- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-01-25
- Bylos Nr.
- 1-90-667/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00580-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- V. Ž.
- Civilinis ieškovas
- AB „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X 1233 redakcija (nuo 2007 m. liepos 21 d.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. Ž. nuo 2017 m. gegužės 8 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą, 2019 m. vasario 14 d. Faktoringo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kuri buvo sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama jo, kaip šios įmonės direktoriaus, ir AB „(duomenys neskelbtini)“, iš anksto turėdamas tikslą negrąžinti iš AB „(duomenys neskelbtini)“ gautas pinigines lėšas, išmokėtas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai atliktas dažymo paslaugas, laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. spalio 14 d., prisijungdamas prie AB „(duomenys neskelbtini)“ internetinės bankininkystės, per SB liniją, pateikė suklastotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas faktūras:
1. 2019 m. rugpjūčio 16 d. pateikė 2019 m. rugpjūčio 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. MAK0025 (pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“), apmokėti 10 469,91 eurų;
2. 2019 m. rugpjūčio 21 d. pateikė 2019 m. rugpjūčio 21 d. sąskaitą faktūrą Nr. MAK0027 (pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“), apmokėti 9 999,44 eurų;
3. 2019 m. rugpjūčio 29 d. pateikė 2019 m. rugpjūčio 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. MAC1320 (pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“), apmokėti 1 666,46 eurų;
4. 2019 m. rugpjūčio 29 d. pateikė 2019 m. rugpjūčio 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. MAC1319 (pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“), apmokėti 727,33 eurų;
5. 2019 m. rugpjūčio 29 d. pateikė 2019 m. rugpjūčio 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. MAC1318 (pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“), apmokėti 741,69 eurų;
6. 2019 m. rugsėjo 11 d. pateikė 2019 m. rugsėjo 11 d. sąskaitą faktūrą Nr. MAK0030 (pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“), apmokėti 9 962,33 eurų;
7. 2019 m. spalio 4 d. pateikė 2019 m. spalio 3 d. sąskaitą faktūrą Nr. MAK0034 (pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“), apmokėti 7 650, 021 eurų;
8. 2019 m. spalio 14 d. pateikė 2019 m. spalio 8 d. sąskaitą faktūrą Nr. MAK0035 (pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“), apmokėti 9 979,46 eurų,
žinodamas, kad sąskaitose nurodyti dažymo darbai nebuvo atlikti, o pateiktose sąskaitose faktūrose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dažymo paslaugas už 9 999,44 eurų sumą, laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. iki 2019 m. spalio 8 d., suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dažymo paslaugas, viso už 41 197,19 eurų sumą, tokiu būdu tyčia suklaidindamas AB „(duomenys neskelbtini)“, kuris laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. spalio 14 d., Faktoringo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini)“ banke, pervedė faktoringo avansą – 90 procentų pateiktose sąskaitose nurodytos sumos – viso 46 076,97 eurų, kuri pagal pateiktas suklastotas sąskaitas faktūras paslaugų pirkėjų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo apmokėta. Tokiu būdu jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule įgijo svetimą didelės vertės AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 46 076,97 eurų, 2019 m. spalio 14 d. ir 2019 m. spalio 17 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos pagal Bankui pateiktą 2019 m. rugpjūčio 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. MAK0025 pervedė (grąžino) 5 302,04 eurų bendroje sumoje, likusios sumos neapmokėjo, negrąžino, kitaip neperdavė, taip padarant AB „(duomenys neskelbtini)“ didelę 40 774,93 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis V. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėjo vadovaujamas pareigas. 2017 metais buvo šios bendrovės direktoriumi. Negali pasakyti, kas tuo metu buvo įmonės akcininkai, gal ir jis. Dabar įmonė yra bankroto stadijoj. Įmonė buvo nupirkta apie 2000-uosius metus. Per tą laiką keitėsi įmonės direktoriai. Įmonėje dirbo vidutiniškai 10 žmonių, buvo 2-3 direktoriai. 2017 metais J. L. tvarkė įmonės buhalteriją. Ji buvo samdoma darbuotoja. Bendrovėje buvo įvairių situacijų, buvo ir buhalterė su pagalbine darbuotoja. Buvo taip, kad buhalteriją tvarkė kita įmonė. Maždaug nuo 2017 metų jis direktorius. Šiuo metu jis yra vienos įmonės savininkas, nuo 2017 metų buvo dar dviejų įmonių direktoriumi, todėl moka vadovauti įmonės veiklai. Jo išsilavinimas - aukštasis, biznio vadyba, jis prieš 20 metų baigė (duomenys neskelbtini)universitetą (JAV), pusę gyvenimo pragyveno JAV. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskelbtas nbankrotas, todėl šiuo metu kaltinamasis užsiima kripto valiutom, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas. Po 2017 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kitų direktorių nebuvo. Jis nebuvo pardavęs įmonės kitam akcininkui. Jis liko įmonės akcininkas. Nežino, ar buvo dar kitas akcininkas. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė metalo paruošimu prieš dažymą ir dažymu. Įmonės apyvarta būdavo 200 000-250 000 Eur. Sutartiniai UAB „(duomenys neskelbtini)“ santykiai buvo su keliomis didelėmis įmonėmis, t. y. su įmonėm „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Jie taip pat dažė įmonei „(duomenys neskelbtini)“, bendravo apie 5 metus. Ši įmonė buvo viena iš stambesnių jų klientų. Ši įmonė užsiimdavo langų žaliuzėm. Jie dažydavo aliuminius profilius, kurie būdavo dedami aplink langus. Pas juos buvo naudojamas miltelinis dažymo būdas, pusiau automatizuota dažymo sistema. Grynais ir pavedimu atsiskaitydavo klientai. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymai vykdavo bankiniais pavedimais, jie pagal sutartį turėjo atidėjimą 30 ar 60 dienų. Nebuvo problemų su klientais dėl atsiskaitymų. Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėtis buvo stabili, bet nelabai gera. Sąlyginai gaudavo pelną. Dauguma atsiskaitymų buvo su atidėjimais. Įmonė turėjo skolų, bet jos buvo likviduojamos. Didelių išlaidų įmonė neturėjo. Buvo einamosios išlaidos. Didelių įsiskolinimų bankui nebuvo. Dešimtim tūkstančių būdavo tas trūkumas. Metų pabaigoje būdavo įvairiai, ir pliusas, ir minusas. Apyvartines lėšas reikėdavo skolintis. Tam iš pradžių iš banko imdavo paskolas Įmonės sąskaitos buvo įvairiuose bankuose - eidavo ten, kur geresnės sąlygos. Dėl pinigų trūkumo sugalvojo užsiimti faktoringu. Faktoringas - tai kai klientas su tavim atsiskaito tą pačią dieną, pinigus gauni iš trečios šalies. Bankas pasiima kažkokį procentą pinigų. Girdėjo kažkada reklamą apie tai. Pasiūlymą gavo, atrodo, elektroniniu paštu. Prieš „(duomenys neskelbtini) banką“ dar su 1-2 bankais darė faktoringus. Po to išėjo iš dar kito faktoringo ir papuolė į „(duomenys neskelbtini) banką“, kur tuo metu buvo geriausios sąlygos, sąlygos skirėsi procento dalimis po kablelio. Su šio banko darbuotoja derino sutarties sąlygas, gal net ne jis skambino, gal kolega, tik gal jis į Šiaulius vyko pasirašyti sutarties. 2019 m. vasario 14 d. sudaryta faktoringo sutartis, joje yra jo parašai. Su „(duomenys neskelbtini) banku“ visada puikiai sekėsi bendradarbiauti. Jis nori atskirai paaiškinti pagal kaltinime minimas jo įmonės sąskaitas- faktūras:
- kaltinamojo akto 1 punktas - MAK 0025 sąskaita. Kiek prisimena, ši suma- virš 10 000 Eur, ji buvo pagrąžinta į „(duomenys neskelbtini) banką“, tai matosi banko išrašuose. Bet pinigai buvo grąžinti, iš jų įmonės pervesti į „(duomenys neskelbtini) banką“, gal tik ne visa suma. Gal čia buvo žmogiška klaida, gal ne tokia suma. Įvairiai būdavo, kas išrašydavo sąskaitas - jis, buhalterė, jos pagalbininkė, dėl kaltinime minimų sąskaitų išrašymo negali pasakyti. Jis ir buhalterė turėjo prisijungimus prie „(duomenys neskelbtini) banko“ SB linijos, jam atrodo, kad buhalterei buvo išduotas įgaliojimas;
- MAK0027 sąskaita, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo derinami projektai, pirminiai apkalbėjimai, kokios spalvos bus ir pan. Sutarta buvo dėl darbų už 9000 Eur. Po to sužinojo, kad jie atsisakė to projekto. Galvoja, kad jie rado, kas pigiau atliks užsakymą. Su jais nesusipyko. Paprašė, kad apmokėtų tą sąskaitą. Gali būti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbus, o gali būti, kad kiti atliko. Nežino, ar padarė tuos darbus. Galėjo taip būti, kad nepadarė tų darbų;
- MAC1320, MAC1319, MAC1318: Matosi banko išraše, kad šios sąskaitos apmokėtos. Tai patvirtino (duomenys neskelbtini) direktorė M. S.;
-MAC0030 sąskaita, dėl jos bandė išsiaiškinti. Neapmokėjo , gal kas prasilenkė su terminais. Neturi galimybės pažiūrėti dokumentuose, bet įsitikinęs, kad darbai atlikti;
- MAK0034 sąskaita, dėl jos nėra dokumentų;
- jo žiniomis, už MAK0035 sąskaitą bankas nedavė pinigų, nefaktorizavo.
Nepakomentuos to, kodėl buvo apmokėta sąskaita į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dukterinę įmonę. Su M. S. visada buvo draugiški santykiai, visi darbai atlikti, pilnai atsiskaityta. Jeigu kažkas įvyko per aplaidumą, sąskaita buvo faktorizuota. Tada jis paskambino, susitarė susitikti su „(duomenys neskelbtini) banko“ skyriaus vadovu V. Ž., kuris kuravo šį reikalą. Nuvyko į Šiaulius. Jie buvo dviese. Siūlė draugiškai sutvarkyti šį reikalą, sudaryti skolos mokėjimo grafiką. Liepė jam surašyti grafiką, jis surašė. Neturi to lapo. Ginčo objektas buvo penkiaženklė suma- apie 10 000 Eur. Tuo momentu geranoriškai direktorius elgėsi, tačiau paskui buvo inicijuota ši byla. Jį kaltina dėl 47 000 Eur skolos. Pagal bankinius pavedimus matosi kitaip, kad yra likusi 36 000 Eur skola.
Kas liečia „(duomenys neskelbtini) banką“, ten irgi nesutampa sumos. Reikia aiškintis ir skaičiuoti, kiek jis yra skolingas „(duomenys neskelbtini) bankui“. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu yra bankroto procese. Prieš du metus buvo pradėtas „(duomenys neskelbtini) bankroto procesas. Viską valdo bankroto administratorius. Įmonė veiklos nevykdo nuo 2019 ar 2020 metų. Jis nesupranta, kodėl ne civiline tvarka buvo sprendžiamas šis klausimas su „(duomenys neskelbtini) banku. Kodėl banko verslo klientų skyriaus vadovas V. Ž. taip pasielgė, nežino. Nebuvo iš jo skambučių telefonu klausiant, kada jis atsiskaitys su banku. Visos sąskaitos „(duomenys neskelbtini)“ apmokėtos. „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė su banku pagal visas sąskaitas. M. S. sako, kad pagal suderinimo aktą pilnai atsiskaitė, tik iš akto mato, kad trys sąskaitos apmokėtos. Su mažom sumom sąskaitos apmokėtos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Suderinimo akte tai matosi. Kadangi V. Ž. inicijavo šį procesą, todėl „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo „(duomenys neskelbtini) bankui“ skolos. Kaltinamasis asmeniškai „(duomenys neskelbtini) bankui“ nieko neskolingas. Jo įmonė, turbūt, liko skolinga „(duomenys neskelbtini) bankui“. Po susitikimo iš „(duomenys neskelbtini) banko“ niekas jam neskambino dėl skolos apmokėjimo. Prieš tai su „(duomenys neskelbtini) banku“ buvo draugiški santykiai. Ne kartą buvo „(duomenys neskelbtini) banko“ Kauno filiale. Dėl skolų ten nekalbėjo, šis filialas nesikišo dėl skolų. Su kaltinime nurodyta skola nesutinka. Kažkokia skola bankui gali būti, bet nepasakys, kokio dydžio. Pagal sąskaitą MAK0025 - gal 5 000 Eur sumokėta. Jis norėjo viską gražiai išspręsti.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais, civilinio ieškovo atstovo paaiškinimais bei byloje surinktais ir patikrintais rašytiniais įrodymais.
