Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Zitos Smirnovienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždaros akcinės bendrovės „Garbeta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždaros akcinės bendrovės „OBER – HAUS“ nekilnojamas turtas ieškinį atsakovui uždarai akcinei bendrovei „Garbeta“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1) Teismas nenuosekliai aiškino ieškovo ir atsakovo sudarytą ginčo sutartį. Teismas neatsižvelgė į ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties, kuri laikytina atlygintinų paslaugų sutartimi, specifiką. Paslaugos teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano ir kurios klientas negali visiškai kontroliuoti. Toks santykių pobūdis lemia paslaugos teikėjo pareigą veikti kliento interesais. LR CK 6.718 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas kliento interesų prioriteto principas. Paslaugų teikėjas, kurio interesai dėl jo turimų žinių ir patirties yra apsaugoti geriau nei kliento, visada turi teikti pirmumą kliento interesams, veikti jo naudai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-27 nutartį civilinėje Nr. 3K-3-559/2010; 2012-06-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012).

2) Teismas neatsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad tokio pobūdžio sutartys yra sudaromos klientui siekiant parduoti savo nekilnojamąjį turtą pasinaudojant agento, kaip verslininko profesionalo nekilnojamojo turto pardavimo srityje, patirtimi ir pagalba, kartu įsipareigojant sumokėti agentui atlyginimą tik už tinkamai suteiktas paslaugas, dėl kurių turtas realiai parduodamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2013-07-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2013).

Šalys turėjo dėti maksimalias pastangas ir būti ypač rūpestingas siekdamas, jog atsakovui priklausantis Turtas būtų parduotas už ginčo sutartyje nustatytą ar kitą šalių sutartą kainą. Tik pasiekus šį tikslą - ieškovui realiai pardavus atsakovui priklausantį Turtą - ieškovas įgytų teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti Ginčo sutartyje nustatytą atlyginimą.

3) Teismas neteisingai cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2013, kuria remiasi sprendime. Aktuali pilna citata skamba taip: „<...> darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino paslaugų suteikimo sutarties nuostatas ir įvertino įrodymus bei pagrįstai sprendė, jog ginčo buto mainų sutartis buvo sudaryta nepažeidžiant ginčo šalių sudarytos sutarties 6.2 punkto, pagal kurį tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta ir paslaugos teikėjas įgyja teisę į atlyginimą, kai jis suranda pirkėją sutarties galiojimo metu ir pirkėjas pasirašo preliminariąją (jos nepasirašant pagrindinę) objekto pirkimo - pardavimo sutartį sutarties galiojimo metu arba per dvylika mėnesių nuo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo <...>“. Teismas sprendime remiasi ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, o trečiųjų asmenų sudarytos sutarties nuostatomis.

Antra, nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka nagrinėjamos bylos fabulos, nes nurodytoje byloje nebuvo keliamas klausimas, ar paslaugų teikėjas profesionaliai, sąžiningai ir protingai teikė paslaugas savo klientui, ar pakankamai rūpinosi savo kliento interesais, ar realiai pardavė savo kliento turtą.

4) Teismas neteisingai nustatė, kad 2012-02-27 ieškovas aprodė potencialiam pirkėjui UAB „Dujų balionų pildymo centras“ atsakovui priklausantį Turtą. Ieškovo atstovas A. M., kuriam buvo pavestas ginčo sutarties vykdymas, visiškai nesirūpino pagrindinės Turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymu, nebendradarbiavo su pirkėju ir pardavėju, o priešingai, sudarė tariamas kliūtis Turto perleidimo sandoriui, dėl ko šio sandorio sudarymas nusikėlė neapibrėžtam laikui ir tik UAB „DNB būstas“ atstovo V. M. dėka praėjus daugiau nei vieneriems metams Turtas galiausiai buvo parduotas. Šiuo atveju bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovo atstovas nepasiekė Ginčo sutarties tikslo - realiai nepardavė Turto, kadangi veikė nekvalifikuotai ir neprofesionaliai, nepakankamai atidžiai ir rūpestingai pirkėjo ir pardavėjo atžvilgiu, dėl ko neturi teisės reikalauti sumokėti atlyginimą.

5) Teismas neatsižvelgė į liudytojų - Turto pirkėjo UAB „Dujų balionų pildymo centras“ atstovų R. B. ir D. B., UAB „DNB būstas“ atstovo V. M. - parodymus, taip pat į atsakovo atstovo R. J. paaiškinimus.

