- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-13
- Bylos Nr.
- eII-12-674/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00039-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Advokatai
- Petras Varkalys, Stanislovas Jankauskas, Petras Varka
- Kategorijos
- 17.11.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 17.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
dalyvaujant institucijos surašiusios nutarimą atstovei Kristinai Girdžiuvienei (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),
asmeniui pateikusiam skundą E. D. (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“), jo atstovui advokatui Petrui Varkaliui,
asmeniui, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena S. Č., jo atstovui advokatui Stanislovui Jankauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal E. D. skundą dėl Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK:24258398916) S. Č. atžvilgiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 7 punktu, nutarta administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį S. Č. atžvilgiu nutraukti.
Šalies argumentai
2. E. D. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimą pagal ROIK:24258398916 ir grąžinti toliau tirti.
2.1 E. D. per atstovą advokatą P. Varkalį skunde nurodė, kad jis kreipėsi į policijos įstaigą su skundu dėl jo atžvilgiu padaryto administracinio nusižengimo - eismo įvykio, kurio metu jam buvo sumušta dešinės kojos blauzda, o vairuotojas sukėlęs eismo įvykį pasišalino iš įvykio vietos. 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimu buvo nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, kadangi pareigūno vertinimu S. Č. veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių. Pareiškėjas nesutinka su 2024 m. lapkričio 8 d. priimtu nutarimu.
2.2 Pareiškėjas mano, kad minimas nutarimas priimtas pilnai ir objektyviai neįvertinus administracinio nusižengimo tyrimo metu gautų duomenų, todėl padarytos bylos medžiagai prieštaraujančios išvados. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra priimtas pažeidžiant ANK reikalavimus, numatančius administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo, nutarimo priėmimo ir nutarimo turinio tvarką. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad nutarimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
2.3 Nurodė, kad šioje byloje, buvo nustatyta, kad 2024 m. spalio 22 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariate pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas, registruotas Policijos registruojamų įvykių registre ROIK: 0124000661770, Administracinių nusižengimų registre ROIK: 24258398916, dėl eismo įvykio, registruoto Eismo įvykių informacinėje sistemoje ROIK: 07-24-9631704, kuris įvyko 2024 m. spalio 22 d., laikotarpyje nuo 12 val. 00 min. iki 13 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 8, kurio metu vairuotojas S. Č., vairuodamas automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo, todėl įvažiuodamas į automobilio stovėjimo vietą, kliudė šalia stovėjusio E. D. koją. Vairuotojas su transporto priemone iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nepranešęs apie eismo įvykį policijai. Po eismo įvykio E. D. dėl apžiūros kreipėsi į VšĮ Raseinių ligoninę, kur po medikų apžiūros jam diagnozuotas dešinės blauzdos sumušimas. Atliekant nusižengimo tyrimą, buvo gauti S. Č. paaiškinimai, kuriuose jis nurodė, kad 2024 m. spalio 22 d. apie 12 val. 36 min., su žmonai V. Č. priklausančiu automobiliu „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini). Privažiavus pastatą Nr. 8, norėjo pasistatyti automobilį į automobilių stovėjimo vietą, kadangi ši vieta buvo laisva. Šalia šios vietos buvo jam gerai pažįstami E. D. su savo žmona K. D., kurie šlavė