Liudytojas V. Ž. parodė, kad jis dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) regiono ir filialo verslo klientų direktoriumi. Su kaltinamuoju teko susidurti 2019 m. spalio mėnesį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitymo pagal faktoringo sutartį. Su klientu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi buvo V. Ž., 2019 m. vasario 14 d. buvo sudaryta faktoringo sutartis, įmonei buvo suteiktas 60 000 Eur faktoringo limitas. Šia sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo teikti sąskaitas, kurias išrašo pirkėjams, banko įsipareigojimas - nuo tų sąskaitų sumokėti 90 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Per sutartą terminą pirkėjai turėjo pervesti pinigus bankui, nes bankas, pasirašęs faktoringo sutartį, realiai įsigyja pareigą apmokėti tas sąskaitas. Turto savininku tampa bankas. Atsiskaitymas tvarkingai vyko tik apie pusmetį. Rugsėjo mėnesį atsirado problemos. Pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikdavo bankui sąskaitas ir jas pati apmokėdavo už paslaugos pirkėją. Tai pirmas indikatorius, kad apmokėjimai vyksta neskaidriai. Bankas, gavęs pavedimą, mato, kas mokėtojas. Jie kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ vadovą V. Ž., bet buvo patikinti, kad įvyko klaida. Kai įmonė pati pradėjo dengti mokėjimus bankui, bankas paprašė pateikti duomenis, kiek sąskaitų išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš V. Ž. gavo suderinimo aktą ir padarė išvadas, kad suderinimo aktas netikras, nes jį pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė, bet elektroninis parašas buvo ne jos. Bankas susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jie pasakė, kad tokios sąskaitos nėra gavę. Tada padarė išvadas, kad tai - netikra sąskaita. Kilo įtarimas, kad gali būti vykdomas nusikaltimas - dokumentų klastojimas. Nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 23 d. savaitę laiko jam su V. Ž., norint tai išsiaiškinti, nepavyko susisiekti. 2019 m. spalio 23 d. jis atsiliepė ir pasakė, kad atvyksta į banką ir atvykęs banke parašė įsipareigojimą padengti susidariusią bankui skolą. Į klausimus, kodėl išrašinėjamos netikros sąskaitos, kodėl įmonė apmoka tokias sąskaitas, jis neatsakinėjo, sakė: „Nekelk bangų, skolą grąžinsiu“. Jis konkrečiai nesuprato šių žodžių prasmės. To pokalbio metu jis buvo su kolega R. V., jis yra probleminių klientų vadybininkas. Paaiškėjus tokiai situacijai, bankas papildomai kreipėsi į kitus įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakė, kad sąskaitą turi ir ji bus apmokėta laiku. Neprisimenu, kas pasirašė elektroninį laišką, kitais klausimais bendravo su direktoriumi. Galėjo būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ toks sąskaitos numeris, kokį nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Suėjus terminui sumokėti bankui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parašė, kad nieko nemokės, spręskite klausimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu V. Ž.. Vienu metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sakė, kad sąskaita yra ir mokėjimas bus, o po to sakė, kad nemokės. Nors ir žadėjo, tačiau bankui skolos V. Ž. negrąžino, todėl įtarę sukčiavimą jie kreipėsi į policiją. Žala neatlyginta iki šiol. AB „(duomenys neskelbtini) banke“ buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita, į kurią buvo gaunamos įplaukos. Sąskaitos priėmimo mokestį klientas sumoka už sąskaitos akceptavimą. Tikrinama sąskaita ir kam ji išrašyta. Administravimo departamentas, gavęs sąskaitą, patikrina, ar pirkėjas turi limitą faktoringui. Klientas gali netyčia sumaišęs pateikti ir kito kliento sąskaitą. Tikrinama, ar tas pirkėjas turi galiojantį draudimą. Sąskaitos buvo išrašytos, pateiktos bankui, bet pirkėja tos sąskaitos negavo. Jeigu pirkėjas patikina, kad tokios sąskaitos neturi, reiškia, jis paslaugų ir prekių negavo. Mano, kad ir su kitom 7 sąskaitom buvo ta pati situacija. Skola susidarė ne iš vienos sąskaitos. Visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos nebuvo pateiktos pirkėjui. Suderinimo aktą ruošė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Liudytojas V. Ž., susipažinęs su dokumentais, esančiais 1 t., b. l. 66–79, parodė, kad dėl šito suderinimo akto nieko pasakyti negali, reikia peržiūrėti bylas. Jeigu paaiškėtų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo sąskaitą ir ją apmokėjo, tada gautųsi, kad ji nesuklastota. Pusę metų sąskaitos buvo apmokamos, o po to procesas nutrūko. Jis sąskaitų nepriima ir jų netvirtina, šios tvarkos papasakoti negali, nes tai nėra jo tiesioginis darbas. Jis yra verslo klientų direktorius. Jis yra susipažinęs su laišku, kuris siųstas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijos, jame ne buhalterės parašas. Jie sulygino parašus. Jam šis suderinimo aktas kėlė abejones. Nebūtų įmanoma visko patikrinti, nes bankas su pasitikėjimu duoda pinigus. Bankas tikisi, kad klientas vykdys sutarties sąlygas. Yra auditas, kuris pasirinktinai tikrina sąskaitas. Jie seka kiekvieną kliento mokėjimą. Yra tam tikra procedūra patikrinti klientą prieš pasirašant sutartį. Kai nevykdomi mokėjimai, aiškinamasi, kas įvyko. Kai kyla įtarimas, kad sąskaita netikra, stabdomas sąskaitų faktorizavimas. Kreipiamasi dėl paaiškinimo į klientą ir į pirkėją. Yra regresas į klientą, buvo regresas ir šiuo atveju. V. Ž. buvo jų banko (duomenys neskelbtini) regiono klientas. Kadangi atsirado sunkumai su sutarties vykdymu, jis, kaip banko skriaus vadovas buvo apie tai informuotas, gilinosi į tai, buvo įjungtas į procesą, nes klientas yra jo „paskolų portfelyje“. Nebuvo tikslo kreiptis į draudėją, nes, esant ginčui tarp pirkėjo ir kliento arba išrašant netikras sąskaitas, draudimas negalioja. Negali pasakyti, ar drausta konkreti sutartis, ar paskolų portfelis. Draudžiamas yra pirkėjas, jo nemokumas, viena sutartimi visi apdraudžiami. Kaltinamasis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, dalyvavo tik kaip faktoringo sutartis gavėjas. Draudimo sutartis yra tarp banko ir draudimo bendrovės. Klientas ir pirkėjas turi dalykinius santykius, jie gali turėti ginčų. Faktoringo sutartis sudaroma pasitikėjimo pagrindu, nėra jokių užtikrinimų. Ji yra tam, kad klientas turėtų apyvartinių lėšų, kai atidedamas mokėjimas. Šiuo atveju sąskaitų apmokėjimas pradėjo vėluoti, jas pradėjo dengti pats klientas. Tada jie žiūri, ar buhalterė suklydo, ar tai padaryta dėl to, kad pirkėjas ir neturėjo mokėti. Dabar negali pasakyti požymių, iš kurių įtarė, kad sutartys suklastotos. Teismas gali vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.. Pasirašant faktoringo sutartį, įtraukiami pirkėjai, kuriuos nurodo klientas. Jis pateikia duomenis, kokią limito sumą galima suteikti faktoringui. Mokėjimo atidėjimas derinamas tarp pirkėjo ir kliento. Bankui tik gali būti šis terminas priimtinas arbe ne. Bankas į šią sutartį nesikiša. Klientas pirkėjams taiko skirtingus atidėjimo terminus. Klientas faktorizuoja sąskaitą, norėdamas turėti pinigus anksčiau. Bankas 90 proc. sumos perveda klientui, o tada jau laukia pilno atsiskaitymo iš kliento pirkėjo, kai sueina terminas sąskaitą apmokėti. Procesas prasideda nuo to, kad pirkėjas informuojamas, jog jis bus faktorizuojamas. Šį procesą geriau paaiškintų A. B.. Susitikus spalio 23 d. su V. Ž., jis parašė paaiškinimą, kad grąžins skolą 4 įmokomis per 60 dienų. Nebuvo kalbų apie jo ar įmonės turto areštavimą. Jei tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje būtų buvę pinigų, bankas juos būtų nurašęs.
Liudytojas R. V. parodė, kad jis dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ skolų išieškojimo skyriuje vyr. specialistu. Su kaltinamuoju susitiko 2019 m. spalio mėnesio pabaigoje banko patalpose, nutraukus faktoringo sutartį, kurioje skolininkas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausanti V. Ž.. Jis dirba skolų išieškojimo skyriuje, todėl negali komentuoti to, kas vyko iki sutarties nutraukimo. 2019 m. spalio 29 d. vyko jo pokalbis su V. Ž.. Kol sutartį administruoja kreditavimo specialistai, dėl nemokumo bendravo su (duomenys neskelbtini) regiono verslo klientų vadovu V. Ž.. Buvo požymių, kad sutartis gali būti nutraukta, todėl susipažino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu, su bendrovės vadovo turtu. Su V. Ž. bandė susisiekti su V. Ž., V. Ž. jam skambino. Po to V. Ž. pasakė, kad atvyks į Šiaulius. V. Ž. jį apie tai informavo. Jis dalyvavo susitikime dėl galimo išieškojimo. V. Ž. klausė V. Ž., kodėl neapmokamos sąskaitos. Kreditavimo darbuotojams kilo įtarimas, kad sąskaita, kuri buvo pateikta bankui, nebuvo pateikta paskolos gavėjui. V. Ž. sakė, kad tai- nesusipratimas ir artimiausiu metu skola bus padengta. V. Ž. prašė raštu tai patvirtinti, V. Ž. pasirašytas raštas yra pas V. Ž.. V. Ž. pripažino skolą, sakė, kad tai nesusipratimas. Pagal minėtą sutartį liko 44 900 Eur skola bankui. Tuo metu buvo kalbėta su V. Ž., jis buvo įspėtas, kad bankas įtaria sąskaitų klastojimą ir kreipsis į policiją. Kreditavimo darbuotojai išsiuntė raštą apie sutarties nutraukimą ir toliau pokalbiai nevyko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 metais iškelta bankroto byla. Joje yra administratorius, įvyko vienas susirinkimas. Yra pateikta išvada apie tai, kad bendrovė neperdavė dokumentų turto bankroto administratoriui, dėl to V. Ž. buvo skirta bauda. UAB „(duomenys neskelbtini) turto nėra, kreditorių reikalavimų dengimas nenumatomas. Naujos informacijos neturi. Bankroto administratorius pateikė informaciją, kad nėra lėšų skolų dengimui. Su V. Ž. bandė susisiekti V. Ž.. Kai nepavyko kelis kartus susisiekti, vyko į įmonės darbo veiklos vietą. Ten prisistatė du įmonės darbuotojai, jie tik pasakė, kad ten dažo ir tiek, daugiau paaiškinti nieko negalėjo. V. Ž. nesusisiekė su banku, nekalbėjo dėl skolos mokėjimo grafiko sudarymo. Nutraukus sutartį banko teisininkai kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nežino, kodėl toks modelis buvo pasirinktas. Kreipimasis į teismą – ne jo sritis. Negali pasakyti, ar buvo kreiptasi dėl V. Ž. skolos priteisimo civiline tvarka, žino, kad buvo ieškinys. Sutarties nutraukimo, sudarymo aplinkybių nežino. Jis įsijungia į procesą, kai būna išieškojimo vykdymas. Kai būna signalas, kad klientas gali būti nemokus, tada jie pasijungia susipažinimui su situacija. Jie susipažįsta su įmonės, vadovo turtu. Pateikiamas ieškinys. Jie perima administravimą. Vykdomas raštas nukreipiamas skolų išieškojimo specialistui. Šiuo atveju taip buvo. Buvo nutraukta sutartis, po to pereinama į kitą etapą. Vykdomo rašto išdavimas trunka nuo 2019 metų. Kai bus išduotas vykdomasis raštas, jį pateiks antstoliui. Sutarties nutraukimas - pagrindinė jų pasijungimo į šį procesą priežastis. Turi faktą, kad sutartis nutraukta. Teisininkai ir kreditavimo specialistai sprendė ir nuėjo šiuo skolos išieškojimo keliu. Hipotekos nebuvo. Reikėtų pasitikslinti, kokios buvo ieškinio užtikrinimo sąlygos. Jeigu įkeistas turtas, išimami vykdomi raštai pagal hipoteką. Negali pasakyti, ar tai įprasta, kad išduodamas faktoringas, nesant ieškinio užtikrinimo priemonių. Banko tikslas- susigrąžinti sumokėtus pinigus. Jie netikrina, ar buvo paskolos užtikrinimo priemonės. Tai ne darbo sritis, todėl to nekomentuos. Jie nedalyvauja, kai įtraukiamos šalys į faktoringo sutartis. Jis ir kiti iš jo skyriaus nekalbėjo su pirkėjais. Negali pasakyti, ar iš banko kas nors kalbėjo su pirkėjais, gali tik apie save pasakyti. Nutraukta sutartis atkeliauja pas skolų išieškojimo specialistus. Buvo pateiktas civ. ieškinys, iškėlus bankroto bylą, buvo pateiktas reikalavimas. Šioje situacijoje pirkėjai, kaip parašyta pareiškime, aiškina, kad sąskaitos tai sumai negavo. Nežino, apie kokią neapmokėtą sąskaitą kalbėjo V. Ž.. Sąskaitos sumos nežino. Kalbėjo su juo apie bendrą situaciją, kad vėluoja mokėjimai ir kad sutartis bus nutraukta. Jo jokių veiksmų šioje stadijoje nėra, jis buvo kaip stebėtojas. Su V. Ž. dėl skolų nekalbėjo. Kas vyko iki išieškojimo, nežino. Tarp V. Ž. ir jo veiksmų nėra tarpinės grandies. Iki sutarties nutraukimo, kreditavimo skyriaus vadovas V. Ž. galėjo inicijuoti šį procesą. Jie įsijungia, kai išduodamas vykdomasis raštas, pateikia vykdomą raštą pagal priklausomumą. Kai sumos reikšmingos, procesą inicijuoja kreditavimo skyrius. Banko teisininkai teikia dokumentus teismui. Skolos pažymą ruošia kreditavimo darbuotojai, jo skyrius tame nedalyvauja. A. B. pateikia skolos pažymas. Ji dirba gal kredito administravimo skyriuje. Ji dalyvauja procese iki sutarties nutraukimo. Kreipimasis į draudimą - kreditavimo darbuotojų funkcija. V. Ž. yra kreditavimo skyriaus verslo klientų vadovas.