1) Kasacinis teismas laikosi nuomonės, kad klientas, siekiantis nemokėti už tarpininkavimo paslaugas, motyvuodamas tuo, kad pats turto realizavimo sandoris įvyko po tarpininkavimo sutarties, kurios pagrindu buvo surastas pirkėjas, nutraukimo, yra pripažįstama pažeidusiu sutarties prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje N r. 3K-3-394/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011).

2) Šalys Sutartyje susitarė, kad apelianto pareiga atsiskaityti už suteiktas paslaugas išlieka net ir tuo atveju, kai ieškovo surastas potencialus pirkėjas, po to kai ieškovas jam pristatė Turtą ir informavo apeliantą apie tokio potencialaus Turto pirkėjo suradimą, tiesiogiai kreipėsi į apeliantą, ir apeliantas su juo sudarė preliminarią arba notarinę Turto pardavimo sutartį. Ieškovas surado potencialų pirkėją UAB „Dujų balionų pildymo centras“, kuriam apeliantas Turtą pardavė, ir Apeliantas šios aplinkybės neginčija. Ieškovas negali būti atsakingas už tai, kad apeliantas vienašališkai nusprendė Turtą parduoti už mažesnę, nei Sutartyje numatyta kaina.

3) Turto pardavimas yra kliento (Apelianto) siekis dėl kurio ir buvo pasirašyta tarpininkavimo paslaugų sutartis, kurios tikslas yra potencialių pirkėjų paieška, o Turto pardavimas yra tokio tipo sutarties mokėjimo sąlyga (bet ne objektas). Taigi sutarties sudarymo objektas - potencialių pirkėjų paieška kliento Turtui nupirkti, bet ne pats turto pardavimas. Sistemiškai žvelgiant į šalių sudarytos Sutarties turinį ir esmę, akivaizdu, kad Sutartimi ieškovas įsipareigojo ieškoti potencialių pirkėjų apelianto Turtui, naudojant įvairias pardavimo skatinimo priemones, perduoti šių potencialių pirkėjų kontaktus apeliantui, o apeliantui, sudarius pirkimo pardavimo sutartį su ieškovo surastu potencialiu pirkėju, apeliantui kilo pareiga už suteiktas paslaugas atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.

Ieškovas pasiekė ginčo Sutartyje numatytą tikslą - suteikė apeliantui potencialių Turto pirkėjų paieškos, potencialaus Turto pirkėjo kontakto perdavimo bei visokeriopo Turto pardavimo proceso skatinimo paslaugas apeliantui, už kurias, vadovaujantis šalių sudarytos Sutarties nuostatomis, apeliantui kilo pareiga sumokėti komisinius.

4) Sutarties nutraukimas nėra pagrindas atleisti nuo pareigos sumokėti už suteiktas paslaugas.

5) Tarpininkavimo sutarties objektas yra ne įsipareigojimas ar garantija parduoti turtą ar pasiekti pardavimo rezultatą, o įsipareigojimas tokį pardavimą skatinti, t.y. įsipareigojimas dėl reklamos, informacijos viešinimo, turto pristatymo, derybų su potencialiai pirkėjais, pagalbos sandorio pasirengimui ir sudarymui. Tačiau tarpininkavimo sutartyje nėra garantijos, kad Turtas būtinai bus parduotas už Kliento nustatyta kainą. Todėl vertinant faktą, ar paslaugos pagal tarpininkavimo sutartį buvo suteiktos, reikia įvertinti, kokias paslaugas tarpininkas buvo įsipareigojęs suteikti. Todėl, vien aplinkybė, kad Klientas derybų keliu suteikia pirkėjui nuolaidą nereiškia, kad paslaugos buvo suteiktos mažesne apimtimi.

6) Turto pirkimo pardavimo sutartis su ieškovo surastu potencialiu pirkėju buvo sudaryta pasitelkiant ir kitų asmenų pagalbą (ar perkant jų paslaugas), apelianto neatleidžia nuo pareigos sumokėti už ieškovo suteiktas paslaugas jų sudarytos Sutarties nustatyta tvarka ir terminais. Apeliantas sudarydamas ar vykdydamas 2012-02-28 Atstovavimo paslaugų, parduodant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutartį Nr. VM-120228-3 su V. M., besinaudojančiu DNB būsto vardu ir Sistema, turėjo įvertinti, kad pasinaudojus abiejų paslaugos teikėjų paslaugomis, gali tekti vykdyti Sutartimis prisiimtus įsipareigojimu abiems paslaugų teikėjams.

