Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Virginija Nijolė Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1099-123/2015

2015 m. rugsėjo 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Palangos butų ūkis“ apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Palangos butų ūkis“ ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims UAB „Palangos komunalinis ūkis“, K. R. P., G. L., R. V., A. R., G. R., D. R., J. K., A. A., I. B., B. V., E. S. R., M. G., A. R. P., R. V., J. Ž., M. B., R. M., A. D., D. P., M. P., K. A. P., I. K. ir L. T. dėl 2014-02-03 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-82 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi“ pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo bei restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčijamas 2014-02-03 įsakymas Nr. A1-81 laikytinas administraciniu aktu. Atsakovė, veikdama kaip viešojo administravimo subjektas, pažeidė įstatymo viršenybės principą (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis). Teismas visiškai nenagrinėjo ir nevertino atsakovės veiksmų viešąjį administravimą reguliuojančių nuostatų kontekste. Tam, kad atsakovė galėtų organizuoti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą dėl administratoriaus keitimo bei jo pagrindu priimti ginčijamą įsakymą, tokia teisė turi būti numatyta įstatyme.Atsakovė neturėjo teisės organizuoti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo nei balsavimo raštu dėl administratoriaus keitimo. Atsakovei ėmusis tokių veiksmų, ji turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos vyriausybės 2013-06-20 nutarimu Nr. 567 patvirtintu Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 8, 18 punktu (pateikti gyventojams asmenų, pretenduojančių teikti administravimo paslaugas, sąrašą). Pirmosios instancijos teismas nesirėmė 2001-05-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintų Pavyzdinių nuostatų 5.10 ir 12¹ punktais, nors šie nuostatai privalėjo būti taikomi ginčo santykiui.Atsakovė, nepavesdama apeliantei nei organizuoti susirinkimo, pasiūlydama tik vieną pretendentą ir vėliau priimdama 2014-02-03 įsakymą, viršijo savo įgaliojimus ir taip pažeidė apeliantės teises ir teisėtus lūkesčius dėl jų vykdomos veiklos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, atsiliepimų į jį argumentus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Byloje kilo ginčas dėl Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2014-02-03 priimto įsakymo, kuriuo pakeistas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administratorius, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2004-08-23 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-4.1.-549 UAB „Palangos butų ūkis“ paskirta Palangos miesto daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi (b. l. 11). 2014-02-03 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės įsakymu Nr. A1-82 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi“ minėto gyvenamojo namo administratorius UAB „Palangos butų ūkis“ buvo pakeistas į UAB „Palangos komunalinis ūkis“ (b. l. 13). Ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 4.84 straipsniu ir 4.85 straipsniu bei atsižvelgiant į 2013-12-09 prašymą „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo (b. l. 36, 38) ir 2014-01-30 Butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą (b. l. 37, 39-45).

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).

Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvuoja tuo, kad atsakovė priimdama ginčijamą 2014-02-03 įsakymą veikė kaip viešojo administravimo subjektas bei pažeidė įstatymo viršenybės principą (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis), tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės veiksmų viešąjį administravimą reguliuojančių teisės nuostatų kontekste. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu.

Butų ir kitų patalpų savininkai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, turi teisę laisvai nuspręsti dėl jiems priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, o savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimas dėl administratoriaus skyrimo (pakeitimo) yra tik butų ir kitų savininkų valios išraišką įforminantis dokumentas. Nors savivaldybės vykdomoji institucija veikia kaip viešojo administravimo subjektas, tačiau jos priimtu sprendimu dėl administratoriaus skyrimo yra įforminami civilinio teisinio pobūdžio teisiniai administravimo santykiai, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, todėl tokio administracinio akto teisėtumas vertinamas civilinės teisės normų aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-378/2015).

Ieškovė ginčija Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtą įsakymą, kuriuo iš esmės buvo pakeistas daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės administratorius ir ieškovė įpareigota perduoti naujam administratoriui daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus, nepanaudotas sukauptas lėšas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, teisės aktuose nustatytus daugiabučio namo statybos ir (ar) techninės inventorizacijos dokumentus, techninės priežiūros, daugiabučiam namui ar keliems daugiabučiams namams priskirto žemės sklypo ir kitus su daugiabučiu namu susijusius dokumentus, sutartis, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto atnaujinimo darbų metinius ir ilgalaikius planus. Pripažino netekusiu galios ieškovei paskirtų administruoti daugiabučių namų sąrašo, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-08-23 įsakymo Nr. A1-4.1.-549 2 punktu, 11 punktą. Ginčijamas įsakymas priimtas savivaldos institucijai įgyvendinant CK 4.84 straipsnyje numatytus įgaliojimus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nustatymu bei turto administratoriaus skyrimu, ir juo yra keičiami turto administravimo teisiniai santykiai. Kadangi turto administravimo teisiniai santykiai yra civiliniai teisiniai, o ginčai, kylantys iš turto administravimo teisinių santykių, savo teisine prigimtimi yra civiliniai, taigi atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei formuojamą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą bei vertindamas atsakovės priimto įsakymo teisėtumą, taikė CK 4.84 ir 4.85 straipsnių nuostatas ir nevertino atsakovės veiksmų viešąjį administravimą reguliuojančių teisės nuostatų kontekste.

