- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-07
- Bylos Nr.
- 2A-602-755/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00073-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Atsakovas
- UAB „Renesansas“
- Ieškovas
- UAB “Ama Forest”
- Kategorijos
- 42.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-602-755/2014
2014 m. spalio 7 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Renesansas“ apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-140-277/2014 pagal ieškovo UAB “Ama Forest” ieškinį atsakovui UAB „Renesansas“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovo priteisti 3630 Lt skolos, 13,72 Lt palūkanų, bylinėjimosi išlaidas - 109 Lt žyminio mokesčio, 6% procesinių palūkanų ir 605 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Nurodė, kad šalys 2013 metais žodžiu sudarė sutartį, pagal kurią ieškovas pardavė, o atsakovas nupirko 150 m³ miško kirtimo atliekų, esančių trijuose sandėliuose. Susitarė, kad atsakovas už 1 m³ susmulkintų kirtimo atliekų mokės 50 Lt plius PVM. Sutarties pagrindu ieškovas 2013 m. lapkričio 18 d. išrašė ir pateikė atsakovui apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą 9075 Lt sumai. Atsakovas pagal šią sąskaitą 2013 m. gruodžio 10 d. sumokėjo dalį sumos – 5445 Lt, aiškindamas, kad (duomenys neskelbtini) susmulkino ir išsivežė 90 m³ žaliavos, o kitų kirtimo atliekų buvimo vietų pardavėjas neparodė, didesnio kiekio jis nepaėmė, todėl moka tik už faktiškai paimtą žaliavos kiekį, o likusią sumą – 3630 Lt atsisakė apmokėti. Viena iš sutarties sąlygų buvo tai, kad parduodamos trijuose sandėliuose esančios kirtimo atliekos, nes atskirai realizuoti esančias sandėliuose būtų sunku dėl palyginti nedidelio kiekio. Atsakovo atsisakymas sumokėti likusią kainą yra nepagrįstas, nes antstolio 2014 m. balandžio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad atsakovui parduotos kirtimo atliekos yra dar dviejuose sandėliuose ir nėra kliūčių jas pasiimti, o atsisakydamas tai padaryti atsakovas pažeidžia Civilinio kodekso 3.346 straipsnio, reglamentuojančio pirkėjo pareigą priimti daiktus, nuostatas, todėl ieškovas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.314 str. 6 d., reikalavo sumokėti likusią kainą.
Žemesnės instancijos teismas
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo 3630 Lt skolą, 13,72 Lt palūkanų, 541 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 4184,72 Lt ir 6 % metinių palūkanų už priteistą 3643,72 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. vasario 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 21,71 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas pripažino įrodytu faktą, jog šalys 2013 metais sudarė žodinę pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas pardavė, o atsakovas nupirko miško kirtimo atliekas, esančias trijuose sandėliuose, kurių tūris, jas susmulkinus, 150 m³. Teismas pažymėjo, jog atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad sutarties sudarymo metu buvo tartasi dėl 150 m³ kirtimo atliekų pirkimo. Tai patvirtina ir atsakovo 2013 m. gruodžio 17 d. raštas ieškovui, iš kurio seka, kad derybų metu buvo kalbama apie tris kirtimo atliekų sandėlius – 1) Skudutiškio kaime, 2) prie Molėtų, 3) Utenos rajono Užpalių seniūnijoje. Teismas, vadovaudamasis CK 6.330 str. 1 d., atmetė atsakovo aiškinimą, kad ieškovas neperdavė jam daugiau kirtimo atliekų nei ieškovas paėmė. Atsakovas pasirinko įstatymo nenumatytą savo teisių ginimo būdą - sumokėjo kainą tik už faktiškai paimtus daiktus, nepareiškęs reikalavimo perduoti trūkstamus daiktus. Teismas konstatavo, kad šalių bendradarbiavimo principus pažeidė ne ieškovas, o atsakovas. Laikė, kad atsakovo atstovo nurodyti nepasisekę skambučiai ieškovui telefonu, siekiant gauti tai, kas pagal sutartį priklauso, įvertinant, kad pagal atsakovo atstovo aiškinimą atsakovas yra įmonė, besiverčianti miško kirtimo atliekų supirkimu ir atsižvelgiant į protingumo kriterijus, buvo akivaizdžiai nepakankami, nes atsakovas, siekdamas nustatyti, kur yra jam parduoti daiktai, neišnaudojo kitų galimybių – kreipimosi į pardavėją raštu, kreipimosi į leidimus kirsti mišką išduodančias institucijas. Teismas sprendė, kad atsakovo atsisakymas priimti esamus (Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas) jam parduotus daiktus yra nepagrįstas. Vadovaudamasis CK 6.261 str., 6.37 str. 1 d., 6.210 str., teismas priteisė ieškovui už sąskaitoje-faktūroje numatyto termino sumokėti kainą praleidimo už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 23 d. iki 2013 m. gruodžio 11 d. apskaičiuotas 6% procentus metinių palūkanų -13,72 Lt ir 6% procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3643,13 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo bylinėjimosi išlaidomis teismas pripažino sumokėtą žyminį mokestį (109 Lt) ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 605 Lt už teisinę pagalbą rengiant ieškininį pareiškimą, nes tokią pagalbą teikė ne advokatas ar advokato padėjėjas, todėl šių išlaidų nepriskyrė bylinėjimosi išlaidoms, nelaikė jų ir nuostoliais (CK 6.249 str. 4 d. 3 p.). Teismas pagrįstomis išlaidomis advokato pagalbai apmokėti pripažino išlaidas už vienos valandos advokato darbą susipažįstant su bylos medžiaga, išlaidas už prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas - 120 Lt, išlaidas už prašymą antstoliui parengti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą - 12 Lt (1000×0,012) ir atstovavimo vienos valandos trukmės teismo posėdyje išlaidas - 150 Lt (1000×0,15). Iš viso iš atsakovo ieškovui priteisė 541 Lt bylinėjimosi išlaidų (109 Lt žyminio mokesčio ir 432 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad teismas netinkamai nustatė ir aiškino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo naštą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Nurodo, jog 2013 m. atsakovo vadovas važiavo pro (duomenys neskelbtini) ir pastabėjo, kad į krūvą yra sukrautos medienos atliekos likusios po miško kirtimo (šakos, atraižos ir kt.). Susiekęs su UAB „Ama Forest" darbuotoju, pasiūlė jas nupirkti. Tarp šalių žodžiu buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas atsakovui perdavė medienos atliekas, esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo susmulkinti medienos atliekas, nustatyti susmulkintos medienos kiekį ir už 1 m³ susmulkintos medienos ieškovui sumokėti po 50 Lt + PVM. Ieškovo darbuotojas taip pat nurodė, kad UAB „Ama Forest" ir kitose Molėtų r. vietose (Vidiškio k., Svedesų k. ir kt.) kerta mišką, šiose vietose taip pat susidarys medienos atliekos ir pasiteiravo, ar atsakovą domintų ir kitose vietose esančių medienos atliekų supirkimas, minėjo, kad ateityje atsakovui parodys jose esančias medienos atliekas, šalys susitars dėl šių atliekų pirkimo-pardavimo. Ieškovas atsakovui neparodė ir neperdavė kitų medienos atliekų, išskyrus esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovui susismulkinus iš ieškovo įsigytas medienos atliekas (duomenys neskelbtini), buvo gauta 90 m³ susmulkintos medienos, kurios kaina yra 5445 Lt. Ieškovas teismui nepateikė įrodymų iš kurių