7) Apeliantas skunde iš esmės užima poziciją, jog preliminari sutartis dėl Turto pirkimo-pardavimo <...> nebuvo įvykdyta dėl nepakankamo Ieškovo atstovo bendradarbiavimo ir neprofesionalumo. Teismas pagrįstai nustatė, kad ne ieškovas vesdamas derybas tarp potencialaus pirkėjo ir apelianto dėl Turto pardavimo sąlygų savo veiksmais jas sužlugdė, o būtent pats apeliantas vengė pateikti ir surinkti reikiamus dokumentus. Šiuo konkrečiu atveju derybos užsitęsė dėl objektyvių, nuo ieškovo nepriklausančių, aplinkybių. Ieškovas rinko informaciją dėl techninių sąlygų, su potencialiu pirkėju UAB „Dujų balionų pildymo centras“ ir apeliantu, suderino ir paruošė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Potencialus pirkėjas persigalvojo pirkti Turtą, kai pardavėjas (Apeliantas) atsisakė gauti statybos inspekcijos pažymą, kad parduodamų pastatų nebaigta statyba įvykdyta be esminiu nukrypimu (nes baigtumas pastatų buvo 83% ir 85%, o apeliantas jokio projekto ar leidimu neturėjo) ir pasiūlė 570000 Lt (20000 Lt mažiau nei sutarta ir pasirašyta kaina preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje). Kadangi apeliantas sutiko parduoti tik už 580000 Lt kainą, derybos „užstrigo“ dėl 10000 Lt.

Po šių įvykių ieškovas gavo iš apelianto pranešimą apie Sutarties nutraukimą, o vėliau sužinojo, kad jo surastas potencialus pirkėjas UAB „Dujų balionų pildymo centras“ 2013-04-24 derina apelianto Turto pirkimą už anksčiau apelianto pageidautą 585000 Lt kainą, ir pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis pasirašoma tokiomis pat sąlygomis, kurios nebuvo priimtinos pradinių derybų metu.

Iš pateiktų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad derybų ieškovas nesužlugdė, jos tiesiog kuriam laikui nusikėlė, o apeliantas, atsiųsdamas pranešimą apie Sutarties nutraukimą, nebesuteikė jokių galimybių ieškovui dalyvauti tolesniame derybų princese. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad UAB „Dujų balionų pildymo centras“ prašė patvirtini statybos baigtumo procentą tinkamu dokumentu, o UAB „Garbeta“ nesirūpino tokių dokumento gavimu. Agentas, kas priklausė jo kompetencijai, suteikė visą informaciją UAB „Garbeta“ kur ir kaip reikia kreiptis dėl prašomos pažymos, tačiau UAB „Garbeta“ nei pati, nei įgaliodama agentą, dėl prašomų dokumentų nesikreipė, dėl ko UAB „Dujų pildymo centras“ ir atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį.

8) Ober Haus pateikti apžiūros aktai ir susirašinėjimas jau po 2012 m. vasaros įrodo, kad Ober Haus nenustojo teikti tarpininkavimo paslaugų ir tai paneigia apelianto argumentus, jog po vieno sandorio iniciavimo su UAB „Dujų pildymo centras“ daugiau paslaugų nebuvo teikta. Apelianto direktoriaus argumentas, jog Ober Haus paslaugos nesuteikė, nes atnaujinus derybas su pirkėju galutinės pirkimo pardavimo sutarties metu dalyvavo kitas agentas yra atmestinas. Pati UAB „Garbeta“ nutraukė paslaugų sutartį prieš pat pardavimo įforminimą, todėl laikytina, kad paslaugos teikimas buvo nutrauktas dėl pačios UAB „Garbeta“ veiksmų.

9) Apeliantas, pasitelkdamas trečiuosius asmenis turto pardavimui, pažeidė sutarties 2.2.6p., nors šią aplinkybę pripažino UAB „Garbeta“ direktorius, todėl neteisėtai sudaryta tarpininkavimo sutartis, dar galiojant ginčo paslaugų sutarčiai, negali būti pagrindu nemokėti atlyginimo.