lapus. Bandant įvažiuoti į stovėjimo vietą, E. D. pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais ir neleido įvažiuoti į stovėjimo vietą. Tada šiek tiek dar pavažiavo į priekį, o jis tada su koja spyrė į automobilio priekinį bamperį. Tada pradėjo važiuoti atbuline eiga, o E. D. pradėjo vytis bei su šluotos kotu trenkė į automobilį ir jis nuvažiavo tolyn. Taip pat paaiškino, kad jis su automobiliu nekliudė nei E. D., nei jo žmonos K. D.. Pagal tai pareiškėjas mano, kad S. Č. patvirtino, jog fizinis kontaktas tarp jo vairuotos transporto priemonės „Toyota Corolla Verso“ ir E. D. buvo. Šios aplinkybės nustatytos ir VšĮ Raseinių ligoninės medikų. Atliekant tyrimą, pareigūnas peržiūrėjo vaizdo kameros, įrengtos (duomenys neskelbtini), netoli įvykio vietos, įrašas. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad peržiūrėjus įrašą matyti, kad 2024 m. spalio 22 d. apie 12 val. 36 min., (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) pusės, atvažiuoja tamsios spalvos automobilis, kuris ties pastatu, pažymėtu Nr. 8, bando įvažiuoti į automobilių stovėjimo vietą. Matyti, kad šalia automobilių stovėjimo vietos yra du asmenys, kurie galimai atlieka šlavimo darbus. Iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilio vairuotojas neprivažiavęs prie asmenų ir nepilnai pastatęs automobilį į stovėjimo vieta, išvažiuoja atbuline eiga. Taip pat matyti, kad išvažiuojant automobiliui iš stovėjimo vietos, jį pradeda vytis asmuo, kuris buvo šalia stovėjimo vietos, mosikuodamas rankomis. Iš vaizdo įrašo matyti, kad asmuo prie pat automobilio nepribėgo. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tai, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog automobilio vairuotojas nekliudo asmens nei tuo metu, kai bando įvažiuoti į stovėjimo vietą, nei tada, kai iš jos išvažiuoja, nutarta, kad nėra tikslinga tęsti tolimesnio tyrimo dėl pradėtos minėtos teisenos.
2.4 Atkreipia dėmesį, kad duomenys, kurie buvo gauti administracinio nusižengimo tyrimo metu yra prieštaringi. Pranešėjas nurodė apie jo ir S. Č. vairuotos transporto priemonės fizinį kontaktą ir pateikė medicininius dokumentus patvirtinančius buvusį sumušimą. Asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat, patvirtino, kad kontaktas tarp jo vairuotos transporto priemonės ir E. D. buvo, tačiau pareigūnas peržiūrėjęs vaizdo įrašą nurodė, kad iš vaizdo įrašo kontakto tarp E. D. ir S. Č. vairuotos transporto priemonės „Toyota Corolla Verso“, nematyti, todėl nėra tikslinga tęsti tolimesnį tyrimą. Su tokiu nustatytu aplinkybių vertinimu nesutinka, aplinkybes, kad tarp E. D. kojos ir E. Č. vairuotos transporto priemonės buvo fizinis kontaktas, pripažįsta ir pranešėjas, ir asmuo galimai trauktinas administracinėn atsakomybėn. Dėl šių aplinkybių kyla pagrįstos abejonės priimto nutarimo pagrįstumu. Mano, kad vaizdo įraše, kurio peržiūra aprašyta skundžiamame nutarime, nėra matoma vieta, kurioje įvyko kontaktas tarp E. D. ir E. Č. vairuotos transporto priemonės, todėl vaizdo įrašas yra neinformatyvus ir jo pagrindu nebuvo galimybės padaryti neginčytinos išvados, kad administracinis nusižengimas nebuvo padarytas. Mano, kad turėjo būti paskirtas specialisto tyrimas E. D. sužalojimams ištirti ir aiškintis ar jo patirti sužalojimai kontaktuojant su E. Č. transporto priemone, ar sužalojimu lokalizacija atitinka jo nurodytas aplinkybes. Tik nustačius, kad E. D. sužalojimai neatitinka jo nurodytų aplinkybių, būtų galima neginčytinai spręsti, kad administracinis nusižengimas nebuvo padarytas. Mano, kad nutarimas buvo priimtas skubotai, pilnai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių. Dėl šių aplinkybių, skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu E. D. pareiškimą palikė, prašė jį tenkinti. E. D. nurodė