turinio galimą būtų spręsti, kad šalys būtų susitarusios dėl 150 m³ smulkintos medienos pirkimo. Tarp ieškovo ir atsakovo net objektyviai negalėjo būti sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis dėl 150 m³ smulkintos medienos atliekų. Tik susmulkinus medienos atliekas, sužinomas jų kiekis, todėl šalys net negalėjo susitarti dėl ieškovo nurodomo konkretaus smulkintos medienos kiekio (150 m³) pirkimo - pardavimo. Antstolio faktinių aplinkybių nustatymo protokolas neįrodo, kad šalys sudarė pirkimo - pardavimo sutartį pagal kurią atsakovas iš ieškovo nupirko šiuose miško kirtimo atliekų sandėliuose esančias medienos atliekas. Vien tai, kad ieškovui priklausančiuose žemės sklypuose yra miško kirtimo atliekų sandėliai, kurie priklauso ieškovui, neįrodo, kad atsakovas įsipareigojo nupirkti ir/ar nupirko šiuose miško kirtimo atliekų sandėliuose esančią medieną. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad su atsakovu būtų susitaręs dėl ieškovo nurodyto smulkintos medienos atliekų kiekio pirkimo pardavimo. Vadovaujantis CK 6.329 str., daiktų, kuriuos pardavėjas privalo perduoti pirkėjui, kiekis nustatomas pirkimo-pardavimo sutartyje, jeigu sutartis pradėta vykdyti, laikoma, kad ji sudaryta dėl tokio daiktų kiekio, kiek jų pirkėjas faktiškai priėmė, jeigu iš sutarties turinio ir ją aiškinant neįmanoma nustatyti perduotinų daiktu kiekio, laikoma, kad sutartis nesudaryta. Ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kad ieškovui perdavė kitas medienos atliekas, išskyrus esančias (duomenys neskelbtini). Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovui perdavė medienos atliekas esančias (duomenys neskelbtini) ir, kad kitose vietose esančių medienos atliekų atsakovui neparodė ir neperdavė. Nesant rašytinio šalių susitarimo dėl medienos atliekų kiekio, laikoma, kad šalys susitarė dėl tokio jų kiekio, kiek jų atsakovas faktiškai priėmė. Ieškovui nepateikus įrodymų ir neįrodžius, kad atsakovas iš ieškovo įsipareigojo priimti didesnį nei faktiškai buvo priimtas smulkintos medienos atliekų kiekis (90 m³), laikoma, kad sutartis dėl didesnio kiekio nebuvo sudaryta. Teismas ieškovo ieškinį tenkino byloje nesant ieškovo ieškinį pagrindžiančių įrodymų, vadovaujantis tik ieškovo pateiktais paaiškinimais ir antstolio faktinių aplinkybių nustatymo protokolu, iš kurių turinio negalima nustatyti nei pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo fakto, nei šios sutarties turinio.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog šalys buvo susitarusios, jog atsakovas paims iš ieškovo kirtimų atliekas esančias trijose skirtingose, viena nuo kitos nedaug nutolusiose vietose, esančiose Linskio k., Skudutiškio k. ir Sarakiškių k. Toks susitarimas buvo pasiektas todėl, kad kirtimų atliekos buvo sukrautos į tris skirtingas vietas. Kiekvieną iš šių trijų skirtingose vietų saugojamų kirtimų atliekų parduoti skirtingiems asmenimis buvo neprotinga ir neekonomiška. Ieškovas sutiko parduoti tik visose trijose vietose esančias kirtimų atliekas, kurių bendrą kiekį preliminariai įvertino 150 m³. Ieškovas nebūtų sutikęs parduoti tik dalies kirtimo atliekų ar tiek kirtimų atliekų kiek panorės susismulkinti atsakovas, nes tai jam nebūtų naudinga ir galimai sukeltų jam dar daugiau problemų vėliau šalinant likusias kirtimų atliekas. Esant tokiam susitarimui, atsakovas būtų galėjęs susmulkinti tik geriausias kirtimų atliekas už jas atsiskaityti, o ieškovas likusių niekaip negalėtų panaudoti. Nelogiška, jog šalys butų susitarusios, kad atsakovas apmokės už faktiškai susmulkintų