Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Žanetos Žalėnaitės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-04 nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-1152-1072/2022, kurioje L. Ž. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), 140 straipsnio 2 dalį (trys veikos), 145 straipsnio 1 dalį, perduota prokurorei nutartyje nurodytiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo perduota baudžiamoji byla Nr. 1-1152-1072/2022, kurioje, kurioje L. Ž. kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), 140 straipsnio 2 dalį (trys veikos), 145 straipsnio 1 dalį.

2. L. Ž. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: jis, tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė mažamečiui sūnui B. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nemažiau dviejų smūgių diržu į sėdmenis, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė mažamečiui sūnui B. Ž. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais L. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

3. Taip pat jis kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: jis, 2021-05-13 apie 19.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), be jokios pateisinamos priežasties tyčia kaire plaštaka sudavė mažamečiui sūnui B. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) du smūgius į tyrimo metu nenustatytas kūno vietas, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė mažamečiui sūnui B. Ž. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais L. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

4. Taip pat jis kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei ir grasino ją nužudyti, o būtent: jis, 2021-05-14 apie 07.54 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo žmona J. Ž. metu, jai sėdint virtuvėje ant kėdės, priėjo prie jos, paėmė nuo stalo juodos spalvos pirštines, jas užsidėjo ir tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė jai tris smūgius į galvos sritį, vieną smūgį kairės rankos kumščiu į galvos sritį, vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į galvos sritį, vieną smūgį kairės rankos kumščiu į galvos sritį, tris smūgius dešinės rankos kumščiu į kairįjį šoną, vieną kartą dešinės rankos kumščiu į kairįjį šoną, o nukentėjusiajai užsidengus veidą rankomis trenkė jai vieną kartą kairės rankos kumščiu per rankas, aštuonis kartus dešinės rankos kumščiu į kairįjį šoną, du kartus kairės rankos plaštaka į kairįjį šoną, keturis kartus kairės rankos plaštaka į rankas, penkis kartus dešinės rankos kumščiu į kairįjį šoną, vieną kartą kairės rankos plaštaka į veido sritį, vieną kartą dešinės rankos kumščiu į kairįjį šoną ir atsisėdo į kitą kėdę, pakilęs nuo kėdės priėjo prie J. Ž., pasilenkė ir pagrasinęs, kad ją nužudys, kad ji jau nudvėsė ir jei ištars dar bent žodį tikrai bus nužudyta, atsisėdo atgal į kėdę, tęsdamas savo veiką atsistojo, priėjo prie J. Ž. ir trenkė jai vieną kartą dešinės rankos kumščiu į galvos sritį, vieną kartą kairės rankos kumščiu į galvos sritį, stovėdamas prie sėdinčios nukentėjusiosios kaire ranka griebė ją už plaukų, palenkė, po ko vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į galvos sritį, penkiolika kartų sudavė dešinės rankos kumščiu į kairįjį šoną bei nugaros sritį sakydamas: „aš tave užmušiu“, nutempęs ją už plaukų nuo kėdės, dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jai į galvos sritį, palenkęs ir laikydamas ją už plaukų jėgą ištempė iš virtuvės, tokiu būdu grasino nužudyti savo žmoną J. Ž. ir smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais L. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

5. Taip pat jis kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei, o būtent: jis, 2021-05-30, apie 07.46 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo žmona J. Ž. metu, priėjo prie jos dešine ranka griebė už plaukų ir laikydamas ją dešinės rankos kumščiu sudavė jai du smūgius į galvos sritį, kairės rankos kumščiu vieną smūgį į galvos sritį, dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į galvos sritį, dešinės rankos kumščiu du smūgius į nugaros sritį, o nukentėjusiąją atsisėdus ant kėdės ir užsidengus veidą rankomis, sudavė jai dešinės rankos kumščiu du smūgius į nugaros sritį ir dešinės rankos kumščiu aštuonis smūgius į kairįjį šoną. Tokiu būdu smurtaudamas sukėlė savo žmonai J. Ž. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais L. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

6. Taip pat jis kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei, o būtent: jis, 2021-06-01, apie 05.45 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,91 prom. girtumas), užsidėjęs odines pirštines, rankomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių žmonai J. Ž. į veido ir galvos sritis. Tokiu būdu smurtaudamas sukėlė savo žmonai J. Ž. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais L. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-04-04 nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokurorei trūkumams pašalinti. Teismas konstatavo, kad pateiktame kaltinamajame akte nenurodytas tikslus veikos, galimai padarytos L. Ž. mažamečio sūnaus B. Ž. atžvilgiu (1-oji veika), padarymo laikas, jis nėra apibrėžtas ir galimu veikos padarymo laikotarpiu. Teismo vertinimu, tokiu būdu šiurkščiai pažeidžiama asmens teisė į gynybą, todėl surašytas kaltinamasis aktas negali būti pripažintas atitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimus ir jame nustatyti trūkumai negali būti ištaisyti bylą nagrinėjant teisme.

