Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-212-928/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-11
Bylos Nr.: 1A-212-928/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-03-2-00580-2019-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė, Odeta Gruodienė
Nuteistasis: V. Ž.
Civilinis ieškovas: AB Šiaulių bankas
Advokatai: Valentinas Račys

Kategorijos

1.2.14.5.2.1Sukčiavimas įgyjant didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę (BK 182 str. 2 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.6.4.3Jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-212-928/2024Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00580-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.1; 2.4.6.1; 2.4.6.4.3; 2.4.7. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Indrei Vitkutei, Viktorijai Juciūtei, Aidai Gaučienei,dalyvaujant prokurorui Ovidijui Vasiliauskui, Tomui Dorelaičiui,nuteistajam V. Ž., jo gynėjui advokatui Valentinui Račiui,civilinio ieškovo AB Šiaulių bankas atstovei advokatei V. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 3 straipsnio 2 dalimi, pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), perkvalifikavus iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X 1233 redakcija (nuo 2007 m. liepos 21 d.)), ir jam paskirta 175 (vieno šimto septyniasdešimt penkių) MGL, tai yra 8 750 Eur (aštuonių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio bauda.

Nuspręsta įpareigoti V. Ž. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus bausmės vykdymą nuspręsta panaikinti.

Civilinio ieškovo AB „Šiaulių bankas“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš V. Ž. civiliniam ieškovui AB „Šiaulių bankas“ priteista 44 899,74 Eur (keturiasdešimt keturių tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt devynių eurų 74 ct) turtinė žala ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (44 899,74 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Iš V. Ž. civiliniam ieškovui AB „Šiaulių bankas“ priteistos 2 790 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimties eurų) atstovavimo išlaidos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. Ž. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2017 m. gegužės 8 d., būdamas UAB „M. C.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule, UAB „M. C.“ naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą, 2019 m. vasario 14 d. Faktoringo sutarties Nr. SB04-02214/F pagrindu, kuri buvo sudaryta tarp UAB „M. C.“, atstovaujama jo, kaip šios įmonės direktoriaus, ir AB „Šiaulių bankas“, iš anksto turėdamas tikslą negrąžinti iš AB „Šiaulių bankas“ gautas pinigines lėšas, išmokėtas už UAB „M. C.“ tariamai atliktas dažymo paslaugas, laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. spalio 14 d., prisijungdamas prie AB „Šiaulių bankas“ internetinės bankininkystės, per SB liniją, pateikė suklastotas UAB „M. C.“ sąskaitas faktūras:

1. 2019 m. rugpjūčio 16 d. pateikė 2019 m. rugpjūčio 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. MAK0025 (pirkėjas UAB „F. I.“), apmokėti 10 469,91 eurų;

2. 2019 m. rugpjūčio 21 d. pateikė 2019 m. rugpjūčio 21 d. sąskaitą faktūrą Nr. MAK0027 (pirkėjas UAB „M.“), apmokėti 9 999,44 eurų;

3. 2019 m. rugpjūčio 29 d. pateikė 2019 m. rugpjūčio 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. MAC1320 (pirkėjas UAB „F. I.“), apmokėti 1 666,46 eurų;

4. 2019 m. rugpjūčio 29 d. pateikė 2019 m. rugpjūčio 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. MAC1319 (pirkėjas UAB „F. I.“), apmokėti 727,33 eurų;

5. 2019 m. rugpjūčio 29 d. pateikė 2019 m. rugpjūčio 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. MAC1318 (pirkėjas UAB „F. I.“), apmokėti 741,69 eurų;

6. 2019 m. rugsėjo 11 d. pateikė 2019 m. rugsėjo 11 d. sąskaitą faktūrą Nr. MAK0030 (pirkėjas UAB „F. I.“), apmokėti 9 962,33 eurų;

7. 2019 m. spalio 4 d. pateikė 2019 m. spalio 3 d. sąskaitą faktūrą Nr. MAK0034 (pirkėjas UAB „F. I.“), apmokėti 7 650, 021 eurų;

8. 2019 m. spalio 14 d. pateikė 2019 m. spalio 8 d. sąskaitą faktūrą Nr. MAK0035 (pirkėjas UAB „F. I.“), apmokėti 9 979,46 eurų,

žinodamas, kad sąskaitose nurodyti dažymo darbai nebuvo atlikti, o pateiktose sąskaitose faktūrose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, apie tai, kad UAB „M. C.“ iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., suteikė UAB „M.“ dažymo paslaugas už 9 999,44 eurų sumą, laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. iki 2019 m. spalio 8 d., suteikė UAB „F. I.“ dažymo paslaugas, viso už 41 197,19 eurų sumą, tokiu būdu tyčia suklaidindamas AB „Šiaulių bankas“, kuris laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. spalio 14 d., Faktoringo sutarties Nr. SB04-02214/F pagrindu, į UAB „M. C.“ priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas“ banke, pervedė faktoringo avansą – 90 procentų pateiktose sąskaitose nurodytos sumos – viso 46 076,97 eurų, kuri pagal pateiktas suklastotas sąskaitas faktūras paslaugų pirkėjų UAB „M.“, UAB „F. I.“ nebuvo apmokėta. Tokiu būdu jis UAB „M. C.“ naudai apgaule įgijo svetimą didelės vertės AB „Šiaulių bankas“ priklausantį turtą – 46 076,97 eurų, 2019 m. spalio 14 d. ir 2019 m. spalio 17 d. iš UAB „M. C.“ banko sąskaitos pagal Bankui pateiktą 2019 m. rugpjūčio 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. MAK0025 pervedė (grąžino) 5 302,04 eurų bendroje sumoje, likusios sumos neapmokėjo, negrąžino, kitaip neperdavė, taip padarant AB „Šiaulių bankas“ didelę 40 774,93 eurų turtinę žalą.

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinamojo V. Ž. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės įrodytos liudytojų parodymais, civilinio ieškovo atstovo paaiškinimais bei byloje surinktais ir patikrintais rašytiniais įrodymais. Nustatyta, kad V. Ž. būdamas UAB „M. C.“ direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule, UAB „M. C.“ naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą, Faktoringo sutarties pagrindu, kuri buvo sudaryta tarp UAB „M. C.“, atstovaujamos jo, kaip šios įmonės direktoriaus, ir AB „Šiaulių bankas“, iš anksto turėdamas tikslą negrąžinti iš AB „Šiaulių bankas“ gautas pinigines lėšas, išmokėtas už UAB „M. C.“ tariamai atliktas dažymo paslaugas, pateikė suklastotas UAB „M. C.“ sąskaitas faktūras, žinodamas, kad sąskaitose nurodyti dažymo darbai nebuvo atlikti, o pateiktose sąskaitose faktūrose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, apie tai, kad UAB „M. C.“ suteikė bendrovėms dažymo paslaugas viso už 41 197,19 eurų sumą, tokiu būdu tyčia suklaidindamas AB „Šiaulių bankas“, kuris į UAB „M. C.“ priklausančią banko sąskaitą pervedė faktoringo avansą - 90 procentų pateiktose sąskaitose nurodytos sumos viso 46 076,97 Eur, kuri pagal pateiktas suklastotas sąskaitas faktūras paslaugų pirkėjų UAB „M.“, UAB „F. I.“ nebuvo apmokėta. Tokiu būdu jis UAB „M. C.“ naudai apgaule įgijo svetimą didelės vertės AB „Šiaulių bankas“ priklausantį turtą - 46 076,97 Eur, todėl pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Įvertino tai, kad padarytas vienas apysunkis tyčinis baigtas nusikaltimas, nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, kaltinamasis anksčiau neteistas, dirba, baustas administracine tvarka, todėl paskyrė BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudos bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį už sankcijoje numatytą baudos vidurkį, kadangi užtruko bylos tyrimas ir nagrinėjimas teisme. Atitinkamai išsprendė ir byloje pareikšto civilinio ieškinio, kuris pagrįstas bylos medžiaga bei proceso išlaidų atlyginimo klausimą ir civiliniam ieškovui iš V. Ž. priteisė 44 899,74 Eur patirtą turtinę žalą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą bei 2790 Eur atstovavimo išlaidas.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 25 d. nuosprendį, kadangi neįrodyta, jog apeliantas dalyvavo padarant nusikalstamą veiką ir nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių bei priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį; 2) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 3) atlikti įrodymų tyrimą, perklausant 2023 m. gegužės 9 d. teisiamojo posėdžio garso įrašą, kuriame užfiksuoti liudytojos M. S. parodymai.

3.1. Skunde nurodo, kad yra įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas bei nepagrįstas, kadangi jame išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir jų nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Apelianto nuomone, teismas nuosprendyje padarytas išvadas grindė abejotinais, nepatikimais ir prieštaringais įrodymais, padarė apskritai jokiais įrodymais neparemtas išvadas. Be to, netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus, t. y. civilinio ieškinio tenkinimo klausimą. Nuosprendyje dėstomos pirmosios instancijos teismo išvados apie kaltumą yra grindžiamos išimtinai tik akivaizdžiai nedidele tų baudžiamojoje byloje esančių duomenų dalimi, kurie galėtų pagrįsti kaltę (ir tai, juos vertinant netinkamai, nes ne visi jie gali pagrįsti kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką). Gi kiti baudžiamosios bylos duomenys, kurie tokias pirmosios instancijos teismo išvadas neigia, pirmosios instancijos teismo liko neaptarti ir visiškai neįvertinti, liko nepašalinti prieštaravimai tarp byloje esančių įrodymų. Tai leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo išvados apie kaltumą padarytos ne išnagrinėjus ir įvertinus visų įrodymų visumą, o vertinant tik atskirus duomenis.

