Telšių apylinkės teismo nutartis

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠAAdministracinio nusižengimo bylaNr. A2.-112-1007/2017Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00080-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2; 21.5.2; 21.9.9(S)

2017 m. birželio 20 d.

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė rašytinio proceso tvarka rengdamasi nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį traukiama R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Akmenės rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas Audrius Klišauskas 2017 m. birželio 1 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad R. J. motinos valdžią panaudojo priešingai nepilnametės dukters O. V., gimusios (duomenys neskelbtini)., interesams, t. y. nuo 2017 m. gegužės 18 d. nuo 12.00 val. iki 2017 m. gegužės 26 d. 12.00 val. su pažįstamais Vėlaičių kaime ir Naujosios Akmenės mieste vartojo alkoholius gėrimus – alų, sidrą ir degtinę, t. y. nusišalino nuo nepilnametės dukters priežiūros, tuo pačiu neužtikrindama nepilnametės dukters teisė į ramią ir saugią aplinką, tinkamą poilsį. Tokiu savo elgesiu R. J., pažeisdama Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 3 straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktų, 6 straipsnio 1 punkto, 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 11 straipsnio, 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, neužtikrino nepilnametės dukters teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jos fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, neapsaugojo jos nuo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio, pažeidė vaiko teisę į tinkamą bendravimą su motina ir tuo pačiu neatliko savo, kaip motinos, pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje. Atsakomybė už tai numatyta ANK 73 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai. Gauti prašymai nagrinėti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir institucijos atstovui nedalyvaujant. Kadangi į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, administracinio nusižengimo byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, kaip numatyta ANK 630 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byla grąžintina institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei teisė į nešališką teismą yra itin svarbios teisės, kurias teismai, o taip pat institucijos, atliekančios administracinių nusižengimų tyrimus ir surašančios administracinių nusižengimų protokolus, privalo užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims. Šios teisės, be kita ko, užtikrinamos tinkamai surašant administracinio nusižengimo protokolą. Su nešališko teismo funkcijomis nėra suderinama tai, kad teismas savo iniciatyva formuluotų kaltinimus administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas protokole turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo administracinio nusižengimo padarymu, procesinės teisės gintis nuo pareikšto kaltinimo realumo garantija, nes konkrečios inkriminuojamos veikos ir jų teisinis kvalifikavimas gali lemti gynybos strategiją. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalies, 608 straipsnio 1 ir 3 dalių, 609 straipsnio 1 dalies nuostatas administracinio nusižengimo protokolas yra įrodinėjimo priemonė ir procesinis dokumentas, kuriame, baigus administracinio nusižengimo tyrimą, formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu. Būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio nusižengimo protokolas surašomas kai: 1) nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas nusižengimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio nusižengimo sudėties elementus. Nesant visų šių sąlygų, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą, pirmiausia privalo surinkti ir kitus įrodymus, kuriuos ištyręs teismas galėtų konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Administracinio nusižengimo protokole nurodytos pažeidimo aplinkybės turi būti pagrįstos ANK 569 straipsnio 1 dalyje išvardintomis įrodinėjimo priemonėmis.

Administracinio nusižengimo protokole R. J. veika kvalifikuota pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, tačiau, teismo vertinimu, protokole nesuformuluoti esminiai ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymiai. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, jog R. J. veiksmai, kuriais buvo padarytas ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas, pasireiškė tuo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuo 2017 m. gegužės 18 d. nuo 12.00 val. iki 2017 m. gegužės 26 d. 12.00 val. su pažįstamais Vėlaičių kaime ir Naujosios Akmenės mieste vartojo alkoholius gėrimus – alų, sidrą ir degtinę, tai yra nusišalino nuo nepilnametės dukters priežiūros. Pažymėtina, kad alkoholio vartojimas savaime nereiškia tėvų (motinos) valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams, ypač atsižvelgiant į tai, kad, protokolo duomenimis, šie veiksmai nebuvo atlikti nepilnametės dukters O. V. akivaizdoje. Be to, iš protokolo visiškai neaišku, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu R. J. nusišalino nuo nepilnametės dukters priežiūros, kuo pasireiškė nusišalinimas ir kaip jis paveikė dukrą, kokiais veiksmais ar neveikimu motina neužtikrino nepilnametės dukros teisės į ramią ir saugią aplinką. Protokole nenurodyta, kuo pasireiškė dukros aplinkos nesaugumas atitinkamu metu, kaip buvo sutrikdytas dukros tinkamas poilsis, koks tai buvo poilsis. Taip pat nenurodyta, kuo pasireiškė nepilnametės dukters teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jos fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, neužtikrinimas, kokios konkrečiai sąlygos nebuvo užtikrintos. Nenurodyta, nuo kokio vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio nebuvo apsaugota dukra, kaip buvo pažeista vaiko teisė į tinkamą bendravimą su motina ir kokiu būdu R. J. tuo pačiu neatliko savo, kaip motinos, pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje. Veika, kaip būtinasis ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymis, administracinio nusižengimo protokole turi būti aprašoma ne formalizuotomis ir abstrakčiomis įstatymų formuluotėmis, o nurodant neleistinus veiksmus, kurie buvo padaryti konkrečioje gyvenimo situacijoje, arba privalomus veiksmus, kurie nebuvo padaryti konkrečioje gyvenimo situacijoje. Taip pat konkrečiai, o ne abstrakčiai turi būti nurodoma, kuo pasireiškė veikos pasekmės.

