- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-11
- Bylos Nr.
- 2A-1971-230/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12890-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Gudynienė, Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- I. K., E. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Būsto paskolų draudimas“
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei SEB bankas
- Kategorijos
- 35.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1564-886/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Būsto paskolų draudimas“ ieškinį atsakovams E. K. ir I. K., dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei SEB bankas, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė patikslinusi ieškinio reikalavimus pirmosios instancijos teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų E. K. ir I. K. 5 637,88 EUR skolos (ekvivalentas litais – 19 466,47 Lt) ir 14,20 EUR delspinigių (ekvivalentas litais – 49,03 Lt), iš viso – 5 652,08 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad AB SEB bankas pagal 2007-05-23 būsto kreditavimo sutartį suteikė atsakovams 37 744,62 EUR kreditą iki 2037-05-22 būsto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Atsakovai būsto kredito grąžinimą apdraudė, sudarydami su ieškove 2007-06-07 draudimo sutartį (draudimo liudijimo serija Nr. BPD 034786). Atsakovų prašymu šalys sudarė du Mokėjimų draudimo susitarimus: 1) 2009-10-02 sudarytas Mokėjimų draudimo susitarimas Nr. BPD 034789-1/943; 2) 2010-10-14 Mokėjimų draudimo susitarimą Nr. BPD 034789-2/2182 (toliau tekste – Mokėjimo draudimo susitarimai Nr. 1 ir Nr. 2). Pagal Mokėjimų draudimo susitarimus ieškovė teikė laikiną pagalbą kredito gavėjams, apdraudusiems būsto kreditą ir susidūrusiems su finansiniais sunkumais, siekiant padėti išsaugoti atsakovų gyvenamąjį būstą. Pagal minėtus susitarimus ieškovė padengė būsto kredito gavėjų (draudėjų) skolą bankui, išskyrus netesybas, ir vienerius metus mokėjo bankui kredito ir palūkanų įmokas, privalomas mokėti pagal būsto kreditavimo sutartį. Ieškovė pagal Mokėjimų draudimo susitarimą Nr. 1, vykdydama atsakovų prisiimtus įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį, per laikotarpį nuo 2009-10-02 iki 2010-09-23 sumokėjo AB SEB bankui 3 231,60 EUR. Pagal Mokėjimų draudimo susitarimą Nr. 2 per laikotarpį nuo 2010-10-14 iki 2011-09-23 ieškovė sumokėjo AB SEB bankui 2 585,28 EUR. Atsakovai pagal šalių patvirtintus gražinimo grafikus turėjo grąžinti ieškovės sumokėtas sumas bankui ir sumokėti draudimo įmokos dalį procentais nuo negrąžintos ieškovės išmokėtų draudimo išmokų sumos, kurių dydis nustatytas Mokėjimų draudimo susitarimų 16.2 punktuose: pagal Mokėjimų draudimo susitarimą Nr. 1 – 2,5 proc., kuri sudarė 80,79 EUR, o pagal Mokėjimų draudimo susitarimą Nr. 2 – 10 proc., kuri sudarė 258,53 EUR. Atsakovai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal mokėjimų draudimo susitarimus, grąžinimo grafikuose nustatytais terminais ir tvarka skolos negrąžino, į raginimus nereagavo, todėl ieškovė 2013-07-19 nutraukė mokėjimų draudimo susitarimus Nr. 1 ir Nr. 2, atsakovus informuodama registruotais laiškais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovų I. K. ir E. K. solidariai 5 637,88 EUR skolą, 14,20 EUR delspinigius, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 5 652,08 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-08-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis: iš kiekvieno atsakovo po 423,85 Lt. Priteisė iš atsakovų I. K. ir E. K. lygiomis dalimis procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei: iš kiekvieno po 15,14 Lt.
Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo AB SEB bankas pagal 2007-05-23 kredito sutartį Nr. 0350718012354-90 suteikė atsakovams 37 744,62 EUR kreditą 30 metų terminui buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Prieš sudarant kredito sutartį atsakovai 2007-05-21 prašymu kreipėsi į ieškovę dėl kredito grąžinimo draudimo sutarties sudarymo, kuriuo remiantis ieškovė ir atsakovai 2007-06-07 sudarė draudimo sutartį (draudimo liudijimo serija Nr. BPD 034786), kuria atsakovai apdraudė prievolę bankui grąžinti būsto kreditą ir sumokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka. Draudimo sutarties terminas iki 2031-05-23. Remdamiesi šia draudimo sutartimi, atsakovai 2009-10-02 ir 2010-10-14 prašymais kreipėsi į ieškovę laikinai vykdyti jų įsipareigojimus bankui ir pagal būsto kreditavimo sutartį grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas. Šalys sudarė du Mokėjimų draudimo susitarimus: 1) 2009-10-02 Mokėjimų draudimo susitarimą Nr. BPD 034789-1/943; 2) 2010-10-14 Mokėjimų draudimo susitarimą Nr. BPD 034789-2/2182, kuriais šalys susitarė, kad ieškovė išmokės draudimo išmokas bankui, vykdant būsto kreditavimo sutartyje draudėjų priimtus įsipareigojimus grąžinti bankui kreditą ir sumokėti palūkanas bei padengti įsiskolinimą, išskyrus netesybas (Susitarimų 1 punktas). Susitarimų 8 punkte buvo numatyta, kad ieškovė draudimo išmokas bankui mokės pagal grafiką – 12 mokėjimų per vienerius metus. Susitarimų 11 ir 12 punktais draudėjai (atsakovai) įsipareigojo grąžinti ieškovei visas jo išmokėtas draudimo išmokas pagal grąžinimo grafikus, išdėstant išmokų sumas lygiomis dalimis kas mėnesį ne trumpesniam kaip 10 metų terminui.
Teismas taip pat nustatė, kad pagal Mokėjimų draudimo susitarimą Nr. 1 šalys 2010-10-14 sudarė grąžinimo grafiką Nr. 1, pagal kurį atsakovai turėjo grąžinti ieškovei jos sumokėtą bankui 11 437,2 Lt sumą (3 312,39 EUR) kas mėnesį nuo 2010-10-23 iki 2020-09-23. Atsakovai 2012-03-19 prašymu kreipėsi į ieškovę atidėti mokėjimus pusei metų, todėl šalys 2012-04-06 patvirtino grąžinimo grafiką Nr. 2, kuriame nustatytas negrąžintos 9 947,37 Lt sumos mokėjimas dalimis nuo 2012-04-23 iki 2020-09-23. Atsakovai savo įsipareigojimų pagal grąžinimo grafiką nevykdė, todėl ieškovė jiems siuntė 2013-01-02, 2013-04-16, 2013-06-05 pretenzijas registruotais laiškais.