3.2. Pažymėjo, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio sunku aiškiai nustatyti, kodėl pirmosios instancijos teismas daro išvadą, jog visos kaltinamajame akte nurodytos 8 sąskaitos faktūros yra suklastotos. Preziumuoja, kad pirmosios instancijos teismas daro išvadą, jog kaltinamajam akte nurodytos sąskaitos yra suklastotos dėl to, kad, tariamai, sąskaitose nurodyti dažymo darbai UAB „M. C.“ nebuvo atlikti. Šias išvadas pirmosios instancijos teismas padarė vertindamas nuteistojo, liudytojų V. Ž., M. S., J. L. ir M. M. parodymus, taip pat AB „Šiaulių bankas“ pareiškime nurodytas aplinkybes, jų pateiktas UAB „M. C.“ sąskaitas, kratos metu UAB „M. C.“ patalpose rastus sąskaitų faktūrų projektus, ir, kažkodėl tai, išimtinai UAB „M. C.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu. Visgi, bylos nagrinėjimo metu apeliantas nurodė, kad viena sąskaita, t. y. 2019 m. rugpjūčio 14 d. sąskaita faktūra MAK0025, suma 10 469,91 Eur, iš tiesų buvo išrašyta per klaidą (galimai dėl to, kad neįvyko su klientu sutartas dažymo paslaugų teikimas), todėl susitarta su AB Šiaulių bankas dėl pinigų grąžinimo (šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas V. Ž., kuris 2022 m. birželio 28 d. teisiamojo posėdžio metu, pateikė teismui apelianto ranka rašytą dokumentą (paaiškinimą), kuriame buvo nurodytas pinigų pagal minėtą sąskaitą grąžinimo terminas. Bylos nagrinėjimo metu, dalis pagal nurodytą sąskaitą gautos pinigų sumos buvo grąžinta (5 302,04 Eur). Daugiau nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų, apie šią sąskaitą (kaip ir apie kitas kaltinamajame akte nurodytas sąskaitas), nieko konkrečiai nurodyti negalėjo. Ir, kas svarbiausia, nenurodė ir jokių aplinkybių apie tai, kad jokios paslaugos pagal aptariamas sąskaitas faktiškai atliktos nebuvo. Esant tokiems bylos duomenims, nėra pagrindo kalbėti apie V. Ž. tikslą bei išankstinę tyčią klastoti nurodytą sąskaitą tam, kad apgaule gauti pinigines lėšas iš civilinio ieškovo. Per klaidą išrašyta sąskaita yra ne tas pats, kas suklastota sąskaita. Juolab kad, civilinis ieškovas turėjo ne tik visas teises ir galimybes, sutartinę pareigą, prieš atlikdamas bet kokį mokėjimą pagal sąskaitą, ją patikrinti (už tai net gavo atlyginimą pagal Faktoringo sutartį). Apie likusias 7 kaltinamajame akte nurodytas sąskaitas pabrėžė, kad kiek pamena pagal jas visas paslaugos nurodytoms įmonėms buvo suteiktos.

3.3. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog iš byloje apklaustų liudytojų parodymų (J. L., A. A., A. B., M. S., R. V., V. Ž.), nei vienas iš jų nieko apie konkrečiose sąskaitose nurodytų dažymo paslaugų teikimą/neteikimą nenurodė. Dalis liudytojų, tokie kaip banko darbuotojai, V. Ž., R. V. iš vis apie konkrečias sąskaitas nieko konkretaus nurodyti negalėjo. O UAB „F. I.“ direktorė M. S. bei buhalterė A. A. bet kokius duomenis apie UAB „F. I.“ teiktas sąskaitas grindė išimtinai nurodytos įmonės 2019 m. rugsėjo 30 d. „Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu“ bei 2019 m. spalio 9 d. „Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu (tik neapmokėtos sąskaitos)“. Tai yra pačių dažymo paslaugų pagal jas atlikimo nepaneigė. Pirmosios instancijos teismo liko neįvertinta ir tai, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. „Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto“ data, iki kurios jis sudarytas, t. y., 2019 m. rugsėjo 30 d., apima ne visą laikotarpį, per kurį buvo teiktos tariamai suklastotos sąskaitos-faktūros, nurodytos kaltinamajame akte. Akivaizdu, kad sąskaitos-faktūros, kurios buvo teikiamos po akte nurodyto laikotarpio (t. y., po 2019 m. rugsėjo 30 d.), į šį aktą nebuvo ir negalėjo būtų įtraukiamos. O kalbant apie 2019 m. spalio 9 d. aktą - labai svarbus faktas, kuris pirmosios instancijos teismo liko neįvertintas, jog jame yra nurodytos tik nepamokėtos sąskaitos. Kas vertinant šį dokumentą leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog apmokėtos sąskaitos šiame akte neatsispindi ir į jį traukiamos nebuvo.

3.4. Taigi, vertinant likusias 6 kaltinamajame akte nurodytas UAB „F. I.“ pateiktas sąskaitas, pastebi, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. sąskaitos faktūros Nr. MAC 1320, MAC 1319, MAC 1318 yra įtrauktos į 2019 m. rugsėjo 30 d. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, jame nurodoma, kad šios sąskaitos yra apmokėtos ir šias aplinkybes patvirtino byloje apklausta liudytoja - UAB „F. I.“ direktorė M. S.. Kuri, be kita ko, nurodė, kad nurodytas aktas negali būti neteisingas dar ir dėl to, kad jis buvo tikrintas ir nepriklausomo audito. Ir šias minėtos liudytojos aplinkybes taip pat patvirtino ir liudytoja A. A., UAB „F. I.“ buhalterė. Tačiau šios bylai svarbios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo nutylėtos, dėl ko prašo atlikti įrodymų tyrimą ir dar kartą perklausyti posėdžio garso įrašą su liudytojos M. S. teiktais paaiškinimais.

3.5. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo liko neįvertinta, jog 2019 m. spalio 3 d. bei 2019 m. spalio 8 d. sąskaitos nepatenka į 2019 m. rugsėjo 30 d. „Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte“ nurodytą laikotarpį (jis sudarytas, kaip minėta, iki 2019 m. rugsėjo 30 d.), kas reiškia, kad šis tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas negali niekaip įrodyti bet kokių aplinkybių, susijusių su šių sąskaitų tariamu suklastojimu ir/ar faktų, jog paslaugos pagal jas tariamai teikiamos nebuvo. Gi 2019 m. spalio 9 d. akte, kaip galima nustatyti iš jo pavadinimo, nurodytos tik neapmokėtos sąskaitos (ir aptariamų sąskaitų jame nėra). Kas savo ruožtu reiškia, jog vienintelė aplinkybė, ką šis aktas gali įrodyti šios bylos kontekste, yra tai, kad minėtos sąskaitos (2019 m. spalio 3 d. sąskaita faktūra Nr. MAK0034 bei 2019 m. spalio 8 d. sąskaita faktūra Nr. MAK0035) buvo apmokėtos. Tuo tarpu likusi 2019 m. rugsėjo 11 d. sąskaita faktūra Nr. MAK0030, vien tai, kad ji UAB „F. I.“ nebuvo įtraukta į nurodytos įmonės sudarytus aktus, t. y., faktiškai išvestinius buhalterinės apskaitos dokumentus, nėra ir negali būti pakankamas argumentas konstatuoti, kad šis dokumentas yra suklastotas. Nes sąskaitos neįtraukimas į tarpusavio suderinimo aktą automatiškai nereiškia, kad paslaugos pagal ją nėra suteiktos.

3.6. Skunde akcentuoja, kad 2019 m. spalio 9 d. akte nėra nurodoma, kokį laikotarpį jis apima (jame yra tik viena data - 2019 m. spalio 9 d.). Šis dokumentas yra vienašališkai sudarytas tik UAB „F. I.“, jame nėra UAB „M. C.“ atstovo parašo. Kas leidžia pagrįstai abejoti minėto dokumento, kaip įrodymo, patikimumu šioje byloje.

3.7. Vienintelė kaltinamajame akte nurodyta sąskaita, kuri buvo teikiama UAB „M.“, pirmosios instancijos teismo liko neįvertinta, jog nurodyta įmonė 2019 m. spalio 17 d. el. laišku patvirtino, kad gavo tokią sąskaitą, ir tai, kad joje nurodytos paslaugos nurodytai įmonei buvo suteiktos. Ir tik vėliau, nurodyta įmonė, atsakydama į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2020 m. rugsėjo 21 d. raštą Nr. 132472, pateikė, kaip galima nustatyti, buhalterinės apskaitos programos išrašus, pavadintus „Apyvartos nuo 2000-01-01 iki 2020-06-30“, „Pirkimo operacijos“, „Pardavimo operacijos“, „Įplaukų operacijos“ (nors nurodytuose dokumentuose laikotarpis, už kurį konkrečios operacijos teikiamos, nėra nurodomas). Vertinant šiuos dokumentus, jau nekalbant apie tai, kad jie nėra nei pasirašyti, nei kažkaip kitaip patvirtinti juos sudariusių asmenų (iš vis neaišku, kas šiuos dokumentus sudarė, nes juose tai nėra nurodoma), akcentuoja, kad šie buhalterinės programos išrašai padaryti 2020 m. rugsėjo 21 d., t. y., po aptariamos sąskaitos išrašymo praėjus daugiau nei metams. Kas savo ruožtu reiškia, kad tokia sąskaita, jeigu ji ir buvo nurodytos įmonės gauta ir įtraukta į apskaitą, dėl bet kokių priežasčių (kurias labai nesunku nuspėti, kadangi neapmokėjus konkrečios sąskaitos ir jos nesiruošiant apmokėti, labai patogu šioje situacijoje pasakyti, kad tokia sąskaita niekada nebuvo gauta) galėjo iš buhalterinės apskaitos programos būti pašalinta, o tada suformuoti šie buhalterinės programos išrašai, kuriuose tokios sąskaitos nesimato.

3.8. Atkreipė dėmesį į liudytojo M. M. (UAB „M.“ direktoriaus) parodymus, kuris jokių aplinkybių apie konkrečią sąskaitą neprisiminė. Vėliau, kuomet buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, juos patvirtino. Tačiau, atsakydamas į klausimus, nurodė, kad aptariama sąskaita tariamai buvo pateikta per klaidą, ir įmonė jos nepriėmė. Taip pat nurodė, kad tariamai yra pasirašytas kažkoks skolų suderinimo aktas, kur ta sąskaita yra anuliuota (šioje vietoje kyla klausimas, ką tai reiškia, nes tokio buhalterinės apskaitos veiksmo, kaip sąskaitos anuliavimas, nėra. O iš liudytojo paaiškinimų neaišku, kas tą sąskaitą anuliavo). O dar vėliau nurodė, kad dėl šios sąskaitos neapmokėjimo (ar anuliavimo, ar nepriėmimo, nors, kaip minėta, akivaizdu, kad tokia sąskaita priimta buvo, nes tai aukščiau minėtu el. paštu buvo patvirtinta bankui), jis tariamai susitarė su V. Ž. žodžiu. Nors, buhalterinę apskaitą reglamentuojantys teisės aktai tokio veiksmo nenumato. Sąskaita, kurios įmonė nepriima, turi būti grąžinama ją pateikusiai įmonei ir, tam kad išvengti tolimesnių galimų teisminių ginčų tuo klausimu, prašoma pateikti kreditinį dokumentą (paprastai kreditinę sąskaitą faktūrą). Tačiau, šių teiginių patvirtinimui jokie įrodymai teikiami nebuvo. Nepavykus pašalinti prieštaravimų, jie turėjo būti aiškintini apelianto naudai. Dėl to, skundo autoriaus nuomone, nėra pagrindo daryti neabejotiną išvadą, jog nurodyta sąskaita yra suklastota, kadangi jokie darbai pagal ją tariamai nebuvo atlikti.

