Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams J. K., BUAB „Baltic Optimus“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs 2017 m. birželio 20 d. administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.-470-927/2017, nustatė, kad buvo pažeistas CK 6.9301 straipsnyje numatytas atsiskaitymų eiliškumas ir J. K. skyrė 1500,00 EUR baudą. Minėtoje byloje, priimtas nutarimas yra įsiteisėjęs.

Pažymėtina, kad pats ieškovas, 2017-03-16 atlikęs mokestinį patikrinimą konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-32 bendrovė negavo jokių pardavimo pajamų, nuo 2016-01-01 iki 2017-02-28 jokio piniginių srautų judėjimo bendrovės sąskaitose nebuvo, sąskaitų likutis tiek 2016-01-01, tiek 2017-02-28 buvo 0,00 EUR. Taigi, jokie mokėjimai iš bendrovės lėšų ir banko sąskaitos negalėjo būti atliekami.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo iš atsakovų, t. y. buvusio UAB „Baltic Optimus“ vadovo J. K. (vadovavo nuo 2014-10-30 iki 2018-02-22) subsidiariai su UAB „Baltic Optimus“ (pagrindinis skolininkas) priteisti 7938,99 EUR dydžio žalos atlyginimą. Reikalavimas iš esmės grindžiamas tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-06-20 nutarimu administracinėje byloje Nr. A6-470-927/2017 konstatavo, jog UAB „Baltic Optimus“ laikotarpiu nuo 2016-03-07 iki 2017-02-28 atsiskaitant su kreditoriais buvo pažeistas CK 6.930¹ str. numatytas atsiskaitymų eiliškumas, ir J. K., kaip bendrovės vadovui, dėl to paskirta 1500 EUR bauda.

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1167-431/2018 iškėlė bankroto bylą UAB „Baltic Optimus“, joje patvirtintas ieškovo 10 959,97 EUR finansinis reikalavimas.

Teismų praktikoje pripažįstama iš bendrųjų Civilinio kodekso nuostatų (CK 6.68 straipsnis) išplaukianti bankrutuojančios įmonės kreditorių teisė pareikšti netiesioginį ieškinį dėl žalos bankrutuojančiai bendrovei, padarytos akcininko ir (ar) vadovo atlyginimo, jei bankroto administratorius tokio reikalavimo nereiškia. Įstatymų leidėjas Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nustatė vienintelę išimtį, kada kreditorius galėtų pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo tiesiogiai akcininkui ar valdymo organo nariui – jei bankrotas pripažintas tyčiniu, todėl darytina išvada, kad kreditorius bankroto proceso metu gali reikšti tik netiesioginį ieškinį bendrovės akcininkui pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, jei žala padaryta visiems kreditoriams kaip interesų grupei.

Ieškovas nagrinėjamu atveju reiškia tiesioginį ieškinį atsakovams.

Ieškovo ieškinio reikalavimas šioje byloje BUAB „Baltic Optimus“ atžvilgiu yra patvirtinto ieškovo 10‘959,97 EUR dydžio kreditorinio reikalavimo bendrovės bankroto byloje dalis, todėl ieškovo reikalavimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi bendrovės bankroto byloje. Ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo jokių atsakovo BUAB „Baltic Optimus“ civilinės atsakomybės sąlygų, sudarančių pagrindą nagrinėti galimos žalos padarymą, o tiesiog konstatavo bendrovės skolą ieškovui. Šios aplinkybės sudaro teisinį pagrindą palikti ieškinį atsakovo BUAB „Baltic Optimus“ atžvilgiu nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 4 p.).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais.

Pirma, kreditoriai turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ir (ar) dalyviui tais atvejais, kai įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis). Nagrinėjamu atveju BUAB „Baltic Optimus“ bankrotas nėra pripažintas tyčiniu.

Antra, tiesioginis ieškinys gali būti reiškiamas CK 6.263 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui, jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą.

Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė atsakovo J. K., kaip bendrovės vadovo, neteisėtų veiksmų, kurie būtų nukreipti į ieškovo, kaip kreditoriaus, teisių pažeidimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek ir visus likusius juridinio asmens kreditorius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra žala, nes tai nėra neteisėtų veiksmų rezultatas. Mokestinės prievolės kyla mokesčių įstatymu nustatytais pagrindais – įvykus apmokestinamai atitinkamu mokesčiu ūkinei ar finansinei operacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-70-976/2017).