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja A. B. parodė, kad ji dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos ir finansavimo faktoringo skyriuje. Jos darbinės funkcijos- faktoriavimas. Gauni sąskaitą- faktūrą, sužiūri, ar atitinka limitas, ar nėra vėlavimo, terminus, suvedi į sistemą ir klientas gauna į sąskaitą 90 procentų sumos. Būna pasirašyta faktoringo sutartis. Pagal sutartį numatyta tvarka, kad, prieš pervedant pinigus, turi gauti sąskaitas iš kliento. Gavus iš kliento sąskaitą- faktūrą, suveda ką į sistemą. Žiūri, ar jos atitinka sutarties sąlygas. Klientas nori parduoti prekę ir gauti pinigus anksčiau, nei kad pirkėjas jam sumokės. Bankas jam sumoka 90 procentų avansą. Bankas tikrina, ar viskas tinkamai surašyta. Jeigu kažkas netinkama, ji informuoja - gali būti numatytas kitas terminas atsiskaitymui, gali neužtekti limito, jeigu yra pirkėjo vėlavimas, negali faktorizuoti. Tai praneša klientui ir banko vadybai. V. Ž. buvo pardavėjas. Pasižiūrėjo, kad jis pardavinėjo vamzdžius, detales. Jai nesvarbu, kas parduodama, ne visada pasižiūri. Juridiniai asmenys kreipiasi dėl faktorizavimo. Būna ir 20 Eur faktorizavimo suma, yra ir didesnės. Šiuo atveju, kai pradėjo vėluoti mokėjimai, kai pirkėjas nemokėjo, parašė laišką jam. Pirkėjas parašė, kad negavo sąskaitos ir prekių. Iš pradžių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo apmokėjimą. Tada jiems buvo išsiųstas laiškas, kad turi apmokėti į banko sąskaitą. Taip pat prašė išrašo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasak UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie nemokėjo, negavo nei prekių, nei sąskaitos. Pirkėjas visą sumą turi sumokėti per 90 dienų, maksimaliai – per 120 dienų. Apie tai pranešė banko vadovui J. Č.. Po to jau bendravo V. Ž.. V. Ž. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ faktoringo sutartis buvo pasirašyta 2019 metais, ji tada dar nedirbo. Ji V. Ž. neskambino, tai darė kiti darbuotojai. Už faktoringą sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai reiškia, kad pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokės. Tokiu atveju siunčiamas priedas, kad mokėtų į faktoringo surenkamąją sąskaitą. Pirkėjai buvo drausti. Bankas nesikreipė dėl draudimo išmokos, nes pirkėjas prekių negavo. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo automatinį pranešimą apie vėlavimus, parašė bankui, kad negavo sąskaitų, kad bankas pasitikrintų. Neprisimena, kas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parašė, kad prekės negautos. Gal pora kartų V. Ž. jai skambino, sakė, kad laukia avanso. Jis gavo sąskaitą faktūrą ir ryte skambino, prašė, kad sumokėtų bankas avansą. Ji dar nebuvo sužymėjusi jos. V. Ž. nesakė, kodėl toks skubėjimas. Turbūt, dar nebuvo dėl šios sąskaitos vėlavimo. Prisimena, kad pradėjus bendrauti su pirkėjais dėl to, kad jie vėluoja, V. Ž. į jos paštą parašė: „Netrukdykit pirkėjui“. Bankui buvo pateiktos 5-6 neteisingos sąskaitos. Bankas sumokėjo 50 000 Eur. Šios skolos nedengiamos ir dabar. Tikrai nebuvo mokėjimo pagal tas netikras sąskaitas. Pardavėjas su pirkėju arba turi sutarčių, arba ne. Klientas nurodo sutartyje, su kuriais pirkėjais nori bendrauti. Klientas surašo juos, bankas klausia pirkėjų. Jeigu jie gauna draudimus, įtraukia juos į faktoringo sutartį. Draudimą turi gauti pirkėjas. Bankas sudaro sutartį su draudimu. Bankas gauna draudimą konkrečiam pirkėjui. Jeigu suteikiamas draudimas pirkėjui, pasirašoma faktoringo sutartis. Jos duomenis suveda į sistemą. Sistema tikrina pirkėjus. Daugiausia vadovas bendrauja dėl draudimo. Ji nebendrauja su pirkėju prieš įtraukimą į sutartį. Pirkėjas 7 priedu informuojamas apie tai, kad įtraukiamas į faktoringo sutartį. Ji siunčia šį priedą, šiuo atveju buvo išsiųstas šis laiškas. Priedas buvo išsiųstas asmeniui, kuris buvo nurodytas faktoringo sutartyje. Pačioje faktoringo sutartyje yra pirkėjai, kurių duomenys nurodyti. Šis priedas buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo 6 sąskaitų: Nr. MAK 0027 2019 m. rugpjūčio 21 d., pirkėjas- UAB „(duomenys neskelbtini)“, suma 9 999,44 Eur; Nr. MAK 0025 2019 m. rugpjūčio 14 d., pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, suma 10 469,91 Eur; Nr. MAC 1319 2019 m. rugpjūčio 28 d., pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, suma 727,33 Eur; Nr. MAC 1318 2019 m. rugpjūčio 28 d., suma 741,69 Eur; Nr. MAC 1320 2019 m. rugpjūčio 28 d., suma 1 666,46 Eur; Nr. MAK 0030 2019 m. rugsėjo 11 d. suma 9 962,33 Eur; Nr. MAK 0034 2019 m. spalio 3 d., suma 7 650,01 Eur; Nr. MAK 0035 2019 m. spalio 8 d. 9 979,46 Eur. Kai pirkėjas gavo pranešimą dėl vėlavimo, parašė, kad šių sąskaitų nėra gavęs. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskutiniai mokėjimai buvo 2019 m. spalio 17 d., daugiau mokėjimų nebuvo. Ji turėtų kreiptis į draudimą, tačiau nesikraipė, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo sąskaitų ir prekių. Tokią išvadą ji padarė iš gauto jų pranešimo. Jei būtų netenkinus prekių kokybė, būtų parašę apie tai. Toliau šiuo klausimu bendravo V. Ž. ir J. Č.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įtraukta į pirkėjus pagal sutartį. Ji yra mačiusi sąskaitą, kurioje ji nurodyta kaip šalis. Gavus sąskaitą ji turi patikrinti, ar viskas joje teisingai nurodyta, turi įvesti ją į sistemą. Neįeina į sąskaitos mokestį patikrinimas dokumentų, ar jie atitinka juos, ar prekės gautos. Sąskaitos administravimo mokestis mokamas už sąskaitos priėmimą ir jos apmokėjimą. Faktorizuojama pagal sąskaitą faktūrą, dar kažkur buvo ir pagal važtaraštį. Faktoringo sutartyje numatoma, kas bus pateikiama- sąskaita faktūra ir važtaraštis, ar tik sąskaita faktūra. Tai numato 6.2 sutarties punktas. Jeigu būdavo važtaraštis, pažiūrėdavo, ar yra parašas, ar atitinka prekės, kas siuntėjas, kas gavėjas. Ne visose faktoringo sutartyse numatyta, kad pateiks sąskaitą ir važtaraštį. Jeigu faktoringo sutartyje aktas nenumatytas, jo ji neprašo. Šiuo atveju, ko gero, nebuvo paslaugų suteikimo akto. Pagal krovinio gabenimo važtaraštį ir sąskaitą - faktūrą buvo išmokėtas faktoringas. Galėjo būti numatyti pakeitimai. Nepamena, kodėl buvo išmokėtas faktoringas šiuo atveju. Penktą dieną, praėjus 90 dienų, išsiunčiamas laiškas dėl vėlavimo. 2019 m. spalio 17 d. bendrovė turėjo apmokėti sąskaitą, o po 5 dienų UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo gauti pranešimą, kad mokėjimas vėluoja. Kitą dieną bendrovė parašė, kad negavo prekių. 2019 m. lapkričio pradžioj bendrovė turėjo gauti pranešimą, šiuo atveju kalba apie sutartį MAC 1318. Dalis MAK 0025 sutarties buvo apmokėta. Turėtų pasitikrinti, pagal kurią sąskaitą gavo pranešimą, kad negavo prekių. 2019 m. spalio 17 d. buvo paskutiniai UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimai- buvo apmokėta dalis sąskaitos MAK0025 (973,85 Eur). Sąskaita MAK 0038 apmokėta. Sąskaita MAC 00138, išrašyta 2019 m. spalio 3 d., buvo apmokama. Neprisimena, galėjo būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimai, reikėtų pasitikslinti duomenų bazėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos bankui būdavo perduodamos elektroniniu būdu. Prisijungimus gaudavo V. Ž..
Liudytojas M. M. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamasis V. Ž. dažė jų gaminius kaltinamojo įmonei. Į dažyklą pats mažai važiuodavo, kontaktavo, kai pradėjo bendradarbiauti, tik pasisveikindavo su V. Ž.. Nepasiruošė apklausai, nes neseniai gavo teismo šaukimą, galima vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau -BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė liudytojo M. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 3 t., b. l. 21–22.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. M. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, esanti adresu (duomenys neskelbtini), užsiima metalo gaminių gamyba ir montavimo veikla. Gamina tvoras, vartus, turėklus ir kitus gaminius iš įvairaus metalo. Pagamintus gaminius patys nedažo, dažymo paslaugos yra perkamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiauti pradėjo nuo 2018 m. pavasario. Pradžioje bendradarbiavimas vyko labai sklandžiai, visus užsakymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdydavo laiku, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo ruoštu laiku atsiskaitydavo už suteiktas dažymo paslaugas. Tik dėl dažymo kokybės būdavo nusiskundimų, bet tarpusavio susitarimo būdu klaidos būdavo ištaisomos. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės dažymo klausimai buvo derinami tik su darbuotoju A. Ž.. Per bendradarbiavimo laikotarpį M. M. su direktoriumi V. Ž. yra tekę bendrauti gal kokius tris-keturis kartus. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. vasario 14 d. buvo įtraukęs į faktoringo sutartį, sužinojo tik 2019 m. spalio mėnesį, AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikus pretenziją dėl sąskaitos apmokėjimo. Į kokią įmonės banko sąskaitą reikalinga pervesti pinigus už atliktą dažymo paslaugą, jį visuomet iš anksto informuodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A. Ž.. M. M. klausė jo nurodymų, kadangi už atliktą paslaugą reikėjo sumokėti. 2019 m. spalio mėnesį elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) buvo gautas iš banko paklausimas, kada bus apmokėta atitinkama pinigų suma į nurodytą AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už paslaugas, kurias atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi visos sąskaitos būna apmokamos laiku, jokių vėluojančių įsiskolinimų įmonė neturėjo, nekreipdamas dėmesio į laiško siuntėją ir jo turinį, automatiškai M. M. patikino, kad nurodyta suma bus apmokėta laiku. Po kurio laiko pastarajam paskambino AB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas ir paragino kuo skubiau apmokėti banko faktoringui pateiktą sąskaitą. Kadangi apie faktoringą M. M. nieko nežinojo, įsigilino į laiško turinį. Pasidarė įtartina, kodėl apmokėjimo prašo AB „(duomenys neskelbtini)“, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes visada buvo įsitikinęs, kad apmokėdavo tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. M. pasitikrino jo bendrovei pateiktą sąskaitą Nr. MAK0027, pasiklausė savo buhalterio apie sąskaitos neapmokėjimo priežastį. Buhalterija nurodė, kad minimos sąskaitos Nr. MAK0027 jie nėra gavę, o pagal tos dienos buhalterinius rodmenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga žymiai didesnę sumą. Tokiu būdu AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui buvo pranešta, kad pateikta sąskaita Nr. MAK0027 nebus apmokama, kadangi pagal tokią sąskaitą nurodytų darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko. Dėl šios situacijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo atsakymą, kad minėta sąskaita Nr. MAK0027 buvo išrašyta per klaidą ir nurodytą bankui skolą jie kuo skubiau padengs patys. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. M. pareiškė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada pagal sąskaitą Nr. MAK0027 paslaugų neužsakinėjo. Tokia sąskaita Nr. MAK0027 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje neapskaityta.