3.9. Kritiškai vertina teismo argumentus, jog UAB ,,M. C.“ ir UAB ,,M. “ direktoriai tikėtina iš anksto suderintais veiksmais galimai bandė apgauti AB ,,Šiaulių bankas“. Mano, kad tokios pirmosios instancijos teismo išvados yra akivaizdžiai neteisingos ir net nelogiškos, jokie įtarimai, ar kaltinimai UAB „M.“ vadovui, liudytojui M. M., reiškiami nebuvo, todėl tokiomis pirmosios instancijos teismo prielaidomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas. Akivaizdu, kad jeigu pirmosios instancijos teismas kritiškai vertina liudytojo parodymus apie tai, kad UAB „M. C.“ niekada neteikė paslaugų UAB „M.“ pagal sąskaitą MAK0027, reiškia, jog iš to seka loginė išvada, kad faktas, jog pagal sąskaitą MAK0027 paslaugos nebuvo teikiamos, lieka neįrodytas.

3.10. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad liudytojos J. L. parodymai taip pat buvo vertinami itin tendencingai, nutylint svarbias aplinkybes. Tai yra, kad minėta liudytoja įmonėje UAB „M. C.“ dirbo ir buhalterinę apskaitą tvarkė iki 2019 metų rugsėjo pabaigos. Taigi, kyla klausimas, kaip galima šios liudytojos parodymais grįsti bet kokias aplinkybes, kurios buvo po to, kuomet ji buhalterinės apskaitos nebetvarkė, t. y., po 2019 metų rugsėjo mėnesio pabaigos. Atitinkamai, jokios 2019 m. spalio 3 d. sąskaitos faktūros Nr. MAK0034 ir 2019 m. spalio 8 d. sąskaitos faktūros Nr. MAK0035 išrašymo ir/ar traukimo į buhalterinę apskaitą aplinkybės šios liudytojos parodymais grindžiamos negali būti. Be to, minėta liudytoja nurodė, kad direktorius perdavinėjo įmonės sąskaitas AB „Šiaulių bankas“, ji į įmonė nuvažiuodavo per mėnesį du kartus ar kas savaitę ir direktorius jai atiduodavo dokumentus. Gali būti kelios sąskaitų serijos įmonėje. Įmonės vadovas priima sprendimą. Dėl to apeliantas akcentuoja, kad minėta liudytoja negalėjo žinoti, kad sąskaitos su serijos numeriu „MAK“ UAB „M. C.“ nebuvo išrašomos, nes sąskaitas klientams išrašydavo direktorius (apeliantas), o ne ji. Ir, kad įmonėje gali būtų kelios sąskaitų serijos. Be to, ji buhalterinę apskaitą tvarkė tik iki 2019 metų rugsėjo pabaigos, o sąskaitos į buhalterinę apskaitą gali būti įtraukiamos per 4 mėnesių laikotarpį. Ir, galimai, sąskaitos, kurios pirmosios instancijos teismo teigimu, tendencingai vertinant liudytojos parodymus, nebuvo įtrauktos į UAB „M. C.“ buhalterinę apskaitą, į ją galėjo įtraukti po nurodytos liudytojos dirbusi buhalterė. Pastebėjo ir tai, kad visos kaltinime nurodytos sąskaitos, įvertinus jų išrašymo datą, neviršija 4 mėnesių laikotarpio, per kurį, įvertinus buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, jos gali būti traukiamos į apskaitą. Tačiau tai pirmosios instancijos teismo vertinta nebuvo.

3.11. Kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo dėstomas išvadas apie kratos metu UAB „M. C.“ patalpose rastus sąskaitų faktūrų projektus (juodraščius), kurie nėra pasirašyti, tokiu būdu niekaip neįrodo ir negali įrodyti konkrečių nuosprendyje aptariamų PVM sąskaitų faktūrų, kurios oficialiai buvo pateiktos AB „Šiaulių bankas“, bet kokio klastojimo fakto. Taipogi nesupranta dėstomų argumentų dėl UAB „M. C.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo ir kad faktoringo lėšos buvo naudotos UAB „M. C.“ veikloje (pvz., atsiskaitymui su VMI ir SODRA), tačiau tai niekaip nėra susiję ir niekaip neįrodo inkriminuoto tariamo sąskaitų klastojimo fakto.

3.12. Apelianto nuomone, teismas vertindamas nereikšmingus duomenis nepastebi šiai bylai reikšmingų. Iš 2020 m. spalio 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. spalio 8 d. sąskaita Nr. MAK0035, kurios suma 9 979,46 Eur apmokėta nebuvo (pavedimo į jokią banko sąskaitą nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo metu rasta nebuvo). Be to, susumavus visas pinigų sumas, kurios, kaip nustatyta atlikus visų įmonės banko sąskaitų apžiūrą (kaltinamojo akto 7-8 puslapiai, t. 2, b. 1. 41-48) AB „Šiaulių bankas“ pervestos UAB „M. C.“, lėšos sudaro 37 095,46 Eur. Iš kurių, kaip minėta, UAB „M. C.“ grąžinta pinigų suma sudaro 5 302,04 Eur. Tačiau šios aktualios aplinkybės tiek veikos kvalifikavimo, tiek civilinio ieškinio išsprendimo prasme pirmosios instancijos teismo liko neįvertintos.

3.13. Skunde nurodė, kad sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti, tai akcentuojama ir gausioje LAT praktikoje. Tuo tarpu įvertinus bylos aplinkybes, duomenis apie tariamą sąskaitų klastojimą, kyla pagrįstos abejonės apie tai, ar šioje byloje yra nustatytas ir įrodytas būtent šis privalomas inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymis. Be to, net ir darant prielaidą, kad bankui teiktos sąskaitos tikrai buvo suklastotos, įvertinus tiek civilinio ieškovo asmenį (juridinis asmuo, finansų įstaiga (bankas)), tiek ir UAB „M. C.“ bei AB Šiaulių bankas 2019 m. vasario 14 d. Faktoringo sutarties Nr. SB04-02214/F (toliau - Faktoringo sutartis) nuostatas ir jų vykdymą būtent iš civilinio ieškovo, t. y., banko pusės, galima daugiau nei pagrįstai teigti, kad bankas elgėsi itin neapdairiai, neatidžiai ir nerūpestingai. Tačiau, šios aplinkybės vertintos nebuvo.

3.14. Pagal Faktoringo sutarties Bendrųjų sąlygų nuostatas, tam, kad bankas išmokėtų pinigus pagal jam teikiamą sąskaitą faktūrą, jis turi ją akceptuoti. Tam skirtas visas Faktoringo sutarties Bendrųjų sąlygų 6 skyrius. Negana to, tam, kad konkreti sąskaita faktūra būtų akceptuota, bankui neužtenka pateikti tik sąskaitą faktūrą. Kaip nurodyta Faktoringo sutarties Specialiosiose sąlygose (2 bei 3 punktai), tam, kad sąskaita būtų akceptuota, bankui turi būti teikiami papildomi pardavimo dokumentai, kurie leidžia pagrįstai įsitikinti, kad paslaugos yra tikrai suteiktos, t. y., paslaugų perdavimo aktas, pasirašytas kliento ir pirkėjo atstovų. Faktoringo sutarties 6 skyriaus 6.1. punkte nurodoma, kad „Klientas Bankui kartu su Sąskaitomis faktūromis įsipareigoja pateikti Bankui priimtino turinio Papildomus pardavimo dokumentus, dėl kurių šalys susitarė Faktoringo sutartimi, būtinus faktoringo avansui gauti“. Faktoringo sutarties 6.2. punkte nurodoma, kad „Bankas įsipareigoja ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas, pradedant nuo dienos, kai buvo gauta Sąskaita faktūra ir visi Papildomi pardavimo dokumentai, patikrinti Sąskaitų faktūrų ir Papildomų dokumentų atitikimą Faktoringo sutarties reikalavimus ir nedelsiant pranešti Klientui apie Sąskaitos faktūros akceptavimą arba atsisakymą akceptuoti sąskaitą faktūrą“. Toliau, Faktoringo sutarties 6.3. punkte išvardinta visą eilė aplinkybių (13 punktų), kuomet bankas turi teisę sustabdyti sąskaitų faktūrų akceptavimą bei atsisakyti akceptuoti sąskaitas faktūras ir mokėti faktoringo avansus. Tarp kurių yra tokia sąlyga, kaip bankui kylančios abejonės dėl pirkėjo pagal sandorį arba dėl pagal sąskaitas faktūras vykdytinų įsipareigojimų (Faktoringo sutarties Bendrųjų sąlygų 6.3.13 punktas). Taigi, faktiškai, bankas savo sutartyje yra susidaręs sau tokias palankias sąlygas nemokėti pinigų, kad tam užtenka tiesiog bankui kylančios abejonės. Toliau, Faktoringo sutarties Bendrųjų sąlygų 10.4. bei 10.5. yra įtvirtinta ir dar daugiau banko teisių - šis gali, be išankstinio kliento (šiuo atveju UAB „M. C.“) sutikimo gauti bet kokią informaciją iš Pirkėjo, susijusią su prekių pristatymu ar paslaugų suteikimu. Kaip ir turi teisę reikalauti iš pirkėjo bet kokių papildomų dokumentų (jų originalų), susijusių su paslaugų suteikimu, ir netgi tų, kurie nėra įvardinti Faktoringo sutartyje. Ir kas įdomiausia, vadovaujantis Faktoringo sutarties Bendrųjų sąlygų 1.28. punktu, už šių veiksmų atlikimą, kuris iš esmės yra skirtas tam, kad bankas apsidraustų būtent nuo tokių atvejų, kuomet jam yra teikiamos arba suklastotos, arba sąskaitos faktūros už paslaugas, kurios, pvz., suteiktos netinkamai ir/ar nepilnai, Klientas bankui dar ir sumoka sąskaitos priėmimo mokestį.