visas įvykio aplinkybes išdėstytas skunde. Papildė, kad šioje vietoje eismas nėra intensyvus. Toje vietoje buvo net kelios vietos laisvos. Iš pradžių net nesuprato, bet pasitraukė link žmonos ir jam statomas automobilis kliudė dešinės kojos blauzdą. Jis automobiliui judant šoko link žmonos tarp jo ir automobilio. Po to jis pamatė, kad automobilyje yra kaimynas S. Č.. Jie nesuprato, kodėl esant visai laisvai aikštelei būtent ten statomas automobilis, kur buvo žmonės. Jam padarytas sužalojimas, užgauta dešinės kojos blauzda. Jis buvo nuvykęs į Raseinių ligoninę, jam atlikta apžiūra ir padarytas rentgenas. Padarytas įrašas, kad patirta trauma, esant reikalui nurodyta, kad lankytis pas apylinkės gydytoją. Pas gydytoją nebuvo, jam skirta dėti ledą ir ibubrofenas. Į bylą jokių įrodymų nepateikė. Į policiją po įvykio kreipėsi apie 16-17 val. Pirma jis kreipėsi į policiją, tada į medikus. Kai viskas vyko, jie stovėjo šlavė lapus ant asfalto prie bortelio. Jis Č. pažįsta apie 10 metų. Kaimynai pagal darbo vietas, nes darbo vietos šalimais. Asmeninių konfliktų ar nesutarimų neturėję. Prašo įvertinti viską kuo išsamiau ir įsigilinti labiau. Mano, kad turi būti įvertintos visos aplinkybės, t.y. apklausta jo žmona, gautas išrašas iš gydymo įstaigos. Po įvykio su Č. nesikalbėjo. Mano, kad Č. vairuoja neatsakingai ir turi būti nubaustas. Jo žala daugiau moralinė, fizinė žala tik tokia, kad užgauta blauzda. Pinigine išraiška priteisti nieko neprašo. Nurodė, kad Č. yra D. teta. Jis jokių santykių su ta šeima neturi. Vertinti atvykstančio automobilio nesiėmė, jį pamatė tik įsukantį į stovėjimo vietą. Skausmą vertina dešimbalėje sistemoje šešiais balais. Jis į automobilį nespyrė. Po įvykio šlubavo.
Šalies argumentai
4. Asmuo, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena S. Č. nurodė, kad su pareikštu skundu nesutinka. Nurodė, kad konfliktiška situacija yra jau ketverius metus, kai jie šalia atsidarė parduotuvę. D. tai sako, kad uždarys tą ,,kromelį“, tai automobilį pastato taip, kad nebūtų galimybės įlipti į savo automobilį. Priekabiai būdavo senokai. Tą dieną važiavo namo ir norėjo užsukti pas žmoną. Visoje aikštelėje buvo viena laisva vieta – prie stomatologinio kabineto. Visada stengiasi statyti automobilį kuo toliau nuo jų parduotuvės, kad neiškiltų problemų. K. pati pirma pradėjo kažką mojuotis ir šūkauti, kai jis pradėjo parkuotis. Jis nesuprato kas yra, nes vieta laisva, o jie šlavinėjosi ant šaligatvio. Jis parkavosi palengva, vis stoviniuodamas. Jam spyrė į bamperį, nes iškrito priešrūkinis žibintas ir iššoko kampas. Pamatęs, kad apsiginti negali, tada jis pradėjo atbulas palengva išvažinėti. D., pamatęs, kad atviras langas, su šluota puolė ant jo. Tada jis paskambino žmonai ir žmona sakė grįžti į parduotuvę ir, kad važiuos į policiją rašyt pareiškimo, nes tie išpuoliai niekada nesiliaus. Važiavo rašyti pareiškimą dėl to, kad buvo užpultas. Pareiškimą parašė apie pirmą valandą – pradžioje nuvažiavo į policijos komisariatą, bet ten jų pareiškimo nepriėmė, tada jo žmona paskambino į Vilnių ir tuomet atvažiavo dvi tyrėjos pas juos į parduotuvę. Pareiškimą tada paėmė pas juos parduotuvėje. Viskas vyko tą pačią dieną. Jis D. daugiau nematė, bet dar buvo atvažiavus pas juos į parduotuvę D.. Pagal jo pareiškimą tyrimas nutrauktas, D, irgi buvo apklaustas, bet ne tą pačią dieną. Taip yra dėl to, kad jaučia konkurenciją. Jie prekiauja vaikiškais rūbeliais, avalyne. Jie su D. ir jo žmona pažįstami apie 30 metų. Santykiai pašlijo gal prieš 15 metų. Kur jie dirba ir kur dirba D., tai nuomojamos patalpos, tik iš skirtingų asmenų nuomoja. Jis mašinos durelių net nebuvo atidaręs, nes pilnai sustojęs net nebuvo. D. jam spyrė į automobilį ir sakė visokius žodžius. Spyrė su bato padu.