Dėl nurodytų priežasčių R. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atimama galimybė žinoti, kokiais būtent veiksmais ji padarė pažeidimą ar kokių būtent veiksmų neatlikimu pasireiškė jos, kaip motinos, pareigų nevykdymas. Vien įstatyminių formuluočių išdėstymas protokole, nesuformuluojant faktinės nusižengimo esmės, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio nusižengimo padarymu. Administracinio nusižengimo protokole neatskleista R. J. inkriminuoto nusižengimo esmė, todėl laikytina, kad proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, pats ištaisyti negali. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo protokolas taip pat laikomas įrodinėjimo priemone, o ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas grąžina bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių.

Be to, šioje administracinio nusižengimo byloje, labai svarbu pažymėti tai, kad pagal ANK 576 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo atstovai turi teisę pareikšti nušalinimus. Teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – Baudžiamojo proceso kodeksas) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka.

Taigi, tai reiškia, kad tiek tiriant, tiek nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, asmuo, kaltinamas padaręs nusižengimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas (pareigūnas). Tiek pareigūno, tiriančio bylą, tiek teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad administracinio nusižengimo protokolą surašė Akmenės rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas Audrius Klišauskas, kuris 2017 m. gegužės 30 d. paties priimtu nutarimu sau leido pagal įstatymą atstovauti nukentėjusiajai O. V.. Teismo vertinimu, tokioje situacijoje kyla pagrįstos abejonės dėl administracinio nusižengimo bylą tiriančio pareigūno nešališkumo, nes tas pats asmuo administracinio nusižengimo byloje atstovaudamas ir nukentėjusiojo interesus, tampa asmeniu, suinteresuotu bylos baigtimi. Be to, ANK 584 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis yra nepilnamečiai arba dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali patys pasinaudoti savo teisėmis administracinių nusižengimų bylose, jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, globėjai, rūpintojai). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.157 straipsnio ir 3.272 straipsnio 1 dalies nuostatas, vaiko įstatyminiais atstovais taip pat gali būti tik nepilnamečio vaiko tėvai, globėjai arba rūpintojai. ANK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotu atstovu tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą gali būti advokatas, advokato pavedimu – advokato padėjėjas, taip pat aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą turintis asmuo tais atvejais, kai jis atstovauja savo artimiesiems giminaičiams (tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), broliams, seserims, seneliams ir vaikaičiams) ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Akivaizdu, kad tai netaikoma savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajam specialistui, todėl nukentėjusiosios atstovavimas nėra tinkamas, be to, nukentėjusioji neturėjo atstovo iki 2017 m. gegužės 30 d., t. y. per visą administracinio nusižengimo tyrimą iki pat administracinio nusižengimo protokolo surašymo.

Pagal ANK 614 straipsnio 1 dalies 4 punktą nusižengimo bylos priskirtinos teismų kompetencijai tik tuomet, kai administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas motyvuotu sprendimu tokį nepilnametį asmenį pripažįsta nukentėjusiuoju. Nesant tokio motyvuoto sprendimo, administracinio nusižengimo byla nagrinėtina ANK 615 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytose institucijose ne teismo tvarka. Pažymėtina, kad pripažįstant nukentėjusiuoju nepilnametį asmenį nepakanka formalaus įrašo administracinio nusižengimo protokole, nes toks įrašas nėra informatyvus ir nesudaro pagrindo asmenį pripažinti nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje, todėl nėra aišku, kokia žala buvo padaryta asmeniui, kurį nuspręsta pripažinti nukentėjusiuoju. Nustatyti žalą įpareigoja ANK 578 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nukentėjusiojo sąvoka (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-172-382/2017). Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, kiekvienu atveju privalo įvertinti, kokia žala buvo padaryta asmeniui, kurį norima pripažinti nukentėjusiuoju, ir ar ji iš tiesų buvo padaryta, ir nustatyti atstovą, kuris atstovaus nepilnamečio nukentėjusiojo interesams administracinio nusižengimo byloje. Tik tinkamai nustačius ir pripažinus, jog ANK 73 straipsnyje numatytu nusižengimu nepilnamečiam vaikui buvo padaryta žala, gali būti sprendžiamas klausimas dėl bylos perdavimo nagrinėti teismui (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-173-651/2017). Nagrinėjamu atveju O. V. nukentėjusiąja 2017 m. gegužės 30 d. nutarimu pripažinta pernelyg formaliai, nurodant nekonkrečius, visiškai su nagrinėjama situacija nesusietus motyvus, kurie nėra grindžiami faktine tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Grąžinti bylą Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, pašalinant nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus trūkumus.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.