3.15. Pabrėžia, kad iš byloje esančių duomenų ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio akivaizdu, kad apie šių banko pareigų vykdymą byloje nebuvo gauta jokių duomenų. Apart gynėjo bylos nagrinėjimo metu užduotus klausimus banko darbuotojams, į kuriuos jie atsakė, kad arba nieko nežino apie konkrečias sąskaitas ir jų akceptavimą, arba, ką sąžiningai nurodė liudytoja A. B., jokių Faktoringo sutartyje nurodytų papildomų dokumentų, patvirtinančių paslaugų suteikimą, šiuo atveju bankas neprašė ir netikrino (jau nekalbant apie bet kokius kitus papildomus dokumentus kurie, kaip minėta, pagal Faktoringo sutarties nuostatas bankas turėjo teisę gauti tiek iš kliento, tiek iš pirkėjo). Esant tokiai situacijai akivaizdu, kad bet kokių šių banko pagal sutartį ir pagal bendrą civilinėje teisėje galiojančią pareigą elgtis sąžiningai, protingais ir atsakingai privalomų atlikti veiksmų vykdymas yra neįrodytas. Taigi visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, aiškintina būtent taip, kad jokių šių veiksmų bankas ir neatliko (ką, kaip minėta, paliudijo ir byloje apklausta liudytoja, banko darbuotoja, A. B.). Ir tai reiškia, kad šiuo atveju ta tariama panaudota apgaulė (jei ji ir pasitvirtintų), nebuvo tokia esminė, kuri objektyviai galėjo suklaidinti civilinį ieškovą, t. y., banką. Ir dėl jos šis objektyviai neturėjo ir negalėjo perleisti savo turto UAB „M. C.“. Kas leidžia konstatuoti, jog šiuo atveju joks nusikaltimas nėra padarytas. Jei bankas būtų vykdęs Faktoringo sutarties nuostatas, ar bent jau dalį jų, ir būtų bent minimaliai pasidomėjęs paslaugų pagal konkrečias sąskaitas suteikimu, visos šios situacijos nebūtų. Nes arba bankas gautu duomenis, kad paslaugos suteiktos ir visiškai pagrįstai sumokėtų pinigų sumas pagal Faktoringo sutartį, arba gautų duomenis, kad paslaugos dar nėra suteiktos. Ir tai jam būtų visiškai teisėtas pagrindas neatlikti jokių mokėjimų pagal Faktoringo sutartį.

3.16. Banko itin neatsargų elgesį, apelianto nuomone, šiuo atveju rodo ir faktas, kad pagal Faktoringo sutartį šis nepareikalavo jokio realaus prievolių įvykdymo užtikrinimo (t. y., pvz., nekilnojamojo turto įkeitimo). Kaip galima nustatyti iš Faktoringo sutarties sąlygų (Specialiųjų sąlygų 2.1. punktas), užtikrinimo priemonė buvo tik esamos ir būsimos piniginės lėšos visose esamose ir būsimose UAB „M. C.“ banko sąskaitose. Ir tai tik esančiose šiame banke, t. y., AB Šiaulių bankas. Taigi akivaizdu, jog elgdamasis atidžiai, protingai ir rūpestingai, bankas neabejotinai būtų išvengęs situacijos, kuomet yra apmokamos sąskaitos, pagal kurias paslaugos nėra suteiktos arba suteiktos netinkamai. Be to, bankas turėjo visas galimybes savo pažeistas teises apginti civilinės teisės pagalba. Tačiau, dėl nesuprantamų priežasčių, tuo nepasinaudojo ir net po pateikto apelianto paaiškinimo, iškart 2019 m. spalio 25 d. parašė pareiškimą policijai. Nors vadovaujantis Faktoringo sutarties Specialiųjų sąlygų 3.4. punktu, pirkėjui nepamokėjus sąskaitos faktūros per 60 dienų nuo jos pateikimo, sąskaitą privalo apmokėti UAB „M. C.“. Bankas šio termino neišlaukė (pareiškimo teikimo dieną šis terminas buvo suėję tik dviejų ankščiausiai pateiktų sąskaitų, t. y., 2019 m. rugpjūčio 16 d. sąskaitos faktūros Nr. MAK0025 (pagal kurią 5 302,04 Eur buvo sugrąžinta bankui) ir 2019 m. rugpjūčio 21 d. sąskaitos faktūros Nr. MAK0027), į UAB „M. C.“ nesikreipė, iš karto parašė pareiškimą policijai. Dar daugiau, ką patvirtino byloje apklausti liudytojai (banko darbuotojai), bankas pažeidė Faktoringo sutarties sąlygas dar ir dėl to, kad jos šuo atveju numatė sąlyginį regresą, t. y., bankas turėjo teisę sąskaitos neapmokėjimo atveju kreiptis į UAB „M. C.“ tik tokiu atveju, jei draudimo įmonė atsisako mokėti draudimo išmoką (Faktoringo sutarties Bendrųjų sąlygų 8.3. punktas). Tačiau, dėl visiškai nesuprantamų priežasčių, į draudimą bankas taip pat net nesikreipė.

3.17. Skundo autoriaus įsitikinimu, jokie baudžiamojoje byloje surinkti duomenys neleido pirmosios instancijos teismui padaryti išvados, apie V. Ž. kryptingą, vieningą tyčią apgaule įgyti būtent tokios vertės (41197,19 Eur) turtą. Įvertinus kaltinime nurodytų sąskaitų teikimo terminus (sąskaitos buvo teikiamos dviejų mėnesių laikotarpyje, t. y., nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. spalio 14 d.), jų sumas (visų sąskaitų sumos skirtingos, nurodytos ne apvaliais skaičiais), pirkėjus, faktą, jog dalis kaltinime nurodytų sąskaitų, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, pirkėjo UAB „F. I.“ buvo gautos ir apmokėtos (taip patvirtinant ir paslaugų suteikimą), leidžia daryti išvadą, jog jei ir sutikti, kad šiuo atveju buvo padarytas nusikaltimas, jis padarytas ne viena tęstine veika, o nusikaltimų daugėtu, t. y., atskiromis pavienėmis nusikalstamomis veikomis. Kurių darymo tyčia galimai iš anksto naujai susiformuodavo prieš kiekvienos sąskaitos faktūros teikimą bankui (manytina po to, kuomet būdavo gaunamas mokėjimas pagal ankstesnę sąskaitą). Visgi, toks tariamai atliktos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, įvertinus tiek iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusią, tiek ir nuo nurodytos datos galiojančią BK 182 straipsnio redakciją, dirbtinai sunkina V. Ž. padėtį. Be to, veikos kvalifikavimas, teikiamas kaltinamajame akte neteisingas ir ta prasme, jog dalies inkriminuoto kaip pasisavinto turto UAB „M. C.“ neįgijo - kaltinamajame akte nurodyta 2019 m. spalio 8 d. sąskaita faktūra Nr. MAK0035 banko apmokėta nebuvo. Kas reiškia, kad šioje dalyje nėra galimybės kvalifikuoti kaip baigtos nusikalstamos veikos.

3.18. Atkreipė dėmesį, kad išteisinimo atveju civilinis ieškinys turėtų būti atmestas arba paliktas nenagrinėtu. Tuo tarpu civilinio ieškiniu buvo prašoma priteisti bendrą pagal visas kaltinamajame akte nurodytas sąskaitas tariamai sumokėtą faktoringo avansą, kurį viso sudaro 46 076,97 Eur, atimant UAB „M. C.“ grąžintą pinigų sumą - 5 302,04 Eur - viso 40 774,93 Eur (be palūkanų ir delspinigių). Tačiau, pirmosios instancijos teismo liko neįvertinta, jog, iš byloje esančių duomenų (2020 m. spalio 16 d. apžiūros protokolo), 2019 m. spalio 8 d. sąskaita Nr. MAK0035, kurios suma 9 979,46 Eur apmokėta nebuvo (pavedimo į jokią UAB „M. C.“ banko sąskaitą rasta nebuvo). Esant tokiai situacija, minėta pinigų suma visiškai nepagrįstai buvo priteista iš apelianto. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.242 straipsnio nuostatomis, tai sudaro pagrindą bakui nepagrįstai praturtėti V. Ž. sąskaita. Taip pat, pirmosios instancijos teismo liko neįvertinta, kad susumavus visas pinigų sumas, kurios buvo pervestos UAB „M. C.“, pagal bylos duomenis, jos sudaro 37 095,46 Eur. Iš kurių, kaip minėta, UAB „M. C.“ grąžinta pinigų suma sudaro 5 302,04 Eur. Jokių argumentų ir/ar šių neapgrįstai prašomų priteisti pinigų sumų pagrindimo iš civilinio ieškovo bylos nagrinėjimo metu faktiškai gauta nebuvo. Kas, esant tokiai situacijai, jei jau sutikti, kad šiuo atveju galėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi sudarė pagrindą ne pilnai tenkinti akivaizdžiai nepagrįstą civilinį ieškinį, o civiliniam ieškovui pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, prokurorė ir civilinio ieškovo atstovė prašė palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. Ž. apeliacinis skundas atmestinas

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, turintys įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.

6. Nagrinėjamu atveju kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo turinio, nuteistasis nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu apeliaciniame skunde iš esmės kritikuoja byloje surinktus duomenis, pateikdamas savitą jų vertinimą. Skunde teigiama, kad tariamas sąskaitų klastojimas yra neįrodytas, nors viena sąskaita išrašyta per klaidą, tačiau pagal likusias 7 visos paslaugos nurodytoms įmonėms buvo atliktos, jokia apgaulė savo naudai įgyti svetimą turtą iš nuteistojo pusės nebuvo naudojama, tuo tarpu bankas elgėsi itin neapdairiai, neatidžiai ir nerūpestingai, kadangi turėdamas įgaliojimus sustabdyti sąskaitos faktūros akceptavimą, prašyti pateikti papildomus duomenis, elgėsi pasyviai ir viso to nedarė.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo su tokiais apelianto skundo motyvais sutikti ir jų pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl V. Ž. nuteisimo. Apelianto motyvai yra nepagrįsti, o jo kaltę neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys.

8. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose, įrodymų vertinimo klaidų ar kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, dėl kurių baudžiamasis įstatymas V. Ž. galėjo būti pritaikytas neteisingai, nenustatė. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu. Priešingai nei aiškina nuteistasis, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė aplinkybes, reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui, įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą dėl V. Ž. įvykdytos nusikalstamos veikos įrodytumo. Skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo konstatuoti BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimo. Apylinkės teismo nuosprendis atitinka baudžiamojo proceso normų reikalavimus (BPK 305 straipsnis). Nėra pagrindo konstatuoti, kad teismo procesinis sprendimas grindžiamas netinkamais įrodymais ir nepakankamais motyvais, yra prieštaringas, nenuoseklus ar neaiškus. Tuo tarpu nuteistojo apeliaciniame skunde, prašant padaryti priešingas išvadas, įrodymai yra vertinami atsietai, tik sau naudinga linkme, išskirtinę įrodomąją reikšmę suteikiant nuteistojo parodymams, kaip vieninteliems teisingiems ir patikimiems įrodymams byloje, bei nepagrįstai ginčijant kitų įrodymų patikimumą. Nuteistojo skunde pateiktos interpretacijos dėl netinkamo byloje esančių parodymų vertinimo, nuosprendyje išdėstytų išvadų nenuoseklumo, kolegijos manymu, neparemtos konkrečiais argumentais, o yra tik nuteistojo pozicija, grįsta jo versijų neatitinkančių įrodymų vertinimu. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu, kaip minėta, teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

9. Sukčiavimas (BK 182 straipsnis) – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę – neretai būna susiję su sutartiniais santykiais. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą neteisėtą baudžiamąja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Ši apgaulė turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-7-47-895/2016, 2K-7-41-511/2017, 2K-7-136-489/2017, 2K-17-976/2020 ir kt.) ir gali pasireikšti tokiomis formomis, kaip asmenų (institucijų) suklaidinimas pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, esminių aplinkybių apsisprendimui dėl turto perleidimo nutylėjimas ir panašiai. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, be kita ko, išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-158-303/2021, 2K-6-976/2023 ir kt.).

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje būtinieji sukčiavimo požymiai – apgaulė (t. y. objektyviosios tiesos iškreipimas, suklaidinimas pateikiant tikrovės neatitinkančius dokumentus), tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (AB „Šiaulių bankas“) ir tyčia, t. y. kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia klaidingą nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą informaciją – pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tinkamai nustatyti ir motyvuotai atskleisti.

11. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad įvykių seka, kuriai iš esmės neprieštarauja byloje surinkti duomenys yra tai, jog 2019 m. vasario 14 d. sudaryta Faktoringo sutartis Nr. SB04-02214/F tarp AB „Šiaulių bankas“ ir kliento UAB „M. C.“ dėl 60 000 eurų faktoringo limito, kurioje nurodyti pirkėjai yra UAB „F. I.“, UAB „M.“ (1 t., b. l. 31–43). Šią sutartį kaip UAB „M. C.“ direktorius pasirašė V. Ž., tokiu būdu neabejotinai sutikdamas su visomis sutarties nuostatomis. Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. iš UAB „M. C.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) (faktoringo sąskaita), esančios AB „Šiaulių bankas“, į UAB „M. C.“ sąskaitą pervesta 9422,92 Eur suma. 2019 m. rugpjūčio 21 d. iš UAB „M. C.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“, į UAB „M. C.“ sąskaitą pervesta 9627 Eur suma. 2019 m. rugpjūčio 30 d. iš UAB „M. C.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“, į UAB „M. C.“ sąskaitą pervesta 2800 Eur suma. Pagal išrašų duomenis matyti, kad gautos lėšos buvo naudojamos bendrovės veikloje, įvairiems atsiskaitymams, mokėjimams pagal sutartis bei VMI ir SODRA mokesčiams mokėti. Sąskaitos išraše Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2019 m. spalio 4 d. iš UAB „M. C.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“, į UAB „M. C.“ sąskaitą pervesta 6800 Eur suma. Pagal išrašų duomenis matyti, kad gautos lėšos buvo naudojamos bendrovės veikloje, t. y. įvairiems atsiskaitymams, mokėjimams pagal sutartis, UAB „M.“, VMI ir SODRA mokesčiams bei už automobilį „Honda CR-V, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį Ž. Ž. (2 t., b. l. 49–51).

12. Kaip matyti, sklandus bendradarbiavimas pagal faktoringo sutartį vyko iki 2019 m. rugpjūčio mėnesio, kuomet pradėjo vėluoti pirkėjų apmokėjimai, o bankas paprašė pastarųjų laikytis terminų, tačiau paaiškėjo aplinkybės, jog bankui pateiktos UAB „M. C.“ sąskaitos faktūros, kurios neatitinka objektyvios tiesos, tai yra 1) 2019 m. rugpjūčio 14 d. sąskaita faktūra Nr. MAK0025 (pirkėjas UAB „F. I.“), 10 469,91 eurų sumai; 2) 2019 m. rugpjūčio 21 d. sąskaita faktūra Nr. MAK0027 (pirkėjas UAB „M.“), 9 999,44 eurų sumai; 3) 2019 m. rugpjūčio 28 d. sąskaita faktūra Nr. MAC 1320 (pirkėjas UAB „F. I.“), 1 666,46 eurų sumai; 4) 2019 m. rugpjūčio 28 d. sąskaita faktūra Nr. MAC1319 (pirkėjas UAB „F. I.“), 27,33 eurų sumai; 5) 2019 m. rugpjūčio 28 d. sąskaita faktūra Nr. MAC1318 (pirkėjas UAB „F. I.“), 741,69 eurų sumai; 6) 2019 m. rugsėjo 11 d. sąskaita faktūra Nr. MAK0030 (pirkėjas UAB „F. I.“), 9 962,33 eurų sumai; 7) 2019 m. spalio 3 d. sąskaita faktūra Nr. MAK0034 (pirkėjas UAB „F. I.“), 7 650,01 eurų sumai; 8) 2019 m. spalio 8 d. sąskaita faktūra Nr. MAK0035 (pirkėjas UAB „F. I.“), 9 979,46 eurų sumai, iš kurių matyti, kad UAB „M. C.“ pateikė išrašytas sąskaitas faktūras AB „Šiaulių bankas“ apmokėjimui už UAB „F. I.“, UAB „M.“ neva atliktas paslaugas (1 t., b. l. 45–53). Tuo tarpu bankas pagal minėtas sąskaitas vykdydamas faktoringo sutarties sąlygas išmokėjo UAB „M. C.“ faktoringo avansą – 90 proc. aukščiau nurodytų sąskaitų sumos (1 t., b. l. 44), o UAB „M. C.“ faktoringo avansą naudojo ne pagal paskirtį, tokiu būdu bankui padarė didelę žalą. Nors V. Ž. susidariusią situaciją vertina kaip nesusipratimą, iš esmės teigdamas, kad neva viena sąskaita MAK0025 iš tiesų yra išrašyta per klaidą, o pagal kitas sąskaitas yra įsitikinęs, jog darbai buvo atlikti, tačiau šiuos jo teiginius paneigia pirmosios instancijos teismo betarpiškai ištirti ir laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų įvertinti įrodymai.

13. Pagrindžiant pirmiau padarytą išvadą visų pirma pažymima, kad kaltininko parodymai dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, kaltės pripažinimas ar neigimas, nors ir yra svarbus įrodymų šaltinis, vis tik nėra vienintelis sprendžiant dėl nusikalstamos veikos sudėtį sudarančių požymių buvimo ar nebuvimo kaltininko veikoje. Pagal suformuotą teismų praktiką, subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, Nr. 2K-7-27-746/2015, Nr. 2K-410-489/2016, Nr. 2K-219-693/2019), t. y. įvertinus ir kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2014, Nr. 2K-210/2014).

Žemesnės instancijos teismas

14. Nagrinėjamu atveju liudytoja J. L. patvirtino, kad ji 2017 m. birželio 2 d. – 2019 m. spalio 8 d. dirbo UAB „M. C.“ vyr. buhaltere. Kaltinime nurodytų sąskaitų ji neišrašė, šios sąskaitos nebuvo įtrauktos į apskaitą, sąskaitas išrašydavo vadovas V. Ž.. Atkreipė dėmesį, kad UAB „F. I.“ su tokiu serijos numeriu (MAK) sąskaitos faktūros nebuvo išrašomos, serijos numeris buvo rašomas MAC (3 t., b. l. 26-28; 6 t., b. l. 46-47). Liudytojas M. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklaustas patvirtino, kad UAB „M.“ iš UAB „M. C.“ niekada pagal sąskaitą Nr. MAK0027 paslaugų neužsakinėjo ir pagal tokią sąskaitą nurodytų darbų UAB „M. C.“ neatliko, tokia sąskaita UAB „M.“ buhalterijoje neapskaityta (t. 3, b. l. 21-22, 6 t., b. l. 35-36). Liudytoja M. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiškiai patvirtino, kad ji UAB „F. I.“ direktorė, gavusi pranešimą iš banko išsiaiškino, jog bankui iš UAB „M. C.“ teikiami suklastoti mokėjimo dokumentai dėl neva UAB „F. I.“ turimų įsipareigojimų UAB „M. C.“ nevykdymo, kadangi tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto (2 t., b. l. 197) ir jame nurodytų sąskaitų faktūrų UAB „F. I.“ nebuvo gavusi (2 t., b. l. 177-179; 6 t., b. l. 47-50). Liudytojos A. E. teigimu, jai dirbant UAB „F. I.“ bankas atsiuntė informaciją, kurią jiems pateikė UAB „M. C.“ dėl neva neapmokėtų sąskaitų, tačiau iš to sąrašo sąskaitų nebuvo gavę, be to, jų serijos numeriai buvo kitokie, pagal sumas sąskaitos taip pat reikšmingai skyrėsi (6 t., b. l. 81-83). Akivaizdu, kad aukščiau aptarti liudytojų parodymai vieni kitus papildo, kuriuos sugretinus su byloje turima medžiaga, nesudaro jokio objektyvaus pagrindo jais netikėti.