10) Visų reikiamų dokumentų rinkimo darbą ir jo organizavimą buvo savo laiku atlikęs Ober Haus tarpininkas. Nors UAB „Dujų pildymo centras“ direktorius parodė, kad po derybų atnaujinimo su pardavėju 2013m. buvo pateikta „daug“ dokumentų, tačiau kokie konkrečiai nurodyti ar įvardinti negalėjo, tik minėjo, jog jam jo darbuotojai sakė, kad dokumentų buvo daug, nes jis pats tų dokumentų net ir nebuvo matęs. Įvertinus paties apelianto direktoriaus paaiškinimą, jog naujų dokumentų rinkta nebuvo, tampa aišku, kad buvo pateikti visi tie patys dokumentai, kurie buvo rinkti ir 2012m. pavasario metu, tačiau jie buvo pateikti vienu metu, nes jau buvo surinkti. Taigi, nei naujasis agentas (DNB būstas) nei pats pardavėjas jokio reikšmingo darbo papildomai neatliko. Tai gali paaiškinti aplinkybę, jog DNB būstas savo iniciatyva sumažino komisinį atlygį 2 kartus (sutartyje sutarta 3 proc. o apmokėta tik 12.000 litų, t.y. apie 1.5 proc.) ir neprašė nekilnojamojo turto tarpininkavimo paslaugų rinkoje įprasto avansinio mokėjimo, nors pats liudytojas DNB būstas agentas paaiškinti tokio ženklaus atlygio sumažinimo ar avansinio mokėjimo neprašymo motyvus įvardinti atsisakė. Todėl tampa akivaizdu, kad jau sudarant formaliai tarpininkavimo paslaugų sutartį su DNB Būstas buvo žinomas surastas pirkėjas ir sutartis buvo sudaryti tik dėl akių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, todėl naikinti sprendimą nėra jokio pagrindo.

Iš esmės byloje kilę ginčas dėl 2011 m. gruodžio 27 d. Sutarties dėl atstovavimo parduodant turtą Nr. AM-20111229, pasirašytos tarp UAB „Ober Haus“ Nekilnojamas turtas ir UAB „Garbeta“, sąlygų aiškinimo.

Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

Nagrinėjamoje byloje kilus ginčui dėl šalių sudarytos sutarties aiškinimo, teisėjų kolegija, remdamasi teismų praktika, nurodo, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad tarpininkavimo „<...> sutarties sudarymo tikslas – nekilnojamojo turto pardavimas. Atsakovas, sudarydamas šią sutartį, siekė per ieškovą parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o ieškovas – už atitinkamą atlyginimą suteikti atsakovui paslaugą – surasti pirkėją, kuris nupirktų atsakovo nekilnojamąjį turtą. Taigi ieškovo suteiktos paslaugos tikslas – faktinis atsakovo nekilnojamojo turto pardavimas. Traktuojant šalių sutartį priešingai, t. y. kad paslaugų sutartis buvo sudaryta tam, kad būtų surastas pirkėjas ir sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, bet ne tam, kad realiai būtų parduotas turtas, šios paslaugų sutarties sudarymas prarastų savo tikslinę paskirtį ir neatspindėtų atsakovo suinteresuotumo sudaryti šią sutartį – pasinaudojant ieškovo paslaugomis realiai parduoti nekilnojamąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011).

Pirmos instancijos teismas nustatė, kad atsakovas pavedė ieškovui UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas, o ieškovas įsipareigojo surasti atsakovui nuosavybės teise priklausantiems pastatams, adresu (duomenys neskelbtini) pirkėją, o šis įsipareigojo sumokėti ieškovui už šią tarpininkavimo paslaugą pagal sutartyje nustatytas sąlygas ir terminus. Šios Paslaugų sutarties tikslas – ieškovo profesionalo šioje srityje paslauga surandant atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto pirkėją ir pardavus šį turtą, ieškovui tikėtis gauti už tai atlyginimą, kadangi atsakovas, sudarydamas paslaugų sutartį su ieškovu, siekė pasinaudojant jo paslaugomis, parduoti savo nekilnojamąjį turtą.

