Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gimusio (duomenys neskelbtini), UAB ,,B. O.“ vadovo, administracine tvarka nebausto, išsituokusio, gyv. Trakų r., S. T. sen., Antaniškių k., (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K., būdamas UAB ,,B. O.“ vadovu ir žinodamas, kad bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui, pažeidė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, nes per laikotarpį nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2017 m. vasario 28 d. atsiskaitydamas su bendrovės kreditoriais, pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio reikalavimus,

t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Nusižengimas įrodytas: J. K. paaiškinimu administracinio nusižengimo tyrimo metu ir teisme, kad kaltu padaręs nusižengimą neprisipažino, nors neneigė atlikęs mokėjimus, tačiau taip elgėsi norėdamas išgelbėti savo bendrovę. Buvo sustabdytas gamybos procesas. Pinigų trūko. Nuo 2016 m. balandžio tapo akcininku ir įmonės vadovu, dėjo visas pastangas, kad būtų suderinti likučiai, norėjo atsiskaityti su valstybe. Pareiškime minimi atsiskaitymai grynaisiais pinigais. Visi atsiskaitymai buvo daromi iš jo asmeninės sąskaitos, nes bendrovė lėšų neturėjo. Nepriemokos neneigia, bendrovės buhalterė su VMI inspektorėmis suderino likutį praeitų metų gegužės mėnesį. Ieškojo būdų, kaip nepriemoką panaikinti. Po likučio suderinimo, balandžio ir gegužės mėnesiais atliko mokėjimus VMI iš savo sąskaitos. Jo atlyginimai yra simboliniai. Visas turtas įkeistas bankui. Jokių kitų pajamų neturi. Augina du mažamečius vaikus. Visus mokėjimus atlikdavo savo pinigais, paskolintais įmonei. Dėl šių priežasčių mano, kad viską darė teisingai ir nėra pagrindo jį bausti.

Nusižengimas įrodytas: institucijos atstovo A. P. paaiškinimu teisme, kad VMI, įvertinusi įmonės UAB „B. O.“ veiklą nustatė, kad 2017 m. kovo 9 d. bendrovės nepriemoka buvo 10968,42 Eur. Pareiškimo padavimo teismui dieną, t. y. 2017 m. balandžio 13 d. įmonė turėjo nepriemoką, kurią sudarė 10838,42 Eur. Šiai dienai mokestinė nepriemoka 10785,42 Eur. Įvertinus tai, kad įsiskolinimas yra gana didelis, buvo nuspręsta atlikti mokesčių mokėtojui operatyvų patikrinimą bei nustatyti sąlygas, kodėl neatsiskaito su valstybės biudžetu. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad per banko sąskaitas veiklos nevykdė, pajamų negavo, tačiau įmonė pateikė kasos knygą, iš kurios matyti, kad įmonė laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2017 m. vasario 28 d. dienos vykdė atsiskaitymus grynaisiais ir negrynaisiais pinigais. CK 6.930¹ straipsnis numato, jeigu įmonė negali su visais kreditoriais atsiskaityti, trūksta lėšų, yra numatytas eiliškumas, pirmoje eilėje su asmenimis, kuriems padaryta žala, vėliau su darbuotojais, valstybės institucija, ir tik po to su kitais kreditoriais. Buvo pažeistas atsikaitymų eiliškumas, dėl ko VMI kreipėsi į teismą, kad būtų taikoma administracinė nuobauda ir paskirta bauda. Jei būtų iškart kreiptasi į VMI arba patikrinimo metu pasakyta, tada mokestinė nepriemoka būtų neatsiradusi, šios bylos nebūtų. Tokiu atveju yra išdėstoma nepriemoka ir nekeliama byla; Institucijos pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, balanso kopija, operatyvaus patikrinimo pavedimu Nr. FR1043-1565 ir pažyma Nr. (23.30-08)FR1042-2550, kurie patvirtina, kad VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017-03-09 duomenimis UAB ,,B. O.“ mokestinė nepriemoka buvo 10968,42 Eur. Per laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-02-28 piniginių srautų judėjimo Bendrovės sąskaitose nebuvo. Sąskaitų likutis 2016-01-01 - 0,00 Eur, 2017-02-28 - 0,00 Eur. 2016-01-04 likutis 21791,84 Eur, 2017-03-15 likutis 0,00 Eur (paskolos grąžinimas 12000,00 E. L. G., įsiskolinimo grąžinimas 8700,00 Eur buvusiam vadovui I. G., 1091,84 Eur išmokėta J. K.). Pagal pateiktas avanso apyskaitas laikotarpiu nuo 2016-03-31 iki 2017-02-28 Bendrovės skola atskaitingam asmeniui J. K. 2017-02-28 - (-9260,27) Eur, išleista įrenginiams ir jų tobulinimui- 9260,27 Eur, iš jų: 1332,18 Eur UAB „Guolis LT“, kodas 303080232, 3073,40 Eur UAB „Pląstos inžinerija“, kodas 303314977, 1067,61 Eur UAB „Emsi“, kodas 120643955, 721,28 E. V. socialinio draudimo fondo valdybai, 598,08 Eur UAB „Skalvas“, kodas 302635407 ir kt. Pagal pateiktą debitorių - kreditorių sąrašą Bendrovės debitorių skolos 2017-02-28 sudarė 42871,00 Eur, skolinga UAB „Countryplast“. Skolos kreditoriams 2017-02-28 sudarė 88885,00 Eur, iš jų: 28123,00 Eur skola AB „Citadele“ bankui; 60762,00 Eur skola L. G.. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė per atskaitingą asmenį vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais nesilaikydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (b. l. 5-6, 7-8); UAB ,,B. O.“ 2017-03-14 priminimu Nr. (23.31-08)464-256, kuriame nurodyta, kad bendra privaloma sumokėti mokesčių suma 10968,42 Eur (b. l. 9); avanso apyskaitų už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2017 m. vasario 28 d. kopijomis, kurios patvirtina kad J. K. per šį laikotarpį vykdė atsiskaitymus grynaisiais pinigais su juridiniais asmenimis, tame tarpe ir su kreditoriais (b. l. 12-23); prašymu atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, kuris patvirtina, kad dėl išdėstymo UAB ,,B. O.“ kreipėsi į VMI 2017 m. vasario 20 d. (b. l. 40-41).