Liudytojas M. M. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Jis kontaktuodavo su A. Ž., tai gal kaltinamojo brolis. V. Ž. yra metęs įmonėje. Sutartį jis pasirašė su A. Ž., buvo antspaudas, parašas sutartyje. Po pirmų faktoringo skambučių pakeitė dažytojus. Tuo metu 8 metrų dažyklos buvo tik dvi. Dabar jau yra šešios tokios dažyklos. UAB „(duomenys neskelbtini)“- sėkmingai veikianti įmonė. Negali AB „(duomenys neskelbtini)“ tikėtis, kad jie apmokės šią sutartį. Jie sutartį buvo pasirašę sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis nežinojo, kad sąskaita buvo faktorizuota. Bankas įvertina rizikas. Sąskaitos nenori apmokėti, nes prekių, paslaugų pagal tą sąskaitą negavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sakė, kad per klaidą sąskaita buvo išrašyta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos nepriėmė. Jie nepriėmė sąskaitos faktūros, pagal kurią paslaugų negavo, nors sąskaitoje buvo teigiama, kad gavo. Abiejų pusių sutarimu vėliau buvo atšaukta ta sąskaita, berods, skolų suderinimo aktas buvo pasirašytas 2019-2020 metais. Bendradarbiavimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė, spėja todėl, kad prasidėjo faktoringo davėjo - banko darbuotojų skambučiai. Jie dabar daugiau dirba su fiziniais asmenimis. Nebuvo sutarties nutraukimo fakto, jie tiesiog nutraukė bendradarbiavimą. Manė, kad tuo metu buhalterė jos neįtraukė. Kai sąskaita buvo atšaukta, ji buvo nepriimta į buhalteriją, neįtraukta jos į apskaitą.
Liudytoja J. L. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, 2017–2019 m. rugsėjo mėn. dirbo jo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere. Tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Dabar neprisimena su įvykiu susijusių sąskaitų numerių, datų ir kt. Gera valia davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, juos tvirtina. Įmonė vykdė dažymo darbus. Įmonės direktorius buvo V. Ž.. Direktorius tvarkė reikalus, susijusius su pinigais. Direktorius spręsdavo, kam sumokėti, kam ne, pats mokėdavo. Ji banko sąskaitų nevaldė, gaudavo tik išrašus. Ji nurodydavo, kam yra įsiskolinimai, kam jau terminas mokėti. Direktorius buvo kompetentingas suprasti, jog jau reikia mokėti Sodrai ir pan. Įmonė naudojosi sąskaita AB „(duomenys neskelbtini)“. Ji išėjo iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirba kitur, nes kita įmonė buvo arčiau namų. Dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiimdavo dokumentus iš V. Ž. ir juos tvarkydavo namuose. Lyg tai įmonė buvo sudariusi faktoringo sutarčių, neprisimena, su kuo.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė liudytojos J. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 3 t., b. l. 26–28.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. L. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2019 m. spalio 8 d., tikslios datos nepamena, vyr. buhalterės pareigose. Įmonės veikla buvo metalų apdirbimas - dažymas. Įmonė vykdė veiklą ir jos biuras buvo adresu (duomenys neskelbtini). Pagrindinė įmonės akcininkė buvo I. Ž., įmonės vadovas buvo V. Ž.. Dirbdama buhalterės pareigose įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė įmonės patalpose ir savo namuose. Į jos pareigas įėjo suvesti pirminius dokumentus, pagal juos teikti ataskaitas VMI ir Sodrai. Kasą, finansinius srautus bei sąskaitas faktūras pirkėjams išrašydavo vadovas V. Ž.. Tvarkydama įmonės buhalterinę apskaitą matė, kad iš AB „(duomenys neskelbtini)“ įplaukdavo atitinkamos pinigų sumos, pagal 2019 m. vasario 14 d. sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ Faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). J. L. nurodė, kad šios įplaukos buvo ankstesnės, negu jai pateiktos sąskaitos. Bendrovės vadovas nurodė, kad ruošiamas projektas ir sąskaitos bus pateiktos vėliau. Anksčiau tokių situacijų nepasitaikė, kad iš pradžių įplaukos, o po to sąskaitos faktūros. Dėl 2019 m. rugpjūčio 14 d. apklausos metu parodytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM Sąskaitos faktūros Nr. Serija Nr. MAK0025, nurodo, kad šios sąskaitos faktūros neišrašė, kaip ir anksčiau minėjo visas sąskaitas išrašydavo vadovas V. Ž.. B. J. L. nurodė, kad būtent įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ su tokiu Serijos numeriu (MAK) sąskaitos faktūros nebuvo išrašomos, serijos numeris buvo rašomas MAC. Dėl 2019 m. rugpjūčio 21 d. pastarajai parodytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM Sąskaitos faktūros Nr. Serija Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškė, kad ji šios sąskaitos neišrašė, kaip nurodė, sąskaitas išrašydavo vadovas V. Ž., ši sąskaita nebuvo įtraukta į apskaitą. Dėl 2019 m. rugpjūčio 28 d. buhalterei parodytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM Sąskaitos faktūros Nr. Serija Nr. MAC1318, pastaroji nurodo, kad šios sąskaitos neišrašė, kaip nurodė sąskaitas išrašydavo vadovas V. Ž., ši sąskaita nebuvo įtraukta į apskaitą. Dėl 2019 n, rugpjūčio 28 d. parodytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM Sąskaitos faktūros Nr. Serija Nr. MAC1319, nurodo, kad šios sąskaitos neišrašė, kaip minėjo sąskaitas išrašydavo vadovas V. Ž., ši sąskaita nebuvo įtraukta į apskaitą. Dėl 2019 m. rugsėjo 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM Sąskaitos faktūros Nr. Serija Nr. MAK0030, nurodo, kad šios sąskaitos neišrašė, sąskaitas išrašydavo vadovas V. Ž., ši sąskaita nebuvo įtraukta į apskaitą. Dėl 2019 m. spalio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM Sąskaitos faktūros Nr. Serija Nr. MAK0034, parodo, kad šios sąskaitos neišrašė, nes sąskaitas išrašydavo vadovas V. Ž., ši sąskaita nebuvo įtraukta į apskaitą. Dėl 2019 m. spalio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM Sąskaitos faktūros Nr. Serija Nr. MAK0035, parodo, kad šios sąskaitos neišrašė, nes sąskaitas išrašydavo vadovas V. Ž.. Dėl 2019 m. spalio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM Sąskaitos faktūros Nr. Serija Nr. MAC001338, parodo, kad šios sąskaitos nerašė, nes sąskaitas išrašydavo vadovas V. Ž.. Buhalterinę apskaitą tvarkė iki rugsėjo mėn. pabaigos. B. J. L. nurodė, kad 2019 m. spalio 9 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto nesudarė ir nieko apie jį pasisakyti negali. Nurodė, kad vadovas V. Ž. turėjo nešiojamąjį kompiuterį, kuriuo išrašydavo sąskaitas faktūras. Buhalterė nurodė, kad pagrinde įmonė savo sąskaitas tvarkė UAB „Paysera“, „(duomenys neskelbtini)“, o paskutiniu metu AB „(duomenys neskelbtini)“. Tvarkant apskaitą, pagal 2019 m. vasario 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą Faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), gautos piniginės lėšos buvo panaudotos įmonės apyvartinėms lėšoms, įsiskolinimams bei avansiniams apmokėjimas už žaliavas. Buhalterei išėjus iš darbo, visi įmonės buhalteriniai dokumentai buvo perduoti įmonės vadovui V. Ž., buvo surašytas dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, kurio kopiją pateikta prie apklausos. Savo darbo kompiuteryje, buhalterinėje apskaitoje turi įmonės suvestines, esant reikalui galės pateikti. Dėl naujos įmonės buhalterės nieko pasakyti negali, nes neteko jos nei matyti, nei su ja bendrauti.
Liudytoja J. L. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina. Liudytojai pateikus apžiūrai dokumentą, esantį 3 t., b. l. 29, nurodė, kad dokumente jos parašas, ji surašė šį dokumentą. Direktorius perdavinėdavo įmonės sąskaitas AB „(duomenys neskelbtini)“. Jeigu vykdomas projektas, gauni įplaukas, arba būna išankstinė sąskaita ir po to gauni apmokėjimą. Išankstinės sąskaitos išrašymas yra teisėtas veiksmas buhalterine tvarka. Ji nuvažiuodavo į įmonę per mėnesį du kartus ar kas savaitę ir direktorius jai atiduodavo dokumentus. Juos suvesdavo į apskaitą. Mėnesio gale paimdavo banko išrašą ir jį suvesdavo į buhalterinę apskaitą. Gali būti kelios sąskaitų serijos įmonėje. Įmonės vadovas priima sprendimą, kelios sąskaitų serijos gali būti. Gali jos būti skirtos skirtingoms veikloms. Nurodytos sąskaitos nebuvo įtrauktos į įmonės apskaitą, nes ji jų negavo. Per 4 mėnesius išrašytos sąskaitos turi būti įtrauktos į apskaitą. Ji išėjo iš darbo 2019 m. spalio 8 d., bet apskaitą tvarkė tik iki rugsėjo mėnesio pabaigos. Gali būti, kad tas sąskaitas į apskaitą įtraukė kita buhalterė. Jos pavardės nežino, su nauja buhaltere nebuvo susitikusi.
Liudytoja M. S. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Jie yra danų įmonė. Gamina žaliuzes, markizes ir kt., viską, ką galima kabinti ant lango. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dažydavo jų įmonei metalinius profilius. Su šia įmone dabar jau 3 metai, kai nebendradarbiauja. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pirko dažymo įrangą. Datos nepamena, kada su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta sutartis dėl profilių dažymo. Ikiteisminio tyrimo metu tiesą kalbėjo. Teismas gali vadovautis tais parodymais. Tuo metu, kai apklausinėjo ją policijoje, rėmėsi dokumentais,
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė liudytojos M. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2 t., b. l. 177–179, bei liudytojos pateiktus dokumentus 2 t., b. l. 184–200, 3 t., b. l. 1–18.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. S. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Bendrovė vykdo užuolaidų, ruletų, interjero dizaino gamybinę veiklą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko dažymo įrangą iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, Danijoje ir būtent tuo pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti dažymo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“. M. S. žiniomis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudarę Faktoringo sutartį, todėl už atliktas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo mokėti į nurodytą „(duomenys neskelbtini) banko“ faktoringo sąskaitą. 2019 m. spalio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas elektroninis laiškas-pranešimas iš „(duomenys neskelbtini) banko“, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus už paslaugą pervedė į „Paysera“ sąskaitą vietoj nurodytos „(duomenys neskelbtini) banko“ sąskaitos. Direktorė M. S. bendrovės buhalterei nurodė išsiaiškinti, kas čia įvyko. Buvo gautas iš „(duomenys neskelbtini) banko“ elektroninis laiškas, kuriame buvo prisegtas nurodytas mokėjimo patvirtinimas, kuriame buvo nurodytas netikslus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės pavadinimas, vietoj UAB nurodyta A/S. Nurodytas sąskaitos numeris taip pat neatitiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos numerio. Tą dieną jokių mokėjimų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos nebuvo. Kadangi buvo nurodytas daniškas IBAN kodas, M. S. susiskambino su motininės įmonės vyr. buhalteriu, kuris taip pat patikino, kad iš motininės įmonės jokie mokėjimai nebuvo atlikti. Taip pat buvo nustatyta, kad skiriasi vienas skaitmuo nuo tikrojo „(duomenys neskelbtini)“ A/S sąskaitos numerio. „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos numeris yra (duomenys neskelbtini), o buvo nurodyta sąskaita su numeriu (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo AB „(duomenys neskelbtini)“, kad nei jie, nei jų motininė įmonė šio pavedimo nedarė. AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja atsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei M. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio suderinimo aktą, kuriame buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. spalio 9 dienai yra skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 42 278,02 Eur. Iš tikrųjų 2019 m. spalio 9 dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik 1 080,83 Eur sumą. M. S. susisiekė su AB „(duomenys neskelbtini)“, kad bankas susitikrintų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ likučius ir sąskaitas, nes yra dideli neatitikimai tarp banko ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų. Tuo pačiu M. S. informavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad ir jie susitikrintų su „(duomenys neskelbtini) banku“ dėl esamų neatitikimų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo elektroninį laišką, kad įvyko klaida ir šiuo metu yra daromas trišalis suderinimo aktas su „(duomenys neskelbtini) banku“.