Šalies argumentai
Pagal Mokėjimų draudimo susitarimą Nr. 2 šalys 2011-10-20 sudarė grąžinimo grafiką Nr. 1, pagal kurį atsakovai turėjo grąžinti ieškovei jo sumokėtą bankui 2 843,81 EUR sumą kas mėnesį nuo 2011-11-23 iki 2021-10-23. Atsakovai 2012-03-19 prašymu vėl kreipėsi į ieškovę atidėti mokėjimus pusei metų dėl nepalankios finansinės padėties. 2012-04-06 sudarytas grąžinio grafikas Nr. 2, kuriame nustatytas draudėjų įsipareigojimas grąžinti 2 826,43 EUR sumą kas mėnesį nuo 2012-04-23 iki 2021-10-23. Atsakovai savo įsipareigojimų pagal grąžinimo grafiką nevykdė, todėl ieškovė jiems siuntė 2013-01-07, 2013-04-16, 2013-06-05 pretenzijas registruotais laiškais. Ieškovė 2013-08-01 ir 2013-07-22 pranešimais informavo atsakovus, kad dėl jų įsipareigojimų nevykdymo Mokėjimų draudimo susitarimai Nr. 1 ir Nr. 2 nutraukiami nuo 2013-07-20 ir 2013-07-23 ir įspėjo dėl skolos išieškojimo teismine tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutiko, kad ji solidariai su atsakovu E. K. yra atsakinga ieškovei, kadangi Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3966-375/2012 nutraukė jos ir E. K. santuoką, padalino santuokoje įgytą turtą ir prievoles kreditoriams: santuokoje pagal 2007-05-23 būsto kreditavimo sutartį įgytas butas, esantis Partizanų g. 154-59, Kaune, atiteko atsakovui E. K., jam taip pat atiteko ir pareiga grąžinti prievoles kreditoriams. Teismas, įvertinęs pateiktų sutarčių turinį, vertino, kad abiejų atsakovų prievolė ieškovei pagal Mokėjimų draudimo susitarimus Nr. 1 ir Nr. 2 yra solidari, kadangi mokėjimų draudimo susitarimus pasirašė abu atsakovai, jie sutartyje nurodyti kaip draudėjai. Atsakovų argumentus, jog santuokos nutraukimo byloje teismo sprendimu jau yra nuspręsta dėl prievolių kreditoriams pobūdžio (solidari ar asmeninė), teismas atmetė kaip nepagrįstus, nes santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi sutuoktiniai be kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ sutikimo pakeitė solidariąsias abiejų sutuoktinių prievoles į asmeninę E. K. prievolę. Be to, į santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukti nei kreditorius AB SEB bankas, suteikęs atsakovams kreditą būsto įsigijimui pagal 2007-05-23 būsto kreditavimo sutartį, nei draudikas UAB „Būsto paskolų draudimas“, kuris pagal 2007-06-07 kredito grąžinimo draudimo sutartį ir Mokėjimų draudimo susitarimus Nr. 1 ir Nr. 2 vykdė kredito grąžinimą AB SEB bankui ir šie kreditoriai nebuvo informuoti apie santuokos nutraukimo bylą. Todėl teismas sprendė, kad įsiteisėjęs Kauno miesto apylinkės teismo 2012-11-19 sprendimas santuokos nutraukimo byloje neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai ir ieškovei nesukelia teisinių pasekmių. Sprendime nurodoma, kad ieškovė teisėtai vienašališkai nutraukė 2009-10-20 ir 2010-10-14 Mokėjimų draudimo susitarimus Nr. BPD 034789-1/943 Nr. BPD 034789-2/2182 prie 2007-06-07 draudimo sutarties, kadangi atsakovai nevykdė prievolės grąžinti ieškovei jos sumokėtas draudimo išmokas bankui ir pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovų 5 637,88 EUR skolą. Kadangi atsakovai pažeidė sutartinius įsipareigojimus prievoles vykdyti laiku ir tinkamai, laiku nemokėjo draudimo išmokų, todėl teismas priteisė iš atsakovų ieškovei sutartines netesybas – 14,20 EUR delspinigius pagal ieškovės pateiktus skaičiavimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė I. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį apeliantės atžvilgiu atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas, neištyrus ir neišanalizavus visų byloje esančių įrodymų. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1) Pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai atmetė apeliantės argumentus dėl prievolių kreditoriams pobūdžio, konstatuodamas, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi sutuoktiniai be kreditoriaus – ieškovės – sutikimo pakeitė solidariąsias abiejų sutuoktinių prievoles į asmeninę E. K. prievolę. Teismas nurodė, kad ieškovė, kaip kreditorius, santuokos nutraukimo byloje nebuvo įtraukta byloje dalyvaujančiu asmeniu. Tačiau teismas sprendime nurodo vienas kitam prieštaraujančius faktus: kad apeliantė 2012-11-12 pranešimą ieškovei registruotu laišku išsiuntė likus savaitei iki teismo posėdžio ir Kauno apylinkės teismo 2012-11-19 sprendimo priėmimo, tačiau tuo pačiu teismas pažymėjo, kad ieškovė nebuvo informuota apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą. Teismas išsiuntė sprendimą dėl santuokos nutraukimo ieškovei, kuris įteiktas biuro ir personalo administratorei, tačiau ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kad sutuoktinių prievolės nebūtų modifikuotos, t. y. savo konkliudentiniais veiksmais akivaizdžiai sutiko su Kauno apylinkės teismo sprendimu. Ieškovė žinojo apie procesą ir turėjo visas galimybes laiku ir tinkamai įstoti į bylą, tačiau to nepadarė, o tai rodo nepakankamą ieškovės aktyvumą ir rūpestingumą ir jokiu būdu negali būti pagrindu keisti jau priimtą teismo sprendimą santuokos nutraukimo byloje. Nurodytos aplinkybės paneigia apylinkės teismo išvadą, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas santuokos nutraukimo byloje neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai ir nesukelia teisinių pasekmių. Be to, kreditorius galėjo įstoto į santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu.
2) Teismo išvada apie solidarią atsakovų atsakomybę prieš ieškovę nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais, o kaip tik paneigta ieškovės konkliudentiniais veiksmais, atsakovo E. K. ir apelianatės paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalo glausta forma nurodyti nustatytas bylos aplinkybes, įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas apie nustatytas aplinkybes, įvertinimą, argumentus, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymus ir kitus teisės aktus bei kitus teisinius argumentus, kuriais vadovavosi darydamas išvadas. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime neaptarė visų byloje esančių įrodymų ir jų nevertino.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė ieškinyje nurodytas aplinkybes, tinkamai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3966-375/2012 dėl atsakovų santuokos nutraukimo yra įsiteisėjęs, tačiau neturi prejudicinės galios šios bylos nagrinėjimui, nes jame nėra pasisakyta apie prievolių padalijimą pagal tarp bendrovės ir atsakovų 2009-10-02 ir 2010-10-14 sudarytus Mokėjimų draudimo susitarimus. Atsakovai nutraukdami santuoką nesidalino prievolių pagal šias dvi savarankiškas sutartis ir teismo neprašė jų padalinti ar kaip kitaip modifikuoti, todėl ieškovė šio sprendimo neskundė. Vadovaujantis teismų formuojama praktika šios kategorijos bylose, nutraukiant santuoką, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas arba prievolė būtų modifikuota ir, kad be kreditoriaus sutikimo negalima keisti sutarties pagrindu atsiradusios solidariosios prievolės į asmeninę, nes tai reikštų ne ką kitą, kaip sutarties pakeitimą dėl sutarties subjekto, nes kreditorius netektų teisės reikalauti, kad prievolę įvykdytų antrasis sutuoktinis. Abu atsakovai pasirašė kredito ir draudimo sutartis, kredito lėšos buvo suteiktos pareiškėjų šeimos poreikių tenkinimui, tokiu būdu abu sutuoktiniai prisiėmė įsipareigojimą, kad prievolės kreditoriams, atsiradusios kredito ir draudimo sutarties pagrindu, yra laikomos solidariomis sutuoktinių prievolėmis ir kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę ar jos dalį pareiškėjai įvykdytų tiek bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium.
Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantė nėra atsakinga už prievolės ieškovei neįvykdymą, kadangi nutraukus santuoką visi įsipareigojimai kreditoriams atiteko atsakovui E. K., yra nepagrįsti. Apeliantė 2007-05-23 kredito sutartyje Nr. 0350718012354-90, sudarytoje su akcine bendrove SEB banku, yra nurodžiusi, jog sutinka su visomis sutarties sąlygomis ir kad jos išreiškia tikrąją sutuoktinių valią (kredito sutarties specialiosios dalies 13 punktas). Kredito tikslinė paskirtis – būsto pirkimas (sutarties specialiosios dalies 2 punktas), būstas už kreditą buvo įsigytas šeimos poreikių tenkinimui, todėl atsakovų prievolė yra solidarioji. Kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009, bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. liepos 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013 yra konstatavęs, jog kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės pobūdis nesikeičia, jeigu nesutinka kreditorius; kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos. Todėl ieškinys tenkintas pagrįstai, kadangi trečiasis asmuo kredito gavėjams – atsakovams nėra davęs sutikimo modifikuoti kredito sutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl sutuoktinių prievolės, atsiradusios pagal kredito draudimo sutartį, pobūdžio nustatymo, t. y. ar prievolė yra solidari ar asmeninė vieno iš sutuoktinių, kai teismo sprendimu sutuoktiniams pasidalijus turtą prievolė pagal kredito draudimo sutartį atiteko vienam iš sutuoktinių.
Dėl atsakovės I. K. solidariosios prievolės kredito draudikui
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovų – buvusių sutuoktinių I. K. ir E. K. prievolės, atsiradusios pagal kredito draudimo sutarties pagrindu sudarytus Mokėjimų draudimo susitarimus, yra solidarios. Atsakovė I. K. tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teigė, tiek ir apeliaciniame skunde tvirtina, kad šios prievolės yra asmeninės E. K. prievolės, kadangi Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu (t. 1, b. l. 115) buvo nutraukta atsakovų santuoka ir tarp sutuoktinių patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią ginčo kreditoriniai įsipareigojimai atiteko E. K., t. y. solidarios sutuoktinių prievolės tapo asmeninėmis E. K. prievolėmis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nurodytas teismo sprendimas, priimtas santuokos nutraukimo byloje, neturi prejudicinės ar res judicata reikšmės nagrinėjamai bylai ir ieškovei, kaip sutuoktinių kreditoriui, nesukelia jokių teisinių pasekmių.
CPK 182 straipsnio 2 punkte numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia – teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracija v. VĮ Valstybės turto fondas, bylos Nr. 3K-3-38/2012; 2014 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. G. Š., bylos Nr. 3K-3-41/2014). Taigi, teismo sprendimas, būdamas individualaus pobūdžio teisės taikymo aktas, neturi veikti asmenų, nedalyvavusių nagrinėjant bylą, subjektinių teisių ir pareigų. Ši nuostata reiškia, kad tokiems asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas neturi res judicata galios.
Kadangi atsakovė I. K. ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nebuvo nurodžiusi ieškovės, kaip sutuoktinių kreditorės (t. 1, b. l. 137–139), sutuoktiniai pirmą kartą šį kreditorių nurodė 2012 m. lapkričio 7 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (t. 1, b. l. 143), o šiam kreditoriui apie santuokos nutraukimo bylą pranešė tik 2012-11-12 išsiųstu registruotu laišku (t. 1, b. l. 142), o teismo sprendimas buvo priimtas 2012 m. lapkričio 19 d. (t. 1, b. l. 115), todėl negalima pripažinti, kad ieškovė, kaip sutuoktinių kreditorius, dalyvavo jų santuokos nutraukimo byloje, ir todėl toks sprendimas negali sukelti jai teisinių pasekmių. I. K. pranešimas ieškovei apie iškeltą santuokos nutraukimo bylą nereiškia teismo pranešimo apie vykstantį bylos nagrinėjimą teisme ar šio asmens šaukimo į bylos nagrinėjimą ir todėl nereiškia jo tinkamo dalyvavimo šioje byloje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino priimto teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo res judicata galios ir jo prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai pagal kreditoriaus reikalavimą sutuoktiniams priteisti skolą.