Atsiliepimas
5. Institucija surašiusi nutarimą atsiliepimu prašė Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pareiškėjo E. D. atstovo advokato Petro Varkalio skundo netenkinti ir Šiaulių apsities VPK Raseinių rajono policijos komisariato 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. 82-ANR_N-124-2024 palikti nepakeistą. Institucija mano, kad priimtas nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas priimtas vadovaujantis LR ANK 32, 34, 617-619 straipsniais, todėl su E. D. skundu nesutinka. Mano, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta duomenų, patvirtinančių, jog S. Č. 2024 m. spalio 22 d. 12 val. 36 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties 8 numeriu pažymėtu pastatu vairuodamas automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė administracinius nusižengimus, numatytus LR ANK 423 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje bei pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau - KET) 9, 219.4, 219.9 punktų nuostatas, tai yra administracinio nusižengimo bylos išsamaus tyrimo metu, surinkus visus įmanomus įvykio aplinkybėms reikšmingus duomenis ir juos ištyrus, pagrįstai buvo nustatyta, kad gautas pranešimas apie jo sukeltą eismo įvykį ir pasišalinimą iš šio eismo įvykio nepasitvirtino. Ištyrus surinktus įrodymus nebuvo nustatyta, kad S. Č. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, saugaus atstumo, dėl ko įvažiuodamas į automobilio stovėjimo vietą, kliudė šalia stovėjusio E. D. koją ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nepranešęs apie eismo įvykį policijai. Nurodė, kad duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą dėl S. Č. kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus LR ANK 423 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, todėl, vadovaujantis LR ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta teisėtai bei pagrįstai.
6. Institucijos surašiusios nutarimą atstovas atsiliepime nurodytus argumentus palaikė ir prašė skundo netenkinti, palikti galioti priimtą nutarimą.
Atsiliepimas
7. Liudytoja V. Č. nurodė, kad S. Č. jos vyras, o E. D. yra jos sesers žentas. Jie su E. D. nesikalba. Paaiškino, kad tuo metu, kai jie pradėjo nebesikalbėti ir esant jos seseriai, t.y. D. uošvienei, bėdų, ji su vyrų padeda, jei reikia veža pas gydytojus. Kodėl viskas taip įvyko nežino, gal jaučia kokią priešpriešą, kad jos mamai padeda, o gal jaučia konkurenciją, nes jie šalia vieni kitų prekiauja. Kodėl įvyko tas incidentas paaiškinti negali. Kai ji buvo darbe, tai matė pro tarpdurį, kad jos vyras atvažiavo, iki pabaigos nedavažiavo ir pradėjo važiuoti atbulas, o D. rankomis mojuodamas pradėjo vytis mašiną. Po to ji vyrui paskambino, kuris paaiškino, kad jam neleido prisiparkuoti. K., t.y. D. žmona, buvo ant šaligatvio. Tada ji pasakė, kad taip negalima palikti ir nuvažiavo į policiją, atėjo žmogus, sakė D. pažįstantis, sakė, kad paskambins su juo pasikalbės. Tada besėdint apgalvojo ar taip gali būti ir tuomet paskambino į 112, kur nurodė, kad buvo užpuolimas, bet neužregistravo įvykio, t.y. nepriėmė pareiškimo. Ten pasakė, kad niekur neiti, atvažiuos. Atvažiavo dvi policijos pareigūnės pas ją į darbą (duomenys neskelbtini). Tada priėmė pareiškimą, kad jos vyras buvo užpultas. Tyrėjos buvo užėjusios iš pradžių ne pas ją, o pas K. D., kurią po to telefonu iškvietė atvykti kitos pardavėjos. Po to išgirdusi garsus išėjo ir pamatė pareigūnes, pasikvietė pas save, nes ji laukė jų. Tada gavo nutarimą, kur parašyta, kad kamerose nieko nesimato. Įvykio metu jis buvo blaivus. Su D. ji dėl įvykio nekalbėjo, nieko neklausė. Kad ir buvo apgadintas automobilis, bet nustatyti apgadinimų niekas nesikreipė. Kai ji matė, kad vyras važiuoja atbulas, tai tada girdėjo, kad D. šaukė ,,gaidys“, dar kažkokius neaiškius žodžius.