Apeliantė teigia, kad atsakovė neturėjo teisės organizuoti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo nei balsavimo raštu dėl administratoriaus keitimo, tokia teisė yra suteikta tik bendrojo naudojimo objektų administratoriui. Atsakovei ėmusis tokių veiksmų, ji turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos vyriausybės 2013-06-20 nutarimu Nr. 567 patvirtintu Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašu. Apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma turi teisę priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.84 straipsnio 4 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu rengia ar susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo šaukia savivaldybės vykdomoji institucija CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija. Taip pat sušaukti susirinkimą gali raštu pareikalauti ne mažiau kaip 1/4 dalis butų ir kitų patalpų savininkų. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimams raštu taikomi šiame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai (CK 4.85 straipsnio 4, 5, 7 dalys). Taigi įstatyme įtvirtinta savivaldybės vykdomosios institucijos teisė organizuoti narių susirinkimus. Balsavimo raštu tvarka nustatyta LR aplinkos ministro 2012-10-31 įsakymu Nr. D1-895 patvirtintame Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos apraše.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), yra 21 atskirų nekilnojamojo turto objektų (b. l. 46-68, I tomas). 2013-12-09 Palangos miesto savivaldybėje gautas 2013-12-09 daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), daugumos gyventojų prašymas „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo“, kuriame butų ir kitų patalpų savininkai prašė sušaukti butų savininkų susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų valdytojo (administratoriaus) pakeitimo. Šio prašymo pagrindu Palangos miesto savivaldybės administracija 2014-01-13 pranešimu informavo, kad organizuojamas daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu dėl šio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo. Iš balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo nustatyta, kad apie balsavimą raštu paskelbta 2014-01-13 namo skelbimų lentoje, įmesti pranešimai į pašto dėžutes, informacija patalpinta Palangos miesto savivaldybės internetiniame puslapyje. Gyventojams išsiųsta 21 balsavimo biuletenių, gauta 14, iš jų negaliojančių 0. Balsavimo raštu biuleteniuose nurodyti butų savininkų vardai ir pavardės, ranka daryti parašai šalia jų, išlaikyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai, kaip tai numatyta CK 4.85 straipsnio 1, 2, 7 dalyse. Minėtos aplinkybės pagrindžia, jog už namo administratoriaus pakeitimą valią išreiškė daugiau nei pusė namo gyventojų. Teismo posėdžio metu atvykę tretieji asmenys K. R. P., A. A. (A. A.), E. S. R. patvirtino, jog dalyvavo balsuojant raštu, savo apsisprendimo nėra pakeitę. Taigi nėra pagrindo abejoti namo (duomenys neskelbtini), bendraturčių sprendimu dėl namo administratoriaus pakeitimo, sprendimas nėra panaikintas, pakeistas ar atšauktas.

Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog atsakovė organizuodama balsavimą raštu nepateikė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2013-06-20 nutarimu Nr. 567 patvirtinto Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 8, 18 punktuose numatyto asmenų pretenduojančių teikti administravimo paslaugas sąrašo ir pasiūlė tik vieną pretendentą, pažymėtina tai, kad balsavimo raštu biuleteniuose gyventojai turėjo teisę rinktis iš ieškovės ir trečiojo asmens kandidatūrų, kaip matyti ir balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo iš 14 savininkų 12 savininkų būtent pasinaudojo tokia teise.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju padaryti procedūriniai pažeidimai neturi esminės reikšmės ir nepaneigia savininkų aiškiai išreikštos valios dėl administratoriaus pakeitimo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas, jog turto administratoriaus teisė valdyti, naudoti ar disponuoti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu turtu įgyvendinama ne savo, o naudos gavėjo – turto savininko ar trečiojo asmens, kurio naudai nustatytas administravimas, naudai. Tai reiškia, kad teisė spręsti, kam pavesti valdyti ir naudoti bendrosios nuosavybės teise daugiabučiame name asmenims priklausantį turtą visų pirma yra suteikta patiems savininkams, todėl tokiu atveju, kai yra priimtas daugumos bendrojo naudojimo objektų savininkų sprendimas dėl turto administratoriaus pakeitimo, vien tik formalių procedūrų pažeidimai nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančiu ginčijamą įsakymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-686/2015).