8. Skunde Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorė Ž.Žalėnaitė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-04 nutartį panaikinti.

8.1. Nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis aktas perduotas dėl 6 nusikalstamų veikų padarymo, tačiau tik dėl vienos veikos nurodytas netikslus padarymo laikas. Prokurorės vertinimu, tokia aplinkybė gali būti tikslinama bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl toks trūkumas nelaikytinas esminiu, dėl ko būtų būtinybė grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui. Prokurorė nesutinka, kad nenurodžius tikslaus veikos padarymo laiko asmuo nežino, nuo ko turėtų gintis, pažymi, kad L. Ž. tinkamai paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir pranešta, jog jis turi galimybę teikti prašymus papildyti tyrimą bei susipažinti su byla, tačiau tokie prašymai gauti nebuvo, jokių pastabų dėl jam pareikštų kaltinimų ikiteisminio tyrimo metu L. Ž. neturėjo. Nurodo, kad L. Ž. įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą apklausos metu jis teigė, jog įtarimo esmę suprato, nors savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo nepripažino, tačiau tai nesudaro pagrindo vertinti, jog jis nesuprato įtarimų esmės. Prokurorės vertinimu, šiuo atveju baudžiamosios bylos grąžinimas prokurorui dėl ne esminio kaltinamojo akto trūkumo taisymo reikštų formalų teismo sprendimą ir nepagrįstai ilgesnę baudžiamojo proceso trukmę.

9. Atsiliepimų į skundą negauta.

Prokurorės Ž.Žalėnaitės skundas tenkinamas.

10. Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Pagal minėtą BPK straipsnį byla prokurorui perduodama tik esant būtinų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys iš esmės turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir trečia, kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-699/2019). Iš to darytina išvada, kad teismai gali perduoti bylą prokurorui ne dėl kiekvieno BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik tada, kai pažeidimo negalima ištaisyti teisme, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus ??ir kai yra pagrindo manyti, kad kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje.

11. Apylinkės teismas, įvertinęs prokurorės perduotą kaltinamąjį aktą, padarė išvadą, kad L. Ž. pareikštas kaltinimas dėl 1-osios nusikalstamos veikos, galimai padarytos B. Ž. atvilgiu, nėra tikslus ir aiškus, nėra nurodytas tikslus veikos padarymo laikas, jis nėra apibrėžtas ir galimu veikos padarymo laikotarpiu. Šis trūkumas, teismo vertinimu, pripažintinas esminiu, trukdančiu teismui nagrinėti pareikštą kaltinimą ir kaltinamajam gintis. Prokurorė skundu su tokiu apylinkės teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad nurodytas trūkumas gali būti ištaisomas teisme, o bylos perdavimas prokurorui nepagrįstai ilgintų proceso trukmę.

12. Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs L. Ž. pareikštą kaltinimą, prokurorės skundo argumentus, konstatuoja, jog apylinkės teismo nutartyje nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos esminiais kaltinamojo akto trūkumais, sudarančiais pagrindą šioje proceso stadijoje grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui trūkumams šalinti, todėl priimta nutartis naikintina. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos visos svarbios L. Ž. galimai padarytų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės (tiek kiek jos ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos), turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius – vieta, būdas ir padariniai, nurodytos aplinkybės, kurios reikšmingos veikų kvalifikavimui, aiškiai nurodyti BK straipsniai, reglamentuojantys kaltinamajam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

