ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir po 1/12 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įsigijimo pagrindas 1993 m. kovo 23 d. pirkimo–pardavimo sutartis (b. l. 32, 33–34). Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamasis turtas (butas ir dalis ūkinio pastato), buvo įgytas dar galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksui, teismas pažymi, kad vadovautis Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas galioja ir šiuo metu, nes teismų praktikoje išaiškinta, kad po santuokos nudarymo sutuoktiniai savo vardu įgijo turto, nepriklausomai nuo to, kad šis turtas registruotas tik vieno iš sutuoktinių vardu, jis yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 ir 3 dalys), nes sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl daroma išvada, kad pareiškėjos tėvui N. Š. (N. (N.) Š.) priklauso ½ dalis santuokoje įgyto turto.

8. Iš mirties liudijimo matyti, kad pareiškėjos tėvas N. Š. (N. (N.) Š.), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 8, 10, 11, 12), tačiau po jo mirties niekas nesikreipė į palikimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (b. l. 18). Iš testamentų registro išrašo matyti, kad palikėjas N. Š. (N. (N.) Š.) nebuvo sudaręs testamento (b. l. 31). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina O. Š., 2023 m. sausio 30 d. pareiškėja kreipėsi į palikimo vietos notarą dėl palikimo, atsiradusio po motinos mirties, priėmimo (b. l. 19). Pareiškėjos teigimu, jos motina po sutuoktinio mirties visą laiką gyveno tėvams bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, rūpinosi juo, mokėjo visus komunalinius mokesčius. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Pabradės seniūnijos 2023 m. sausio 31 d. pažyma apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje nurodoma, kad O. Š. nuo 1992 m. rugsėjo 8 d. iki savo mirties gyveno (duomenys neskelbtini) (b. l. 28), tai yra pareiškėjos tėvų bute, kur po tėvo mirties gyveno ir pareiškėja (b. l. 20).

9. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjos motina O. Š. per įstatyme numatytą terminą priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio N. Š. (N. Š.) mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos J. T. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), per įstatyme numatytą 6 (šešių) mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio N. Š. (N. (N.) Š.), gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, kad pareiškėja J. T. galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.