Motyvuojamoji dalis

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais).

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatytas pažeidimas padaromas tyčia, t. y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Teismas išnagrinėjęs bylą neturi pagrindo nesutikti su pareiškimą surašiusios Institucijos atstovo teisme išsakytais argumentais, kad J. K., būdamas UAB ,,B. O.“ vadovu, pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises. J. K. teiginiai, kad sprendimus gali padiktuoti verslo logika, nes kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto, iš esmės nėra neteisinga, tačiau pažymėtina, kad ši aplinkybė J. K. nuo atsakomybės pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio l dalį neatleidžia. Pastarojo vadovaujama bendrovė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, pažeisdama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis. Atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis). Teismas pažymi, kad CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, kai vienu metu negalima patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

J. K. ir pats neneigė, kad bendrovėje yra finansinių problemų, trūksta apyvartinių lėšų. Kad bendrovė negalės atsiskaityti su visais kreditoriais laiku, J. K. puikiai suprato, todėl akivaizdu, kad jis, kaip bendrovės vadovas, įmonės lėšomis turėjo disponuoti itin atsakingai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2017 m. vasario 28 d., nesilaikydama eiliškumo, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, o byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad finansiniai sunkumai vis tik buvo konstatuoti, apie juos J. K. buvo žinoma, todėl tų finansinių sunkumų laikotarpiu jis privalėjo vykdyti Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, bet to nedarė tyčia. Aplinkybė, kad J. K. pats skolino savo vadovaujamai įmonei pinigus kaip privatus asmuo, nepaneigia jo atsakomybės pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį ir be to, teismui duoda pagrindą abejoti šių sandorių tikrumu, nes J. K. pripažino, kad jokių lėšų, išskyrus simbolinį atlygį bendrovėje, jis negauna.

J. K. atsakomybę lengvina, tai, kad jis kreipėsi į VMI dėl įsiskolinimo išdėstymo (ANK 35 straipsnio 2 dalis), o ją sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir motyvus (rūpinimąsi savo bendrove, norą atsiskaityti su VMI ir stengimąsi tai padaryti, nors ir pavėluotai, nes dėl išdėstymo kreiptasi tik 2017 metų vasarį, į tai, kad visgi J. K. norėjo išspręsti klausimą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo, į pastarojo šeimyninę ir turtinę padėtį, į tai, kad jis administracine tvarka nebaustas, todėl esant jo atsakomybę vienai lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančių aplinkybių, jam skirtina artima minimaliai sankcijoje už padarytą nusižengimą numatytą administracinė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje ir skirti 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) Eur baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.