- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-07
- Bylos Nr.
- 2S-872-230/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23909-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Pareiškėjas
- V. K., uždarosios akcinės bendrovės „Darisma“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. K. ir V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. ir V. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2SP-31125-924/2017 pagal pareiškėjų V. K., V. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „Darisma“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai V. K. ir V. K. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. SP-31125-924/2017 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, t. y. tai, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo, kurį teikė kitas pareiškėjas (UAB „Darisma“), pateikė ir bylą vedė UAB „Darisma“ vardu neįgaliotas vesti bylą asmuo.
2. Pareiškėjai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešame registre, draudžiantį UAB „Darisma“ perleisti nuosavybės teises į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat uždraudžiant šiuos žemės sklypus įkeisti, išnuomoti ar apsunkinti kitomis daiktinėmis teisėmis. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismui 2019 m. vasario 7 d. nutartimi atmetus pareiškėjų prašymą patvirtinti taikos sutartį ir nustojus galioti išduotam vykdomajam raštui dėl priverstinio skolos išieškojimo, UAB „Darisma“ turtui nustojo galioti ir areštas, bendrovei atsirado galimybė laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu. Pagal minėtą vykdomąjį raštą ir buvo areštuotas nurodytas UAB „Darisma“ nekilnojamasis turtas. Kito turto bendrovė neturi, ūkinės komercinės veiklos nevykdo, jokių pajamų negauna, o skolos suma yra labai didelė (116 300 Eur pagrindinė skola ir 15 000 Eur delspinigiai).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 1 d. nutartimi pareiškėjų V. K. ir V. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Darisma“ turtui atmetė.
4. Teismas sprendė, kad pareiškėjų prašymas patvirtini taikos sutartį yra preliminariai nepagrįstas, kadangi Kauno apylinkė teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartyje, kuria atmestas prašymas tvirtinti 2017 m. spalio 2 d. taikos sutartį, išsamiai ir aiškiai įvardijo motyvus, lėmusius išvadą, kad taikos sutartis neatitinka tikrosios šalių valios. Taigi vien tik ši aplinkybė gali būti ir nagrinėjamu atveju yra laikytina savarankišku pagrindu atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai be savo prašyme išdėstytų aplinkybių nepateikė teismui jokių duomenų, įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėja UAB „Darisma“ imsis (ar jau ėmėsi) veiksmų, kurie apsunkins teismo sprendimo įvykdymą. Argumentai, kad pareiškėjos finansinė padėtis yra sunki, nėra laikomas pagrįstu argumentu konstatuoti kitos šalies nesąžiningumą, tuo labiau, kad pareiškėjai tokių įrodymų net nepateikė teismui. Nurodant tik deklaratyvius teiginius apie tikėtiną grėsmę ir nepateikus jokių įrodymų, kad UAB „Darisma“ vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, teismo vertinimu, nėra pagrindo varžyti šios šalies teises, taikant laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjai V. K. ir V. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Kauno apylinkės teismui 2019 m. vasario 7 d. nutartimi atmetus pareiškėjų UAB „Darisma“ (skolininkės) ir V. K. bei V. K. (kreditorių) 2017 m. gruodžio 5 d. prašymą dėl 2017 m. spalio 2 d. taikos sutarties patvirtinimo bei nustojus galioti išduotam vykdomajam raštui dėl priverstinio skolos išieškojimo, UAB „Darisma“ turtui nustojo galioti areštas ir atsirado galimybė laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu – žemės sklypais, nes kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto UAB „Darisma“ neturi, ūkinės komercinės veiklos nevykdo, jokių pajamų negauna.
1.2. Antstolių informacinės sistemos PLAIS duomenimis UAB „Darisma“ turtas – žemės sklypai – yra areštuoti antstolio S. U. vykdomojoje byloje Nr. 0034/17/00346 išieškotojo MB „Elektros sistemų sprendimai“ naudai vykdant 115 848,01 Eur išieškojimą.
