Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. E.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui A. D., su trečiuoju asmeniu A. V., dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas A. D. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neišreiškė pageidavimo dalyvauti teismo posėdyje, procesiniai dokumentai ir pranešimas apie teismo posėdį jam įteikti asmeniškai 2024-04-15 ir 2024-05-14.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš gimimo įrašo matyti, kad atsakovas A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko V. D. tėvas. Vaiko mama N. V. gimė (duomenys neskelbtini). Mirties įrašas įrodo, kad N. V. mirė (duomenys neskelbtini). Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. rugsėjo 8 dienos nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-11467-496/2023 tenkintas (duomenys neskelbtini) apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas paimti vaiką V. D., gimusį (duomenys neskelbtini), iš jo tėvų N. V. (dėl sveikatos būklės) ir iš A. D. (dėl atliekamos laisvės atėmimo bausmės). (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero 2023-09-21 ir 2023-10-24 potvarkiais V. D. nustatyta laikinoji globa, jo globėja paskirta močiutė (iš motinos pusės) A. V.. Neįgaliojo pažymėjime nurodyta, kad V. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nustatytas vidutinis neįgalumo lygis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Ši priemonė skirta vaiko teisių ir interesų apsaugai, kai tėvai dėl objektyvių priežasčių negali vykdyti svarbiausių savo pareigų, o būtent negali užtikrinti nuolatinės ir kasdienės priežiūros, auklėjimo, rūpinimosi vaiko sveikata, išlaikymo.

Byloje yra Lietuvos kalėjimų tarnybos pažyma, kurioje pateikta informacija, kad A. D. atlieka 2023-04-20 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirtą 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime. Numatoma bausmės pabaiga 2026-09-21. Atsakovui A. D. teismo procesiniai dokumentai ir pranešimas apie teismo posėdį buvo įteikiami (duomenys neskelbtini) kalėjime. Taigi teismas sprendžia, kad šiuo metu atsakovas A. D. negali auginti savo vaiką V. D. dėl objektyvios priežasties, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl yra pagrindas atskirti nepilnametį vaiką nuo tėvo (CK 3.179 straipsnis), šioje dalyje ieškinys tenkintinas.

Pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaiką nuo tėvo ar apribojus tėvo valdžią.

Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui V. D. po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjo, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018-04-19 dienos sprendimu yra nuspręsta priteisti iš A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui V. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės. Taigi, išlaikymas vaikui jau yra priteistas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl šioje dalyje civilinė byla yra nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Minėtu sprendimu buvo nuspręsta, kad išlaikymą, skirtą nepilnamečiui V. D., uzufrukto teise valdo ir tvarko N. V., a. k. (duomenys neskelbtini). Šiai mirus, turi būti nustatytas naujas asmuo, tvarkysiantis išlaikymą uzufrukto teise. Atsižvelgiant į tai, kad V. D. gyvena su A. V., kuri yra paskirta vaiko laikinąja globėja, jai pavestina uzufrukto teise tvarkyti vaikui skirtą išlaikymą.

Jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Šia įstatymo formuluote papildytinas sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad pageidautų, jog išlaikymo vaikui dydis būtų padidintas. Išlaikymo dydžio keitimą reglamentuoja CK 3.201 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o 2 dalyje numatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra. Šioje byloje nėra pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, todėl toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas, o naujo ieškinio reikalavimo pateikimas užtęstų prašymo dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo sprendimą. Esant pagrindui, vėliau galės būti užvedama nauja byla dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsniu teismui nustatyta pareiga priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 407 straipsniu numatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog apribojus tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Teismas sprendžia, kad analogiškų veiksmų turi būti imamasi ir atskyrus vaiką nuo tėvo, vaikui likus be tėvo globos.

V. D. apie metus laiko gyvena pas A. V., todėl tikslinga iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečio vaiko globos (rūpybos) gyvenamąją vietą nustatyti pas A. V., kaip minėta, paskiriant ją išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.252 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 3.261 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus, jei ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paprastai iš atsakovo valstybei yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų abi šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis 1 dalis 14 punktas), išlaikymas vaikui nebuvo priteisiamas, todėl nėra pagrindo priteisti proceso išlaidas iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais, 293-294 straipsniais, 407 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Atskirti nepilnametį vaiką V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo tėvo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nutraukti civilinę bylą dalyje dėl išlaikymo priteisimo (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Papildyti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. balandžio 19 dienos sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-135-496/2018 dėl išlaikymo V. D. priteisimo iš A. D., nustatant išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. balandžio 19 dienos sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. 2-135-496/2018 ir nustatyti, kad išlaikymą, skirtą nepilnamečiui V. D., iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo uzufrukto teise valdo ir tvarko A. V., a. k. (duomenys neskelbtini).

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo V. D., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti pas A. V..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Sprendimui įsiteisėjus jo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui.