Utenos apylinkės teismo sprendimas

2014-05-05 · Civilinė byla Nr. 2-140-277/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-05
Bylos Nr.
2-140-277/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algirdas Baliulis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ama Forest“
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Renesansas“
Civilinė byla Nr. 2-140-277/2014Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00073-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 43.2; 116.1.
IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 5 d.Ignalina

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant Nijolei Karlienei, dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ama Forest“ atstovei advokatei L. D., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Renesansas“ atstovui advokato padėjėjui M. A., žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Ama Forest“ ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Renesansas“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3630 Lt skolą, 13,72 Lt palūkanų, bylinėjimosi išlaidas - 109 Lt žyminio mokesčio, 6% procesinių palūkanų ir 605 Lt už teisinę pagalbą rengiant ieškininį pareiškimą. Ieškovas ieškinyje nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad šalys 2013 metais žodžiu sudarė sutartį, pagal kurią ieškovas pardavė, o atsakovas nupirko 150 m³ miško kirtimo atliekų, esančių trijuose sandėliuose. Sutarta, kad atsakovas už 1 m³ susmulkintų kirtimo atliekų mokės 50 Lt plius PVM. Sutarties pagrindu ieškovas 2013 m. lapkričio 18 d. išrašė ir pateikė atsakovui apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą 9075 Lt sumai. Atsakovas pagal šią sąskaitą 2013 m. gruodžio 10 d. sumokėjo tik dalį sumos – 5445 Lt, aiškindamas, kad Molėtų rajono Skudutišio kaime susmulkino ir išsivežė 90 m³ žaliavos, o kitų kirtimo atliekų buvimo vietų pardavėjas neparodė, didesnio kiekio jis nepaėmė, todėl moka tik už faktiškai paimtą žaliavos kiekį, o likusią sumą – 3630 Lt atsisako apmokėti. Ieškovo atstovas nurodo, kad viena iš sutarties sąlygų buvo tai, kad parduodamos trijuose sandėliuose esančios kirtimo atliekos, nes atskirai realizuoti, esančias sandėliuose, iš kurių atsakovas nepaėmė, būtų sunku dėl palyginti nedidelio kiekio. Ieškovo atstovas mano, kad atsakovo atsisakymas sumokėti likusią kainą yra nepagrįstas, nes antstolio 2014 m. balandžio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad atsakovui parduotos kirtimo atliekos yra dar dviejuose sandėliuose ir nėra kliūčių jas pasiimti, o atsisakydamas tai padaryti atsakovas pažeidžia Civilinio kodekso 3.346 straipsnio, reglamentuojančio pirkėjo pareigą priimti daiktus, nuostatas, todėl ieškovas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.314 straipsnio 6 dalimi, reikalauja sumokėti likusią kainą.

Atsakovas ieškinio nepripažįsta.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį ir atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad 2013 metais šalys žodžiu sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti miško kirtimo atliekas, o atsakovas įsipareigojo jas pirkti ir sumokėti už faktiškai priimtą kiekį po 50 Lt (60,50 Lt su PVM) už 1 m³ susmulkintų kirtimo atliekų. Sutarties sudarymo metu ieškovas žadėjo perduoti žaliavas, esančias skirtingose Lietuvos vietose – Skudutiškio kaime, Vidiškio kaime ir Svedasų kaime. Vykdydamas sutartį atsakovas faktiškai paėmė 90 m³ žaliavos, buvusios Skudutiškio kaime, o ieškovas, neatsižvelgdamas į faktiškai pirkėjo paimtą kiekį, išrašė sąskaitą faktūrą 9075 Lt sumai už 150 m³ kirtimo atliekų. Už paimtas kirtimo atliekas atsakovas sumokėjo 5406 Lt, o ieškovo pateikta sąskaita-faktūra yra niekinė ir negali sukurti atsakovui jokių pareigų, nes buvo išrašyta už 150 m³ kirtimo atliekų, dėl kurių buvo tartasi sutarties sudarymo metu, o ne už faktiškai paimtą žaliavos kiekį sutarties vykdymo metu. Atsakovas neatsiėmė ir negalėjo atsiimti viso faktūroje nurodyto žaliavos kiekio, nes ieškovas neparodė visų jo turimų kirtimo atliekų buvimo vietų. Atsakovo atstovas paaiškino, kad atsakovas, norėdamas sužinoti