Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 75 MGL dydžio bauda, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažinta trečdaliu, V. C. skirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, baudą sumokant per dvidešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš V. C. išieškota automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1 230 Eur.

V. C. vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones) 3 (trejiems) metams.

Kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentą nuspręsta perduoti VĮ „Regitra“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. V. C. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, nes vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: 2018 m. gegužės 30 d., 7 val. Vilniaus r., Kalvelių k., Vilniaus gatvėje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo kraujyje nustatyta 2,27 promilės alkoholio. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu V. C. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį, taikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti V. C. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį žmonos J. C. atsakomybei be piniginio užstato; neskirti 50 MGL dydžio baudos ir automobilio vertės konfiskavimo; jei teismas skirtų automobilio vertės konfiskavimą, sumažinti šią sumą iki 220 Eur (remiantis kartu su skundu pateikiama transporto priemonės vertinimo ataskaita); vietoje baudos skirti V. C. dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą; sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, šį terminą skaičiuoti nuo 2018 m. gegužės 30 d.

2.1. Skunde pažymi, kad kaltę viso proceso metu pripažino, nuoširdžiai gailisi, anksčiau nėra baustas administracine tvarka, niekada nėra turėjęs problemų dėl alkoholio (pateikiama Vilniaus priklausomybės ligų centro pažymos kopija).

2.2. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą skunde nurodoma, jog J. C. (nuteistojo žmona) yra tikrai vertas teismo pasitikėjimo žmogus, su žmona jie gyvena ir veda bendrą ūkį nuo 1998 m., toks santykių laikotarpis yra pakankamas išvadai, kad susiklostę santykiai yra stabilūs, tamprūs, kartu gyvenantis asmuo galės bei gebės įtakoti nuteistojo elgesį, jį kontroliuoti. V. C. manymu, žmona tikrai darys jam įtaką, nuteistasis ja pasitiki ir klauso nuomonės bei patarimų. Jei žmona netikėtų V. C., nesutiktų už jį laiduoti. Dėl teismo argumentų, kad žmona negalėjo V. C. padaryti įtakos praeityje, skunde pažymima, jog veikos padarymo dieną į darbą J. C. išvažiavo anksti, tik po to išvažiavo nuteistasis, žmona negalėjo žinoti, kad V. C. sės už vairo neblaivus, ji nebūtų leidusi to daryti. J. C. neteista, nėra turėjusi jokių administracinių pažeidimų, dirba, charakterizuojama išskirtinai teigiamai. Jei J. C. nedarytų įtakos nuteistajam, jis gyvenime galbūt nebūtų tokiu žmogumi, žmona visur ir visada palaiko V. C.. Teismas be pagrindo suabejojo jos nuoširdumu, po įvykio jie ne kartą kalbėjosi ir kalbasi iki šiol, žmona mato, kaip V. C. pergyvena, nervinasi.

2.3. Dėl sąlygos, jog asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, skunde pažymima, jog posėdžio metu tiek V. C., tiek jo žmona aiškino, kad praeityje padarytas administracinis teisės pažeidimas (vairavimas išgėrus) buvo padarytas ne V. C., jis tiesiog prisiėmė kaltę už draugą.

2.4. Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skunde pažymima, jog šios priemonės tikslai bus tinkamai pasiekti V. C. atėmus teisę vairuoti vieneriems metams. Dėl savo klaidos V. C. ir taip nukentėjo, po įvykio buvo atleistas iš darbo, nes negalėjo atlikti savo tiesioginių pareigų. Teismui buvo pateikta charakteristika jau iš buvusios darbovietės, kur V. C. buvo apibūdintas kaip darbštus, veiklus, iniciatyvus ir pareigingas, nepriekaištingai atliekantis pavestus darbus. Po įvykio, suprasdamas padarytą klaidą, V. C. kreipėsi į VšĮ „Svarbus žingsnis“ ir išklausė privalomus mokymus apie alkoholio ir narkotikų žalą.

2.5. Skunde nurodoma jog teismas neįvertino aplinkybės, kad V. C. automobilio negali vairuoti jau nuo 2018 m. gegužės 30 d. Skundu prašoma šią aplinkybę įvertinti, įskaičiuoti šį laikotarpį į specialiosios teisės atėmimo laikotarpį. Šį klausimą yra sprendęs ir kasacinis teismas (2018 m. gegužės 29 d. nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018).