Liudytoja M. S. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi. Jų įmonė nebuvo skolinga bankui. Baigiantis mokestiniams metams, skola buvo 1 000 Eur, kurią jų įmonė sumokėjo. 1 000 Eur skola buvo pagal dvi sąskaitas, kurios buvo apmokėtos per dvi dienas. Jie stengiasi atsiskaitinėti laiku, 1 000 Eur jiems nėra dideli pinigai. Ji klausė, kodėl bankas duomenų nesitikrina su VMI, ar skola buvo įrašyta. Tam, kad pateiktų sąskaitą, turėjo paimti profilius, gauti važtaraščius. Jeigu nebuvo išvežtas pagamintas produktas, sąskaitos negalėjo atsirasti. Jų įmonei jokie darbai nebuvo padaryti, o sąskaita išrašyta. Pagal sąskaitas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių prekių nėra gavę. Kai buhalterė informavo apie 42 000 Eur skolą, pasakė, kokios čia skolos, kokia įmonės reputacija. Banko atstovei kalbėjo apie butaforines sąskaitas, kurių jie neturėjo. Kai buhalterė informavo apie 42 000 Eur skolą, buhalterė į savo elektroninį paštą buvo gavusi dokumentą iš banko.
Liudytojai M. S. pateikus apžiūrai dokumentus, esančius 2 t., b. l. 184–200, liudytoja nurodė, kad 2 t., b. l. 184 esantį dokumentą atsiuntė „(duomenys neskelbtini)“- A. B.. Kartu buvo atsiųstas ir priminimas (2 t., b. l. 186–188). Buhalterė jai persiuntė tuos dokumentus. Iš banko atsiuntė dokumentą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo per Payserą. Mato, kad nurodyta AS „(duomenys neskelbtini)“ ir Danijos kodas. Susisiekė su danų įmonės vyr. buhalteriu, klausė, ar darė pavedimą. Buhalteris pasakė, kad sąskaita - motininės įmonės, tik vienas skaičiukas joje skiriasi. A. E. rašė A. B., kad tokios sąskaitos įmonėje nebuvo. Tą dieną, kurią buvo padarytas nurodytas pavedimas, jų įmonė neturėjo jokių mokėjimų, pateikė apie tai įrodymus. Negali pasakyti, ar pavedimas, esantis 2 t., b. l. 187, buvo realus. Bylos 2 t., b. l. 193 yra jos susirašinėjimas su Danijos įmonės direktoriumi. Niekas nedarė tokio pavedimo į Payserą. Dokumentą 2 t., b. l. 197, atsiuntė AB „(duomenys neskelbtini)“. Jų įmonė neturėjo tokios skolos. Šitų sąskaitų jų įmonė neturėjo, bankas jas pateikė. Iš karto nusiuntė ir V. Ž. šiuos dokumentus.
Liudytojai M. S. apžiūrai pateikus 3 t., b. l. 1 esantį dokumentą, liudytoja nurodė, kad tai jos rašytas laiškas (duomenys neskelbtini) bankui. Ji taip pat parašė pranešimą. Prašė, kad buhalterė išimtų sąskaitas, kurios buvo. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas, 3 t., b. l. 3–14. Jų įmonė buvo skolinga apie 1 080 Eur.
Liudytojai M. S. pateikus apžiūrai dokumentus, esančius 2 t., b. l. 197 ir 3 t., b. l. 13, liudytoja paaiškino, kad ji nėra buhalterė, nenori kalbėti apie debetus, kreditus. Reikia žiūrėti banko išrašus, vienur yra debetas, kitur- kreditas. Buhalterija ji pilnai pasitiki, jos parašas tik antras - patvirtinantis parašas būna. Mano, kad teisingai surašyta sąskaita. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte nurodyta 1 080,83 Eur suma turėjo būti apmokėta, arba jų net nebuvo. Jeigu akte nurodytas debetas, kreditas - tai viskas apmokėta. Nežino, kodėl sąskaitoje yra kita suma. Bankui reikėtų patikrinti sąskaitas VMI sistemoje. Po viso to, atrodo, iš V. Ž. gavo raštą, kad atleido buhalterę. Jų mokestiniai metai baigiasi rugsėjo 30 d. Spalio 1 d. prasideda nauji mokestiniai metai. Tuo metu ir auditą turėjo, auditas kasmet juos tikrina. 2019 m. rugsėjo 30 d. jų įmonė buvo skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ 127 Eur, spalio 8 d. buvo 1080 Eur skola. Tikrai turėjo būti apmokėta ši skola. Mano, kad motininė įmonė nebuvo atlikusi jokio mokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Skolos suma buvo panaši į UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą įmonei „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios pirko dažymo įrangą. Dar jų skola yra 16 000 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimai jų motininei įmonei buvo, bet skola tai dienai dar buvo apie 16 000 Eur. Nežino, kokia sąskaita buvo apmokama Payseroje. Gavome informaciją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė pavedimą į Payserą. Kai pamatė daniškus numeriukus, pagalvojo, kad vadovas suklydo. Kreipėsi į motininę įmonę, jie pasakė, kad nedarė jokių pavedimų. Po to gavome informaciją, kad tai „feikas“, kad nebuvo jokios sąskaitos. Jie nėra gavę suderinimo akto.
Liudytoja A. E. parodė, kad ji dirba 7 metus UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės direktorė – M. S.. Ji yra girdėjusi V. Ž. pavardę, susitikę nebuvo. Jis buvo įmonės, su kuria bendravo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Jo įmonė jiems teikė dažymo paslaugas. Ji turi 2019 m. spalio 26 d. skolų suderinimo aktą, balansą, kurį pasirašė įmonės direktorė J. L. ir ji. 127,05 Eur balanso suma, tai jų įmonės skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugsėjo 30 dienai. Tikriausiai, jie būdavo visada skolingi UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovė jiems teikė paslaugas. Keitėsi gan dažnai faktoringo įmonės. Išlįsdavo kažkokie nesusipratimai. Juos informuodavo, kad vėl turi mokėti kitai įmonei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ juos 2017 m. spalio 10 d. informavo, kad turi nutraukti mokėjimą šiai įmonei. Šią informaciją pateikė jų įmonės direktorė. Dar yra V. Ž. pasirašytas skolų suderinimo aktas. Nežino, kokie santykiai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ su bankais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nurodžiusi faktoringo įmonę, su kuria vyko atsiskaitymai. Tai buvo vienintelė tokia jų įmonė. Nuo 1997 metų dirba buhaltere, tokie atsiskaitymai nėra dažni. Dar buvo kažkoks faktoringas. Per jos darbo laiką 3 kartus pasikeitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktoringo įmonė, jeigu teisingai atsimena. „(duomenys neskelbtini)“ yra jų grupės įmonė. Nuo 2019 m. spalio mėnesio su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesieja dalykiniai santykiai. AB „(duomenys neskelbtini)“ paskutinis teikė faktoringą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš jų pradėjo eiti informacija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaito už kažkokias sąskaitas, tačiau jų bendrovė už viską atsiskaitydavo. Pradėjo aiškintis, kokios sumos. Pagal jų apskaitos duomenis, tai buvo nereikšminga suma. Bankas pateikė sąskaitas, pagal kurias jie buvo, atseit, skolingi, tačiau sąskaitos nebuvo jų pasirašytos, nebuvo jų bendrovės patvirtintos. Paaiškėjo, kad, neva, kažkokie mokėjimai ne ten nukeliavo. Išsiaiškino, kad tokių mokėjimų nebuvo. Jos darbe tokių dalykų nebuvo pasitaikę anksčiau. Mano, kad buvo suklastoti dokumentai. VMI ataskaita būdavo kas mėnesį teikiama. Pradėjo susirašinėti ir aiškintis su banku, kreipėsi į motininės įmonės direktorius ir buhalterius. Galutinis rezultatas buvo tas, kad jų įmonės apskaitos rezultatai buvo teisingi. Per jos darbo laikotarpį per trumpą laiką buvo trys faktoringo įmonės. Banko atstovė A. B. į ją kreipėsi 2019 m. spalio 15 d., klausdama, kodėl jie į Paysera sumokėjo, o ne į „(duomenys neskelbtini) banko“ nurodytą sąskaitą. Paminėjo pavedimą, kurio nebuvo padarę. Atsiuntė pavedimo banko išrašo eilutę, kad mokėta iš jų motininės įmonės. Visiškai ne toks įmonės kodas buvo. Spalio 15 d. ji patvirtino, kad 953,78 Eur šia dienai yra jų įmonės skola UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nepamena, ar prieš tai buvo kokių nors „(duomenys neskelbtini) banko“ pretenzijų. Nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. jiems buvo išrašyta sąskaitų už 75 614 Eur. Yra buvęs atvejis, kad per klaidą buvo pervedę pinigus, bet tai nebuvo „(duomenys neskelbtini)“, jai atrodo, tada informavo apie tai. Nepamena, ar siuntė „(duomenys neskelbtini) bankui“ suderinimo aktą su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tikėtina, kad pateikė, nes prašė bankas pateikti visą turimą informaciją. Negali sukonkretinti, kiek mokėjimų buvo, kokie buvo, krūva sąskaitų ne jiems buvo išrašyta. Iš banko gavo sąrašą sąskaitų, kurių nemokėjo, tas sąrašas buvo pateiktas bankui bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, nurodant, kad, neva, jie skolingi. Yra buvę, kad jų įmonė ne faktoringui sumokėjo, o per klaidą UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai buvo jos klaida. Apie mokėjimus, kad ne į tas sąskaitas sumokėjom, matė ne vieną išrašą. Visą informaciją apie šiuos mokėjimus gavo iš „(duomenys neskelbtini) banko“. Neprisimena sumų šių sąskaitų, laikotarpių. Pagal turimą informaciją niekas neatliko jokių mokėjimų. Iš gautų iš banko sąskaitų, kurių, neva tai, neapmokėjo, 4 sąskaitų, kurių bendra suma apie 38 000 Eur, niekada nėra gavę, net serijos numeriai kitokie. 9 sąskaitos, iš kurių 5 jų įmonės, o 4 nematytos, yra ne jų įmonės. Pagal sumas tos 4 sąskaitos reikšmingai skiriasi.
Iš Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1223-555/2021 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (4 t., b. l. 153–156).
Iš Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1223-555/2021 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje patvirtintas kreditorės AB „(duomenys neskelbtini)“ 44 995,30 Eur finansinis reikalavimas (4 t., b. l. 151–152).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2019 m. spalio 23 d. raštelio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. Ž. įsipareigojo sumokėti susidariusią skolą „(duomenys neskelbtini) bankui“ ir prašo skolą išskirstyti į 4 dalis nuo šios dienos per 60 dienų (5 t., b. l. 52).
Iš susirašinėjimo elektroniniu paštu tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės A. E. ir AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės A. B. matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė jai nurodė, kad įmonė 2019 m. spalio 3 d. pavedimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedarė, sąskaitos Nr. MAK0025 neturi (6 t., b. l. 62–64).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto (tik neapmokėtos sąskaitos) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. spalio 9 d. matyti, kad debetas yra 42 278,02 Eur (6 t., b. l. 65).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugsėjo 30 d. matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi 127,06 Eur kreditą (6 t., b. l. 66–71).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto (tik neapmokėtos sąskaitos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. spalio 9 d. matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi 1 080,83 Eur kreditą (6 t., b. l. 68).
