Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau Šiaulių m. VTAS) ieškinį atsakovei R. P. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų R. Š. ir D. Š., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė R. P. atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymų negauta, bylos procesui buvo abejinga.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių gimimo liudijimų matyti, kad E. L., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė R. P. (buvusi L.), duomenų apie vaiko tėvą nėra (4 b.l.).

R. P. (buvusi L.) 2007-02-07 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-02-07 įsakymu Nr. A-199, buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-06-21 įsakymu Nr. A-713 E. L. nuo 2011-06-16 nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta pas globėją. 2012-02-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu c.b. Nr. 2-241-772/2012 buvo laikinai dvejiems metams terminuotai apribota motinos valdžia R. P. dukros E. L. atžvilgiu bei jai buvo nustatyta nuolatinė institucinė globa Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, nustatant šioje įstaigoje ir jos nuolatinę gyvenamąją vietą, ir ši įstaiga paskirta E. L. nuolatiniu globėju ir vaiko turto nuolatiniu administratoriumi (18-27 b.l.). 2013-07-26 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu c.b. Nr. 2-4807-901/2013 buvo laikinai vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos apribota motinos valdžia R. P. nepilnamečio vaiko E. L. atžvilgiu (10-16 b. l.).

2014-06-10 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi c.b. Nr. 2-4242-251/2013 Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai buvo atleisti iš E. L. nuolatinio globėjo ir turto administratoriaus pareigų ir R. Š. ir D. Š. paskirti E. L. nuolatiniais globėjais ir turto administratoriais (6-9 b.l.).

2013-12-31 Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro rašte dėl R. P. šeimos, nurodyta, kad R. P. visiškai nemotyvuota, kad dukra E. L. grįžtų į šeimą ir nėra požymių, kad situacija galėtų keistis gerąja linkme, R. P. trūksta socialinių įgūdžių bei atsakomybės, sprendžiant šeimos problemas, rūpinantis jos gerove (28 b.l.). 2014-03-03 Šiaulių miesto savivaldybės Sutrikusio vystymosi kūdikių namų, teigimu R. P. E. L. lankė tik vykstant teisminiam procesui dėl motinos valdžios ribojimo - 2013 m. aplankė 4 kartus gegužės mėnesį ir 2 kartus birželio mėnesį (29 b.l.). 2013 m. rugsėjo mėn. į mergaitė sąskaitą pervesti 94,35 Lt. Motina daugiau mergaitės nelanko, nesidomi jos sveikata, raida, pasiekimais, priteisto išlaikymo į vaiko asmeninę sąskaitą neperveda. Ji visiškai nusišalinusi nuo E. L. priežiūros, auklėjimo ir išlaikymo. Dėl savo nerūpestingo elgesio, neatsakingumo vaiko atžvilgiu, pareigos nevykdymo auklėti ir rūpintis vaikais, pažeidžia E. L. teises ir interesus.

Atsakovei 2012 m. ir 2013 m. teismo sprendimais jau buvo laikinai apribota motinos valdžia dukros E. L. atžvilgiu, tačiau atsakovė teigiamų išvadų nepadarė. R. P. visiškai nesirūpina savo dukra E. L. ir šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis pasikeistų. Atsakovė nesidomi vaiko sveikata, ugdymu, neteikia vaikui išlaikymo, socialiniams darbuotojams paaiškino, kad pas E. L. nesilanko, nes pasak, jos, ją labai įskaudino mergaitės tėvas, todėl ji „negali perlipti per save“ ir lankytis pas vaiką, nes Egidija jai primena skriaudiką. Teigė, kad yra apsisprendusi, nebesiekti, kad jos duktė E. L. grįžtų į šeimą (28 b.l.).

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.3 str. 1 d. yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. ir LR vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 str. 1 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, įtvirtinančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė R. P. nesidomi ir visiškai nesirūpina savo vaiku E. L., neteikia jai išlaikymo, jai trūksta socialinių ir motinystės įgūdžių, be to, ji pati nebenori siekti, kad vaikas grįžtų į šeimą. Nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Teismo vertinimu atsakovė iš esmės pažeidė savo kaip motinos pareigas ją rūpintis, prižiūrėti, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Teismas sprendžia, jog atsakovė R. P. vengia atlikti minėtas jos kaip motinos pareigas, savo elgesiu daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, vaiko ir motinos emocinis ryšys yra nutrūkęs, nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, atsakovei R. P. neterminuotai apribotina motinos valdžia dukters E. L. atžvilgiu (CPK 178, 185 str., CK 3.180 str.). Išaiškintina atsakovei, kad motinos valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad atsakovė pakeitė savo elgesį ir gali auklėti dukrą, jei tai neprieštarauja jos interesams; tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 str. 2 d., 6 d.).

CK 3.183 str. 4 d. numato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą. E. L. 2014-06-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi nuolatiniais globėjais ir turto administratoriais paskirti R. Š. ir D. Š., E. L. gyvenamoji vieta nustatyta nuolatinių globėjų gyvenamojoje vietoje, todėl šis klausimas nesprendžiamas. Šie asmenys patvirtino, kad sieks įsivaikinti E. L.. E. L. išlaikymo priteisimo klausimas taip pat išspręstas įsiteisėjusia 2014-06-10 teismo nutartimi.

Kadangi ieškinys atsakovės atžvilgiu tenkintinas visiškai, todėl iš jos valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas, t.y. 41,71 EUR žyminio mokesčio už reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo ir 6,26 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 80 str., 88 str., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 269-270, 376, 400-407, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) dukters E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti valstybei iš atsakovės R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 41,71 EUR(144,00 Lt) (keturiasdešimt vieną eurą, 71 euro centą) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo ir 6,26 EUR (21,60 Lt) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimo kopiją po jo įsiteisėjimo per 3 d. išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.