kirtimų atliekų kubinį metrą, nes ieškovas nebūtų galėjęs kontroliuoti kiek kokių kubinių metrų atsakovas susmulkino ir pasiėmė. Šalys iš anksto susitarė, jog visas kiekis kirtimų atliekų laikytinas 150 m³ ir atsakovas privalo už tokį kiekį sumokėti ieškovui bei pasiimti visas trijose vietose esančias kirtimų atliekas. Ieškovas pakankamai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, o atsakovas neįrodė jo nurodomų aplinkybių realumo. Iš pradžių atsakovas tvirtino, kad sutartimi buvo susitarta dėl 150 m³ kirtimų atliekų įsigijimo. Tokias aplinkybes atsakovas tvirtino bandant išspręsti ginčą nesikreipiant į teismą. Analogiškos pozicijos atsakovas laikėsi ir atsiliepime į ieškinį. Vėliau atsakovas iš esmės pakeitė savo poziciją ir nurodė, jog šalys buvo susitarusios tik dėl apmokėjimo dydžio už 1 m³, tačiau kiekio nebuvo aptariusios, todėl atsakovas turi mokėti tik už faktiškai pasiimtą kirtimų atliekų kiekį. Ieškovas pateikė teismui faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuotos kirtimų atliekos, faktas, jog tokios atliekos egzistuoja ir yra parengtos atsakovui jas paimti. Atsakovas, tvirtindamas apie kitokias šalių sutarties sąlygas, nepateikė nei vieno jo nenuoseklius paaiškinimus pagrindžiančio įrodymo. Iš atsakovo cituojamų teisės normų ir pateikiamų argumentų ieškovui kyla abejonės dėl paties atsakovo pozicijos ir apie sutarties sudarymo faktą. Nesuprantama ar jis apskritai ginčija pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą su ieškovu ar nesutinka tik dėl kirtimų atliekų kiekio. Atsižvelgiant į tai, sutartis neabejotinai buvo sudaryta. Pats atsakovas pradėjo tokią sutartį vykdyti, pasiėmė dalį kirtimų atliekų ir sumokėjo dalį kainos, tačiau dėl neaiškių priežasčių atsisakė toliau vykdyti sutartį, o apeliaciniame skunde pradėjo teigti, jog sutartį įvykdė pilna apimtimi. Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog šalims iš anksto nebuvo žinoma koks kiekis yra kirtimų atliekų, nes jos dar nebuvo susmulkintos. 6.329 str. 1 d. numatyta, jog sutarties sąlyga dėl daiktų kiekio gali būti šalių suderinta numatant sutartyje tik kiekio nustatymo tvarką. Šiuo atveju šalys susitarė, jog visos kirtimų atliekos bus laikytinos atitinkančios 150 m³ kiekį. Šalys, būdamos atitinkamos srities specialistai, turėjo galimybę nustatyti koks yra galimas kirtimų atliekų kiekis. Atsakovo aiškinimas, jog pagal CK 6.329 str. 1 d., jeigu sutartis pradėta vykdyti, laikoma, kad sutartis turi būti laikoma sudaryta tik dėl tokio kirtimų atliekų kiekio kokį atsakovas faktiškai pasiėmė, sąlygotas netinkamo teisės normos suvokimo. Atsakovas painioja sutarties sudarymo ir vykdymo momentų pradžią. Šiuo atveju atsakovo cituojama norma, jog jeigu sutartis pradėta vykdyti, laikoma, kad ji sudaryta dėl tokio kiekio, kiek jų pirkėjas faktiškai priėmė, yra aiškinama netinkamai. Tokia norma taikoma toms sutartims, kurios yra sudaromos ir vykdomos tuo pačiu metu. Šiuo atveju sutarties sudarymo ir jos vykdymo momentai nesutampa. Ieškovas veikdamas pagal sutartį pateikė atsakovui apmokėti PVM sąskaitą faktūrą. Taigi pats pirkimo -pardavimo sutarties dalyko - kirtimo atliekų dalies paėmimas jau yra sutarties vykdymas, o ne susitarimas. Šiuo atveju buvo susitarta dėl kirtimų atliekų iš tam tikros teritorijos pardavimo. Tam tikroje teritorijoje nėra ir negali būti neapibrėžto skaičiaus kirtimų atliekų. Atsakovo argumentai niekaip nepaneigia aplinkybių, jog tarp šalių buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis dėl trijose vietose esančių kirtimų atliekų paėmimo.