Kadangi pagal šalių sudarytos sutarties esmę, ieškovas įsipareigojo ieškoti pirkėjo apelianto turtui, aplinkybė, kad jis įvairiomis priemonėmis informavo potencialius pirkėjus apie siūlymus tokį turtą pirkti byloje įrodyta. Ieškovas surado pirkėją UAB „Dujų balionų pildymo centras“, su kuriuo 2014 m. balandžio 16 d. buvo sudaryta preliminari pirkimo – pardavimo sutartis, kuri buvo nutraukta, pirkėjui ir pardavėjui iš esmės nesusitarus dėl sąlygų ir kainos. Tačiau vėliau, su tuo pačiu pirkėju UAB „Dujų balionų pildymo centras“ (kurį surado ieškovas) 2013 m. kovo 26 d. buvo sudaryta antra preliminari pirkimo – pardavimo sutartis dėl to paties atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto ir atsakovui UAB „Garbeta“ vienašališkai nutraukus su ieškovu Sutartį dėl atstovavimo parduodant turtą, minėta preliminari pirkimo – pardavimo sutartis buvo įgyvendinta ir atsakovui priklausęs turtas, 2013 m. gegužės 6 d. parduotas pirkėjui UAB „Dujų balionų pildymo centras“. Todėl atsižvelgiant į tai, jog iš esmės buvo pasiektas ginčo šalių sutartyje nustatytas tikslas – realizuoti atsakovo turtą, darytina išvada, kad sudarytos sutarties 7 punkto pagrindu, pagal kurį tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta ir paslaugos teikėjas įgyja teisę į atlyginimą, kai jis suranda pirkėją sutarties galiojimo metu ir pirkėjas pasirašo pirkimo–pardavimo sutartį sutarties galiojimo metu arba per šešių mėnesių laikotarpį nuo sutarties nutraukimo, pripažintina, kad teisingai pirmos instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovas suteikė tarpininkavimo paslaugą atsakovui, surado jo turtui pirkėją, kuriam atsakovas ir perleido nuosavybės teisę į jį.

Ta aplinkybė, kad atsakovas UAB „Garbeta“ ieškovo surastam pirkėjui tokį turtą parduoti pasitelkė ir kito asmens UAB „DNB būstas“ paslaugas, neatleidžia Apelianto nuo pareigos vykdyti 2011 m. gruodžio 27 d. Sutartimi dėl atstovavimo parduodant turtą, sudaryta su ieškovu, prisiimtus įsipareigojimus, sumokėti jam atlygį už ieškovo suteiktas paslaugas šioje Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas turėtų teisę nemokėti ieškovui atlyginimo pagal sutartį tik tuo atveju, jei nebūtų sudaręs pirkimo – pardavimo sutartį su ieškovo surastu pirkėju ar tokią sutartį būtų sudaręs po šešių mėnesių po šios sutarties nutraukimo.

Vertinant apelianto argumentą dėl ieškovo nepakankamo bendradarbiavimo su atsakovu parduodant turtą, pažymėtina, kad sudarius preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį (pirmąją), galutinis derybų rezultatas išimtinai priklausė tik nuo pirkėjo ir pardavėjo. Ieškovas nebuvo įgaliotas veikti pardavėjo vardu sudarant pirkimo – pardavimo sutartį. Kita vertus, sutiktina su atsiliepime į skundą nurodytu argumentu, kad antrame pardavimo etape, ieškovas negalėjo dalyvauti, nes pats atsakovas nutraukė su juo sutartį. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, kad išimtinai ieškovo internetinėje svetainėje pateikiama informacija sudarė galimybę surasti pirkėją bei iš esmės ieškovo surinkta medžiaga buvo pasinaudota sudarant pirkimo-pardavimo sutartį.

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo.

Bylą išnagrinėjęs pirmos instancijos teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai išaiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl nėra pagrindo naikinti šio teismo priimto procesinio sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliacinį skundą, bylą pralaimėjusi šalis (apeliantas) neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.).

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu ieškovo UAB „Ober - Haus“ nekilnojamas turtas bylinėjimosi išlaidas sudarė 350,44 EUR (1 210 Lt) už advokato suteiktas teisines paslaugas. Kadangi šios išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių (8.11 p.), todėl jos priteistinos iš apelianto atsakovo naudai (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto (atsakovo) UAB „Garbeta“, (duomenys neskelbtini), ieškovo UAB „Ober - Haus“ nekilnojamas turtas, (duomenys neskelbtini), naudai 350,44 EUR (tris šimtus penkiasdešimt eurų 44 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.