1.3. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-1526-390/2018, atsižvelgdamas į tai, kad antstolės išieškoma skola yra didelė, pareiškėjos (skolininkės) UAB „Darisma“ turtas, kurį areštavo antstolė, yra areštuotas kito antstolio, padarė išvadą, kad antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą areštuoti UAB „Darisma“ priklausančius žemės sklypus, turėjo pagrindo spręsti, kad skolininkės turtas gali būti perleistas kitiems asmenims ir taip būtų neužtikrinta galimybė jos vykdomoje byloje patenkinti išieškotojų interesus kuo greičiau atgauti skolą. Be to, tik areštavus skolininkės UAB „Darisma“ turtą, nors ir areštuotą antstolio S. U., išlieka galimybė, kad realizavus ši turtą, gauta dalis lėšų galės būti panaudota kitos išieškomos skolos padengimui.
1.4. Esant faktui, kad vienintelis UAB „Darisma“ turtas – žemės sklypai – jau yra areštuoti siekiant išieškoti kitas UAB „Darisma“ pinigines prievoles, kyla grėsmė galimam teismo sprendimui šioje byloje įvykdyti.
1.5. Kadangi šioje byloje yra prašoma tenkinti kreditorių V. K. ir V. K. bei skolininkės UAB „Darisma“ atstovo A. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir patvirtinti kreditorių bei skolininkės prašymą dėl 2017 m. spalio 2 d. taikos sutarties patvirtinimo ir iki prašymo išnagrinėjimo pagal šią taikos sutartį negali būti pradėti jokie veiksmai, kuriais V. K. bei V. K. galėtų priverstinai reikalauti įvykdyti prievolę – sumokėti V. K. ir V. K. 116 300 Eur pagrindinę skolą ir 15 000 Eur delspinigius, kreditorių prašymas taikyti iki šios bylos išnagrinėjimo laikinąsias apsaugos priemones yra laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
1.6. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų nepagrįstai bloginama V. K. ir V. K. padėtis, nes jų didelės sumos reikalavimas į UAB „Darisma“, kurio jie šiuo metu negali realizuoti (2017 m. spalio 2 d. taikos sutartis nėra ginčijama ar nuginčyta ir yra galiojanti), lieka visiškai neužtikrintas, o UAB „Darisma“ atsidurtų geresnėje padėtyje dėl išlikusios galimybės laisvai disponuoti savo turtu, jo dalimi, tuo atveju jeigu žemės sklypai bus perleisti (realizuoti) už didesnę negu antstolio S. U. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0034/17/00346 vykdomi MB „Elektros sistemų sprendimai“ reikalavimai kainą ir taip išvengti išieškojimo pagal 2017 m. spalio 2 d. taikos sutartį.
1.7. Reikalavimo dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Teismų praktikoje aplinkybė, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai vyksta didelės sumos turtinis ginčas, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Esant nurodytai situacijai, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti arba tapti neįmanomas reikalavimo pagal 2017 m. spalio 2 d. taikos sutartį įvykdymas.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo UAB „Darisma“ atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Pareiškėjai nenurodė jokių aplinkybių ir/ar argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jų pateikto prašymo prima facie pagrįstumo. Pareiškėjai 2019 m. vasario 7 d. nutarties neskundė, o aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo, objektyviai galėjo būti žinomos dar civilinės bylos Nr. A2-729-886/2019 nagrinėjimo metu, kadangi juridinių asmenų registre faktas apie UAB „Darisma“ akcininkų pasikeitimą buvo registruotas dar 2018 m. lapkričio 15 d.
2.2. Kaip matyti iš pačių pareiškėjų kartu su atskiruoju skundu pateikto 2019 m. kovo 1 d. duomenų iš antstolių informacinės sistemos turinio, UAB „Darisma“ priklausantiems žemės sklypams yra taikyti net du areštai – antstolio S. U. – 115 848,01 Eur sumai (išieškotojas MB „Elektros sistemų sprendimai“), ir antstolės S. V. – 131 300 Eur sumai (išieškotojas pareiškėjas). Taigi, nors 2019 m. vasario 7 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdomasis raštas panaikintas, tačiau areštas pagal išieškotojo pareiškėjo pateiktą vykdomąjį dokumentą UAB „Darisma“ turtui dar nėra panaikintas.