Prašymą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliantė motyvuoja ir tuo, jog pirmosios instancijos teismas nesirėmė 2001-05-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintų Pavyzdinių nuostatų 5.10 ir 12¹ punktais, nors šie nuostatai privalėjo būti taikomi ginčo santykiui. Apeliacinės instancijos teismo kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994-01-19 nutarime pažymėjo, kad įstatymas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Seimo statuto nustatyta tvarka išleistas pirminis teisinis aktas, išreiškiantis įstatymo leidėjo valią ir turintis aukščiausiąją teisinę galią. Todėl įstatymas gali būti pakeistas arba jo galiojimas gali būti panaikintas ne kitaip, kaip išleidus kitą įstatymą arba Konstituciniam Teismui pripažinus jį prieštaraujančiu Konstitucijai. Visi kiti teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais ir negali jiems prieštarauti, t. y. turi būti įstatymų įgyvendinamieji. Įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Kitaip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė prieš įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus (Konstitucinio Teismo 2002-08-21 nutarimas). Konstitucinio Teismo 2005-12-12 nutarime pabrėžta, kad įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo turinys negali būti aiškinamas remiantis tuo, kaip jį interpretavo Vyriausybė ar kitos institucijos, pagal savo kompetenciją leisdamos įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus, kuriais siekiama įgyvendinti atitinkamų įstatymų nuostatas. Teisės aktų projektų rengėjai, esant neaiškioms įstatymo nuostatoms, mėgina įstatymo nuostatas interpretuoti ir aiškinti įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, o tai neatitinka Konstitucinio Teismo praktikos. Įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu (Konstitucinio Teismo 2006-11-13 nutarimas). Taigi Civilinio kodekso nuostatos turi prioritetą prieš įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus ir Civilinio kodekso aiškinimo ir taikymo negali keisti Vyriausybės atstovas, atsakovė pagrįstai vadovavosi įstatymu, kuris turi aukštesnę galią nei Pavyzdiniai nuostatai. Be to nuostatų 12¹ punkte numatyta balsavimo raštu organizavimo tvarka nagrinėjamu atveju nepaneigia atsakovės teisės pačiai organizuoti daugiabučio namo savininkų balsavimą raštu, nes tokią teisę atsakovei numato CK 4.84 straipsnio 3 dalis.

Atmestini apeliantės argumentai, kad teismas nepagrįstai pripažino butų ir kitų savininkų interesus prioritetiniais ir neatsižvelgė į ieškovės teisėtus lūkesčius bei interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad daugiabučių butų savininkų teisė pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių yra besąlyginė, todėl būtent savininkai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo patalpos (CK 4.37, 4.75 straipsniai), turi teisę nuspręsti, kas administruos jų bendro naudojimo objektus, neatsižvelgdami į administratoriaus turtinius ekonominius interesus, kurie negali daryti įtakos bei varžyti savininkų sprendimus pasirenkant turto administratorių (CK 4.48 straipsnio 2 dalis).

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (CK 4.84, 4.85 straipsniai), priėmė teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šalys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodymų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, t. y. butų ir kitų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), savininkams - K. R. P., G. L., R. V., A. R., G. R., D. R., J. K., A. A., I. B., B. V., E. S. R., M. G., A. R. P., R. V., J. Ž., M. B., R. M., A. D., D. P., M. P., K. A. P., I. K. ir L. T. apie teismo nutartis įteiktina CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320?331 straipsniais,

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, t. y. daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams teismo nutartį įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismo pranešimai“ tokio turinio pranešimą:

„Klaipėdos apygardos teisme apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėtas ieškovės UAB „Palangos butų ūkis“ apeliacinis skundas dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Palangos butų ūkis“ ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims UAB „Palangos komunalinis ūkis“, K. R. P., G. L., R. V., A. R., G. R., D. R., J. K., A. A., I. B., B. V., E. S. R., M. G., A. R. P., R. V., J. Ž., M. B., R. M., A. D., D. P., M. P., K. A. P., I. K. ir L. T. dėl įsakymo pripažinimo neteisėtu. Tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojams, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimas paliktas nepakeistas, patvirtinta kopija įteiktina viešo paskelbimo būdu. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Su minėtu dokumentu galima susipažinti Klaipėdos apygardos teisme, H. Manto g. 26, Klaipėda. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Informacijos teirautis tel. (8 46) 39 09 88.“.