Iš 2016 m. spalio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad įmonė nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Payserą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią turi būti atliktas mokėjimas (6 t., b. l. 70).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. birželio 28 d. pranešimo matyti, kad bendrovė informuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktoringo sutartį ir nurodo į kokią sąskaitą turi būti atliekami mokėjimai, tai yra į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 71).
Iš V. Ž. elektroninio laiško M. S. ir priedo Nr. 2 prie 2018 m. lapkričio 23 d. paskolos sutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukia sutartį šalių sutarimu, grąžina 2018 m. lapkričio 29 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį (6 t., b. l. 72, 73).
Iš 2019 m. kovo 14 d. PVM sąskaitos faktūros serija Nr. MAC 1227 matyti, kad pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 464,94 Eur sąskaitą (6 t., b. l. 74).
Iš 2017 m. spalio 10 d. informavimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė UAB „(duomenys neskelbtini)“, jog nuo 2017 m. spalio 3 d. neturi reikalavimo teisių į UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas sąskaitas faktūras (6 t., b. l. 75).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. spalio 25 d. rašto UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad bendrovė informuojama apie tai, kad darbiniai santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra laikinai sustabdyti nuo 2017 m. rugsėjo 28 d., todėl prašo nepervedinėti jokių piniginių lėšų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą (6 t., b. l. 77).
Žemesnės instancijos teismas
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. kovo 26 d. prašymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad bendrovė prašo pateikti informaciją apie gautinų sumų likutį ir nurodyti ją auditoriams. Nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinų sumų likutis 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo 127,05 Eur (6 t., b. l. 78).
Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto 7 priedo „Dėl reikalavimo perleidimo pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras“ matyti, kad bankas informuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą faktoringo sutartį ir jos sąlygas bei nurodo, į kokią sąskaitą turi būti atliekami mokėjimai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras (6 t., b. l. 79).
Pagal iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusio BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Pagal dabar galiojančio BK 182 straipsnio 2 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino.
Objektyvieji požymiai - 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas - suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia - kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010). Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Kaltininko tyčia paprastai susiformuoja iki apgaulės panaudojimo momento.
Kaltinamasis V. Ž. kaltu neprisipažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Paaiškino, kad nuo 2017 m. jis vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri dabar yra bankrutavusi. 2017 metais J. L. tvarkė įmonės buhalteriją. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė metalo paruošimu prieš dažymą ir dažymu. Įmonės apyvarta būdavo 200 000-250 000 Eur. Jie taip pat dažė aliuminius profilius įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiimdavo langų žaliuzėm. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymai vykdavo bankiniais pavedimais, jie pagal sutartį turėjo atidėjimą 30 ar 60 dienų. Metų pabaigoje būdavo įvairiai, ir pliusas, ir minusas. Apyvartines lėšas reikėjo skolintis, todėl sugalvojo užsiimti faktoringu, iš pradžių iš banko imdavo paskolas. Šiuo atveju faktoringo sutartis 2019 m. vasario 14 d. buvo sudaryta su AB „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo pasiūlytos geresnės sąlygos. Dėl sąskaitos MAK 0025 nurodė, kad ji išrašyta virš 10 0000 Eur sumai, joje galėjo būti padaryta žmogiška klaida, ši suma grąžinta, galimai tik ne visa. Sąskaita MAK0027 yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo derinami projektai, sutarta dėl darbų už 9000 Eur, bet po to jie atsisakė šio projekto. Gali būti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbus, o gali būti, kad kiti atliko. Nežino, ar padarė tuos darbus. Galėjo taip būti, kad nepadarė tų darbų. Dėl sąskaitų MAC1320, MAC1319, MAC1318 nurodė, kad banko išraše matyti, kad šios sąskaitos apmokėtos, ką patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė M. S.. Dėl MAC0030 sąskaitos jis įsitikęs, kad darbai atlikti, gal kas prasilenkė su terminais. Dėl MAK0034 sąskaitos nėra dokumentų. Jo žiniomis, už MAK0035 sąskaitą bankas nedavė pinigų, nefaktorizavo. Jis siūlė AB „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus vadovui V. Ž. siūlė draugiškai sutvarkyti šį reikalą, sudaryti skolos mokėjimo grafiką. Tuo momentu geranoriškai direktorius elgėsi, tačiau paskui buvo inicijuota baudžiamoji byla. Jo manymu, pagal nesutampa skolos paskaičiavimai, pagal bankinius pavedimus matosi 36 000 Eur skola, tačiau reikia aiškintis su banku, kas kiek skolingas. Visos sąskaitos „(duomenys neskelbtini)“ apmokėtos. Jis „(duomenys neskelbtini) bankui“ nieko neskolingas. Su kaltinime nurodyta skola nesutinka. Kažkokia skola gali būti, bet nepasakys, kokio dydžio. Nežino, iš kur tokia skolos suma buvo. Neprisimena, kokią sumą- gal sąskaitos MAK0025 nurodė, kai rašė raštą banke. Nežino, ar įrašė skaičius, ar jie padiktavo skaičius. Tai dienai teisinga skolos suma buvo.
Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, eilės įvykių aplinkybių neprisiminė, jo kaltė visiškai įrodyta kitais byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis.
Liudytojas V. Ž., AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) regiono ir filialo verslo klientų direktorius parodė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus V. Ž., 2019 m. vasario 14 d. sudarė Faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktas 60 000 Eur faktoringo limitas. Pagal V. Ž. pateikiamas sąskaitas buvo išmokamas faktoringo avansas UAB „(duomenys neskelbtini)“. AB „(duomenys neskelbtini)“ apie V. Ž. apgaulę suprato po to, kai bankas pareikalavo pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikytis sąskaitoje numatytų terminų ir apmokėti jiems pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė, kad banko nurodytos sąskaitos Nr. MAC0025 nėra gavę, tą dieną jokių mokėjimų neatliko. AB „(duomenys neskelbtini)“ kilo įtarimas, kad ir kitos jam apmokėjimui pateiktos sąskaitos buvo suklastotos ir bankui teikiama klaidinga informacija. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šioms aplinkybėms paaiškėjus, V. Ž. vengė bendrauti su banku, savo paaiškinimais ir prašymais bandė išvengti atsakomybės, taip pat neatlygino bankui padarytos 45 894,59 Eur žalos.
Liudytoja M. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė paaiškino, kad jų bendrovėje buvo gautas AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninis laiškas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus už paslaugą pervedė į „Paysera“ sąskaitą vietoje nurodytos „(duomenys neskelbtini) banko“ sąskaitos. Direktorė M. S. pavedė bendrovės buhalterei išsiaiškinti, kas čia įvyko. Besiaiškinant įvykio aplinkybes, buvo iš AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas laiškas, kuriame buvo prisegtas 2019 m. spalio 3 d. mokėjimo patvirtinimas, kuriame buvo nurodytas netikslus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės pavadinimas: vietoj UAB nurodyta A/S. Nurodytas sąskaitos numeris taip pat neatitiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos numerio. Direktorė M. S. patvirtino, kad tą dieną – 2019 m. spalio 3 d. jokių mokėjimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko. Kadangi pavedime buvo nurodytas daniškas IBAN kodas, M. S. susiskambino su jų motininės įmonės vadovais, kurie taip pat nurodė, kad iš įmonės jokie mokėjimai nebuvo atlikti. M. S. taip pat nurodė, kad mokėjime netiksliai nurodytas sąskaitos numeris, skiriasi vienas skaitmuo. Tikroji „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita yra (duomenys neskelbtini), o pateiktame mokėjime buvo nurodyta sąskaita su numeriu (duomenys neskelbtini). Apie netinkamą sąskaitą M. S. informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasakė, kad jie neatitikimus susitikrintų su „(duomenys neskelbtini) banku“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į gautą pranešimą sureagavo ir pranešė elektroniniu paštu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad įvyko klaida ir šiuo metu yra daromas trišalis suderinimo aktas su „(duomenys neskelbtini) banku“. Liudytojos M. S. parodymai ir byloje esantys susirašinėjimai su banku patvirtina, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. spalio 3 d. jokių mokėjimų neatliko, taigi ir pinigų už UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas vietoje nurodytos „(duomenys neskelbtini) banko“ sąskaitos į „Paysera“ sąskaitą nepervedė.
Liudytoja J. L. parodė, kad 2017 m. birželio 2 d. – 2019 m. spalio 8 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere. Įmonė buvo adresu (duomenys neskelbtini). Pagrindinė įmonės akcininke buvo I. Ž., įmonės vadovas buvo V. Ž.. Dirbdama įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė įmonės patalpose ir savo namuose. Visas sąskaitas išrašydavo ne ji, o vadovas V. Ž.. Vadovas V. Ž. turėjo nešiojamąjį kompiuterį, kuriuo išrašydavo sąskaitas faktūras Tvarkydama įmonės buhalterinę apskaitą matė, kad iš AB „(duomenys neskelbtini)“ įplaukdavo atitinkamos pinigų sumos, pagal 2019 m. vasario 14 d. sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ Faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šios įplaukos buvo ankstesnės, negu jai pateiktos sąskaitos, bet V. Ž. nurodė, kad ruošiamas projektas ir sąskaitos bus pateiktos vėliau. Anksčiau tokių situacijų nepasitaikė, kad iš pradžių įplaukos, o po to sąskaitos faktūros. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM Sąskaitos faktūros Nr. Serija Nr. MAK0025, nurodo, kad šios sąskaitos faktūros neišrašė. Be to, būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ su tokiu Serijos numeriu (MAK) sąskaitos faktūros nebuvo išrašomos, serijos numeris buvo rašomas MAC. Dėl 2019 m. rugpjūčio 21 d. pastarajai parodytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM Sąskaitos faktūros Nr. Serija Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškė, kad ji šios sąskaitos neišrašė, kaip nurodė, sąskaitas išrašydavo vadovas V. Ž., ši sąskaita nebuvo įtraukta į apskaitą. Dėl 2019 m. rugpjūčio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM Sąskaitos faktūros Nr. Serija Nr. MAC1318 nurodė, kad šios sąskaitos neišrašė, sąskaitas išrašydavo vadovas V. Ž., ši sąskaita nebuvo įtraukta į apskaitą. Dėl 2019 m. rugpjūčio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM Sąskaitos faktūros Nr. Serija Nr. MAC1319 parodė, kad šios sąskaitos neišrašė, sąskaitas išrašydavo vadovas V. Ž., ši sąskaita nebuvo įtraukta į apskaitą. Dėl 2019 m. rugsėjo 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM Sąskaitos faktūros Nr. Serija Nr. MAK0030 nurodė, kad šios sąskaitos neišrašė, sąskaitas išrašydavo vadovas V. Ž., ši sąskaita nebuvo įtraukta į apskaitą. Dėl 2019 m. spalio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM Sąskaitos faktūros Nr. Serija Nr. MAK0034, parodo, kad šios sąskaitos neišrašė, nes sąskaitas išrašydavo vadovas V. Ž., ši sąskaita nebuvo įtraukta į apskaitą. Dėl 2019 m. spalio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM Sąskaitos faktūros Nr. Serija Nr. MAK0035, parodė, kad šios sąskaitos neišrašė, nes sąskaitas išrašydavo vadovas V. Ž.. Dėl 2019 m. spalio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM Sąskaitos faktūros Nr. Serija Nr. MAC001338, parodo, kad šios sąskaitos nerašė, nes sąskaitas išrašydavo vadovas V. Ž.. Buhalterinę apskaitą tvarkė iki rugsėjo mėn. pabaigos. Taip pat buhalterė J. L. parodė, kad 2019 m. spalio 9 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto nesudarė ir nieko apie jį pasisakyti negali. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. Ž. turėjo nešiojamąjį kompiuterį, kuriuo išrašydavo sąskaitas faktūras. Liudytojos J. L. nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pagal įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytą tvarką sąskaitas išrašydavo ne buhalterė, o pats vadovas V. Ž., todėl abejonių, kad kaltinime nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas galėjo išrašyti kitas asmuo, o ne kaltinamasis, nėra.
Šių liudytojų parodymais teismui nėra pagrindo abejoti, nes jie atitinka kitą byloje surinktą medžiagą.