8. Liudytoja K. D. nurodė, kad ji yra E. D. sutuoktinė, S. Č. pažįsta, jis jos tetos vyras. Jie nebendrauja jau daug metų. Paaiškino, kad spalio 22 d. jie su vyru sugalvoji nušluoti šaligatvį ir asfaltą aikštelėje, viską šlavė į krūvelę. Kai šlavė lapus, jie buvo šalia bordiūro ant parkavimo vietos. Po to ji pajuto, kad palietė jos ranką ir E. D. siekdamas ją apsaugoti įsiterpė ir tada mašina kliudė jo koją. Pakėlusi galvą pažiūrėjo kas nutiko ir pamatė, kad išvažiuoja žmogus, tada pastebėjo, kad tai jų kaimynas S. Č.. Jis įsimetė atbulinę pavarą ir išvažiavo, jos vyras dar bandė jį sulaikyti, bet nepavyko. S. Č. tiesiog nuvažiavo, o jie pasiliko stovėti. Tada jie abu kaip buvo suplanuota išvažiavo iš Raseinių, o grįžtant jai paskambino iš darbo, kad atvažiavo policijos pareigūnai. Tada ji nuvažiavo prie darbo, sutiko policijos pareigūnus ir jų paklausė ar ji reikalinga. Jai pasakė, kad atvyko dėl įvykusio incidento, ji dar bandė paaiškinti, bet sakė ją išsikvies apklausai. Ji apklausta nebuvo. Kai grįžo vyras pasakė, kad dėl incidento jis parašė pareiškimą. Fiziškai dėl įvykio ji nenukentėjo, o psichologiškai taip, nes nežino kodėl ji buvo kliudyta, kai visa aikštelė buvo apytuštė. Jos vyras į automobilį nespyrė. Kontaktas buvo tik toks, kad kliudyta jam koja, kliudyta dešinė pusė. Ar vyras judėjo nematė. Kai atvyko mašina, Č. atsidaręs langą kažką nerišliai sakė, suprato tik, kad ,,sutvarkys“. Ar atvažiavo automobilis dideliu greičiu pasakyti negali, nematė. Įvykio metu gatvė buvo pustuštė, aikštelėje stovėjo du automobiliai, judėjimas nebuvo intensyvus. Kai D. rašė pareiškimą negalėjo būti, kad žinojo, jog Č. parašė pareiškimą. Po įvykio vyras skundėsi, kad skauda koją, ji buvo patinusi, dėjo šaltį, gėrė nuskausminamuosius. Kodėl vyras nesikreipė iš karto pas medikus nežino. Į policiją kreipėsi per e-policiją, po to vyko pas medikus. Vyras po įvykio nedarbingumo neturėjo. Ar vyras spyrė į mašiną nematė. Tą dieną, kai jam skambino, jog atvykusios pareigūnės, ji Č. matė. Jų tarpusavio ryšiai tokie, kad dar vaikystėje bendravo, bet dabar jau kokius dvidešimt metų nebebendrauja. Jie nesusipyko, tiesiog nutrūko santykiai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
4. Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
5. Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
6. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo E. D. atstovas advokatas P. Varkalys skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, kuriuo administracinio nusižengimo teisena S. Č. atžvilgiu pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį nutraukta, nes nustatyta, kad nėra S. Č. veikoje administracinio nusižengimo požymių. ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nurodoma, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
7. ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinė atsakomybė taikoma už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą, kurį sukėlė Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Pagal ANK 426 straipsnį administracinė atsakomybė kylą už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. Č. atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena, nes apklausus E. D., S. Č. ir iš vaizdo įrašo nenustatyta, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas numatytas ANK 423 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje. E. D. su tuo nesutinka, mano, kad nepilnai ir neišsamiai ištirtos visos įvykio aplinkybės, nebuvo skirtas specialisto tyrimas, kad gauti išvadą dėl sveikatos sutrikdymo – E. D. nurodė, kad buvo sužalota jo dešinės kojos blauzda.