15. Be to, bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2020 m. vasario 28 d. apžiūros protokolu apžiūrėtos AB „Šiaulių bankas“ pateiktos sąskaitos-faktūros ir kratos metu UAB „M. C.“ patalpose rastos bei paimtos sąskaitos faktūros, ir nustatyta, jog AB „Šiaulių bankas“ pateikta PVM sąskaita faktūra, serija Nr. MAC1320 skiriasi nuo UAB „M. C.“ biuro patalpoje rastos PVM sąskaitos faktūros, serija Nr. MAC1320, dokumento forma, pardavėjo ir pirkėjo rekvizitų išdėstymu, duomenų gausa, atliktų paslaugų detalizavimu. AB „Šiaulių bankas“ pateikta PVM sąskaita faktūra yra sudaryta iš dviejų lapų, o UAB „M. C.“ biuro patalpoje rasta PVM sąskaita faktūra yra iš vieno lapo. Abi PVM sąskaitos faktūros nepasirašytos. AB „Šiaulių bankas“ pateikta PVM sąskaita faktūra, serija Nr. MAC1319 skiriasi nuo UAB „M. C.“ biuro patalpoje rastos PVM sąskaitos-faktūros, serija Nr. MAC1319, dokumento forma, pardavėjo ir pirkėjo rekvizitų išdėstymu, duomenų gausa, atliktų paslaugų detalizavimu. Abi PVM sąskaitos-faktūros nepasirašytos. AB „Šiaulių bankas“ pateikta PVM sąskaita faktūra, serija Nr. MAC1318 skiriasi nuo UAB „M. C.“ biuro patalpoje rastos PVM sąskaitos faktūros, serija Nr. MAC1318, dokumento forma, pardavėjo ir pirkėjo rekvizitų išdėstymu, duomenų gausa, atliktų paslaugų detalizavimu. Datomis: AB „Šiaulių bankas“ pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje data yra nurodyta 2019 m. rugpjūčio 28 d., o UAB „M. C.“ biuro patalpoje rastoje PVM sąskaitoje-faktūroje data yra 2019 m. rugpjūčio 26 d. Apmokėjimo sumomis: AB „Šiaulių bankas“ pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodyta 741,69 Eur suma, o UAB „M. C.“ biuro patalpoje rastoje PVM sąskaitoje faktūroje suma yra 729,59 Eur. Abi PVM sąskaitos faktūros nepasirašytos (2 t., b. l. 114–128).

16. Taigi, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, jog UAB „M. C.“ pateikė išrašytas sąskaitas-faktūras AB „Šiaulių bankas“ apmokėjimui už neva atliktas paslaugas įmonėms UAB „F. I.“ ir UAB „M.“, nors šių įmonių vadovai patvirtino, kad jokios sąskaitose nurodytos paslaugos nebuvo atliktos, už jas jie nemokėjo ir jokios sąskaitos jų apmokėjimui negavo, jų buhalterijose šios sąskaitos neapskaitomos. Visa tai, leidžia spręsti, kad UAB „M. C.“ vadovas pateikinėjo bankui melagingą ir suklastotą informaciją siekdamas vienintelio tikslo apgaulės būdu gauti iš banko pinigus, kas iš esmės atitinka sukčiavimo sudėtį. Priešingai apelianto dėstomiems samprotavimams, melagingos informacijos sąskaitose nurodymas negali būti vertinamas niekaip kitaip kaip jų klastojimas.

17. Kaip matyti iš nuteistojo pateikto apeliacinio skundo, vienas pagrindinių skundo argumentų yra tai, kad sąskaita MAK0025, galimai išrašyta per klaidą, todėl buvo imtasi atitinkamų veiksmų dėl gautų pinigų grąžinimo, buvo grąžinta 5302,04 Eur, tačiau tokie nuteisto deklaratyvūs pasiaiškinimai jokiu būdu nepaneigia V. Ž. išankstinės, tikslingos tyčios apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ir toliau klaidinant banką tarpusavio bendradarbiavimo procese. Juolab, kad tam tikri piniginių sumų grąžinimo veiksmai inicijuoti tik tuomet, kai kilo klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Be to, nors ir akcentuojama įvykusi klaida, tačiau kaip matyti V. Ž., būdamas juridinio asmens atstovu ir pamatęs iš banko pervestas lėšas pagal klaidingą sąskaitą, neinformavo banko apie neva įvykusią klaidą ir pervestų lėšų pagal neva klaidingą sąskaitą nedelsiant negražino, beje, visa apimtimi jų negražino ir iki šiol. Priešingai, pagal byloje esančius duomenis pinigai nedelsiant buvo nuimamai ar pervedami į kitas sąskaitas būtent paties nuteistojo iniciatyva. Kas tik dar kartą patvirtina pastarojo tyčią sąmoningai elgtis nusikalstamai.

18. Nors skunde akcentuojamas UAB „M.“ atstovo liudytojo M. M. parodymų nenuoseklumas dėl sąskaitos MAK0027 gavimo aplinkybių, jos anuliavimo, nepriėmimo, visgi apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šio liudytojo parodymų visetas leidžia spręsti tokio sandorio realiai nebuvus, be to ir pats V. Ž. apklausos metu pripažino, jog su UAB „M.“ tarėsi dėl darbų atlikimo, bet projekto buvo atsisakyta, galėjo taip būti, kad nepadarė tų darbų (6 t., b. l. 98). Vadinasi, jei darbai nebuvo atlikti, nebuvo jokio pagrindo UAB „M. C.“ išrašyti sąskaitą UAB „M.“, o vėliau šią sąskaitą pateikti AB „Šiaulių bankas“ ir laukti jos faktorizavimo.

19. Visiškai nepagrįsti ir tie skundo argumentai, jog liudyta M. S. neva pripažino, kad tam tikros sąskaitos iš pateikto sąrašo buvo apmokėtos. Teisėjų kolegija dar kartą įvertinusi minėtos liudytojos duotus parodymus pirmosios instancijos teisme, perklausiusi teismo posėdžio garso įrašą tokių aplinkybių nenustatė (6 t., b. l. 47-50). M. S. aiškiai nurodė, kad tik iš banko gavo UAB „M. C.“ neva sudarytą tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą su jų įmone UAB „F. I.“ (2 t., b. l. 197), tačiau tokio akto jie neturi, nepasirašė ir šiame akte nurodytų sąskaitų nėra nei matę, nei girdėję, juolab, jokių darbų pagal šias sąskaitas ir jose nurodytas sumas nėra atlikinėję. Dar labiau, V. Ž. pateikdamas bankui šį aktą ir norėdamas pagrįsti, jog toks aktas taip pat buvo pateiktas ir UAB „F. I.“, kuris pastarajam persiųstas elektroniniu paštu, tačiau kaip nustatyta, UAB „F. I.“ elektroninio pašto adresas buvo nurodytas klaidingai. Tai vertinti kaip klaidą aukščiau aptartos situacijos kontekste, nei apylinkės teismas, nei apygardos teismas neturi racionalaus pagrindo. Be to, aktas sudarytas 2019 m. spalio 9 d., kaip sudarytoją nurodant vyr. buhalterę J. L., kuri dar teismo posėdžio metu yra nurodžiusi, kad iš darbo įmonėje išėjo 2019 m. spalio 8 d. (6 t., b. l. 47). Visa tai, iš esmės kelią abejonių sudaryto akto teisėtumu ir jo pagrįstumu, dėl ko vadovautis šiame akte nurodytais duomenimis, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

20. Nors skunde akcentuojama, kad pavedimai pagal mažesnes sąskaitas iš UAB „F. I.“ pusės visgi buvo atlikti, tačiau tiek liudytojos M. S. paaiškinimais, tiek bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pavedimai buvo atlikti tik pagal sąskaitas faktūras Nr. MAC001336, MAC001338 (3 t., b. l. 15), bendroje sumoje 1080,83 Eur., tačiau dėl šių sąskaitų AB „Šiaulių bankas“ jokių pretenzijų UAB „M. C.“ nereiškia. Natūralu, kad bendradarbiavimas tarp šalių buvo tęstinis, todėl tam tikros sąskaitos buvo dengiamos. Tuo tarpu civilinio ieškovo AB „Šiaulių bankas“ atstovė nurodė, kad kaltinime yra pažymėtos tik tos sąskaitos, pagal kurias jokios paslaugos nebuvo suteiktos ir apmokėjimai už jas nebuvo gauti. Apylinkės teismo posėdžio metu kilo abejonės ir dėl sąskaitos Nr. MAC1318 apmokėjimo aplinkybių, kadangi pagal UAB „F. I.“ pateiktą tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą ši sąskaita atvaizduojama kaip apmokėta (3 t., b. l. 13). Šiame kontekste reikėtų įvertinti duomenis gautus iš 2020 m. vasario 28 d. apžiūros protokolo (2 t., b. l. 114–128), kuriame aiškiai nurodyta, jog AB „Šiaulių bankas“ pateikta PVM sąskaita faktūra, serija Nr. MAC1318 skiriasi nuo UAB „M. C.“ biuro patalpoje rastos PVM sąskaitos faktūros, serija Nr. MAC1318, dokumento forma, pardavėjo ir pirkėjo rekvizitų išdėstymu, duomenų gausa, atliktų paslaugų detalizavimu. Datomis: AB „Šiaulių bankas“ pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje data yra nurodyta 2019 m. rugpjūčio 28 d., o UAB „M. C.“ biuro patalpoje rastoje PVM sąskaitoje-faktūroje data yra 2019 m. rugpjūčio 26 d. Apmokėjimo sumomis: AB „Šiaulių bankas“ pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodyta 741,69 Eur suma, o UAB „M. C.“ biuro patalpoje rastoje PVM sąskaitoje faktūroje suma yra 729,59 Eur. Įvertinus tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad AB „Šiaulių bankas“ pateikta PVM sąskaita faktūra, serija Nr. MAC1318 yra autentiška sąskaitai, kuri buvo pateikta UAB „F. I.“, juolab, kad skiriasi sąskaitose nurodyta suma. Visa tai neleidžia daryti kategoriškų išvadų, jog sąskaita Nr. MAC1318 buvo apmokėta ir į kaltinimą įtraukta nepagrįstai, kaip to pateiktu skundu norėtų apeliantas. Analogiškai pasisakytina ir dėl kitų sąskaitų Nr. MAC1319, MAC1320. Nepaisant to, kad šios sąskaitos įtrauktos į UAB „F. I.“ sudaryto tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto debeto eilutę, nereiškia, jog jos buvo apmokėtos ir atitinka būtent AB „Šiaulių bankas“ V. Ž. pateiktas sąskaitas. Kaip minėta 2020 m. vasario 28 d. apžiūros protokolu konstatuota, jog pas V. Ž. rastos sąskaitos, ir tos, kurios buvo pateiktos AB „Šiaulių bankas“ nėra tapačios. Dar labiau, tiek liudytojos M. S. paaiškinimai, tiek rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad V. Ž. pateikti duomenys apie 16686,35 Eur pavedimą UAB „F. I.“ yra suklastoti, kadangi tokio pavedimo įmonė nėra atlikusi, pavedime nurodytas motininės įmonės pavadinimas, neegzistuojantis sutarties numeris, be to, nurodytą dieną įmonė UAB „F. I.“ apskritai nėra dariusi jokių pavedimų (2 t., b. l. 186-196, 3 t., b. l. 2). Atitinkamai ir dėl sąskaitų Nr. MAK0034, MAK0035, jokių duomenų apie šiomis sąskaitomis prisiimtus bei įvykdytus įsipareigojimus bylos medžiagoje nėra, nors minėtos sąskaitos buvo pateiktos AB „Šiaulių bankas“, o pastarasis pervedė 90 proc. faktoringo avansą pagal sąskaitose faktūrose nurodytas sumas. Toks V. Ž. elgesys rodo ne elementarų jo apsirikimą, o kryptingą išankstinę tyčią veikti nusikalstamai naudojant apgaulę bei teikiant bankui suklastotas PVM sąskaitas faktūras, pinigų pervedimo išrašus, susirašinėjimą su pirkėjais ir siekiant gauti iš banko pinigus (faktoringo avansą) bei jų negrąžinti, tokia V. Ž. veika visiškai pagrįstai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