Apeliacinis skundas tenkintinas, Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese, netinkamai ir nepilnai nustatė reikšmingas teisingam šio ginčo išsprendimui faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 329 str. 2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žodine pirkimo-pardavimo sutartimi susitarto daiktų kiekio. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo ieškinį ir priteisė iš atsakovo 3630,00 Lt skolą, 13,72 Lt palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas nusprendė, kad šalys žodine pirkimo-pardavimo sutartimi buvo susitarusios dėl 150 m³ kirtimo atliekų pirkimo-pardavimo, esančių trijuose kirtimų atliekų sandėliuose; teismas atmetė atsakovo aiškinimą, kad ieškovas neperdavė jam daugiau kirtimo atliekų nei atsakovas priėmė, nurodė, kad atsakovas pasirinko įstatymo nenustatytą savo teisių gynimo būdą – sumokėjo tik už faktiškai perduotus daiktus; atsakovas nepateikė įrodymų, kad ėmėsi CK 6.346 str. 2 d. nurodytų veiksmų, kad daiktai būtų tinkamai perduoti ir priimti, todėl pažeidė CK 6.38 ir 6.200 straipsniuose įtvirtintus bendradarbiavimo principus. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo naštą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas su apeliacinio skundo argumentais sutinka.
Civilinėje byloje teismas turi įsitikinti, kurios ieškinyje nurodytos reikšmingos bylos aplinkybės yra nustatytos, o kurios nenustatytos. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims ((duomenys neskelbtini) str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą, o tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
CK 6.305 str.1 dalyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pagal CK 6.306 str.4 dalį, pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį. CK 6.329 str. numato, kad daiktų, kuriuos pardavėjas privalo perduoti pirkėjui, kiekis nustatomas pirkimo–pardavimo sutartyje svorio, kiekio, tūrio ar kitais matais arba pinigais. Sutarties sąlyga dėl daiktų kiekio gali būti šalių suderinta numatant sutartyje tik kiekio nustatymo tvarką. Jeigu iš pirkimo–pardavimo sutarties turinio ir ją aiškinant neįmanoma nustatyti perduotinų daiktų kiekio, laikoma, kad sutartis nesudaryta (6.329 str.2 dalis).
Šalys skirtingai aiškina sutarties turinį. Pasak ieškovo sutartis buvo sudaryta dėl tikslaus kiekio ir iš trijų sandėliavimo vietų, o atsakovas teigia, jog buvo tik preliminariai tartasi dėl 150 kub. m. susmulkintų atliekų pirkimo iš trijų sandėliavimo vietų.
Kasacinis teismas yra pastebėjęs, kad sutartinių teisinių santykių kvalifikavimui visų pirma būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y. sutartį išaiškinti. Įstatyminės sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK XIV skyriuje ir reikalauja sutartį aiškinti laikantis sąžiningumo principo ir prioritetiškai siekiant nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, pažodinio sutarties teksto aiškinimo nepakanka; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Formuodamas teismų praktiką sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008).
Byloje nustatyta, tai pripažįsta ir šalys, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovas teigia, jog su atsakove žodžiu buvo sutarta dėl 150 m³ kirtimo atliekų , esančių trijuose kirtimų atliekų vietose, pirkimo-pardavimo, kad šalys susitarimu taip įvertino visą nupirktų atliekų kiekį, todėl būtent ieškovas šį savo teiginį turėjo įrodyti (CPK 178 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas šį savo teiginį įrodė, o atsakovas, atsisakydamas apmokėti už atliekas, pasirinko įstatyme nenumatytą gynybos būdą, tinkamai nebendradarbiavo su ieškovu pardavėju.