9. Iš bylos duomenų matyti, kad užregistravus pranešimą apie įvykį buvo apklausti E. D. ir S. Č., kurie iš esmės davė skirtingus parodymus. Iš tarnybinio pranešimo apie eismo įvykį matyti, kad pranešimas gautas 2024 m. spalio 22 d. apie 20:11 val., kur nurodyta, kad 2024 m. spalio 22 d. 12:00 val. – 13:30 val. E. D. su žmona K. D. šluojant lapus, atvažiavo automobilis ir sąmoningai norėjo užvažiuoti ant E. D. žmonos. Norėdamas ją apsaugoti E. D. šoko link jos ir tas automobilis kliudė jam koją. Tuo metu jis buvo šoko būsenoje, todėl nei į medikus, nei į policiją nesikreipė (b. l. 36, 42-43, 46). Tuo tarpu S. Č. paaiškinime nurodė, kad jis atvažiavo prie parduotuvės adresu (duomenys neskelbtini) ir norėjo pasistatyti automobilį į buvusią laisvą vietą, bet jam to padaryti neleido E. D.; S. Č. palengva važiavo į laisvą stovėjimo vietą, tačiau jam gerai pažįstamas E. D. to padaryti neleido, spyrė į automobilio valstybinį numerį. Jis šiek tiek pavažiavo į priekį, o po to pradėjo važiuoti atbuline eiga ir išvažiavęs iš stovėjimo vietos, nuvažiavo (b. l. 47). Iš pateikto akivaizdu, kad asmenų paaiškinimai yra prieštaringi. Teismo posėdžio metu E. D. ir S. Č. paaiškinimai taip pat buvo priešingi. Teismo posėdžio metu kaip liudytojos buvo apklaustos S. Č. ir E. D. sutuoktinės. Pažymėtina, kad E. D. ir K. D. parodymai buvo itin tapatūs, todėl kelia pagrįstų abejonių K. D. paaiškinimų tikrumu. Atsižvelgiant į tai, V. Č. ir K. D. paaiškinimai vertintini kritiškai, nes jos suinteresuotos bylos baigtimi.
10. Siekiant nustatyti įvykio aplinkybes teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas į bylą pateiktas vaizdo įrašas – įvykio laikas 2024-10-22 nuo 12:35:58 val. iki 12:37:11 val. Iš vaizdo įrašo matyti, kad yra gatvė ir palei gatvę stovi galu į šaligatvį automobiliai, matyti, kad yra laisva vieta. Gatvėje yra du dirbantys žmonės: vyras ir moteris. Nedideliu greičiu atvažiavęs tamsios spalvos automobilis siekia pasistatyti automobilį į parkavimo vietą. Automobilis šiek tiek įvažiuoja į parkavimo vietą ir stabteli, tuo metu abu dirbantys asmenys yra nugara į automobilį. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, žmones ir automobilį skiria pakankamas atstumas, kontaktų nėra ir negalėjo būti dėl per didelio atstumo. Automobiliui po truputi pradėjus judėti, abu dirbantys asmenys atsisuka ir stovi šonu: moteris šiek tiek pasisukusi - dešinys šonas į automobilį, vyras šiek tiek pasisukęs kairiu šonu į automobilį (E. D. pirminio paaiškinimo metu nurodė, kad jis šoko tarp žmonos ir automobilio – vaizdo įraše nematyti, kad vyras būtų šokęs link žmonos, kad ją apsaugotų. Dirbę asmenys tik pasisuko, jokio kontakto tarp automobilio ir asmenų nematyti). Automobiliui sustojus matyti, kad vyras mosikuoja rankomis, automobilio durelės praveriamos ir keletą sekundžių vyksta pokalbis – iš automobilio niekas neišlipa, lauke buvę asmenys pozicijos nekeičia. Po to durelės užsidaro ir automobilis išvažiuoja, įkandin jo trumpai pabėgėja vyras ir nueina, tarp automobilio ir vyriškio