13. Šios baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, jog vertinant apylinkės teismo pastebėtus kaltinamojo akto trūkumus, susijusius su tikslaus nusikalstamos veikos padarymo B. Ž. atžvilgiu laiko nenurodymu, būtina atsižvelgti į galimo nukentėjusiojo ir kaltinamojo ryšį, kadangi pagrindinis duomenų šaltinis šioje byloje yra mažametis nukentėjusysis B. Ž., kurie dėl savo amžiaus ir kitų savybių negali tiksliai nurodyti įvykio laiko, vietos ir kitų bendravimo su tėvu aplinkybių bei kaltinamojo sutuoktinė J. Ž., kuri nurodo, kad prieš ją ir jos vaiką ne kartą buvo naudojamas smurtas, tačiau ji anksčiau dėl tokių L. Ž. veiksmų nesikreipė, yra nuo jo priklausoma. Nors kaltinamajame akte iš tiesų nėra nurodytas vienos iš kaltinamojo galimai padarytų veikų laikas ar apytikslis laikotarpis, apygardos teismo manymu, šiuos trūkumus daug paprasčiau, ekonomiškiau ir greičiau, esant galimybei, galima patikslinti teisiamajame posėdyje, o ne grąžinus bylą į ikiteisminio tyrimo stadiją.

14. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte aplinkybės nurodomos atsižvelgiant į surinktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, tai yra pirminis prokuroro teisinis situacijos įvertinimas, kuris gali pakisti bylą nagrinėjant teisme. Kaltinamajame akte nurodyti duomenys jų neišnagrinėjus teismo teisiamajame posėdyje jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą iš esmės, turi teisę ir pareigą betarpiškai apklausti proceso dalyvius ir pats spręsti, kokiais ikiteisminio tyrimo duomenis remtis, kokią reikšmę jiems suteikti. Tuo tarpu, bylą perdavus prokurorui vien tam kad būtų apklaustas mažametis nukentėjusysis, būtų dirbtinai ištęsiamas baudžiamasis procesas, taigi bylos grąžinimas vien dėl šios priežasties būtų neekonomiškas ir neracionalus. Tais atvejais, jei išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas nusprendžia, kad byloje esančių įrodymų nepakanka konstatuoti inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimą kaltininko veiksmuose, nesant visų nusikalstamos veikos požymių, jis kaltinamojo atžvilgiu priima išteisinamąjį nuosprendį.

15. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis BPK 256 straipsnio 1 dalimi, prokuroras teisminio nagrinėjimo metu taip pat turi įgaliojimus keisti pateiktą kaltinimą, veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, kaltinimą patikslinti ar prašyti veiksmus kvalifikuoti pagal kitą baudžiamąjį įstatymą. Tuo pačiu pažymėtina, jog vis gi, jei nagrinėjimo teisme metu būtų nustatyta, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdytų bylą nagrinėti teisme, byla ir teisminio nagrinėjimo stadijoje galėtų būti perduota prokurorui, tačiau, šioje proceso stadijoje, kaip minėta aukščiau, tokių aplinkybių nematyti.

16. Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje taip pat nurodoma, kad kaltinamojo akto trūkumai suvaržo kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, tačiau apygardos teismas pagrindo su tuo sutikti taip pat neturi. Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. Ž. buvo tinkamai paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir pranešta, jog jis turi galimybę teikti prašymus papildyti tyrimą bei susipažinti su byla, tačiau tokie prašymai gauti nebuvo, jokių pastabų dėl jam pareikštų kaltinimų ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis neturėjo, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra aiškus bei suprantamas, davė parodymus apie jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Įvertinus šias aplinkybes teigti, kad kaltinamojo akto trūkumai suvaržo L. Ž. teises žinoti, kuo jis yra kaltinami ir gintis nuo pareikšto kaltinimo, nėra pagrindo.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką baudžiamosiose bylose yra atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Teismas nėra pasyvus proceso stebėtojas, todėl teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų baudžiamojo proceso įstatyme nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (pavyzdžiui, kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-P-95/2012). Siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje ir nustačius kitas su kaltinimu susijusias faktines aplinkybes, teismas gali kaltinimą patikslinti arba pavesti tam tikrus veiksmus atlikti prokurorui.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo išvada, kad kaltinamojo akto trūkumai baudžiamojoje byloje Nr. 1-1152-1072/2022 trukdo nagrinėti bylą, nes jų negalima pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu, yra nepagrįsta, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-04 nutartis naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Žanetos Žalėnaitės skundą tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-04 nutartį, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-1152-1072/2022 perduota prokurorei nutartyje nurodytiems pažeidimams pašalinti, panaikinti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.