Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Darisma“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-12422-615/2018 pagal pareiškėjos UAB „Darisma“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolė Sonata Vaicekauskienė, V. K., V. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Antstolė Sonata Vaicekauskienė 2018 m. balandžio 12 d. patvarkymu Nr. S-11139083 pareiškėjos skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Kauno apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Darisma“, kurios interesams atstovauja advokatė Giedrė Subačiūtė – Dulinskienė, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nutartį ir pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pareiškėja nėra gavusi raginimo ir apie vykdomąją bylą sužinojo tik iš skundžiamo patvarkymo bei turto arešto akto. pažymi, jog net trys iš keturių patvarkyme nurodytų adresų nėra susiję su pareiškėjos įmone. Darytina išvada, jog pareiškėja nėra gavusi raginimo galimai dėl to, jog antstolė šio net nebuvo išsiuntusi pareiškėjos registruotu adresu, o tai yra tiesioginis pareiškėjos teisių bei LR CPK normų pažeidimas. Teismas konstatavo, kad pareiškėja galėjo numatyti, jog bus išduotas vykdomasis dokumentas, tačiau nevertino antstolės veiksmų.

1.2. CPK 658 str. 2 d. laikytina bendrosios taisyklės (numatytos pirmoje straipsnio dalyje) išimtimi ir turėtų būti taikoma tik išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju iš principo neįmanoma paslėpti žemės sklypų, be to, pareiškėja net negalėtų perleisti šio turto, kadangi žemės sklypai jau buvo areštuoti antstolio Sauliaus Užkuraičio.

1.3. Antstolės areštuoti trys žemės sklypai yra žvyro – smėlio karjerai. Tokio tipo sklypų rinkoje yra itin mažai, dėl pakankamai komplikuoto tokių sklypų teisinio reglamentavimo ir iškasenų retumo. Dėl šios priežasties, tikroji areštuotų sklypų vertė gali siekti net gi 10 kartų didesnę vertę nei nustatė antstolė 2018 m. kovo 20 d. turto arešto akte. Kadangi tokio žemės sklypo rinkos vertės nustatymas yra itin komplikuotas, antstolė privalėjo skirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. Areštuotų sklypų, kurie sudaro vientisą karjerą plotas yra 2200 arų, vertintina, jog apytikslė vertė yra 418 000 Eur. Tačiau skundžiamame turto arešto akte šis turtas įvertintas tik 72 000 Eur.

1.4. Teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, neatitinkantį bylos aplinkybių, o antstolė atlikdama vykdymo veiksmus – priimdama patvarkymą Nr. S-11138339 bei turto arešto aktą B-11038292, peržengė savo įgaliojimų ribas ir atliko įstatymui prieštaraujančius bei neteisėtus veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

15. Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skundas dėl antstolio veiksmų atmestas pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų aplinkybių įvertinimu ir tuo pagrindu padarytų išvadų.

16. Apeliantas, nesutikdamas su teismo nutartimi, nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, tačiau nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų.

17. Pareiškėja skunde dėl antstolio veiksmų kelia klausimą dėl netinkamo informavimo apie pradėtą vykdymo procesą, t. y. raginimo įvykdyti sprendimą netinkamo išsiuntimo, tačiau pirmosios instancijos teismas juos atmetė kaip nepagrįstus. Atskirajame skunde pareiškėja (apeliantė) iš esmės nurodo tuos pačius argumentus ir motyvus, papildomai pažymėdama, kad vykdomosios bylos dokumentai buvo išsiųsti netinkamu adresu ir įteikti ne skolininkui, o nesusijusiam asmeniui, kas patvirtina, jog pareiškėja nėra gavusi raginimo įvykdyti sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius faktinėms bylos aplinkybėms.

18. CPK 657 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą siunčiamas registruota pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Nustatyta, kad antstolė 2018-03-19 raginimą pareiškėjai (skolininkei) išsiuntė registruota pašto siunta Antstolių informacinėje sistemoje nurodytais adresais, tarp jų ir pareiškėjos buveinės adresu Savanorių pr. 294-51, Kaune, kurį pati pareiškėja nurodo ir skunde dėl antstolio veiksmų ir atskirajame skunde, bei elektroninio pašto adresu (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 14). Siunta adresu (duomenys neskelbtini), Kaune grąžinta neįteikta (siuntos Nr. RN112229181LT) (v. b. l. 21). Taip pat raginimas įvykdyti sprendimą paskelbtas specialiame interneto tinklalapyje ir šio paskelbimo diena laikoma raginimo įteikimo diena (CPK 660 straipsnis). Tai įrodo, kad raginimas pareiškėjai (skolininkei) įteiktas. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolė savo pareigą informuoti apie pradėtą vykdymo procesą įvykdė netinkamai (CPK 657, 660 straipsniai).

19. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Turtas gali būti areštuojamas teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnis) ar antstoliui vykdant sprendimą (CPK 658 straipsnio 2 dalis, 675 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį, antstoliui suteikta savarankiško veikimo teisė atitinkamai nuspręsti dėl skolininko turto arešto momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-541/2012).

20. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo ir suinteresuotų asmenų nurodytais argumentais, kad turto areštas yra sąlygų būsimam išieškojimui sudarymo ir skolos išieškojimo užtikrinimo priemonė, todėl atsižvelgus, kad nagrinėjamu atveju vykdomas pakankamai didelės sumos išieškojimas, kad skolininkės turtas jau yra areštuotas kitoje vykdomojoje byloje, o CPK 626 straipsnio 4 punkte, Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punkte yra nustatyta vykdymo pirmenybė, antstolei areštavus skolininkės turtą , nors jis jau areštuotas ir kitoje vykdomojoje byloje, išlieka galimybė, jog realizavus šį turtą bus įvykdytas (iš dalies įvykdytas) sprendimas. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, spręstina, kad antstolė pagrįstai areštavo skolininkės turtą CPK 658 straipsnio 2 dalies pagrindu ir neteisėto veiksmo neatliko.

21. Apeliantė nesutinka ir su antstolio nustatyta areštuoto turto verte, skunduose akcentuoja, kad antstolė privalo skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Tokių abejonių gali kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, jog pareiškėjos pateikti įrodymai – duomenys iš skelbimų portalų, 2008 m. žemės sklypų vertinimo ataskaita, bei subjektyvūs samprotavimai, nelaikytini patikimais , realią areštuoto turto vertę apibūdinančiais įrodymais.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolė pareiškėjos turtą areštavo 2018 m. kovo 20 d. turto arešto aktu, tačiau iš VĮ Registrų centro išrašo (v. b. l. 3-8) matyti, kad antstolis Saulius Užkuraitis šį turtą areštavo anksčiau, t. y. 2017 m. kovo 29 d. Kadangi antstolis Saulius Užkuraitis areštavo turtą pirmas, todėl pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punktą jis turėtų ir realizuoti areštuotą, todėl šį turtą areštuojant antstolei Sonatai Vaicekauskienei nebuvo teisinio pagrindo jo įkainuoti rinkos kainomis.

23. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas skundą dėl antstolės veiksmų, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.