kontakto nebuvo. Iš įrašo nematyti, kad gatvėje buvęs vyras, kaip dabar aišku E. D., būtų buvęs šoke, kaip jis nurodė paaiškinime. Iš vaizdo įrašo matyti, kad E. D. iš pradžių į automobilį buvo nugara, po to stovėjo kairiu šonu į automobilį –jokio kontakto dešiniu šonu, t.y. ir dešine koja, nenustatyta. Nematyti, kad tarp automobilio ir asmens būtų buvęs kontaktas, nematyti, kad E. D. būtų šlubavęs ar bent iš kokių nors veiksmų būtų galima spręsti, kad E. D. būtų užgautas. Iš automobilio niekas neišlipo. Įraše jokių garsų nesigirdi, todėl vertinti kaip ir kas buvo kalbama nėra galimybės. Iš vaizdo įrašo taip pat nėra pagrindo sutikti, kad stovėjimo vietos buvo apytuštės – parkavimosi vietose buvo daug automobilių.
11. E. D. nurodo, jog nebuvo skirtas specialisto tyrimas, kad nustatytų jam padaryto sužalojimo mąstą. E. D., nors ir nurodo, kad patyrė dešinės kojos blauzdos sumušimą, tačiau išrašo iš gydymo įstaigos nepateikė nei atliekant tyrimą dėl administracinio nusižengimo, nei skundą nagrinėjant teisme. Aplinkybę, kad E. D. buvo VšĮ Raseinių ligoninė pagrindžia tik suvestinė apie eismo įvykį, kur nurodyta, kad E. D. į gydymo įstaigą kreipėsi 2024 m. spalio 22 d. 22 val. (b. l. 37). Sutiktina su tuo faktu, kad į medikus asmuo kreipėsi įvykio dieną. Tačiau kyla abejonių dėl fakto, kad dešinės kojos blauzdos sumušimas buvo būtent dėl įvykio 2024 m. spalio 22 d. 12.30 val. – 13.00 val., nes kreipėsi praėjus beveik dešimt valandų. Be ko, nenustatyta, kad E. D. kontaktas su automobiliu galėjo būti dešine puse, t.y buvęs kontaktas į dešinę E. D. koją.
12. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad pirmiau į policiją kreipėsi S. Č., tik iš jo Raseinių PK s pareiškimo nepriėmė. Pareiškimas surašytas vėliau, kai policijos pareigūnai atvyko į V. Č. darbo vietą. Kadangi gretimai, tuo pačiu adresu yra ir K. D. darbo vieta. Dėl to pirmiausia policijos pareigūnai atvyko į D. darbo vietą. Pardavėjos telefonu dėl įvykio iškvietė K. D., o vėliau pareigūnai kalbėjo ir su V. Č. ir surašė pareiškimą. Kaip nustatyta bylos duomenimis, E. D. į policiją kreipėsi tik 2024 m. spalio 22 d. 20 val. 09 min., o į medikus – 22:00 val. (b. l. 37-39). Kaip nurodė K. D., ji su vyru visą dieną buvo atskirai išvykę iš Raseinių, turėjo planuotų reikalų. Kaip nurodė E. D., jam kojoje buvo momentinis skausmas, jis buvo šoke, todėl iš pradžių ir nesikreipė į medikus, o išvyko darbo reikalais. Iš aptarto akivaizdu, kad E. D. pirma kreipėsi į policiją, po įvykio praėjus kiek daugiau nei septynioms valandoms, į medikus – beveik po dešimties valandų. Vertinant E. D. nurodytas aplinkybes ir tai, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl nurodytų įvykio aplinkybių faktų tikrumo. Abejonių kelia ir tai, kad E. D. S. Č. įvardijo kaip iš matymo pažįstamą asmenį, kaimyną kuris prekiauja gretimai jų prekyvietės, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad S. Č. sutuoktinė yra E. D. sutuoktinės teta – asmenis sieja giminystės ryšys, anksčiau šeimos artimai bendravo , kartu švęsdavo šventes.