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad iš pateiktos UAB „Baltic Optimus“ kasos knygos kopijos nustatyta, kad 2016 m. sausio 4 d. likutis 21791,84 EUR, 2017 m. kovo 15 d. likutis 0,00 EUR (paskolos grąžinimas 12000,00 EUR L. G., įsiskolinimo grąžinimas 8700,00 EUR buvusiam vadovui I. G., 1091,84 EUR išmokėta J. K.). Tačiau dėl šių mokėjimų atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas neįrodinėjo.

Grįsdamas ieškinio reikalavimus, ieškovas nurodė konkrečias aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos kaip neteisėti atsakovo – buvusio bendrovės vadovo J. K., veiksmai. Ieškovas teigė, kad išnagrinėjus piniginių lėšų judėjimą pagal pateiktas avanso apyskaitas nustatyta, kad UAB „Baltic Optimus“ vadovas J. K. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t.y. turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2017 m. vasario 28 d. vykdė atsiskaitymus grynais pinigais su kitais kreditoriais, tuo padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Iš ieškinyje pateikto avansinio mokėjimo sąrašo ieškovas nustatė, kad UAB „Baltic Optimus“ vadovas J. K., atsiskaitymams su kitais kreditoriais, panaudojo 8660,27 EUR grynųjų pinigų. Nurodė, kad minėtu laikotarpiu iš 8660,27 EUR sumos su VSDF buvo atsiskaityta 721,28 EUR, o likusi 7938,99 EUR suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM.

Ieškovo argumentai pagal nurodomas aplinkybes atmestini kaip neteisėti. BUAB „Baltic Optimus“ laikotarpiu nuo 2016-03-07 iki 2017-02-28 atlikti mokėjimai kreditoriams grynaisiais pinigais buvo vykdomi ne iš bendrovės apyvartinių, o iš atsakovo asmeninių lėšų, ką patvirtina tiek paties ieškovo pateiktos avanso apyskaitos, tiek faktas, kad bendrovės bankroto byloje 2018-07-05 Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra patvirtintas 9260,27 EUR dydžio atsakovo J. K. kreditorinis reikalavimas bendrovei. Kvalifikuojant šiuos atsakovo J. K. veiksmus vertintina, kad J. K., veikdamas kaip trečiasis asmuo, o ne kaip įmonės vadovas, atliko ieškinyje nurodomus mokėjimus už skolininką UAB „Baltic Optimus“ ir atitinkamai įgijo regreso teisę reikalauti skolos grąžinimo (CK 6.51 str.). Atsakovas J. K. kaip fizinis asmuo ir savarankiškas subjektas gali laisvai disponuoti savo lėšomis (jas skolinti bendrovei, vykdyti iš asmeninių lėšų bendrovės įsipareigojimus tretiesiems asmenis ir pan.), o tokiu atveju CK 6.930¹ str. numatytas atsiskaitymų eiliškumas, disponuojant asmeninėmis lėšomis, šiuo atveju netaikomas. Atitinkamai, jeigu atsakovas laikotarpiu nuo 2016-03-07 iki 2017-02-28 ir nebūtų atlikęs iš asmeninių lėšų 7938,99 EUR dydžio mokėjimų bendrovės kreditoriams, bendrovės sąskaitoje piniginių lėšų likutis nuo to nebūtų pasikeitęs, o bendrovės mokestinė nepriemoka ieškovui, nei ieškovo galimybės ją atgauti nepakistų. Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. piniginių srautų judėjimo per UAB „Baltic Optimus“ banko sąskaitas nebuvo, J. K., kaip bendrovės vadovas, neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu neatliko, todėl neturi atsakyti pagal ieškinį. Pažymėtina, kad nurodytu laikotarpiu J. K. atliekant mokėjimus UAB „Baltic Optimus“ kreditoriams iš asmeninių lėšų, buvo padengta ir dalis mokestinės nepriemokos ieškovui (2016-04-29 iš asmeninės atsakovo sąskaitos atliktas 500 EUR dydžio mokėjimas ieškovui, 2016-05-17 atliktas dar vienas 500 EUR dydžio pavedimas).

Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais pagrindais, ieškovo reikalavimas atsakovui J. K. atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atsakovui BUAB „Baltic Optimus“ palikti nenagrinėtą.

Apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.