21. Kitas apelianto skundo argumentas yra tai, kad kaltinime nurodyta paskutinė sąskaita MAK 0035 nebuvo faktorizuota, tai yra pagal šią sąskaitą joks pavedimas į UAB „M. C.“ sąskaitą nefiksuojamas. Būtent šios faktinės aplinkybės tikslinimui apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas apklausta civilinio ieškovo atstovė advokatė V. Mataitė, kuri nurodė, jog apeliacinio skundo argumentas, kad bankas nepervedė sumos pagal sąskaitą faktūrą Nr. MAK0035 yra neteisingas. Į bendrą sąskaitų sumą nebūtų įtraukta ši suma, jei ji nebūtų apmokėta, nes bankas reikalauja priteisti civilinį ieškinį tik dėl realių nuostolių, kuriuos patyrė, tai yra tą sumą, kurią bankas sumokėjo, bet negavo savo reikalavimo patenkinimo iš pirkėjo UAB ,,F. I.“. Bankas nedalyvauja UAB ,,M. C.“ ir UAB ,,F. I.“ veikloje, ką jie pasirašinėjo bankas įtakoti negali. Pateikė sąskaitų išrašus (7 t., b. l. 37-43), iš kurių matyti, kad suma pagal paskutinę sąskaitą buvo pervesta į tarpinę banko sąskaitą, tranzitinę, nes atsiskaitomoji buvo areštuota ir ten nebuvo galima pervesti. Pervedus į banko tranzitinę sąskaitą, iš tranzitinės sąskaitos buvo dengiami ankstesni UAB ,,M. C.“ įsipareigojimai pagal faktoringo sutartį. Iš sąskaitų išrašų matosi sumų panaudojimas. Atkreipė dėmesį, kad į tranzitinę sąskaitą, kurios numeris gale 0138, buvo pervesta iš faktoringo sąskaitos, apmokėta paskutinė sąskaita, kurią ginčija, kad neapmokėjęs bankas. Pervedus į tranzitinę sąskaitą matosi sąskaitos išraše, jog buvo padengta sąskaita Nr. MAC001338, kadangi buvo įsiskolinimas pagal ją ir buvo dalinai padengta dar viena sąskaita. Pagal pateiktus dokumentus buvo padengta dalis sąskaitos 14 dieną, sąskaita Nr. MAK0025, buvo dengiama dalis skolos. Iš pervestos sumos į tranzitinę sąskaitą buvo padengta pilnai senoji sąskaita Nr.001338 ir dalis Nr.0025 sąskaitos. Tranzitinė sąskaita priklauso bankui, bet susieta su faktoringu. Paskutinė suma 8981,51 eurai buvo pervesta į tranzitinę sąskaitą, kurios galas yra 0138, tada iš jos buvo paskirstytos skolos UAB ,,M. C.“. UAB ,,M. C.“ prieigos prie tranzitinės sąskaitos neturėjo, bet pagal faktoringo sutartį bankas turi regreso teisę. Jei baigiasi sąskaitos apmokėjimo terminas ir sąskaita yra neapmokėta pirkėjo, šiuo atveju UAB ,,F. I.“, tai bankas turi teisę nukreipti išieškojimą į pardavėją, šiuo atveju UAB ,,M. C.“. Kadangi pirminė sąskaita buvo neapmokėta, vėlavo, terminai buvo suėję, tai bankas pagal sutartį padengė šitą sąskaitą. Regreso teisė aprašyta sutarties 8 skyriuje, 8.2 punktas, pirkėjo vėlavimai banko teisė pasinaudoti regresu į pardavėją. Šiuo atveju buvo situacija, kad nemokėjo nei UAB ,,F. I.“, nei UAB ,,M. C.“. Sąskaita Nr. MAK0025 buvo iš dalies dengta – spalio 14 d. ir spalio 17 d., viso sumažinta 5 302, 04 eurai, bankas to nereikalauja, matosi tranzitinėje sąskaitoje. Šitos sumos bankas neprašo priteisti antrą kartą. Kai V. Ž. sumokėjo pinigus, tas kas buvo areštuota išdalino kreditoriams, nes įmonė turėjo finansinių problemų, jeigu išstatomi inkasiniai reikalavimai, tai reiškia, kad įmonė neatsiskaito su biudžetais. Jeigu yra areštuota sąskaita, tai pirmenybė yra tiems, kas areštavo tą sąskaitą. Visi pinigai, kurie įkrenta į šitą sąskaitą yra paskirstomi kreditoriams. Apmokėjimas pagal sąskaitą faktūrą MAK0035 tie 8000 viršaus, tai iš tos sumos buvo dar dengta sąskaita faktūra 0013388. Tai buvo dengta sąskaita, kuri buvo vėluota apmokėti 001338. Tokiu būdu nebeliko skolos pagal ankstesniąją sąskaitą. Pažymėjo, kad ginčo sąskaitos šiuo atveju įvardintos 8, tačiau jų buvo žymiai daugiau, nes bendradarbiavimas vyko nuo 2019 m. vasario 14 d. Sąskaitų buvo išrašyta „F. I.“ daugiau, bankas apmokėjo, „F. I.“ dengdavo šitas sąskaitas ir mokėjimai vyko būtent į šitą tranzitinę sąskaitą, ne į atsiskaitomąją UAB ,,M. C.“ sąskaitą. Viskas buvo daroma pagal faktoringo sutartį UAB ,,M. C.“ be jokios abejonės buvo žinoma apie tą sąskaitą dėl to, kad sutartį pasirašė nuteistasis UAB ,,M. C.“ vardu. Pateikė sąskaitos išrašą (t. 7, b. l. 45-48), už laikotarpį (2019 metų rugsėjo - spalio mėn.), iš kurio aiškiai matosi, kad sąskaita iš tikrųjų buvo areštuota, iš sąskaitos nuskaitomi keli eurai ar centai už Registrų centro sistemą, nurašyta Sodrai įsiskolinimas, mokesčiams yra nurašyta, matosi, kaip bankas perveda faktoringo avansą ir UAB ,,M. C.“ iš karto beveik tą pačią dieną tą faktoringo avansą perveda į savo kažkokią Paysera sąskaitą ir taipogi V. Ž. keletą kartų pasiima būtent iš banko pervestų pinigų, pasiima apie 900 eurų. Tai paneigia V. Ž. teiginius, kad V. Ž. neva tai mokėjo. Į tranzitinę faktoringo sąskaitą V. Ž. taipogi nėra įnešęs pinigų. Pateiktas sąskaitos išrašas iš programos patvirtina, kad pinigai yra pervesti ir jie yra paskirstyti, ir ten labai aiškiai matosi, kiek buvo pervesta, kas dengta ir kiek dengta. Pažymėjo, kad išmokant sąskaitas dar nuo faktoringo avanso nusiskaičiuoja mokesčiai, administravimo mokestis, sąskaitos faktūros priėmimo mokestis, palūkanos. Civiliniame ieškinyje yra nurodytas padarytos žalos dydis, jis yra įrodytas, bankas yra pateikęs paskaičiavimus byloje ir žalos suma bankui yra 44 899,74 eurai. Tai šita suma nesikeičia, kokia buvo pateikta, tokia ir tebėra, nes nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir ikiteisminiam tyrime buvo pateiktas civilinis ieškinys, ta skolos suma nesikeitė, niekas jos nedengė (7 t., b. l. 32-33, 35-36, 49-53).

22. Nuteistasis V. Ž. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad neatkreipė dėmesio į tą tranzitinę sąskaitą, nes turbūt prie tos tranzitinės sąskaitos neturėjo jokios prieigos, ten gaunasi kaip banko vidinė sąskaita palikta tokioms operacijoms. Kai pasirašinėjo sutartį, neskaitė, nežiūrėjo. UAB ,,M. C.“ sąskaita, kurios galas yra 55, galėjo būti areštuota 2019 m. Jeigu buvo areštas uždėtas, tai į tą sąskaitą pinigai galėjo patekti, bet pirmumo teisę nusirašyti pinigus turi visos valstybinės instancijos (Sodra ar VMI). Bankas užbėgo už akių ir pasiėmė visą tą sumą sau, gal to daryti ir neturėjo teisės, nes pirmumo teisę ne bankas turi šitoje vietoje. Kokią sumą bankas pasiėmė nežino, reikia gilintis, gal 10 000, 8 000 Eur. Nežino kur buvo pervesti pinigai pagal sąskaitą Nr. MAK0035, kadangi tranzitinės sąskaitos, kaip banko paslaugų vartotojas nemato. Turėjo norą susitikti su banko atstovu Vytautu, parašė raštą, prašė padaryti skolos mokėjimo grafiką, keturiomis lygiomis dalimis, tačiau buvo inicijuotas ikiteisminis procesas, geranoriškai išspręsti nepavyko. 2019 m. spalio 23 d. pasirašė pasižadėjimą bankui, kad dengs skolą, tačiau galimybės padengti nebuvo, nedengė, o bankas inicijavo visą procesą. UAB ,,M. C.“ kažkokios sumos buvo dengtos, tačiau tokių dokumentų pateikti negali, kadangi viskas yra pas bankroto administratorių. Iš kokios sąskaitos ir į kokią buvo atlikinėjami pavedimai tiksliai pasakyti negali, praėjo 5 metai (7 t., b. l. 52-53).

23. Išklausiusi civilinio ieškovo atstovės paaiškinimus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 255 ir 256 straipsniais, informavo proceso dalyvius apie galimą kaltinimo tikslinimą V. Ž. dėl faktoringo avanso pervedimo į konkrečias banko sąskaitas (7 t., b. l. 52-53).