kitas kirtimo atliekų buvimo vietas, mėgino susisiekti su ieškovu jam žinomais telefonų numeriais, bet nepavyko, nes niekas neatsiliepė. Atsakovo atstovas mano, kad ieškovo reikalavimas turi būti atmestas, nes atsakovas neprivalo mokėti už tas kirtimo atliekas, kurių nepaėmė. Atsakovas neketina paimti ieškovo nurodytas esamas kirtimo atliekas, nes dėl kilusio ginčo turėjo papildomų išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Šalys 2013 metasi sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas pardavė, o atsakovas nupirko miško kirtimo atliekas, esančias trijuose sandėliuose, kurių tūris, jas susmulkinus, 150 m³. Taip teismas sprendžia įvertinęs šalių procesinius dokumentus, šalių atstovų paaiškinimus ir pateiktus įrodymus. Vertindamas šalių pateiktus procesinius dokumentus, šalių atstovų paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, teismas vadovaujasi kasacinio teismo suformuota praktika, kad įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Ieškovas teigia, kad pardavė atsakovui trijuose sandėliuose esančias kirtimo atliekas, kurių tūris (jas susmulkinus) 150 m³, o atsakovas mano, kad pagal sutartį nupirko tik tokį kirtimo atliekų kiekį, kurį faktiškai paėmė. Teismas remiasi ieškovo pateiktu sutarties sąlygų aiškinimu ir atmeta atsakovo aiškinimą. Taip sprendžia remdamasis atsakovo pateiktu atsiliepimu į ieškinį ir ieškovo pateiktais įrodymais. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad sutarties sudarymo metu buvo tartasi dėl 150 m³ kirtimo atliekų pirkimo (b.l.44). Tai patvirtina ir atsakovo 2013 m. gruodžio 17 d. raštas ieškovui (b.l.20), iš kurio seka, kad derybų metu buvo kalbama apie tris kirtimo atliekų sandėlius – 1) Skudutiškio kaime, 2) prie Molėtų, 3) Utenos rajono Užpalių seniūnijoje. Ieškovo pateiktas faktinių aplinkybių nustatymo protokolas su priedais (b.l. 64-69) patvirtina, kad ieškovui priklausančiame žemės sklype Sarakiškių kaime, esančiame apie 5 km nuo Molėtų (matuojant pagal tinklalapyje www.maps.lt esantį žemėlapį) yra miško kirtimo atliekų sandėlis, o Užpalių seniūnijos Linskio kaime ieškovui priklausančiame žemės sklype yra kitas miško kirtimo atliekų sandėlis ir kirtimai šiuose sklypuose buvo atlikti laikotarpyje nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Esant tokioms aplinkybėms teismas pripažįsta įrodytu faktą, kad šalys sudarė sutartį dėl miško kirtimo atliekų, esančių trijuose sandėliuose – 1) Skudutiškio kaime, 2) Sarakiškių kaime, 3) Užpalių seniūnijos Linskio kaime, pirkimo-pardavimo. Teismas atmeta atsakovo aiškinimą, kad ieškovas neperdavė jam daugiau kirtimo atliekų nei ieškovas paėmė, nes pagal Civilinio kodekso 6.330 straipsnio 1 dalį, kai pardavėjas, pažeisdamas sutartį, perduoda pirkėjui mažesnį, negu nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, daiktų kiekį, pirkėjas turi teisę, jeigu kas kita nenumatyta sutartyje, arba reikalauti jam perduoti trūkstamus daiktus, arba atsisakyti priimti daiktus ir sumokėti kainą, o jei kaina jau sumokėta, - reikalauti ją grąžinti ir atlyginti nuostolius. Atsakovas pasirinko įstatymo nenumatytą savo teisių ginimo būdą - sumokėjo kainą tik už faktiškai paimtus daiktus, nepareiškęs reikalavimo perduoti trūkstamus daiktus. Teismas nepripažįsta atsakovo atstovo paminėtų nepavykusių skambučių telefonu pardavėjui reikalavimu perduoti trūkstamus daiktus, nes pagal Civilinio kodekso 6.346 straipsnio 2 dalį pirkėjas privalo imtis tokių priemonių ir atlikti tokius veiksmus, kurie pagal įprastai reiškiamus reikalavimus būtini, kad daiktai būtų tinkamai perduoti ir priimti. Duomenų apie tokių veiksmų atlikimą nėra, nes atsakovas net nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad, siekdamas priimti parduotus daiktus, skambino ieškovui. Teismas konstatuoja, kad, priešingai nei atsiliepime į ieškinį teigia atsakovas (b.l.44), šalių bendradarbiavimo principus, įtvirtintus Civilinio kodekso 6.38 ir 6. 