2.3. Žemės sklypai yra areštuoti ir kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0034/17/00346. Taigi UAB „Darisma“ nuosavybės teisės į žemės sklypus yra apribotos, įmonė jokios veiklos nevykdo, todėl, priešingai nei nurodo pareiškėjai, laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu neturi galimybės. Jokie vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0034/17/00346 nėra atliekami. Pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, kad žemės sklypai yra parduodami iš varžytynių ir/ar juos yra siekiama perleisti tretiesiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
8. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).
9. Pareiškėjai V. K. ir V. K. su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Nekilnojamojo turto registro išrašų kopijas, duomenis iš antstolių informacinės sistemos. Pareiškėjai neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėtų įrodymų, neargumentuoja jų priėmimo būtinybės, nenurodo, kodėl jie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjų su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
10. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismas, nagrinėdamas šią bylą, gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos „Liteko“, taip pat kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjų V. K. ir V. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
13. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės.
14. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik nustačius dvi privalomas sąlygas: ieškinio reikalavimų pagrįstumą pagal prima facie (preliminaraus vertinimo) doktriną ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, jeigu šis būtų palankus tokių priemonių taikymo prašančiam asmeniui, buvimą. Nenustačius kurios nors iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjų V. K. ir V. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, motyvuodamas tuo, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo ir taikos sutarties patvirtinimo yra preliminariai nepagrįstas, o pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pasunkins ar padarys neįmanomu teismo sprendimo įvykdymą, t. y. nenustatė abiejų būtinų sąlygų, sudarančių pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
16. Pareiškėjai V. K. ir V. K. atskirajame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjų reikalavimo patvirtinti taikos sutartį preliminaraus nepagrįstumo (dėl ko apeliacinės instancijos teismas šių išvadų teisėtumo bei pagrįstumo netikrina ir nepasisako), tačiau ginčija išvadą dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui) nebuvimo ir teigia, kad, Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi atmetus prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir nustojus galioti išduotam vykdomajam raštui, nustojo galioti ir areštas UAB „Darisma“ turtui, taigi UAB „Darisma“ turi galimybę laisvai juo disponuoti. Be to, UAB „Darisma“ turtas (žemės sklypai) yra areštuoti, siekiant išieškoti pagal kitas UAB „Darisma“ pinigines prievoles, reikalavimas yra didelis, UAB „Darisma“ kito turto neturi, ūkinės komercinės veiklos nevykdo, jokių pajamų negauna, todėl kyla grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.
17. Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu ir t. t. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
18. Pagal naujausią Lietuvos teismų formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktiką didelė ginčo suma pati savaime nenusako poreikio areštuoti atsakovu įvardijamo asmens turtą ir/ar iki ginčo galutinio išsprendimo uždrausti disponuoti turtu. Kitaip tariant, naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais jau yra paneigta didelės ieškinio sumos prezumpcija kaip absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškinio suma bei asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į asmens atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018).
19. Asmens nesąžiningumo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisės aktai nepreziumuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018 ir kt.). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju, šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
20. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai V. K. ir V. K. nepateikė teismui jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie suinteresuoto asmens UAB „Darisma“ siekį išvengti pareiškėjams galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nors būtent pareiškėjams, kaip prašantiems taikyti šį išimtinį ir itin kitų ginčo šalių interesus varžantį procesinį institutą, tenka pareiga pateikti konkrečius duomenis apie nesąžiningą elgesį – atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas pareiškėjams galbūt palankaus sprendimo vykdymas (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) (CPK 178 straipsnis). Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą suinteresuoto asmens UAB „Darisma“ nesąžiningumą, nenustatė ir teismas. Vien aplinkybės, kad, panaikinus areštą turtui, UAB „Darisma“ turi galimybę juo laisvai disponuoti, reikalavimas yra didelis, o UAB „Darisma“ kito turto neturi, ūkinės komercinės veiklos nevykdo, jokių pajamų negauna, per se (pati savaime) nesudaro pagrindo konstatuoti suinteresuoto asmens UAB „Darisma“ nesąžiningumo ir spręsti, jog suinteresuotas asmuo turi ketinimų savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą teismo sprendimą.
21. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuotam asmeniui UAB „Darisma“ priklausantis nekilnojamasis turtas (žemės sklypai), kurių atžvilgiu pareiškėjai V. K. ir V. K. prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra areštuoti antstolio S. U. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0034/17/00346 (išieškotojas – MB „Elektros sistemų sprendimai“), taigi suinteresuoto asmens disponavimo teisė minėtu turtu ir taip jau yra apribota. Nors apeliantai teigia, kad pats turto areštas kito išieškotojo naudai kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, tačiau byloje nėra duomenų, kad areštuotas turtas būtų realizuojamas ir iš gautų piniginių lėšų tenkinamas išieškotojo vykdomojoje byloje Nr. 0034/17/00346 reikalavimas.
22. Pažymėtina, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas būtent siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Šiuo atveju byloje nesant duomenų apie suinteresuoto asmens UAB „Darisma“ siekį išvengti pareiškėjams galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymo (t. y. nesąžiningumą), o turto atžvilgiu esant pritaikytiems disponavimo apribojimams, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų atskirojo skundo argumentu, jog egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai V. K. ir V. K., kaip matyti iš jų prašymo motyvų, laikinųjų pasaugos priemonių taikymo poreikio iš esmės net ir nesiejo su suinteresuoto asmens galimai nesąžiningų veiksmų atlikimu, arešto būtinybę pagrįsdami išimtinai pareikšto reikalavimo dydžiu ir sunkia suinteresuoto asmens finansine padėtimi. Tačiau, kaip buvo jau pasisakyta, teismų praktikoje vien didelės ieškinio sumos kriterijus nėra pakankamas pagrindas taikyti tokias priemones, varžančias asmens turtines teises, juolab, kad turto arešto paskirtis yra nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne skolininko lėšų, iš kurių vėliau būtų galima atsiskaityti su kreditoriumi pagal teismo sprendimą, sukaupimas.
24. Sunki šalies turtinė padėtis taip pat nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir/ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017). Tokių priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovės) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).
25. Šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieškinio (pareiškimo, prašymo) pateikimas, nepateikus jokių įrodymų, kad atsakovas (suinteresuotas asmuo) vengs vykdyti teismo sprendimą arba atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo (suinteresuoto asmens) teises taikant laikinąsias apsaugos priemones. Nesant vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, negalimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.
26. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia apeliantai, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
27. Pareiškėjai (apeliantai) V. K. ir V. K. atskirajame skunde taip pat nurodo, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-1526-390/2018, atsižvelgdamas į tai, jog antstolės išieškoma skola yra didelė, pareiškėjos (skolininkės) UAB „Darisma“ turtas, kurį areštavo antstolė, yra areštuotas kito antstolio, padarė išvadą, kad antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą areštuoti UAB „Darisma“ priklausančius žemės sklypus, turėjo pagrindo spręsti, kad skolininkės turtas gali būti perleistas kitiems asmenims ir taip būtų neužtikrinta galimybė jos vykdomoje byloje patenkinti išieškotojų interesus kuo greičiau atgauti skolą. Tačiau pažymėtina, kad civilinės bylos Nr. 2S-1526-390/2018 ir šios civilinės bylos ratio decidendi nesutampa. Civilinėje byloje Nr. 2S-1526-390/2018 buvo sprendžiamas klausimas dėl antstolės veiksmų (arešto skolininkės turtui taikymo) teisėtumo, vykdant išieškojimą vykdomojoje byloje pagal teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, tuo tarpu šioje civilinėje byloje sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo klausimas.
28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas bent tikėtinas suinteresuoto asmens UAB „Darisma“ nesąžiningumas, siekiant ateityje išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl jos atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrindo. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo.
29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjų V. K. ir V. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2SP-31125-924/2017. Nors minėta nutartis nėra įsiteisėjusi (apskųsta apeliacine tvarka), tačiau ši aplinkybė suponuoja išvadą dėl pareiškėjų prašymo atnaujinti procesą nepagrįstumo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų nebuvimo. Be to, pastebėtina, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-831-343/2019, kurioje ginčijama laidavimo sutartis, kurios pagrindu atsirado UAB „Darisma“ įsiskolinimas pareiškėjams.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
31. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.