2.6. Dėl automobilio vertės skunde pažymima, jog jis šiuo metu nėra tiek vertas (1 230 Eur). Automobilis yra prastos būklės, visas surūdijęs, jo rida didelė. Teismui pateikta nepriklausomo turto vertintojo ataskaita, kurią prašoma prijungti prie bylos. Ši ataskaita yra labai išsami, joje atsižvelgiama į rinkos vertę, į automobilio nusidėvėjimą, ridą. Prašoma vadovautis būtent ja. Nepaskyrus V. C. konfiskuotino turto vertės išieškojimo (220 Eur), skundu prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą, skiriant dvi baudžiamojo poveikio priemones bus geriau įgyvendinti prevenciniai tikslai, auklėjamasis poveikis.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas taip pat pateikė prašymą paskirtą baudą pakeisti į viešuosius darbus, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamos V. C. padarytos veikos faktinės aplinkybės, jų kvalifikavimas, V. C. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatų, taip pat kelia klausimą dėl jam paskirtos baudos, BK 72 straipsnio nuostatų taikymo bei specialiosios teisės atėmimo termino. Taigi, baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik šioje apimtyje.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

5. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos įtvirtintos BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktu, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Sprendžiant šį klausimą turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ankstesnius V. C. Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog V. C. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad 2014 m. sausio 30 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,81 promilės), bei už tai, kad viršijo leistiną 50 km/h greitį daugiau kaip 50 km/h, važiavo 124 km/h greičiu. Už šį pažeidimą jam buvo skirta bauda bei dvejus metus atimta teisė vairuoti transporto priemones. Nors ši nuobauda veikos padarymo metu ir nebegaliojo, teismo vertinimu ji itin neigiamai charakterizuoja V. C. asmenybę. Nors apeliaciniame skunde V. C. nurodo, jog jis administracine tvarka tąkart buvo nubaustas nepagrįstai, tik prisiėmė kaltę už draugą, tokie teiginiai yra visiškai nepagrįsti, minėtas teismo nutarimas įsiteisėjo, buvo vykdomas ir įvykdytas. Be to, net jei V. C. ir būtų prisiėmęs kaltę už draugą, toks neatsakingas požiūris į įstatymų laikymąsi, kuomet asmuo mano galintis meluoti teisme teigdamas, neva vairavo transporto priemonę, nors iš tikrųjų taip nebuvo, parodo jo nepagarbą visuotinai pripažįstamoms elgesio taisyklėms ir leidžia abejoti teiginiais, jog jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog iš informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad aukščiau aptartas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuomet V. C. automobilį vairavo būdamas neblaivus, nėra vienintelis. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nutarimu V. C. buvo nubaustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus (2,37 prom.), nesilaikė saugaus greičio, neatsižvelgė į oro sąlygos ir atsitrenkė į kitą automobilį, dėl ko eismo įvykio metu buvo apgadinti 3 automobiliai (administracinė byla Nr. A2.6.-94-298/2009). Nors veikos padarymo metu nei viena iš nurodytų nuobaudų jau nebegaliojo, tačiau aplinkybė, jog V. C. praeityje būdamas baustas net du kartus už vairavimą neblaiviam (jam abiem atvejais nustatytas pakankamai didelis girtumo laipsnis), skundžiamu nuosprendžiu nuteistas taip pat už vairavimą išgėrus, teismo vertinimu tik dar kartą patvirtina tai, jog nėra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, t. y. neegzistuoja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Apeliaciniame skunde didelis dėmesys skiriamas galimai laiduotojai – J. C., jos asmenybės apibūdinimui. Pirmosios instancijos teismas aptarė galimos laiduotojos asmenybę, atsižvelgęs į tai, kad ji ir praeityje nesulaikė V. C. nuo vairavimo išgėrus, suabejojo šios laiduotojos tinkamumu ir jos galimybe daryti teigiamą įtaką V. C. elgesiui. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio motyvais dėl nuteistojo V. C. žmonos galimybės būti laiduotoja nagrinėjamoje situacijoje, nekartoja šių motyvų ir papildomai pažymi, kad nesant visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, nėra pagrindo detaliau aptarti ir nuteistojo V. C. apeliacinio skundo argumentų dėl nurodytos laiduotojos tinkamumo.

8. Neatleidus V. C. nuo baudžiamosios atsakomybės, pagrindo neskirti už padarytą nusikaltimą įstatymo sankcijoje numatytos bausmės rūšies (baudos) ar skirti vietoj baudos baudžiamojo poveikio priemonę (įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri beje taip pat yra turtinio pobūdžio) šiuo atveju nėra. Dėl nuteistojo gynėjo apeliacinės instancijos teisme pateikto prašymo vietoj baudos skirti viešųjų darbų bausmę teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog tokios bausmės rūšies BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje nėra. Antra, BK 47 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybė asmeniui paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais, tačiau šis klausimas sprendžiamas nuosprendžio vykdymo metu, įvertinus nuteistojo galimybes sumokėti paskirtą baudą, o ne apeliacinės instancijos teisme.

Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės

9. Apeliaciniu skundu prašoma sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, terminą iki minimalaus įstatyme numatyto laiko – vienerių metų. Apeliantas nurodo, jog dėl savo klaidos ir taip nukentėjo, po įvykio buvo atleistas iš darbo, be to, teismui buvo pateikta teigiama charakteristika jau iš buvusios darbovietės, po įvykio V. C. išklausė privalomus mokymus apie alkoholio ir narkotikų žalą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ankstesnius V. C. Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nustatė trejų metų specialiosios teisės atėmimo terminą.