200 straipsniuose, pažeidė ne ieškovas, o atsakovas. Atsakovo atstovo nurodyti veiksmai (nepasisekę skambučiai ieškovui telefonu), siekiant gauti tai, kas pagal sutartį priklauso, įvertinant, kad pagal atsakovo atstovo aiškinimą atsakovas yra įmonė, besiverčianti miško kirtimo atliekų supirkimu ir atsižvelgiant į protingumo kriterijus, buvo akivaizdžiai nepakankami, nes atsakovas, siekdamas nustatyti, kur yra jam parduoti daiktai, neišnaudojo kitų galimybių – kreipimosi į pardavėją raštu; kreipimosi į leidimus kirsti mišką išduodančias institucijas, siekiant nustatyti, kur yra kiti jam parduoti daiktai. Be to, teismas sprendžia, kad atsakovo atsisakymas priimti esamus (Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas) jam parduotus daiktus yra nepagrįstas. Pagal Civilinio kodekso 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas. Pagal Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Civilinio kodekso 6.210 straipsnis nustato, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas, kai abi sutarties šalys yra privatūs juridiniai asmenys, privalo mokėti 6% dydžio metines palūkanas. Ieškovas už sąskaitoje-faktūroje numatyto termino sumokėti kainą praleidimo terminą už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 23 d. iki 2013 m. gruodžio 11 d. apskaičiavo 6% procentus metinių palūkanų -13,72 Lt. Dėl pasakyto tenkinamas ieškovo reikalavimas priteisti 3630 Lt skolą, 13,72 Lt palūkanas ir 6% procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3643,13 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo bylinėjimosi išlaidomis teismas pripažįsta sumokėtą žyminį mokestį (109 Lt) ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atmetamas ieškovo reikalavimas priteisti 605 Lt už teisinę pagalbą rengiant ieškininį pareiškimą, nes pagal ieškovo pateiktus dokumentus tokią pagalbą teikė ne advokatas ar advokato padėjėjas, todėl šios išlaidos nepriskirtinos bylinėjimosi išlaidoms. Nelaikytinos jos ir nuostoliais - išlaidomis, susijusiomis su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas), kaip ieškinio aprašomojoje dalyje nurodo ieškovas (b.l.5), nes ieškinio parengimo išlaidos nėra išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Nustatydamas priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos). Ieškovo atstovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 1542,75 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l.70-71). Prie prašymo pridėta ataskaita su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (b.l.73). Teismas pagrįstomis išlaidomis advokato pagalbai apmokėti pripažįsta išlaidas už vienos valandos advokato darbą susipažįstant su bylos medžiaga (Rekomendacijų 8.18 ir 10 punktai) – 150 Lt (1000×0,15), išlaidas už prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (Rekomendacijų 8.16 punktas) - 120 Lt (1000×0,12), išlaidas už prašymą antstoliui parengti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (Rekomendacijų 8.17 punktas) - 12 Lt (1000×0,012) ir atstovavimo vienos valandos trukmės teismo posėdyje išlaidas - 150 Lt (1000×0,15). Iš viso iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 541 Lt bylinėjimosi išlaidų (109 Lt žyminio mokesčio ir 432 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti).

Bylos nagrinėjimo metu teismas turėjo 21,71 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios iš atsakovo priteisiamos į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Renesansas“ uždarajai akcinei bendrovei „Ama Forest“ 3630,00 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt litų 00 ct) skolą, 13,72 Lt (trylika litų 72 ct) palūkanų, 541,00 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt vieną litą 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, iš viso 4184,72 Lt (keturis tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt keturis litus 72 ct) ir šešis procentus metinių palūkanų už priteistą 3643,72 Lt (trijų tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt trijų litų 72 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. vasario 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Išieškoti iš uždarosios akcinės bendrovės "Renesansas" į valstybės biudžetą 21,71 Lt (dvidešimt vieną litą 71 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Algirdas Baliulis