Teisme liudytojas M. M. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima metalo gaminių gamyba ir montavimo veikla. Pagamintų gaminių dažymui nuo 2018 m. pavasario perka paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pradžioje bendradarbiavimas vyko labai sklandžiai, visus užsakymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdydavo laiku, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku atsiskaitydavo, tik dėl dažymo kokybės būdavo nusiskundimų. Dažymo darbų klausimai buvo derinami su darbuotoju A. Ž., o su direktoriumi V. Ž. bendravo gal 3-4 kartus. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. vasario 14 d. faktoringo sutartį, į kurią direktorius V. Ž. buvo įtraukęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis sužinojo tik 2019 m. spalio mėnesį, kai AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pretenziją jiems dėl sąskaitos apmokėjimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A. Ž. jiems nurodydavo, į kokią sąskaitą pervesti pinigus už atliktą dažymo paslaugą ir jie taip padarydavo. 2019 m. spalio mėnesį elektroniniu paštu buvo gautas iš banko raštas, kuriame klausiama, kada bankui bus apmokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita už paslaugas. M. M. nepasitikslinęs bankui nurodė, kad suma bus apmokėta laiku. Paskui jam paskambino AB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas ir paragino kuo skubiau apmokėti banko faktoringui pateiktą sąskaitą. Jis apie faktoringo sutartį nieko nežinojo, tada įsigilino į laišką. Kilo abejonių, kodėl apmokėti prašo AB „(duomenys neskelbtini)“, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes visada sąskaitas apmokėdavo tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tada jis paklausė buhalterės apie bendrovei pateiktą sąskaitą Nr. MAK0027, klausė, kodėl ji neapmokėta. Buhalterija nurodė, kad sąskaitos Nr. MAK0027 nėra gavę, o pagal tos dienos buhalterinius duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga žymiai didesnę sumą. Tada informavo banką, kad sąskaita Nr. MAK0027 nebus apmokama, nes pagal tokią sąskaitą jų bendrovei jokių darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko. Išsiaiškinimui dėl išrašytos sąskaitos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri informavo juos, kad sąskaita Nr. MAK0027 buvo išrašyta per klaidą ir nurodytą bankui skolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kuo skubiau padengs patys Teismas iš dalies kritiškai vertina liudytojo M. M. parodymus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. MAK0027 paslaugų niekada neužsakinėjo ir todėl minėta sąskaitą jų buhalterijoje neapskaityta. Tai leidžia daryti prielaidą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriai tikėtina iš anksto suderintais veiksmais galimai bandė apgauti AB „(duomenys neskelbtini)“.
2019 m. spalio 25 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ į policijos įstaigą kreipėsi pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. vasario 14 d. sudarė Faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktas 60 000 Eur faktoringo limitas, kurį V. Ž., apgaulės būdu naudojo ne pagal paskirtį ir tokiu būdu padarė didelę žalą Bankui. 2019 m. vasario 14 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ Faktoringo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir kliento UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta sutartis dėl 60 000 Eur faktoringo limito, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyti kaip pirkėjai.
AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas apmokėjimui sąskaitas faktūras. Atlikus kratą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini)r., rastas ir paimtas žalios spalvos aplankas su sąskaitomis faktūromis, iš 39 lapų, tarp kurių buvo sąskaitos-faktūros MAC 1320, MAC 1319, MAC1318, MAC 1320 (2 t., b. l. 75–79). 2020 m. vasario 28 d. apžiūros protokolu apžiūrėtos AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos sąskaitos-faktūros ir kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose rastos bei paimtos sąskaitos faktūros, o būtent:
1. 2019 m. rugpjūčio 16 d. pateikė 2019 m. rugpjūčio 14 d. sąskaita faktūra Nr. MAK0025 (pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“), apmokėti 10 469,91 eurų;
2. 2019 m. rugpjūčio 21 d. pateikė 2019 m. rugpjūčio 21 d. sąskaita faktūra Nr. MAK0027 (pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“), apmokėti 9 999,44 eurų;
3. 2019 m. rugpjūčio 29 d. pateikė 2019 m. rugpjūčio 28 d. sąskaita faktūra Nr. MAC1320 (pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“), apmokėti 1 666,46 eurų;
4. 2019 m. rugpjūčio 29 d. pateikė 2019 m. rugpjūčio 28 d. sąskaita faktūra Nr. MAC1319 (pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“), apmokėti 727,33 eurų;
5. 2019 m. rugpjūčio 29 d. pateikė 2019 m. rugpjūčio 28 d. sąskaita faktūra Nr. MAC1318 (pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“), apmokėti 741,69 eurų;
6. 2019 m. rugsėjo 11 d. pateikė 2019 m. rugsėjo 11 d. sąskaita faktūra Nr. MAK0030 (pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“), apmokėti 9 962,33 eurų;
7. 2019 m. spalio 4 d. pateikė 2019 m. spalio 3 d. sąskaita faktūra Nr. MAK0034 (pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“), apmokėti 7 650, 021 eurų;
8. 2019 m. spalio 14 d. pateikė 2019 m. spalio 8 d. sąskaita faktūra Nr. MAK0035 (pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“), apmokėti 9 979,46 eurų.
Apžiūrų metu nustatyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta PVM sąskaita faktūra, serija Nr. MAC1320 skiriasi nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuro patalpoje rastos PVM sąskaitos faktūros, serija Nr. MAC1320, dokumento forma, pardavėjo ir pirkėjo rekvizitų išdėstymu, duomenų gausa, atliktų paslaugų detalizavimu. AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta PVM sąskaita faktūra yra sudaryta iš dviejų lapų, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuro patalpoje rasta PVM sąskaita faktūra yra iš vieno lapo. Abi PVM sąskaitos faktūros nepasirašytos. AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta PVM sąskaita faktūra, serija Nr. MAC1319 skiriasi nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuro patalpoje rastos PVM sąskaitos-faktūros, serija Nr. MAC1319, dokumento forma, pardavėjo ir pirkėjo rekvizitų išdėstymu, duomenų gausa, atliktų paslaugų detalizavimu. Abi PVM sąskaitos-faktūros nepasirašytos. AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta PVM sąskaita faktūra, serija Nr. MAC1318 skiriasi nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuro patalpoje rastos PVM sąskaitos faktūros, serija Nr. MAC1318, dokumento forma, pardavėjo ir pirkėjo rekvizitų išdėstymu, duomenų gausa, atliktų paslaugų detalizavimu. Datomis: AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje data yra nurodyta 2019 m. rugpjūčio 28 d., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuro patalpoje rastoje PVM sąskaitoje-faktūroje data yra 2019 m. rugpjūčio 26 d. Apmokėjimo sumomis: AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodyta 741,69 Eur suma, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuro patalpoje rastoje PVM sąskaitoje faktūroje suma yra 729,59 Eur. Abi PVM sąskaitos faktūros nepasirašytos (2 t., b. l. 114–128).
Sąskaitos išraše Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) (faktoringo sąskaita), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervesta 9422,92 Eur suma. 2019 m. rugpjūčio 21 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervesta 9627 Eur suma. 2019 m. rugpjūčio 30 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervesta 2800 Eur suma. Pagal išrašų duomenis matyti, kad gautos lėšos buvo naudojamos bendrovės veikloje, įvairiems atsiskaitymams, mokėjimams pagal sutartis bei VMI ir SODRA mokesčiams mokėti. Sąskaitos išraše Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2019 m. spalio 4 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervesta 6800 Eur suma. Pagal išrašų duomenis matyti, kad gautos lėšos buvo naudojamos bendrovės veikloje, t. y. įvairiems atsiskaitymams, mokėjimams pagal sutartis, UAB „(duomenys neskelbtini)“, VMI ir SODRA mokesčiams bei už automobilį „Honda CR-V, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį Ž. Ž. (2 t., b. l. 49–51).
Išvardinti įrodymai ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė išrašytas sąskaitas-faktūras AB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjimui už neva atliktas paslaugas įmonėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors, kaip patvirtino teismo posėdžio metu šių įmonių vadovai, jokios sąskaitose nurodytos paslaugos nebuvo atliktos, už jas jie nemokėjo ir jokios sąskaitos jų apmokėjimui negavo, jų buhalterijose šios sąskaitos neapskaitomos, patvirtina, kad taip elgdamasis kaltinamasis V. Ž., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, vienasmeniškai vadovaudamas įmonės gamybinei, prekybinei veiklai bei tvarkydamas įmonės buhalterinę politiką, pats išrašinėdamas netikras sąskaitas-faktūras darė nusikalstamą veiką – sukčiavimą, nes jo veikoje buvo šios nusikalstamos veikos pagrindiniai kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas - suklaidinti sutarties šalį - AB „(duomenys neskelbtini)“; 3) tyčia - kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Tai iliustruoja kaltinamojo V. Ž. pasakyti žodžiai „Nekelk bangų, skolą grąžinsiu“ AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) regiono ir filialo verslo klientų direktoriui V. Ž., kai jis pasikvietė V. Ž. atvykti į banką, kad šis paaiškintų netikrų sąskaitų -faktūrų išrašymo ir skolos bankui atlyginimo aplinkybes. Tokie V. Ž., įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, - AB „(duomenys neskelbtini)“ skolininko, žodžiai ir veiksmai skolos negrąžinant, rodo, kad kaltinamasis elgėsi tikrai ne taip kaip šiais laikais turi elgtis civilinio sutartinio santykio šalis, o elgėsi taip, kaip dabartinės Lietuvos verslo pradžioje elgėsi nusikalstamo pasaulio asmenys atsisakydami sugrąžinti paskolas bankams, galvodami, kad už tai jiems nieko neatsitiks. Todėl tai matydami banko atstovai elgėsi logiškai, kreipėsi į teisėsaugos institucijas prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą V. Ž. atžvilgiu dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, o ne kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka dėl galimai pažeistų sutartinių santykių. Kad V. Ž. nenori elgtis pagal visuomenėje nustatytas ir priimtas taisykles rodo jo dažnas baustumas administracine tvarka, ji baudžiant administracine tvarka kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovą už padarytas veikas darbinėje srityje, paskirtos baudos nesumokėtos, nuobaudos galioja (3 t., b.l. 124-137). Bylos tyrimas ir nagrinėjimas teisme užtruko ilgai, nes kaltinamasis vengė atvykti pas ikiteisminio tyrimo tyrėjus, vėliau į teismo posėdžius, dėl ko jam buvo taikytos procesinės priemonės.
Tokiu būdu laikytina nustatytu, kad V. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą, Faktoringo sutarties pagrindu, kuri buvo sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos jo, kaip šios įmonės direktoriaus, ir AB „(duomenys neskelbtini)“, iš anksto turėdamas tikslą negrąžinti iš AB „(duomenys neskelbtini)“ gautas pinigines lėšas, išmokėtas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai atliktas dažymo paslaugas, pateikė suklastotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas faktūras, žinodamas, kad sąskaitose nurodyti dažymo darbai nebuvo atlikti, o pateiktose sąskaitose faktūrose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė bendrovėms dažymo paslaugas viso už 41 197,19 eurų sumą, tokiu būdu tyčia suklaidindamas AB „(duomenys neskelbtini)“, kuris į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią banko sąskaitą pervedė faktoringo avansą - 90 procentų pateiktose sąskaitose nurodytos sumos viso 46 076,97 Eur, kuri pagal pateiktas suklastotas sąskaitas faktūras paslaugų pirkėjų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo apmokėta. Tokiu būdu jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule įgijo svetimą didelės vertės AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - 46 076,97 Eur.
Kaltinamojo veika laikoma tyčine, nes jis, išrašydamas sąskaitas už neatliktas paslaugas ir pateikdamas jas bankui apmokėti pagal tarp jų sudarytą faktoringo sutartį, turėjo tikslą negrąžinti banko lėšų ir toki būdu savo sumanymą įgyvendino tyčia suklaidindamas AB „(duomenys neskelbtini)“, kuris į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią banko sąskaitą pervedė faktoringo avansą - 90 procentų pateiktose sąskaitose nurodytos sumos viso 46 076,97 Eur.
Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, galiojusią iki 2023 m. birželio 1 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X 1233 redakcija (nuo 2007 m. liepos 21 d.), atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
Pagal 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią BK 182 straipsnio 2 dalies redakciją, tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Pagal 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusio BK 190 straipsnio 2 dalį, šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą.
Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, kaltinamasis V. Ž. apgaule užvaldė svetimą AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą 41 197,19 Eur, tai yra 823,9438 MGL vertės, kas pagal dabar galiojančią BK 190 straipsnio 2 dalį tebėra laikoma didele.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
BK 190 straipsnio 2 dalies pakeitimai kaltinamojo veikos kvalifikavimui įtakos neturi, tačiau dabar galiojančio BK 182 straipsnio 2 dalies sankcija (apysunkis nusikaltimas) yra švelnesnė už nusikaltimo padarymo metu galiojusią BK 182 straipsnio 2 dalį (sunkus nusikaltimas), todėl BK 3 straipsnio 2 dalies kaltinamojo V. Ž. veika iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X 1233 redakcija (nuo 2007 m. liepos 21 d.) perkvalifikuotina į šiuo metu galiojančio BK 182 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo V. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis V. Ž. padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu ir dabar neteistas (3 t., b. l. 123), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 124–137), pakaltinamas, dirba.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį, nes ilgai užtruko bylos tyrimas ir nagrinėjimas teisme.