24. Taigi, aukščiau aptarti duomenys, t. y. civilinio ieškovo atstovės paaiškinimai, vartojimo sąskaitos, tranzitinės sąskaitos išrašai, bei UAB ,,M. C.“ banko sąskaitos ginčo laikotarpiui išrašai, paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog sąskaita faktūra Nr. MAK0035 nebuvo apmokėta. Kaip nustatyta aukščiau ši sąskaita buvo apmokėta, tačiau Faktoringo sutarties Nr. SB04-02214/F pagrindu, pinigai pervesti ne į UAB „M. C.“ priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“ banke, o į tranzitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijai nustačius naujas faktines aplinkybes, tikslintinos nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytos įrodytomis pripažintos V. Ž. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), faktinės aplinkybės dėl faktoringo avanso pervedimo į konkrečias banko sąskaitas nurodant, kad: <...> AB „Šiaulių bankas“, kuris laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. spalio 14 d., Faktoringo sutarties Nr. SB04-02214/F pagrindu, pagal sąskaitas faktūras Nr. MAK0025, MAK0027, MAC1320, MAC1319, MAC1318, MAK0030, MAK0034 į UAB „M. C.“ priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas“ banke, o pagal sąskaitą faktūrą Nr. MAK0035 į tranzitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė faktoringo avansą – 90 procentų pateiktose sąskaitose nurodytos sumos – viso 46 076,97 eurų <...>.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks kaltinimo tikslinimas nelaikytinas kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimu iš esmės skirtingomis BPK 256 straipsnio prasme ir V. Ž. teisinė padėtis dėl to nėra pasunkinama, dėl to nepasikeitė nei gynyba (BPK 44 straipsnio 7 dalis), nei veikos kvalifikavimas, jos apimtis, taip pat tai neturi įtakos skiriant bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88-628/2018).

26. Tokiu būdu V. Ž. apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl sąskaitos faktūros Nr. MAK0035 apmokėjimo UAB „M. C.“ atmestinos kaip nepagrįstos. Civilinio ieškovo atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje aiškiai nurodė, kad į tranzitinę sąskaitą faktoringo avansas pagal sąskaitą Nr. MAK0035 buvo pervestas dėl to, kad UAB „M. C.“ sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo taikomas areštas. Kaip matyti iš byloje esančios faktoringo sutarties minėta sąskaita V. Ž. turėjo būti žinoma, kadangi ji nurodyta sutartyje, kurią asmeniškai pasirašė pats V. Ž. (1 t., b. l. 31). Nėra pagrindo manyti, kad AB „Šiaulių bankas“ šiuos veiksmus atliko kažkokiu būdu pažeisdamas sutarties nuostatas, priešingai, iš tranzitinėje sąskaitoje esančių lėšų buvo dengiami ankstesni UAB ,,M. C.“ neįvykdyti apmokėjimai pagal faktoringo sutartį, tokiu būdu tik gerinant paties skolininko finansinę situaciją įsipareigojimų kontekste.

27. Apeliaciniame skunde taip pat reikalaujama vertinti civilinio ieškovo AB „Šiaulių bankas“ galimą neapdairumą, neatidumą, kuris pagal pasirašytą faktoringo sutartį neva pats turėjo reikalauti iš pirkėjų papildomų dokumentų susijusių su prekių pristatymų ir paslaugų atlikimu, juos tikrinti ir pan., tačiau to nedarė. Su tokiais skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, akivaizdu, jog nuteistasis bando permesti savo neteisėtais, tyčiniais veiksmais sukeltas pasekmes ir dėl to kilusią atsakomybę trečiajam asmeniui. Visgi, tai V. Ž. privalėjo paisyti Faktoringo sutarties nuostatų ir visus duomenis šios sutarties pagrindu teikti atsakingai, kurie atitiktų realią padėtį už suteiktas paslaugas ar nupirktas prekes. Tuo tarpu nustatyta įvykių seka neleidžia abejoti, jog AB „Šiaulių bankas“ šiuo atveju buvo pakankamai aktyvus, kilus abejonėms dėl vienos sąskaitos autentiškumo, ėmėsi tikrinti ir kitas, buvo siunčiami elektroniniai paklausimai tiek paslaugų tiekėjams, tiek pačiam UAB „M. C.“, bendraujama telefonu ir tiesiogiai su atstovais, o gavus atitinkamus duomenis, kreiptasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl tolesnio tyrimo inicijavimo. Neabejotina, kad pažeistų teisių atstatymas AB „Šiaulių bankas“ civilinio proceso tvarka buvo esmingai apsunkintas, todėl skundo teiginiai, jog bankas turėjo teisę sąskaitos neapmokėjimo atveju kreiptis į UAB „M. C.“ tik tokiu atveju, jei draudimo įmonė atsisako mokėti draudimo išmoką yra nepagrįsti. Šiuo atveju nors pirkėjų nemokumas pagal Faktoringo sutartį buvo draustas, tačiau sąskaitos faktūros pirkėjams apskritai nebuvo pristatytos ir pirkėjų nėra mokėtinos, todėl jos realiai neegzistuojančios ir nėra draudimo objektu, dėl to jokia draudimo išmoka negalima. Teisėjų kolegijos vertinimu, jokie tariami Faktoringo sutarties nuostatų pažeidimai, kuriuos apeliaciniame skunde bando dėstyti apeliantas, šiuo atveju nėra nustatyti, juolab, tai nėra pagrindas pateisinti V. Ž. atliktus bei pirmosios instancijos pagrįstai nustatytus neteisėtus veiksmus.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neturi pagrindo pritarti V. Ž. skundo argumentams, jog šiuo atveju jo veika nebuvo tęstinė ir kelia nusikaltimų daugėto klausimą. Bylos aplinkybės rodo, kad visi sukčiavimo atvejai buvo padaryti per trumpą laiką (2019 m. rugpjūčio – spalio mėnuo), nukentėjusiojo atžvilgiu buvo veikta iš esmės identišku būdu, sukčiavimo schema buvo analogiška visais atvejais – pateikiant tikrovės neatitinkančią sąskaitą faktūrą; tikslas – gauti faktoringo avansą, visa tai patvirtina nuteistojo veikos tęstinumą ir leidžia spręsti apie veikimą bendra iš anksto susiformavusia tyčia. Neteisėto svetimo turto įgijimo atveju turtas gautas iš to paties šaltinio ir padarant žalą tam pačiam savininkui, šiuo atveju AB „Šiaulių bankas“. Įvertinus aukščiau aptartus duomenis, analizuojamu atveju nėra jokio pagrindo kalbėti apie nusikaltimų daugėtą.

29. Pritariant apylinkės teismo išvadoms dėl nuteistojo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje apžvelgtinas ir bausmės skyrimo nuteistajam klausimas. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo parinkta bausme ir jos dydžiu. Nuosprendyje nurodyti bausmės rūšies parinkimo ir jos dydžio nustatymo motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas į visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui, atsižvelgė ir jas tinkamai įvertino. Buvo atsižvelgta į tai, kad V. Ž. padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą, anksčiau neteistas (3 t., b. l. 123), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 124–137), pakaltinamas, dirba, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šiuo atveju V. Ž. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirta 175 MGL( 8 750 Eur) bauda, kurios dydis nustatytas mažesnis už sankcijoje numatytą vidurkį, įvertinus tai, kad ilgai užtruko bylos tyrimas ir nagrinėjimas teisme. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, tokia bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu yra teisinga, ne per griežta, tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

30. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

31. Nagrinėjamu atveju civilinis ieškovas AB „Šiaulių bankas“ byloje pareiškęs 44 899,74 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, pateiktas žalos susidarymo skaičiavimas (40774,93 Eur – negrąžinta finansuota paskola, 455,07 Eur – nesumokėtos sutartinės palūkanos, 3669,74 Eur – nesumokėti delspinigiai (2 t., b. l. 158–162). Bylos duomenys patvirtina, kad pagal kaltinime nurodytas sąskaitas banko išmokamą faktoringo avansą UAB „M. C.“ direktorius V. Ž. gavo nurodytą sumą ir panaudojo ją ne pagal paskirtį, t. y. ne įmonės apyvartinių lėšų papildymui, o kitais tikslais. Tokiu būdu bankas patyrė nuostolius. Nurodyta žala atsirado dėl V. Ž. kaltų nusikalstamų veiksmų (sukčiavimo), todėl jis yra tinkamas civilinis atsakovas byloje. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertinęs tai, kad, civilinio ieškovo patirta žala atsirado dėl nuteistojo V. Ž. neteisėtų veiksmų, nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinio ieškovo patirta turtine žala, civilinis ieškinys pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl patenkintinas visiškai. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi iš nuteistojo visiškai pagrįstai priteistos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija daryti priešingų išvadų nagrinėjamo klausimo kontekste neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

32. Apibendrinant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Baudžiamasis įstatymas V. Ž. veikoje nustačius visus inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymius, pritaikytas teisingai. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis įvertinus įrodymus, pateikiamas kitoks tų pačių įrodymų vertinimas, tai yra nepakankamas argumentas manyti apie neobjektyvų ar nevisapusišką nusikalstamų veikų aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų duomenų, teismo pripažintų įrodymais, įvertinimą. Bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnio reikalavimų ir yra tinkamai individualizuota. Civilinio ieškinio, patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimai išspręsti laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Konstatavus šią išvadą, tenkinti nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundą ir nuosprendį panaikinti nėra pagrindo. Nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 3 punkto pagrindu tik dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo nustatytoms bylos aplinkybėms, konkrečiai patikslinant į kokias banko sąskaitas buvo pervestas faktoringo avansas pagal konkrečias PVM sąskaitas faktūras.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 25 d. nuosprendį pakeisti: patikslinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytas įrodytomis pripažintų V. Ž. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), faktines aplinkybes dėl faktoringo avanso pervedimo į konkrečias banko sąskaitas nurodant, kad:

- <...> AB „Šiaulių bankas“, kuris laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. spalio 14 d., Faktoringo sutarties Nr. SB04-02214/F pagrindu, pagal sąskaitas faktūras Nr. MAK0025, MAK0027, MAC1320, MAC1319, MAC1318, MAK0030, MAK0034 į UAB „M. C.“ priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas“ banke, o pagal sąskaitą faktūrą Nr. MAK0035 į tranzitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė faktoringo avansą – 90 procentų pateiktose sąskaitose nurodytos sumos – viso 46 076,97 eurų <...>.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Odeta GruodienėLina LesinskienėAušra Vingilė