Vertinant sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, reikšmę svarbi yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota pozicija šiuo klausimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai išaiškinta, kad tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nemodifikuojamos, t. y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu. Bendraskoliai – sutuoktiniai – savo turtinių santykių negali spręsti be trečiųjų asmenų – kreditorių, nes, solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę, kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar bus įvykdyta iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Swedbank“, AB v. P. B., D. B., bylos Nr. 3K-7-229/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija taip pat yra konstatavusi, kad tuo atveju, kai solidariosios prievolės atveju sutuoktiniai pareiškia teisme reikalavimą pakeisti šią prievolę į dalinę arba asmeninę, o kreditorius, nors ir būdamas informuotas apie tokios bylos iškėlimą, neįstoja į santuokos nutraukimo bylą ir neišreiškia savo valios dėl tokio reikalavimo, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo jo sutikimas pakeisti sutartį. Sutuoktinių susitarimas santuokos nutraukimo atveju solidariąją prievolę pakeisti į dalinę arba asmeninę reiškia kreditoriaus ir skolininkų sutarties pakeitimą, ir kai dėl tokio pakeitimo nėra aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo, toks susitarimas pažeidžia kreditoriaus interesus ir negali būti laikomas pagrindu solidariajai prievolei pasibaigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ieškovo „Swedbank“, AB v R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010). Todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuria sutuoktiniai susitarė dėl byloje nedalyvaujančio asmens – kreditoriaus teisių ir pareigų, kuriam nebuvo tinkamai pranešta apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą, neturi res judicata galios kreditoriui ir neužkerta jam kelio kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, nes kreditoriaus ir skolininkų ginčas neišspręstas. Negalima sutikti su apeliantės teigimu, jog nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2010 m. balandžio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-173/2010) netaikytina nagrinėjamoje byloje. Nors nagrinėjamoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje faktinės bylos aplinkybės nėra identiškos, nes pastarojoje buvo nagrinėjamas ginčas dėl skolos pagal vartojimo kredito sutartį priteisimo, o nagrinėjamoje byloje – dėl skolos pagal kredito draudimo mokėjimų susitarimus priteisimo, tačiau abiejose bylose buvo sprendžiama ta pati teisinė problema, t. y. ar galima reikalauti priteisti skolą, kai buvę sutuoktiniai santuokos nutraukimo sutartyje, kuri buvo patvirtinta teismo sprendimu, susitarė, kad teisės, pareigos ir atsakomybė pagal ginčo sutartį pereina kitam sutuoktiniui.
Dėl įrodymų vertinimo, nustatant solidarų prievolės pobūdį
Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad sutuoktinių prievolė pagal ginčo Mokėjimų draudimo susitarimus, yra solidari, netinkamai įvertino įrodymus. Tačiau kolegija atmeta šiuos argumentus, kadangi pirmosios instancijos teismas prievolių pagal šias sutartis solidarų pobūdį nustatė, remdamasis pačių šalių – ieškovės ir atsakovų I. K. ir E. K. pasirašytais susitarimais (t. 1, b. l. 22–26, 56–60), kuriuose būtent ir yra numatytas solidarus prievolių pobūdis (Susitarimų 6 punktai). Dėl apeliantės argumentų, jog teismo sprendimu yra pakeistas prievolės pobūdis iš solidarios į asmeninę E. K. prievolę, kolegija jau yra pasisakiusi, todėl iš naujo nevertina teismo sprendimo įrodomosios reikšmės nustatant prievolės pobūdį. Jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos padarytą išvadą dėl ginčo prievolės solidaraus pobūdžio, byloje nėra pateikta, tokių įrodymų, išskyrus nurodytą teismo sprendimą ir atsakovų paaiškinimus, nenurodo ir pati apeliantė. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų įrodymų ir nepagrįstai nustatė, kad ginčo prievolės yra solidarios sutuoktinių prievolės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
Pripažinus apeliacinio skundo argumentus nepagrįstais, skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl netenkintinas ir atsakovės I. K. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes sprendimas priimtas ne jos naudai (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.