Kaltinamajam V. Ž. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.
Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas AB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 44 899,74 Eur žalos atlyginimo (2 t., b. l. 158–162). Ieškinyje nurodyta, kad AB (duomenys neskelbtini) (toliau- Bankas arba Ieškovas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus V. Ž., 2019 m. vasario 14 d. sudarė Faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau vadinama - Faktoringo sutartis). Faktoringo sutarties pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktas 60 000 Eur faktoringo limitas. Faktoringo sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Pardavėjas) įsipareigojo perleisti Bankui Reikalavimus (reikalavimo teises) į visus iš Sutarties pagrindu išrašytų Sąskaitų - faktūrų kylančius Pirkėjo finansinius įsipareigojimus bei sumokėti Pirkėjo rizikos vertinimo, Faktoringo sutarties sudarymo, Sąskaitos faktūros priėmimo mokesčius, Faktoringo palūkanas, delspinigius, baudas ir kitas Faktoringo sutartyje nustatytas sumas Faktoringo sutartyje numatyta tvarka ir terminais, o Bankas įsipareigojo priimti perleidžiamus Reikalavimus ir sumokėti Faktoringo avansą bei Faktoringo rezervą pagal Faktoringo sutartį (Faktoringo sutarties Bendrosios dalies 2.1. p.).
Bendradarbiavimas pagal Faktoringo sutartį vyko tokiu būdu: 1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašydavo sąskaitas savo produkcijos pirkėjams (nurodytiems Faktoringo sutartyje), ir pateikdavo jas per internetinę bankininkystę Bankui; 2) Bankas pagal pateiktas sąskaitas išmokėdavo faktoringo avansą (90 proc. sąskaitos sumos); 3) sąskaitose būdavo nurodoma, kad pirkėjas turi sumokėti Bankui sąskaitoje nurodytą sumą; 4) kai pirkėjai per sąskaitoje numatytą terminą sumokėdavo sąskaitos sumą Bankui, Bankas, atskaitęs Faktoringo sutartyje numatytus mokesčius (palūkanas), sumokėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktoringo rezervą, t. y. 10 proc. sąskaitos sumos, minus Banko mokesčiai.
Bendradarbiavimas Faktoringo sutarties pagrindu tarp šalių vyko sklandžiai iki 2019 metų rugpjūčio mėnesio, vėliau 2019 metų rugsėjo mėnesį pradėjo vėluoti pirkėjų mokėjimai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo savo išrašytas ir Banko akceptuotas sąskaitas - faktūras. Bankas pirkėjams vėluojant apmokėti sąskaitas, pradėjo aiškintis vėlavimo priežastis bei priežastis, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo savo sąskaitą, todėl Bankas kreipėsi į pirkėjus, reikalaudamas laikytis sąskaitose numatytų terminų ir apmokėti jiems pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas. Gavęs Banko užklausą, Pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo Banką, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. MAC0025 nėra gavę, todėl ir nemokėję. Paaiškėjus, jog pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavęs Kliento pateiktų ir Banko akceptuotų sąskaitų, Bankui kilo įtarimas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bankui pateiktos sąskaitos buvo suklastotos. Banko darbuotojai paprašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių V. Ž. paaiškinti susidariusią situaciją, kuris 2019 m. spalio 23 d. susitikimo su Banku metu patvirtino, kad susidariusią skolą grąžins, o suklastotas sąskaitas įvardijo kaip nesusipratimą. Susitikimo metu taip pat paaiškėjo, kad galimai prie sukčiavimo prisidėjo pirkėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. M., kuris 2019 m. spalio 17 d. Bankui patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos sąskaitos Nr. MAK0027 tikrumą ir jos apmokėjimą iki 2019 m. spalio 21 d. Bankas, gavęs tokią Pirkėjo informaciją, pagrįstai tikėjosi gauti pinigus per nustatytą terminą, tačiau pinigų negavo, o susisiekus su M. M., šis pranešė, kad sąskaitos neapmokės. Tokie aukščiau nurodyti veiksmai leidžia daryti prielaidą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriai tikėtina iš anksto suderintais veiksmais galimai tikėjosi apgauti Banką.
Bankas pagal vėluojančių sąskaitų sąraše nurodytas sąskaitas išmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktoringo avansą - 90 proc. sąskaitų sumos bei perėmė reikalavimo teises į sąskaitose, kurios yra Sąraše, nurodytų sumų sumokėjimą, iš viso 45 894,59 Eur sumai, tačiau paaiškėjus, jog šios sąskaitos suklastotos, Bankas negalės skolos susigrąžinti ar išieškoti iš sąskaitose nurodytų pirkėjų, nes jie nei sąskaitų, nei jose nurodytų prekių ir/ar paslaugų negavo. Nors pirkėjų nemokumas pagal Faktoringo sutartį buvo draustas COFACE draudimu, tačiau sąskaitos pirkėjams nebuvo pristatytos ir pirkėjų nėra mokėtinos, todėl tikėtina, kad jos nebus ir draudimo objektu, dėl ko jokia draudimo išmoka negalima ir nebus mokama. Pagal suklastotas sąskaitas Banko išmokamą faktoringo avansą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. Ž. (toliau - ir civilinis Atsakovas) tikėtina naudojo ne pagal paskirtį, t. y. ne įmonės apyvartinių lėšų papildymui, o kitais tikslais, galimai siekdamas asmeninės naudos.
BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Todėl civilinis ieškovas teikia šį civilinį ieškinį.
Civilinio ieškovo patirtus tiesioginius nuostolius sudaro finansuota faktoringo suma - išmokėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktoringo avansas - 90 proc. sąskaitų sumos bei perimtos reikalavimo teises į sąskaitose nurodytų sumų sumokėjimą, iš viso 40 774,93 Eur suma.
Civilinio ieškovo netiesioginius nuostolius sudaro civilinio ieškovo negautos pajamos, t. y. Faktoringo sutartyje numatytos palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją už finansuotą faktoringo sumą, ir delspinigiai. Civilinis Ieškovas minėtas palūkanas ir delspinigius būtų gavęs, jeigu Faktoringo sutartis būtų vykdoma tinkamai. Civilinio ieškovo negautų pajamų suma yra 4 124,81 Eur. Civilinis Ieškovas Faktoringo sutartyje nustatydamas finansuojamos sumos, palūkanų, delspinigių mokėjimą, pagrįstai tikisi gauti šias sumas būtent sutartyse nustatyta tvarka ir kurie buvo iš anksto numatyti sutartyje ir realiai tikėtini gauti, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis b. b. 2K-152-303/2017). Normalus civilinio Ieškovo komercinės veiklos vykdymas tiesiogiai priklauso nuo civilinio Ieškovo įsipareigojimų pagal išleistas obligacijas, tarpbankinių paskolų sąlygų ir finansinių įsipareigojimų savo klientams savalaikio vykdymo, todėl siekiant apsaugoti savo turtinius interesus, sutarčių sąlygų tinkamas ir savalaikis vykdymas civiliniam Ieškovui yra ypač svarbus.
Taigi, civilinio ieškovo patirta turtinė žala 44 899,74 Eur, kurią sudaro: 40 774,93 Eur negrąžinta finansuota suma; 455,07 Eur nesumokėtos sutartinės palūkanos; 3 669,74 Eur nesumokėti delspinigiai. Civilinis atsakovas, atlikdamas nusikalstamas veikas, padarė civiliniam ieškovui žalą, todėl civilinis Ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą, paduodant civilinį ieškinį, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės ir atlyginta turtinė žala. Civilinis ieškovas dėl civilinio atsakovo nusikalstamos veikos patyrė ir toliau patiria turtinę žalą.
Civilinis ieškovas AB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniu ieškiniu prašo priteisti Civilinio ieškovo naudai jo patirtą: 44 899,74 Eur turtinę žalą; priteisti iš Civilinio atsakovo 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinio ieškinio pateikimo baudžiamajame procese dienos iki priteistos turtinės žalos visiško atlyginimo.
Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Kaltinamasis V. Ž. su jam pareikštu civiliniu ieškiniu nesutiko.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp AB (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus V. Ž., 2019 m. vasario 14 d. sudaryta Faktoringo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktas 60 000 Eur faktoringo limitas. Faktoringo sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo perleisti Bankui Reikalavimus (reikalavimo teises) į visus iš Sutarties pagrindu išrašytų Sąskaitų - faktūrų kylančius Pirkėjo finansinius įsipareigojimus bei sumokėti Pirkėjo rizikos vertinimo, Faktoringo sutarties sudarymo, Sąskaitos faktūros priėmimo mokesčius, Faktoringo palūkanas, delspinigius, baudas ir kitas Faktoringo sutartyje nustatytas sumas Faktoringo sutartyje numatyta tvarka ir terminais, o Bankas įsipareigojo priimti perleidžiamus Reikalavimus ir sumokėti Faktoringo avansą bei Faktoringo rezervą pagal Faktoringo sutartį (Faktoringo sutarties Bendrosios dalies 2.1. p.). Bendradarbiavimas Faktoringo sutarties pagrindu tarp šalių vyko sklandžiai iki 2019 metų rugpjūčio mėnesio, vėliau 2019 metų rugsėjo mėnesį pradėjo vėluoti pirkėjų mokėjimai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo savo išrašytas ir Banko akceptuotas sąskaitas - faktūras. Bankas pagal vėluojančių sąskaitų sąraše nurodytas sąskaitas išmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktoringo avansą - 90 proc. sąskaitų sumos bei perėmė reikalavimo teises į sąskaitose, kurios yra Sąraše, nurodytų sumų sumokėjimą, tačiau paaiškėjus, jog šios sąskaitos suklastotos, Bankas negalės skolos susigrąžinti ar išieškoti iš sąskaitose nurodytų pirkėjų, nes jie nei sąskaitų, nei jose nurodytų prekių ir/ar paslaugų negavo. Pagal kaltinime nurodytas sąskaitas Banko išmokamą faktoringo avansą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. Ž. naudojo ne pagal paskirtį, t. y. ne įmonės apyvartinių lėšų papildymui, o kitais tikslais. Tokiu būdu bankas patyrė nuostolius. AB „(duomenys neskelbtini)“ patirta turtinė žala - 44 899,74 Eur, kurią sudaro: 40 774,93 Eur negrąžinta finansuota suma; 455,07 Eur nesumokėtos sutartinės palūkanos; 3 669,74 Eur nesumokėti delspinigiai. Nurodyta žala atsirado dėl kaltinamojo kaltų nusikalstamų veiksmų, todėl jis yra tinkamas civilinis atsakovas byloje.
Civilinio ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, jis yra įrodytas, todėl tenkintinas ir iš kaltinamojo V. Ž. priteistina civiliniam ieškovui AB „(duomenys neskelbtini)“ 44 899,74 Eur turtinė žala, 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (44 899,74 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Iš teismų praktikos matyti, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šalys yra fiziniai asmenys, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Civilinio ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos išlaidos už advokatės V. M. suteiktas paslaugas įrodytos pateiktais dokumentais – mokėjimo nurodymais, mokėjimo vykdymo duomenimis, sąskaitomis už teisines paslaugas (6 t., b. l. 89–96), iš kurių matyti, kad civilinis ieškovas AB „(duomenys neskelbtini)“ už jo atstovavimą procese advokatui sumokėjo 2 790 Eur. Civilinio ieškovo pasirinktam atstovui sumokėta suma už teisinę pagalbą atstovaujant jo interesus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme atitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijus, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
Žalios spalvos segtuvas su užrašu „Pardavimas“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, 39 lapai, paliktinas saugoti byloje; kompaktiniai diskai su vaizdo medžiaga (2 t., b. l. 4, 35) paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,
nusprendžia:
V. Ž., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X 1233 redakcija (nuo 2007 m. liepos 21 d.)), ir skirti 175 (vieno šimto septyniasdešimt penkių) MGL, tai yra 8 750 Eur (aštuonių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.
Įpareigoti V. Ž. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.
Kardomąją priemonę –įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Civilinio ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. Ž. civiliniam ieškovui AB „(duomenys neskelbtini)“ 44 899,74 Eur (keturiasdešimt keturių tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt devynių eurų 74 ct) turtinę žalą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (44 899,74 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Priteisti iš V. Ž. civiliniam ieškovui AB „(duomenys neskelbtini)“ 2 790 Eur (du tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: žalios spalvos segtuvą su užrašu „Pardavimas“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, 39 lapai, palikti saugoti byloje; kompaktinius diskus su vaizdo medžiaga palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.