10. Vertinant V. C. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą atkreiptinas dėmesys į tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių (ANK 422 straipsnio 9 dalis). Nagrinėjamu atveju V. C. prašo už nusikalstamos veikos padarymą jam skirti 1 (vienerių) metų specialiosios teisės atėmimą, t. y. sankciją, kuri savo griežtumu neviršija numatytos sankcijos už administracinį nusižengimą. Baudžiamoji atsakomybė vis tik turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti tų pačių tikslų. Todėl asmenų, traukiamų administracinėn atsakomybėn, ir asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas: pirmieji yra padarę administracinius nusižengimus, apibrėžtus ANK, o antrieji – nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, apibrėžtus baudžiamajame įstatyme. Įvertinus aplinkybę, jog šiuo atveju vis dėlto buvo padarytas nusikaltimas, nuteistojo asmenybę pagrindo trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą iki prašomo vienerių metų laikotarpio, savo pobūdžiu atitinkančio poveikio priemones numatytas ANK, teisėjų kolegijos vertinimu nėra.

11. Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog V. C. ir taip jau nukentėjo, nes prarado darbą, teisėjų kolegija pažymi, jog bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Kaip teisingai pažymėjo prokurorė apeliacinės instancijos teisme, darbą V. C. prarado dėl to, kad sėdo už vairo neblaivus, o ne dėl to, kad už tokį elgesį jam buvo paskirta įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Paskirtas maksimalus baudžiamojo poveikio priemonės terminas, įvertinus ne tik padarytos veikos pavojingumą, bet ir V. C. asmenybę bei anksčiau jo padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, teisėjų kolegijos vertinimu yra pagrįstas, proporcingas, pagrindo jį mažinti šiuo atveju nėra.

12. Skundu V. C. pažymi automobilio negalintis vairuoti jau nuo 2018 m. gegužės 30 d., prašo šį laiką įskaičiuoti į specialiosios teisės atėmimo laikotarpį. Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. birželio 7 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 119, 120, 121, 125, 134 straipsniais, V. C. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas ir iš jo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas (b. l. 21). Tą pačią dieną V. C. išduota pažyma apie kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – paskyrimą (b. l. 22). Duomenų apie tai, kad V. C. būtų išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones, byloje nėra. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-144-628/2018, 2K-155-895/2018). Pirmosios instancijos teismas, paskyręs V. C. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, nenustatė šios poveikio priemonės termino skaičiavimo pradžios. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis tikslintinas nurodant, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo V. C. vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, tai yra nuo 2018 m. birželio 7 d. (BPK 328 str. 4 p.).

Dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės

13. Apeliaciniame skunde V. C. pateikia du alternatyvius prašymus, susijusius su BK 72 straipsnio nuostatų taikymu – arba išvis netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės, arba sumažinti konfiskuotino turto vertę iki sumos, kurią nustatė nepriklausomas turto vertintojas.

14. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Iš esmės analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

15. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, V. C. prašo nepaskyrus jam konfiskuotino turto vertės išieškojimo, skirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Visų pirma, pagrindo keisti vieną turtinio pobūdžio priemonę kita (tiek konfiskuotino turto vertės išieškojimas, tiek įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą šiuo atveju yra turtinio pobūdžio) nėra. Antra, pagal formuojamą teismų praktiką, padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, paprastai yra skiriamas būtent turto konfiskavimas, numatytas BK 72 straipsnyje, o ne BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurią šiuo atveju prašo skirti V. C. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018, 2K-39-222/2018, 2K-122-699/2018, 2K-261-489/2018, 2K-310-699/2018). Taigi BK 72 straipsnio nuostatos šioje byloje taikytos pagrįstai.

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. C. neblaivus vairavo automobilį ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šios transporto priemonės vertę, rėmėsi VŠĮ „Emprekis“ pateikta informacija (b. l. 8). Viešai skelbtinoje informacijoje apie šią sistemą nurodoma, jog joje „vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu“ (žr. http://www.emprekis.lt/about.php). Taigi, pagal šios sistemos duomenis pateikta vidutinė analogiško ,,Toyota Avensis“ kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas V. C. vairuotas automobilis „Toyota Avensis“. Kartu su apeliaciniu skundu V. C. pateikė kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą (b. l. 130-159). Kaip matyti iš ataskaitos turinio, ataskaitoje buvo įvertinti konkrečios transporto priemonės – automobilio ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) defektai ir nustatyta likutinė automobilio vertė – 220 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šioje ataskaitoje buvo vertintas konkretus automobilis, kurį vairavo V. C., teismas vadovaujasi nustatyta likutine automobilio verte pateiktoje vertinimo ataskaitoje ir atitinkamai mažina iš V. C. priteistinos sumos dydį (BPK 328 str. 4 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį.

Nustatyti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuojamas nuo V. C. vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, tai yra nuo 2018 m. birželio 7 d.

Sumažinti iš V. C. išieškotiną konfiskuotino automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę iki 220 (dviejų šimtų dvidešimties) Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.