Atsiliepimas
Pagal CK 317 str.1 d. pardavėjas privalo perduoti daiktus pirkėjui. Ieškovas neneigia, jog atsakovui nebuvo parodytos kitos medienos atliekų sandėliavimo vietos, taigi daiktai neperduoti. Tas patvirtinama ir atsakovo atsiliepimu į pretenziją ( b.l.20). CK 6.330 str.1 d. leidžia pirkėjui mažesnio daiktų kiekio perdavimo atveju atsisakyti priimti daiktus ir sumokėti kainą, jeigu kas kita nenumatyta sutartyje. Iš pasakyto seka, jog , neperdavus daiktų, pardavėjas negali reikalauti apmokėti jų kainos ir sykiu nedraudžia susitarti dėl apmokėjimo tik už faktiškai perduotus daiktus.
Kadangi sutartis sudaryta žodžiu, jos sąlygų( šalių susitarimo turinio ) nustatymas ir aiškinimas apsunkintas. Atsakovo teigimu buvo sutarta mokėti pagal faktiškai priimtą atliekų kiekį. Teismo vertinimu toks aiškinimas gyvenimiškas, nes atsakovui buvo parodyta tik viena sandėliavimo vieta, jis parodytas atliekas priėmė, jas sutvarkė, nustatė jų kiekį ir už perduotą kiekį pilnai apmokėjo. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad šalys žodžiu susitardamos net negalėjo tiksliai žinoti koks bus gautas tikslus susmulkintos medienos kiekis. Kadangi atsakovui nebuvo žinoma kur kitų kirtimų atliekos, netgi ir esant preliminariam susitarimui dėl 150 kub.m. įsigijimo be ieškovo atstovo nurodymų jis savo iniciatyva negalėjo daiktų perimti.
Šalies argumentai
Ieškovas teigia, jog nebūtų sutikęs parduoti atliekų iš trijų sandėliavimo vietų ne vienam asmeniui, nes tai nelogiška, neprotinga ir neekonomiška, bet šie teiginiai konkrečiais įrodymais nepagrįsti.
Byloje nėra patikimų įrodymų iš kurių būtų galima spręsti, kad šalys galutinai susitarė būtent dėl 150 m³ smulkintos medienos atliekų kiekio trejose konkrečiose vietose nupirkimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu susitarimas būtent dėl tokio kiekio nupirkimo mažai tikėtinas, nes iš šalių paaiškinimų matosi, jog kitų dviejų atliekų sandėliavimo vietų pirkėjas netgi neapžiūrėjo. To nepadarius, įvertinti perkamo kiekio objektyviai nebuvo sąlygų. Atsakovas ieškovui sumokėjo už gautą 90 m³ susmulkintos medienos kiekį 5445 Lt. Iš sąskaitos faktūros matyti, jog atliekos perkamos tik pagal leidimą kirsti mišką Nr.AO78956. Minėtas leidimas yra išduotas miškui (duomenys neskelbtini) ( b.l.68) ir šias atliekas atsakovas iš pardavėjo gavo. Kiti du leidimai išduoti miškui esančiam (duomenys neskelbtini) ( b.l.67,69), apie atliekas iš šių miškų sąskaitoje faktūroje nenurodyta.