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
14. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-43-2014, 2AT-3-976/2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.).
15. Teismas, susipažinęs bei išanalizavęs visą pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvius, konstatuoja, jog nutrauktoje administracinio nusižengimo byloje nebuvo padaryta esminių tokių bylų tyrimo teisenos pažeidimų, kurių pagrindu skundžiamas Nutarimas turėtų būti panaikintas.
16. Įvertinus byloje apklaustų asmenų parodymų bei surinktų duomenų visumą, teismas visiškai sutinka su institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, pozicija, jog byloje nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog S. Č. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina ir tai, kad E. D. į bylą nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių jo sužalojimą, nenurodė kokia žala pinigine išraiška jam padaryta (E. D. nurodė, kad žala tik moralinė, fizinė žala tik tokia, kad užgauta blauzda). Be kita ko nustatyta, kad ne tik E. D., bet ir S. Č. kreipėsi į policiją dėl įvykio. Tai gi, atitinkamos institucijos apie įvykį buvo informuotos, tyrimas atliktas. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų pagrindžiančių asmens kaltumą ir turi nelikti jokių abejonių asmens kaltumui pripažinti. Nagrinėjamu atveju teismui kyla pagrįstų abejonių, ar administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo S. Č. padarė veiką už kurią turi būti skiriama nuobauda. Skundo nagrinėjimo teisme metu byloje esantys prieštaravimai nebuvo pašalinti, net ir apklaustos liudytojos situaciją supranta ir vertina kiekviena skirtingai. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta aukščiau, teismas daro išvadą, kad skunde nurodytos aplinkybės nei jas vertinant atskirai, nei vertinant jų visumą, nepagrindžia skundžiamo Nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Be to pažymėtina, kad siekiant nustatyti ar padarytas pažeidimas, tyrimas negali būti begalinis ir užsitęsti neribotą laiką.
17. Institucijos nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną dėl galimo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, yra tinkamai motyvuotas, teisėtas bei pagrįstas, naikinti jį nėra teisinio pagrindo, todėl Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK:24258398916) paliekamas nepakeistas ir E. D. skundas netenkinamas.
18. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos (ANK 666 straipsnio 1 dalis).
19. Kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas (ANK 666 straipsnio 2 dalis).
20. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2024 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. KT55-N8/2024 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (TAR, 2024-06-27, Nr. 2024-11817) nutarė pripažinti, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnis (2022 m. balandžio 12 d. redakcija, TAR, 2022-04-20, Nr. 8023) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta teisė teismui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, priteisti iš administracinio nusižengimo bylos teiseną inicijavusio pareiškėjo (nukentėjusiojo) asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, visų ar dalies būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato (advokato padėjėjo) paslaugoms apmokėti atlyginimą, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ANK 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) 2 dalyje nurodytas teisinis reguliavimas atitinka iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius reikalavimus, kad teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas ir neprieštaringas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-23-976/2024)
21. S. Č. nurodė, kad jo bylinėjimosi išlaidos 200 Eur atstovo advokato S. J. paslaugoms apmokėti. Prašo turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš asmens inicijavusio administracinio nusižengimo bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme. Pateiktas mokėjimo nurodymas: 2025 m. sausio 23 d., AB ,,Šiaulių bankas“ (b. l. 62-63).
22. Teismo vertinimu, minėtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-04-29 įsakymu Nr. 1R-184 (aktuali įsakymo redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo maksimalaus dydžio.
23. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į pirmiau paminėtą teisinį reguliavimą šios išlaidos (200 Eur) S. Č. atlygintinos iš valstybės lėšų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, teismas
nutaria:
E. D. skundo netenkinti.
palikti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną nepakeistą (ROIK:24258398916).
S. Č. piteisti iš valstybės 200 Eur (dviejų šimtų eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.