Atsiliepimas
Rašte ieškovui ( b.l.20) ir atsiliepime į ieškinį be (duomenys neskelbtini) minimos kirtimų atliekos prie Molėtų ir Užpalių kaime Utenos rajone bei Vidiškio ir Svedesų kaimuose. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog apžiūrėtos nenustatyto kiekio nesmulkintų atliekų krūvos Linskio ir Sarakiškių kaimuose. Protokolas pats savaime neįrodo, jog turtas buvo faktiškai perduotas ar kad buvo konkrečiai ir aiškiai dėl šio turto perdavimo susitarta. Galiausia pagal jį negalima nustatyti ar tai tų pačių kirtimų atliekos, kurios minimos atsakovo atsiliepime į ieškinį ir 2013-12-17 rašte.Šie prieštaringi duomenys apie atliekų buvimo vietas apeliacinės instancijos teismo vertinimu rodo, jog atsakovui net tik, kad nebuvo perduoti šie daiktai, bet netgi nebuvo nurodyta jų buvimo vieta.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas tinkamai nebendradarbiavo su ieškovu, turėjo imtis priemonių nustatyti kur yra parduoti daiktai-kreiptis į pardavėją raštu, užklausti leidimus kirsti mišką išduodančias institucijas, kad nustatyti kur yra kiti daiktai, nes tokių pareigų pirkėjui CK XXIII skyrius nenustato. Pareigą perduoti daiktus turi pardavėjas ( CK 6.305 str.), todėl šis turi pateikti įrodymus, kad šią pareigą įvykdė ar ją aktyviai siekė įvykdyti, bet to negalėjo padaryti dėl pirkėjo kaltės.
Ieškovas sutinka, kad atsakovui neperdavė kitų medienos atliekų, išskyrus esančių Skudutiškio k., t. y. neįrodytas ir tokio turto kiekio perdavimas pirkėjui (CK 6.306 str. 4 d.), todėl vertinama, kad šalys susitarė dėl tokio jų kiekio, kiek jų atsakovas faktiškai priims (CK 6.329 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas įrodė, jog šalys žodine pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė 150 m³ perdirbtų kirtimo atliekų, esančių trijuose kirtimų atliekų vietose. Dėl paminėtų motyvų, sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys atmestinas.
Priėmus naują sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas, todėl atsakovui iš ieškovo priteisiamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 2200 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, o už apeliacinio skundo surašymą turėjo 900 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 48, 74-75, 91). Sprendžiant dėl jų dydžio pagrįstumo atsižvelgiama į CPK 98 str. reikalavimus ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus dydžius.
Iki 2014-05-05 teismo posėdžio atsakovo atstovas parengė atsiliepimą į ieškinį, duomenų apie kitus atstovavimo veiksmus nepateikta. Atsiliepimo į ieškinį parengimo išlaidos neviršija 8.2. nustatyto dydžio, bet atsižvelgiant į tai, jog dokumentas nedidelės apimties, nesudėtingas, Rekomendacijų 11 p. pagrindu atlygintinų už šį darbą išlaidų dydį mažina iki 600 Lt.
Už atstovavimą teisme 2014-04-09 išrašyta sąskaita ir pagal ją 2014-04-10 apmokėta 300 Lt. Iš 2014-05-05 teismo posėdžio protokolo pažymos matyti, jog teismo posėdis truko ilgiau nei 1,5 val. Sutinkamai su Rekomendacijų 8.18 p., maksimalus atlygio dydis už 1 val. sudaro 0,15 MMA. Atsakovui atstovavo advokato padėjėjas, todėl maksimalus dalyvavimo teismo posėdyje atlygis dėl Rekomendacijų 5 p. ribojimo negali viršyti 240 Lt ( 150 Lt x 2 val. x 80 proc.).
Už apeliacinio skundo pateikimą atsakovas sumokėjo 110 Lt (b. l. 85, 90). Pirmosios instancijos teisme byloje buvo 21,71 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios ieškinį atmetus valstybei priteisiamos iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti.
Priteisti UAB „Renesansas“ (į. k. 155497691) naudai iš UAB „Ama Forest“ (į. k. 302415934) 840 Lt (aštuonis šimtus keturiasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, 900 Lt (devynis šimtus litų) už apeliacinio skundo parengimą ir 110 Lt (vieną šimtą dešimt litų) sumokėto žyminio mokesčio.
Priteisti iš UAB „Ama Forest“ (į. k. 302415934) valstybei 21,71 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į valstybės biudžetą (išieškotojas – VMI prie FM, j.a.k.188659752, surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, į. k. 5660).